Jamaikos istorija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Jamaikos istorija gali būti suskirstyta į šešis periodus. Pirmuoju periodu galima pavadinti laikotarpį nuo Kristupo Kolumbo išsilaipinimo šalyje 1494 m. iki Port Royal sunaikinimo 1692 m. Šis laikotarpis tęsėsi beveik 200 metų. Bet labai mažai yra žinoma apie dienas, kai ispanai buvo Jamaikos šeimininkai. Iš kitos pusės, yra gerai žinoma apie pirmuosius penkiasdešimt metų, kai Jamaika buvo Didžiosios Britanijos kolonija.

Kristupas Kolumbas

Antrasis Jamaikos istorijos periodas tęsiasi nuo Port Royal sunaikinimo iki vergovės panaikinimo 1807 m. Per šį laiką Jamaika tapo agrikultūrinė kolonija ir tapo labai turtinga. Jamaika pasiekė aukščiausią suklestėjimo lygį prieš vergovės panaikinimą, tai yra, prieš britų vyriausybės sprendimą, kad vergai daugiau nebebus perkami iš Afrikos ir parduodami kaip privati nuosavybė.

Trečiasis Jamaikos istorijos periodas apima metus nuo vergovės panaikinimo iki Morant Bay sukilimo 1865 m. Per 46 metus nuo vergovės panaikinimo iki sukilimo, šalis išgyveno daug nelaimių ir šalyje tvyrojo nepasitenkinimas tarp įvairios klasės žmonių.

Ketvirtas istorijos periodas tesėsi nuo 1865 m. iki 1914 m. liepos mėn. pabaigos.

Penktasis periodas prasidėjo 1917 m. rugpjūčio 1 d. (Pirmojo pasaulinio karo pradžia) ir baigėsi 1962 m. rugpjūtį.

Šeštasis periodas prasidėjo 1962 m. rugpjūčio 6 d. Tais metais Jamaika tampa nepriklausoma valstybe.

Ispanijos kolonija

1494 gegužės 4, Kristupas Kolumbas išsilaipino Jamaikos saloje. Tai buvo antroji kelionė į naująjį pasaulį, kuri vėliau buvo pavadinta Amerika. Jamaika nebuvo okupuota iki 1509, kai Juan de Esquivel atvyko į salą. Jamaika 146 metams liko Ispanijos kolonija.

Prieš pasirodant ispanams Jamaika buvo apgyvendinta žmonių rase, pavadinta Arawaks arba Tainos. Jie tikriausiai atvyko iš šalies dabar žinomos kaip Gajana, kur Arawak indėnai dar dabar yra sutinkami. Jie buvo žemi žmonės, šiek tiek apkūnūs, su tiesiais juodais plaukais ir plokštokomis nosimis. Gyvendavo trobelėse, atrodančiose kaip dabartinės Jamaikos valstiečių trobelės. Arawakai miegodavo hamakuose, darydavo šiurkščias medines kėdes, žeberklus su akmeniniais antgaliais, arba ryklio dantimi. Jie neturėdavo nei lankų, nei strėlių. Vyrai buvo sumanūs žvejai. Valgiui gaudė žuvis ir vėžlius. Gamindavo indus skirtus maistui iš molio ir degindavo juos ugnyje kol sukietėdavo. Moterys augindavo manijoką (iš augalo gamino miltus), kukurūzus ir saldžiąsias bulves maistui. Saloje medvilnė augo dideliu tempu, iš jos gamindavo rūbus, juostas kurias rišdavosi aplink juosmenį.

Tačiau Ispanai juos pavertė vergais ir liepė vykdyti sudėtingas užduotis ir dirbti sunkius darbus. Ispanai su jais elgėsi taip žiauriai, kad apytiksliai per penkiasdešimt metų jie visi išmirė. Mirė apie šešiasdešimt tūkstančių žmonių. Ispanai į jų vietą vežėsi vergus iš Afrikos.

Iš pradžių ispanai apsigyveno šiaurinės Jamaikos pakrantės dalyje, kuri dabar yra žinoma kaip Šv. Anos parapija. Čia jie pastatė miestą pavadinimu Sevilla Nueva arba New Seville. Vėliau jie persikėlė į pietinę salos dalį ir pastatė miestą St. Jago de la Vega, kuris iki šiol vadinamas ispanų miestu. Sala 1540 buvo atiduota Kolumbo šeimai, bet jie jos nesistengė vystyti. Jamaikoje ispanų kolonija niekados nebuvo labai didelė ar labai klestinti.

Anglijos kolonija

Kingstonas 1882 metais

1655 gegužės 10 didelis kiekis Anglijos jūreivių ir karių išsilaipino Jamaikos sostinėje Kingstone ir nužygiavo link ispanų miesto. Jiems vadovavo admirolas Penn ir generolas Venables, kuris buvo pasiųstas Oliverio Kromvelio užimti Ispanijos salą. Penn'ui ir Venables'ui nepavyko užimti Santo Domingo miestą. Gegužės 11 ispanai pasidavė. Jiems buvo duotos kelios dienos palikti salą. Kai kurie iš jų nuvyko į Kubą, tačiau kiti paslaptingai pasitraukė į šiaurinę Jamaikos dalį.

Spalio mėnesį iš Anglijos atvyko generolas Sedgwicke. Daugybė Anglijos jūreivių, kareivių ir žmonių, kurie atvyko su generolu Sedgwicke mirė nuo karštinės. Sedgewicke taip pat greitai mirė, todėl generolas Brayne buvo atsiųstas tvarkyti kolonijos reikalus. Jis tikėjosi ispanų užpuolimo iš Kubos, todėl sustiprino Anglijos okupuotas pozicijas. Generolas Brayne mirė 1656 ir generolas Doyley, armijos pareigūnas, tapo gubernatoriumi.

1657 Don Cristobal Arnaldo de Ysassi į centrinę dalį įvedė stiprias partizanų pajėgas. Jis buvo paskirtas paskutiniu Jamaikos gubernatoriumi. Dvi ekspedicijos iš Kubos atvyko į šiaurinę salos pakrantę jam padėti. 1657 Generolas Doyley įveikė Ysassi šalia Ocho Rios miesto ir 1658 Rio Nuevo mieste. Pastarasis mūšis buvo didžiausias kada nors vykęs mūšis Jamaikoje. Ysassi išsilaikė saloje iki 1660, kai Maroon būrio pasitraukimas palaidojo paskutines jo viltis. Jis ir jo pasekėjai su kanojomis pabėgo į Kubą.

1661 iš Anglijos atvyko komisija oficialiai paskelbti Doyley Jamaikos gubernatoriumi ir įsakė jam įkurti tarybą, kuri pagelbėtų jam tvarkyti reikalus kolonijoje. Taryba turėjo būti išrinkta kolonistų.

1662 lordas Windsor į salą atvyko kaip gubernatorius. Jis su savim turėjo deklaraciją, kurioje sakoma, kad visi Anglijos piliečių vaikai, gimę Jamaikoje, būtų skaitomi laisvais Anglijos gyventojais. Po metų lodas Windsor atsistatydino iš Jamaikos vyriausybės ir seras Charles Lyttleton tapo vicegubernatorius. Tuo metu Jamaikoje buvo 4205 asmenys. Santiago de Cubabuvo buvo užimta ir apiplėšta admirolo Myngs.

1663 iš Jamaikos atplaukė ekspedicija atakuoti Campeche ispanų miestą, centrinėje Amerikoje. Po kelių nesėkmių, šis bandymas pavyko ir Anglijai atiteko daug turto ir laivų. Tais pačiais metais mes žinome apie Anglijos bandymą sustabdyti Maroon'us. Jie buvo ankstesniųjų Ispanijos vergų palikuonis. Jie buvo pabėgę į kalnus ir miškus, kur jie gyveno laisvą, laukinį gyvenimą. Sklandė gandai, kad jie žudydavo kiekvieną baltaodį, kurį sutikdavo. Ekspedicija pavyko ir kariai buvo nugalėti. Tarp Anglijos ir Maroon'ų buvo pasirašyta taika, bet ji tęsėsi neilgai.

1664 buvo pastatyti pirmieji Asamblėjos rūmai. Juos sudarė 20 narių, kuriuos išrinko žmonės.

Seras Thomas Modyford atvyko iš Barbadoso su tūkstančiu karių. Jis buvo Barbadoso kolonistas ir vadovavo barbadosui iki tol, kol buvo išsiųstas į Jamaiką, kaip gubernatorius. Jis padėjo anglų piratams ir juos gynė. Laivai ir grobis, kurį jie atgabendavo, žymiai praturtindavo Port Royali. Modyfordas skatino ir rėmė agrikultūrą, ypatingai kakavos ir cukranendrių auginimą. Per šį laiką didžiulis kiekis vergų iš Afrikos buvo atgabenta į Jamaiką. Tačiau vergų mainai su Jamaika prasidėjo gerokai anksčiau.

1673 Jamaikoje buvo 17272 gyventojai. Šiais metais seras Henry Morgan tapo leitenantas-gubernatorius.

1674 Lord Vaughan atvyko kaip gubernatorius. Kitais metais 1200 naujakurių iš Surinamo atvyko į Jamaiką ir pradėjo auginti cukranendres.

1677 Lord Vaughan paliko Jamaiką ir seras Henry Morgan dar kartą tapo leitenantu-gubernatoriumi. Tai buvo tas pats Henris Morganas, kuris 1668 sąsmaukoje atakavo ir apiplėšė Port Bello. 1671 lydimas didelio kiekio piratų iš Jamaikos, jis užpuolė ir užėmė seną Panamos miestą, jį sudegino ir sulygino su žeme.

1678 Earl iš Carlisle atvyko kaip gubernatorius. Per šiuos metus vergų sukilimas persikėlė į Chapelton, Clarendone. Jis buvo numalšintas. Sukilimo vadams buvo įvykdyta mirties bausmė. Kai kurie vergai pabėgo į kalnus, kur jie prisijungė prie Maroonu.

1692 seras William Beeston tapo Jamaikos gubernatoriumi.

Birželio 7 Port Royal mieste įvyko žemės drebėjimas. Tuo metu Port Royal buvo svarbiausias Jamaikos miestas, garsėjęs savo turtais. Čia buvo Asamblėjos rūmai. Piratai čia pasiimdavo savo laimikius. Namai buvo pastatyti tvirtai, iš akmenų. Gyventojai gyveno laukinį, nerūpestingą gyvenimą gyvenimą ir Port Royalis buvo aprašomas, kaip viena iš nuodėmingiausių vietų žemėje.

Birželio 7 rytą, apytiksliai 20 minučių po 12 valandos, žmonės išgirdo garsą, kuris buvo panašus į griaustinį ir ateina iš šiaurės. Staiga žemė pradėjo drebėti ir kiekvieno namo sienos pradėjo griūti. Iš viso buvo 3 smūgiai. Pirmasis smūgis nebuvo labai stiprus, paskutinis buvo stipriausias. Didelė miesto dalis nugrimzdo žemiau jūros. Jūra atsitraukė ir labai greitai grįžo su milžiniška jėga, užliedama visą šalį ir nuskandindama šimtus žmonių. Tūkstančiai mirė. Nedideli smūgiai vyko visą dieną ir kelias dienas po to žemės drebėjimas buvo jaučiamas visoje saloje. Žmonių kūnai plūduriavo uoste ir puvo ant žemės. Port Royalis buvo visiškai sugriautas. Išlikę gyventojai bandė atstatyti kas buvo likę, bet 1704 kilęs gaisras sunaikino visus pastatus, išskyrus fortus.