Tulos ginklų gamykla
„TOZ“ nukreipia čia. Kitas reikšmes žiūrėkite TOZ (reikšmės).
Tulos ginklų gamykla, ТОЗ (рус. Тульский оружейный завод; ТОЗ) – Rusijos, anksčiau – TSRS karinio pramoninio komplekso gamykla Tuloje (Rusija).
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1599 m. Tuloje valstybė apgyvendino 30 profesionalių ginklininkų, kurie turėjo iždui (valstybei) tiekti muškietas (rus. пищали), už ką jiems buvo suteiktos išimtinės teisės. Ginklininkų skaičius didėjo, jie ėmė burtis į ginklininkų bendruomenes ir cechus, kurie gamina vienokius ar kitokius ginklus ar jų dalis.
1632 m. olandų pirklys Andreas Vinnius gavo iš caro Michailo Fiodorovičiaus raštų, leidusį prie Tulos įkurti geležies lydymo gamyklą, kuri turėjo gaminti patrankas ir patrankų sviedinius. 1652 m. prie Tulos, Čencovo kaime, olandai Akema ir Marselius pastatė dar vieną gamyklą ginklų gamybai. Šių gamyklų statytojai iš užsienio pasikvietė iki 600 liejikų, kalėjų, ginklininkų ir kitokių specialistų. Už teisę įrengti gamyklas jų savininkai pažadėjo apmokyti vietinius gyventojus ginklų gamybos amato. 1695 m. rusas kalvis Nikita Demidovas Onufrijevas įkūrė privačią ginklų gamyklą.
1700 m. Tulos ginklininkų bendriją sudarė virš 1000 žmonių. Ginklininkai ginklus gamino kas namuose, kas nedidelėse dirbtuvėse, kurias organizuodavo nedideli ginklininkų cechai. Be ginklų jie gamino ir kitokius gaminius, tad Tuloje kartu atsirado ir samovarų, geležinių statybinių detalių gamyba.
1705 m. buvo įkurta pirma valdiška įmonė Казенный оружейный двор ('Iždo ginklų rūmai'), kur buvo surinkti 800 ginklų meistrų. 1712 m. Petro I įsakymu buvo įkurtas valdiškas ginklų fabrikas, kuris tapo dabartinės Tulos ginklų gamyklos pradžia. Fabrikas ėmė gaminti 1714 metais. 1720 m. gamykloje dirbo ~1200 ginklininkų. Pradžioje TOZ gamino tik karinius ginklus Rusijos armijai. 1720 m. buvo pagaminta 22 tūkstančiai muškietų.
1812 m., per karą su Napoleonu, Rusijos vyriausybė įpareigojo Tulos ginklininkus per mėnesį kariuomenei patiekti 13 000 šautuvų (gamykla – 7000, nepriklausomi meistrai – 3000), iš kurių 3000 turėjo būti suremontuoti ar perdaryti šautuvai.
1890 m. Tulos gamykloje pradėjo organizuoti Mosino šautuvų gamybą. Masinė gamyba prasidėjo 1893 m.
1907 m. gamykloje prasidėjo Maksimo kulkosvaidžių gamyba.
| Metai | Šautuvai | Revolveriai | Kulkosvaidžiai | Kulkosvaidžių stovai | Sprogdikliai |
|---|---|---|---|---|---|
| 1900 | 150000 | 53200 | |||
| 1901 | 80000 | 54500 | |||
| 1902 | 55000 | 53500 | |||
| 1903 | 25000 | 6700 | |||
| 1904 | 80700 | 36400 | |||
| 1905 | 133100 | 62900 | |||
| 1906 | 95200 | 62900 | 145 | ||
| 1907 | 47400 | 13900 | 530 | ||
| 1908 | 24100 | 25100 | 910 | ||
| 1909 | 37000 | 34200 | 380 | ||
| 1910 | 24000 | 16600 | 700 | 430 | |
| 1911 | 11600 | 30300 | 590 | 200 | |
| 1912 | 12700 | 51700 | 980 | 510 | |
| 1913 | 12860 | 87200 | 913 | 490 | |
| 1914 | 259000 | 76000 | 1300 | 800 | 277000 |
| 1915 | 352500 | 131900 | 4300 | 2500 | 459000 |
| 1916 | 648800 | 180700 | 11100 | 8000 | 677400 |
| 1917 | 506700 | 86200 | 11400 | 5000 | 495400 |
Duomenys iš [1]. Daugiausia karinių ginklų gamykla gamindavo karo metais (Rusijos-Japonijos, Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metu).
1927 m. TOZ gamykloje buvo įkurtas Prietaisų gamybos konstravimo biuras (rus. Конструкторское бюро приборостроения), kuris vėliau tapo savarankiška įmone.
Po Rusijos pilietinio karo TOZ ėmė gamino medžioklinius šautuvus R ir graižtvinius karabinus NK-8,2, mažakalibrius šautuvus TOZ-1 ir TOZ-2, vienšūvius šautuvus su sektoriniais taikikliais TOZ-7 ir TOZ-8, sportinius šautuvus TOZ-10.
Gamyklos konstruktorių biuras sukonstravo ir paleido gamybon aviacinius kulkosvaidžius PV-1 ir ŠKAS.
1939 m. imtas gaminti F. Tokarevo savitaisis šautuvas SVT-38. Gaminti aviaciniai kulkosvaidžiai UB, patrankos B-2.
1927–1938 m. TOZ konstravo ir gamino audimo stakles, kurios tapo TSRS tekstilės pramonės pagrindu. 1932–1939 m. pradėjo gaminti frezavimo stakles.
1941-45 m. TOZ gamino šautuvus SVT-38 ir SVT-40, aviacines patrankas ŠVAK, Nagano revolverius ir TT pistoletus.
Ginklų gamyba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Anksčiau gaminti ginklai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Mosino šautuvas
- Maksimo kulkosvaidis
- Nagano revolveris
- karabinas SKS
- šautuvai SVT-38 ir SVT-40
- pistoletas TT
- aviaciniai kulkosvaidžiai ŠKAS, UB
- aviacinės patrankos ŠVAK
- automatai AK-47, AKM
- prieštankinių kompleksų Maliutka (Малютка), Fagotas (Фагот) raketos
Dabar gaminami ginklai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kariniai:
- povamzdinis granatsvaidis GP-25
- 9 mm mažasis automatas SR-3
- 9 mm automatas AS
- 9 mm snaiperinis šautuvas VSS
- 7,62 mm begarsis pistoletas PSS
- povandenis automatas APS
- povandeninis pistoletas SPP-1M
- 5,45 mm automatas AKSU-74
- komplekso „Konkurs“ prieštankinė raketa 9М113М
- kovinis žvalgo peilis NR-2
- Medžiokliniai:
- Mažakalibriai medžiokliniai karabinai (TOZ-78, TOZ-99)
- Medžiokliniai karabinai (TOZ-122)
- Medžiokliniai dvivamzdžiai (TOZ-34, TOZ-120, TOZ-200)
- Medžiokliniai vienvamzdžiai (TOZ-88, MC-21-12, MC-20-01)
Taip pat gaminami montažiniai pistoletai.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Михайлов В.С. Очерки по истории военной промышленности. Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Tulos ginklų gamyklos tinklalapis Archyvuota kopija 2014-12-16 iš Wayback Machine projekto. (rusiškai ir angliškai)