Vijotai
| Vijotai | |
|---|---|
 Vijotų apeigos Indėnų saloje (2014 m.)
| |
| Gyventojų skaičius | ~450 |
| Populiacija šalyse |  Jungtinės Amerikos Valstijos(  Kalifornija)
|
| Kalba (-os) | anglų, vijotų† |
| Religijos | krikščionybė, Indėnų Bažnyčia, prigimtinė tikyba |
| Giminingos etninės grupės | jurokai |
 Vikiteka: |
Vijotai |
Vijotai (tolov. Wee-’at, jur. Weyet, angl. Wiyot) – indėnų tauta, gyvenanti Jungtinių Amerikos Valstijų vakaruose, šiaurinėje Kalifornijoje, prie Humbolto įlankos ir Ungurių upės žemupio. Gyvena daugiausia Mėlynojo Ežero ir Teibl Blafo rezervacijose. Populiacija – apie 450 žmonių. Gimtoji vijotų kalba (algonkinų-ritvanų kalbos) išnyko 1962 m., dabar kalba angliškai.
Iki XIX a. pr., kol susidūrė su europiečiais, vijotai sudarė 1–3 tūkst. žmonių populiaciją. Užėmė šiaurės vakarų Kaliforniją šalia Humbolto įlankos – nuo Mažosios upės šiaurėje iki Bebrų Upės kalnagūbrio pietuose. 1860–1862 m. baltieji užėmė vijotų žemes, daug indėnų nužudyta masinių skerdynių metu. Likę vijotai perkelti į rezervacijas. 1910 m. jų populiacija tesiekė 150 žmonių.
Tradiciniai verslai – žvejyba, rankiojimas, medžioklė, krepšių pynimas, luotų gamyba iš sekvojų.
Vijotai neturėjo gentinės ar gimininės sanklodos. Kiekvienoje gyvenvietėje gyveno po 2 ar daugiau giminingų mažųjų šeimų. Santuoka patrilokalinė, jei jaunikis negalėdavo išpirkti nuotakos – matrilokalinė. Giminę veda pagal tėvo pusę. Palyginus su kaimyninėmis tautomis (jurokais ir kt.), vijotų moterys buvo mažiau varžomos apeiginių draudimų. Jos galėdavo dalyvauti pergalės šokiuose. Tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų pasitaikydavo transvesticijos atvejų (pvz., būdavo moterų, dėvinčių vyriškus rūbus ir dalyvaujančių medžioklėje).
Vijotų apeiginėse praktikose būta šamanizmo, „pasaulio atnaujinimo“ apeigų (jų metu rodyti turtai – obsidiano papuošalai, kriauklių vėriniai ir kt.), turėjo mitą apie pasaulio sutvėrėją Ku Rateri Kakvilą („tą senolį viršuje“). Dabartiniai vijotai ženkliai asimiliuoti, metisizavęsi.[1]