Viršutinis žandikaulis

Viršutinis žandikaulis (lot. maxilla) – kaukolės veidinės dalies porinis tuščiaviduris kaulas; žandikaulis. Tai netaisyklingo kubo formą primenantis kaulas, kurį sudaro tuščiaviduris kūnas ir keturios ataugos – kaktinė, skruostinė, dantinė ir gomurinė. Į jį įsikalę viršutiniai dantys.

Viršutinio žandikaulio kūnas

Žandikaulio kūnas (corpus maxillae) sudarytas iš tuščiavidurės ertmės – žandikaulio ančio (sinus maxillaris) ir išorinių paviršių. Per viršutinį paviršių, kuris yra vadinamas akiduobiniu paviršiumi (facies orbitalis), nes sudaro akiduobės dugną, eina poakiduobinė vaga (sulcus infraorbitalis). Kraštas, skiriantis akiduobinį paviršių nuo priekinio, yra vadinamas poakiduobiniu kraštu (margo infraorbitalis).

Priekinio paviršiaus viršuje yra poakiduobinė anga (foramen infraorbitale), per kurią eina poakiduobinis nervas ir kraujagyslės. Priekinio paviršiaus apačioje yra iltinė duobė (fossa canina). Priekinio paviršiaus apatiniame kampe yra priekinis nosies dyglys (spinga nasalis anterior), ribojantis priekinį ir nosinį paviršių. Nosinis paviršius (facies nasalis) sudaro nosies ertmės šoninės sienos dalį. Jame taip pat aiškiai matomos žandikaulio ančio žiotys (hiatus maxillaris).

Užpakalinis žandikaulio kūno paviršius yra vadinamas posmilkininiu paviršiumi (facies infratemporalis), šio paviršiaus didžiausias išsigaubimas vadinamas viršutinio žandikaulio gumburu (tuber maxillae).

Viršutinio žandikaulio ataugos

Kaktinė atauga

Į viršų, link kaktikaulio, kyšo ilgoka kaktinė atauga, (lot. processus frontalis). Jos viršutinė karpyta briauna jungiasi su kaktikauliu, priekinė aštri briauna- su nosikauliu, o užpakalinė- su ašarikauliu. Išoriniame jos paviršiuje iškyla vertikali priekinė ašarinė skiauterė (crista lacrimalis anterior), kuri su ašarikaulio panašia skiautere apriboja ašarų maišo duobę (fossa sacci lacrimalis). Vidiniame, nosiniame, ataugos paviršiuje sagitaliai driekiasi akytkaulinė skiauterė (crista ethmoidalis) akytkaulio vidurinės kriauklės iškyšuliui tvirtintis.

Gomurinė atauga

Gomurinė atauga, (lot. processus platinus), sandūroje su kitos pusės tokia pačia atauga turi nosinę skiauterę (crista nasalis), kuri sudaro nosies pertvaros pamatą. Užpakalinis ataugos kraštas jungiasi su gomurikaulio gulsčiąja plokštele. Apatinis ataugos paviršius, sudarantis kietojo gomurio didesniąją dalį, nelygus, jo pakraščiu driekiasi gomurinė vaga (sulcus platinus), gomurį maitinančioms kraujagysėms. Išilgai abiejų ataugų siūlės gali būti kartais ir labai ryškus gomurio velenas (torus platinus). Siūlės priekyje, tarp kandžių (dentes incisivi) yra kandinė anga (foramen incisivum) vedanti į kandinį kanalą (canalis incisivus) kuris jungia burnos ir nosies ertmes ir kuriuo eina kraujagyslės bei nervas.

Skruostinė atauga

Skruostinė atauga, (lot. processus zygomaticus), yra plati ir trumpa, šiurkščiu trikampio pavidalo paviršiumi ir jungiasi su skruostikauliu. Nuo to paviršiaus apatinio kampo žemyn tęsiasi storokas velenas. Priekinė ataugos dalis įeina į poakiduobinį kraštą, o užpakalinė- į apatinio akiduobės plyšio briauną.

Dantinė atauga

Dantinės ataugos, (lot. processus alveolaris), apatinis kraštas, arba dantinis žandikaulio lankas (arcus alveolaris) turi dantų dubeles, arba alveoles (alveoli dentales) dantų šaknims įsikalti. Jas skiria tarpdubelinės pertvaros (septa interalveolaria), o daugiašaknių dantų dubelėse dar esti tarpšakninės pertvaros (septa interradicularia). Ataugos išoriniame paviršiuje dantų šaknys iškelia vertikalias dantines kalveles (juga alveolaria).

Viršutinio žandikaulio kaulėjimo taškai

Viršutinis žandikaulis kaulėja iš 3-jų židinių, kurie užsimezga mezenchimoje, supančioje nosies kapsulę. Pirmiausia, maždaug šeštą gemalo savaitę, atsiranda svarbiausias osifikacijos centras virš iltinės duobės, jis vėliau paplinta beveik po visą kaulą. Du kiti centrai susiformuoja priekiniame kaulo gale, tad ir vadinami premaksiliariniais. Iš pradžių jie rutuliojasi kaip atskiras kandinis kaulas (os incisivum), o trečią mėnesį susilieja su viršutiniu žandikauliu. Išimtinais atvejais tai gali neįvykti, tada kandinis kaulas lieka atskiras. Kartais abiejų kaulų sąaugą galima matyti kaip liniją – buvusios siūlės vietą.

Šaltiniai

Žmogaus anatomija. I dalis. G. Česnys, J. Tutkuvienė, A. Barkus, V. L. Gedrimas, R. Jankauskas, R. Rizglienė, J. Žukienė. Vilniaus universiteto leidykla, 2008, 664 psl.

Nuorodos

Žandikaulio gydymo specialistų straipsniai