Walther von Reichenau
| Valteris fon Reichenau vok. Walther von Reichenau | |
|---|---|
| |
| Valteris fon Reichenau | |
| Gimė | 1884 m. spalio 8 d. Karlsrūjė, Vokietijos imperija |
| Mirė | 1942 m. sausio 17 d. (57 metai) Lvovas |
| Veikla | vokiečių karinis veikėjas |
 Vikiteka |
Walther von Reichenau |
Valteris fon Reichenau (vok. Walther von Reichenau, 1884 m. spalio 8 d. Karlsrūjėje – 1942 m. sausio 17 d. Lvove) – vokiečių karinis veikėjas, Vermachto feldmaršalas (1940 m.).[1]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė turtingoje Prūsijos artilerijos generolo E. A. Reichenau šeimoje. 1903 m. pradėjo fanenjunkerio karo tarnybą Vokietijos imperijos 1-ajame gvardijos artilerijos pulke. 1904 m. rugpjūtį pakeltas į leitenantus. 1912 m. pakeltas į oberleitanto pareigas. 1914 m. įstojo į Prūsijos karo akademiją. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui tarnavo 1-ojo gvardijos artilerijos pulko štabo adjutantu. Dalyvavo Vakarų fronto kovose. 1914 m. pakeltas į kapitonus. 1915 m. perkeltas į Generalinį štabą, vėliau tarnavo 47-osios rezervo divizijos ir 7-osios kavalerijos divizijos štabuose. Po karo liko tarnauti Reichsvere. 1923 m. pakeltas į majorus, o 1929 m. į pulkininkus leitenantus. Nuo 1930 m. tarnavo 1-osios divizijos štabo viršininku. Divizijai vadovavęs generolas W. fon Blombergas pristatė V. fon Reichenau A. Hitleriui. Labai rėmė fiurerį, buvo laikomas vienu jo favoritų. 1932 m. pakeltas į pulkininkus ir paskirtas Karaliaučiaus karo apygardos vadu. Nuo 1933 m. vadovavo Karo ministerijos biurui. 1934 m. vasarį pakeltas į generolo majoro pareigas. Pareikalavo nacių vadovybės sunaikinti SA vadus, jei naciai nori, kad kariuomenė paremtų jų valdžią. 1935 m. pakeltas į generolo leitenanto, o 1936 m. spalį į artilerijos generolo pareigas. Nuo 1938 m. vasario vadovavo 4-ajai armijų grupei, kuri 1938 m. spalį užėmė Sudetų kraštą, o 1939 m. kovą Čekoslovakiją. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, įsiveržimo į Lenkiją metu, vadovavo 10 armijai, kuri užėmė Varšuvą. Nuo 1939 m. spalio vadovavo 1940 m. į Belgiją ir Prancūziją įsiveržusiai 6-ajai armijai. 1940 m. liepos 19 d. jam, kaip ir dar 11 Vermachto aukščiausio rango generolų, buvo suteiktas feldmaršalo laipsnis už jų veiksmus žaibiškai nugalint Prancūziją. 1941 m. birželį vadovavo 6-ajai armijai, sėkmingai puolusiai Ukrainoje, bet ir tų pačių metų lapkritį patyrusiai daug pralaimėjimų. Rėmė SS baudžiamųjų būrių veiklą. Nuo 1941 m. gruodžio 1 d. – armijų grupės Pietūs vadas. 1942 m. sausio 14 d. patyrė insultą. Sausio 17 d. skrydžio iš Poltavos į Vokietiją metu, V. fon Reichenau gydymui skraidinęs lėktuvas sudužo besileisdamas Lvove; jis mirė. Palaidotas Berlyno Invalidų kapinėse.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ von Reichenau Walther (Valteris fon Reichenau). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. 679 psl.