alm
 |
| Obuolys |
Tarimas
[taisyti]- TFA: [álm]
Daiktavardis
[taisyti]| Daiktavardžio „alm“ linksniavimas (1-oji (as) linksniuotė) / (4-oji (a) linksniuotė) | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Vyr. g. | Mot. g. | ||||
| Vienaskaita | Daugiskaita | Vienaskaita | Daugiskaita | ||
| V. | alm | almi | alm | almas | |
| K. | almas | almun̄ | almas | almun̄ | |
| N. | almu | almams | almai | almams | |
| G. | alman̄ | alman̄s | alman̄ | alman̄s | |
| Įn. | almu | almais | alma | almams | |
| Vt. | Vi. | almei | almesu | almoj | almosu |
| Kr. | alman | almasna | alman | almasna | |
| Gr. | almepi | almespi | almopi | almospi | |
| Ar. | almap | almump | almap | almump | |
| Š. | alma! | almi! | alma! | almas! | |
Vartosenos pastabos
[taisyti]Šį žodį galima vartoti ir kaip vyriškos, ir kaip moteriškos giminės žodį. Žinoma, nuo to skiriasi ir žodžio linksniavimas, tačiau giminę apsprendžia vartotojo asmeninė preferencija.
Etimologija
[taisyti]Etimologija neaiški. Z. Zinkevičius šį žodį sieja su lietuvių k. almėti („pamažu sunktis, varvėti, pūliuoti") bei lietuvių k. almuo („pūliai"). Tačiau ši teorija iki galo neįtikina. Pažymėtina, kad žodis labai panašus į lotynų k. almus („gaivinantis, mandagus, malonus"), tačiau tai nebūtinai turi kokios nors svarios reikšmės.