artinsiąs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

artinsiąs (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. artinsiantis, mot. g. artinsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	artinsiąs, artinsiantis	artinsią, artinsiantys	artinsianti	artinsiančios	-	artinsią
kilm.	artinsiančio	artinsiančių	artinsiančios	artinsiančių	-	-
naud.	artinsiančiam	artinsiantiems, artinsiantiem	artinsiančiai	artinsiančioms, artinsiančiom	-	-
gal.	artinsiantį	artinsiančius	artinsiančią	artinsiančias	-	-
įnag.	artinsiančiu	artinsiančiais	artinsiančia	artinsiančiomis	-	-
viet.	artinsiančiame, artinsiančiam	artinsiančiuose, artinsiančiuos	artinsiančioje, artinsiančioj	artinsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	artinsiantysis	artinsiantieji	artinsiančioji	artinsiančiosios	-	-
kilm.	artinsiančiojo	artinsiančiųjų	artinsiančiosios	artinsiančiųjų	-	-
naud.	artinsiančiajam	artinsiantiesiems	artinsiančiajai	artinsiančiosioms	-	-
gal.	artinsiantįjį	artinsiančiuosius	artinsiančiąją	artinsiančiąsias	-	-
įnag.	artinsiančiuoju	artinsiančiaisiais	artinsiančiąja	artinsiančiosiomis	-	-
viet.	artinsiančiajame	artinsiančiuosiuose	artinsiančiojoje	artinsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. artinsiantis, mot. g. artinsianti.
• Skiemenys: ar-tin-siąs

artinsiąs

1. tas kuris artins

Etimologija

<= artinti, artina, artino

---