SocialiniS ugdymaS. 007. nr. 4(5) Vida GUDŽINSKIENĖ, Violeta SUBOČ Atšvaitų naudojimas kaip mokinių atsakomybės ugdymo galimybė Anotacija. Straipsnyje analizuojamas atšvaitų panaudojimas kaip vienas iš esminių savisaugos aspektų. Lietuvoje atliktų tyrimų – R.Vilkonis (2004), A.Pikūnas (1997), O.Lukoševičienė (2001) – analizė rodo, kad saugaus pėsčiųjų kompetencijos ugdymui mokyklose turi būti skiriamas didelis dėmesys. Kiekvienas mokytojas turėtų atkreipti dėmesį į mokinių elgesį gatvėje, aptarti susidariusias situacijas tiek pamokų metu, tiek ir po jų ar prieš jas. Pabrėžtina, kad vien mokytojo pastangų formuojant vaiko elgesio modelį nepakanka. Didžiulį poveikį vaiko elgesiui daro ir visuomenė, kuri saugaus eismo aspektu dažniau formuoja netinkamus elgesio modelius, negu tinkamus. Tą paliudijo ir atliktas atšvaitų naudojimo tyrimas, kuris buvo viena ”Saugaus eismo mokymas mokyklose“ tyrimo, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos užsakyto 2007 m., sudėtinių dalių. Tyrimui keltas tikslas – išsiaiškinti 1–4 ir 5–8 klasių mokinių atšvaitų nešiojimą bei taisyklingą ėjimą per gatvę ar kelią. Tyrimu nustatyta, kad atšvaitus nešioja beveik visi pradinių klasių mokiniai. Tai leidžia kelti prielaidą, jog atšvaitų nešiojimas pradinėje mokykloje yra stebimas ir kontroliuojamas procesas. Tačiau jų nešiojimas 5–8 klasėse nėra dažnas, todėl dirbant su vyresniais mokiniais reikia imtis papildomų metodinių priemonių, siekiant paskatinti juos sąmoningai nešioti atšvaitus. Nustatyta, kad mokiniams nėra pakankamai išugdyti saugaus eismo gebėjimai: numatyti rizikingas eismo situacijas; laiku pastebėti ir įvertinti pavojaus šaltinius; susidaryti atitinkamą eismo situacijos vaizdinį; tinkamai veikti – priimti teisingą sprendimą. Tyrimo metu nustatyta, kad atšvaitai mūsų visuomenėje nėra populiarūs, tyrimo duomenys parodo, kad nors ir vykdomos įvairios akcijos, tačiau ne visi atsižvelgia į galimas neatsakingumo pasekmes. Prasminiai žodžiai: mokiniai, saugumas keliuose, atšvaitų nešiojimas, atsakomybė. Įvadas. Valstybinės saugaus eismo automobilių keliais 2005–2010 m. programos strateginis tikslas – per penkmetį perpus sumažinti žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičių. Lietuvoje visuomenės švietimas saugaus eismo klausimais yra grindžiamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu (2000 m. spalio 12 d. Nr. VIII - 2043), Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu (2001 m. spalio 4 d. nutarimas Nr. 1196) ir Lietuvos Respublikos valstybine traumatizmo profilaktikos 2000–2010 m. programa (2000 m. balandžio 14 d. nutarimas Nr. 423). Automobilių skaičius šalyje kasmet auga, intensyvėja eismas, sparčiai plečiasi automobilių kelių tinklas, o su juo keičiasi ir žmonių gyvenamoji aplinka. Vis sudėtingesnės sąlygos automobiliams ir pėstiesiems. Eismo intensyvėjimas įpareigoja keistis ir žmogų, įgyti naujų kompetencijų. Pastaruoju metu pėstieji yra labiausiai pažeidžiama eismo dalyvių kategorija. P. Elviko, A. Borgerio ir kt. (1996) atliktų tyrimų duomenimis nu0 SocialiniS darbaS ir ugdymaS statyta, kad tikimybė nukentėti autoavarijoje automobilio vairuotojams ar keleiviams yra tris kartus mažesnė nei pėstiesiems. Traumų autoavarijose statistiniai duomenys rodo, kad formalus kelių eismo taisyklių laikymasis neužtikrina kelių eismo dalyvių saugumo. Transporto ekonomikos instituto atliktų tyrimų duomenimis pavojingiausia vieta pėsčiajam eismo dalyviui yra laikoma pėsčiųjų perėja. Kaip teigia R. Vilkonis (2004), saugus važiuojamosios kelio dalies perėjimas net ir stengiantis nepažeisti kelių eismo taisyklių reikalauja tam tikrų žinių, mokėjimų bei įgūdžių, t.y. tam tikros pėsčiųjų saugaus eismo kompetencijos. A. Pikūnas, pateikdamas Kelių eismo saugumo politikos metmenis (1997), nurodo, kad svarbiausias eismo dalyvis yra žmogus, todėl „kiek beinvestuotume į du sausumos transporto kelių eismo sistemos elementus – kelią ir transporto priemonę, lemiamą įtaką daro veiksniai, susiję su svarbiausiu šios sistemos (žmogus – kelias – automobilis ir visa eismo aplinka) elementu – žmogumi“. O. Lukoševičienė (2001) nurodo, kad (70 proc.) autoavarijų priklauso tik nuo paties eismo dalyvio – pėsčiojo sprendimų ir elgesio. Taigi, pėsčiųjų sugebėjimas saugiai elgtis pavojingoje automobilių kelių eismo aplinkoje yra pats svarbiausias veiksnys, nuo kurio priklauso jo paties gyvybė. Vadinasi, saugaus pėsčiųjų kompetencijos ugdymui mokyklose turi būti skiriamas didelis dėmesys. Kiekvienas mokytojas turėtų atkreipti dėmesį į mokinių elgesį gatvėje, aptarti susidariusias situacijas. Pabrėžtina, kad vien mokytojo pastangų formuojant vaiko elgesio modelį nepakanka. Didžiulį poveikį vaiko elgesiui daro ir visuomenė, kuri saugaus eismo aspektu dažniau formuoja netinkamus elgesio modelius, negu tinkamus. Tą paliudijo atšvaitų naudojimo tyrimas, kuris buvo viena „Saugaus eismo mokymas mokyklose” tyrimo, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos užsakyto 2007 m., sudėtinių dalių. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti 1–4 ir 5–8 klasių mokinių atšvaitų nešiojimą/nenešiojimą bei taisyklingą ėjimą per gatvę ar kelią. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas. Tamsoje keliu einančius žmonės vairuotojai dažnai pastebi tik automobiliui prie jų priartėjus. Tai labai pavojinga, nes automobilis gali pėsčiąjį užkliudyti ir jį mirtinai sužaloti. Nuo tokių nelaimių gali apsaugoti atšvaitai arba žibintai. Jeigu žmogus neturi atšvaito, jį pamatyti vairuotojui yra labai sudėtinga, nes automobilis staiga sustoti negali. Jo stabdymo kelias priklauso nuo greičio, kuriuo automobilis važiuoja, kelio dangos, oro sąlygų, paties automobilio techninės būklės bei vairuotojo vairavimo patirties ir sveikatos būklės. Žinoma, turėti atšvaitą dar nereiškia, kad jį visuomet pastebės vairuotojai. Kad žmogus būtų laiku pastebėtas, atšvaitas turi būti kabinamas ne žemiau kojos kelio: važiuojantis automobilis pirmiausia apšviečia pėsčiojo kojas. Todėl paauglių taip mėgstami nešioti kabantys atšvaitai, pritvirtinti šiek tiek aukščiau kelių, yra puikus sprendimas, nes taip vaikščioti jiems yra saugu. Problema, kad dažniausiai mokiniai atšvaitus prisitvirtina tik iš vienos pusės. Gerai, ATŠVAITų NAUDOJIMAS KAIP MOKINIų ATSAKOMYBĖS UGDYMO GALIMYBĖ  ISSN 1392-9569 SocialiniS ugdymaS. 007. nr. 4(5) jeigu vaikai prisitvirtina atšvaitą ant dešinės savo drabužių pusės ir eina kaire kelio puse prieš automobilių eismą, nes ir tuomet jis vis tiek yra gerai matomas. Pastaruoju metu galima įsigyti striukių ar kombinezonų su stacionariais atšvaitais. Jie dažniausiai yra įsiuvami rankovėse, nugaros ir krūtinės dalyje, o jei tai kombinezonas – dar ir kelnių apačioje. Taip apsirengę vaikai kelyje yra tikrai saugesni. Siekiant nustatyti, kokia yra pradinių, 5–8 ir 9–12 klasių mokinių bei suaugusiųjų savisauga keliuose, jie buvo stebimi įvairiose Vilniaus miesto vietose, prieš tyrimą parengti stebėjimo protokolai. 1 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas: mokinių pagal klases ir suaugusiųjų Amžiaus grupė Pradinis mokyklinis amžius 1–4 klasės Vidurinis mokyklinis amžius 5–8 klasės Vyresnis mokyklinis amžius 9–12 klasės Suaugusieji Visose amžiaus grupėse Iš viso stebėta: 74 653 749 899 305 Iš viso stebėti 3025 asmenys, iš kurių 724 buvo 1–4, 653 – 5–8, 748 – 9–12 klasių mokiniai ir 899 suaugusieji. Pastarieji buvo stebimi todėl, kad kiekybinio tyrimo metu nemaža dalis mokinių nurodė, jog tik iš dalies sutinka su daugeliu teiginių. Vadinasi, jų žinios nėra tvirtos, todėl daryta prielaida, kad mokiniai pamokų metu girdi vienus dalykus apie saugų eismą, o praktikoje mato visai kitokius pavyzdžius (1 lentelė). 2 lentelė. Nešiojančių ir nenešiojančių atšvaitus tiriamųjų pasiskirstymas: mokinių pagal klases ir suaugusiųjų 1–4 klasės 5–8 klasės 9–12 klasės Suaugusieji Visose amžiaus grupėse Nešioja atšvaitus 6 7 79  459 Nenešioja atšvaitų 60 39 38 4 30 Iš viso stebėta 5 356 460 43 76 Tyrimo metu nustatyta (2 lentelė), kad iš 522 stebėtų pradinių klasių mokinių pusė (262) atšvaitus turėjo, o beveik tiek pat (260) jų tą dieną neturėjo. Jaunesnių paauglių grupėje iš 356 stebėtų mokinių tik 117 turėjo matomus atšvaitus, iš 460 stebėtų 9–12 klasėse besimokančių vyresnių paauglių su matomais atšvaitais buvo 79 mokiniai, o iš 423 suaugusiųjų tik 1 turėjo atšvaitus.  Vida GUDŽINSKIENĖ, Violeta SUBOČ SocialiniS darbaS ir ugdymaS 99,8% 100% 90% Nešioja Nenešioja 82,8% 80% 67,1% 70% 60% 50,2% 49,8% 50% 32,90% 40% 30% 17,2% 20% 10% 0% 0,2% Pradinių kl. Mokiniai 5- 8 kl.mokiniai 9- 12 kl. Mokiniai Kiti suaugusieji 1 pav. Mokinių (pagal klases) ir suaugusiųjų atšvaitų nešiojimas (procentinis pasiskirstymas) Tyrimu nustatyta, kad 50,2 proc. stebėtų Vilniaus miesto pradinukų einant per gatvę buvo prisisegę arba turėjo stacionarius atšvaitus. 49,8 proc. vaikų tokių atšvaitų neturėjo (1 pav.). Nustatyta, kad kuo vyresni asmenys, tuo rečiau jie nešioja atšvaitus: tarp 5–8 klasių mokinių atšvaitus turėjo tik nepilnas trečdalis (30,9 proc.), tarp 9–12 klasių atšvaitus turėjo tik kas šeštas (17,2 proc.). Ir tik 1 suaugęs žmogus, eidamas drauge su pradinuku, dėvėjo striukę su atšvaitais (0,2 proc.). Tendencija prasta, nes mokytojai nurodė, kad tik prieš porą savaičių jų mokyklose vyko atšvaitų akcija. Vadinasi, paaugliai geriau išmoksta tai, kas rodoma praktiškai, o ne tai, kas sakoma. Todėl suaugusiems nepakanka nurodyti mokiniams, kad jie nešiotų atšvaitus, ne mažiau svarbu yra patiems tapti sektino elgesio pavyzdžiais keliuose. Tyrimas parodė, jog atšvaitai mūsų visuomenėje nėra populiarūs, patys suaugusieji beveik jų nenešioja. Tik jaunesni mokiniai dažniau nešioja atšvaitus, tačiau vyresnieji juos nešioja vis rečiau. Nors tamsiu paros metu gatvėmis dažniau vaikšto vyresni mokiniai (2 pav.). Tad jiems atšvaitus nešioti yra labai svarbu. Tamsiu paros metu ir esant blogam matomumui atšvaitai yra būtini visiems pėstiesiems, nepriklausomai nuo jų amžiaus. ATŠVAITų NAUDOJIMAS KAIP MOKINIų ATSAKOMYBĖS UGDYMO GALIMYBĖ 3 ISSN 1392-9569 SocialiniS ugdymaS. 007. nr. 4(5) 38% Vaikai Suaugę 62% 2 pav. Apibendrinti vaikų ir suaugusiųjų atšvaitų nešiojimo rezultatai (procentinis pasiskirstymas) Tyrimo metu buvo stebimi visi pėstieji, einantys per gatvę. Žymėta, ar stebimas asmuo per gatvę eina atsargiai, paisydamas saugaus elgesio taisyklių, ar daro pažeidimus. Stebėjimų rezultatai pateikiami 3 lentelėje. Mokinių ir suaugusiųjų atsargus/neatsargus ėjimas per gatvę 3 lentelė 1–4 klasės 5–8 klasės 9–12 klasės Suaugusieji Visose amžiaus grupėse atsargiai eina per gatvę 60 8 83 34 865 neatsargiai eina per gatvę 4 6 06 35 399 Iš viso stebėta 0 97 89 476 64 Tyrimu nustatyta (3 pav.), kad atsargiausiai per gatvę eina pradinių klasių (79,2 proc.), o rizikingiausiai joje elgiasi 5–8 klasių mokiniai. Jie dažnai bėga per gatvę degant raudonam ar geltonam šviesoforo signalui. Suaugusieji elgiasi atsargiau negu 5–8 ir 9–12 klasių mokiniai, tačiau yra mažiau atsargūs už 1–4 klasių mokinius. 4 Vida GUDŽINSKIENĖ, Violeta SUBOČ SocialiniS darbaS ir ugdymaS 100% 90% Atsargiai eina per gatvę Neatsargiai eina per gatvę 79,2% 71,6% 80% 70% 63,3% 60,9% 60% 50% 39,1% 36,7% 40% 28,4% 30% 20,8% 20% 10% 0% Pradinių kl. Mokiniai 5- 8 kl.mokiniai 9- 12 kl. Mokiniai Kiti suaugusieji 3 pav. Atsargiai/neatsargiai per gatvę einantys mokiniai (pagal klases) ir suaugusieji (procentinis pasiskirstymas) 70 66% 61% 60 50 39% 40 34% 30 vaikai suaugę 20 10 0 Atsargiai eina per gatvę Neatsargiai eina per gatvę 4 pav. Vaikų ir suaugusiųjų atsargumo palyginimas (procentinis pasiskirstymas) Vis dėlto lyginant vaikų ir suaugusiųjų elgesį (žr. 4 pav.), galima teigti, kad Kelių eismo taisyklės dažniau pažeidinėja mokiniai. ATŠVAITų NAUDOJIMAS KAIP MOKINIų ATSAKOMYBĖS UGDYMO GALIMYBĖ 5 ISSN 1392-9569 SocialiniS ugdymaS. 007. nr. 4(5) Išvados • Atšvaitus nešioja beveik visi pradinių klasių mokiniai. Tai leidžia daryti prielaidą, kad jų nešiojimas pradinėje mokykloje yra ir stebimas, ir kontroliuojamas procesas. • 5–8 klasių mokiniai atšvaitus nešioja rečiau. Vadinasi, dirbant su vyresniais mokiniais reikia imtis papildomų metodinių priemonių, paskatinti juos sąmoningai nešioti atšvaitus. • Mokiniams nėra pakankamai išugdyti saugaus eismo gebėjimai: numatyti rizikingas eismo situacijas; laiku pastebėti ir įvertinti pavojaus šaltinius; susidaryti atitinkamą eismo situacijos vaizdinį; tinkamai veikti – priimti teisingą sprendimą. • Atšvaitai kaip saugios elgsenos gatvėse ir keliuose detalė mūsų visuomenėje nėra populiarūs. Tik pradinių klasių mokiniai juos nešioja dažniau, o vyresni mokiniai ir suaugusieji atšvaitų beveik nenešioja. Literatūra 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 6 Čereška A. Saugaus eismo ABC. Vilnius, 1997. Lukoševičienė O. Autoįvykių analizė ir modeliavimas: [monografija]. Vilnius, 00. Pikūnas A. Kelių eismo saugumo politikos metmenys // Transportas. T. 1 (4). Vilkonis R. Saugaus eismo mokymo efektyvumo problema pradinėje mokykloje // Gamtamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje: VI respublikinės mokslinės konferencijos straipsnių rinkinys / sud. V. Lamanauskas. Šiauliai, (p. 80–86). 2000. Vilkonis R. (2001). Vaikų saugaus eismo mokymas: teoriniai aspektai // Pedagogika, 54, 180–186. Vilkonis R. Kai kurie vaikų saugaus eismo kompetencijos ugdymo šeimoje efektyvumą ribojantys veiksniai // Jaunųjų mokslininkų darbai, 3 117–122, 004. Vilkonis R. Integruotas saugaus eismo mokymas pradinėje mokykloje: ugdytinių gebėjimas identifikuoti pėstiesiems pavojingas eismo situacijas // Ugdymo integracijos dimensijos: dabartis ir perspektyvos. Tarptautinės mokslinės konferencijos medžiaga. Vilnius (p. 77–81). 2003. Vitkauskas K. Prevencinio darbo poveikis saugiam eismui užtikrinti // Saugus eismas. Vilnius, 2003. Birgit Fuchs. Saugus kelias į mokyklą. Vilnius, 2006. Vida GUDŽINSKIENĖ, Violeta SUBOČ SocialiniS darbaS ir ugdymaS 10. Kelių eismo taisyklės: su papildymais ir priedais // “ALS” leidiniai: Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba. Vilnius, 2007. 11. Trumpai apie saugų eismą // Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Lietuvos automobilių kelių direkcija. Vilnius, 2003. 12. Kepežinskienė A. ir Šaulienė L. Papildoma medžiaga saugaus eismo pamokose I–II klasėje. Kaunas, 2002. 13. Kepežinskienė A. ir Šaulienė L. Saugaus eismo pamokų papildoma medžiaga: (I–II klasės). Šiauliai, 2002. Summary Vida GUDŽINSKIENĖ, Violeta SUBOČ Use of Pedestrian Reflectors as One of the Self-Protection aspects The article discusses the use of pedestrian reflectors as one of the essential aspects of self-protection. The analysis of the research results conducted in lithuania (R.Vilkonis (2004), A. Pikūnas (1997), O.Lukoševičienė (2001)) necessitates a particular attention to development of pedestrian safety competence at school. Each teacher should be concerned about school learners’ behaviour in the street and they should discuss the current situation in the roads during lessons as well as before or after them. It has to be emphasised that only teachers’ efforts are not enough to form child’s behaviour model. Child’s behaviour is, to big extent, affected by the society, which, unfortunately, is tended to create inappropriate rather than appropriate behaviour models. Such tendency was clearly demonstrated by the research into the situation of pedestrian reflector use, which was an integral part of the research “Safe Traffic Education at Schools”, which was conducted in 2007 following the Order of the ministry of Education and Science. The goal of the research was to investigate wearing/not wearing of pedestrian reflectors and safe/risky crossing of the street among school learners from 1 to 4 and from 5 to 8 forms. The learners’ self-protection in the street was investigated observing and recording wearing/not wearing of pedestrian reflectors and safe/risky crossing of the street of school learners from 1 to 4 and from 5 to 8 forms. It was identified that the absolute majority of primary school learners wear pedestrian reflectors. This allows for conclusion that the use of safety reflectors at this stage is observed and under control. However, the research revealed that wearing of reflectors is not common among 5th –8th formers and that almost half of them seldom wear pedestrian reflectors. This clearly demonstrates that it is necessary to employ additional methodological means to motivate a conscious wearing of reflectors among upper secondary learners. The results showed that the ATŠVAITų NAUDOJIMAS KAIP MOKINIų ATSAKOMYBĖS UGDYMO GALIMYBĖ 7 ISSN 1392-9569 SocialiniS ugdymaS. 007. nr. 4(5) school learners lack safe traffic skills: to identify risky traffic situations; to timely observe and evaluate source of danger; to establish adequate image of traffic situation; to act appropriately: to make a correct decision. It was also established that wearing of pedestrian reflectors is not “popular” in our society. The results of the investigation show that though different safety campaigns are organised, not everybody takes them into consideration. Vida Gudžinskienė – socialinių mokslų daktarė, Vilniaus pedagoginis universitetas, Socialinės komunikacijos institutas, Studentų g. 39, LT-08106, Vilnius. Mokslinių interesų sritys: ugdomo proceso modeliavimas, sveikatos saugojimas, stiprinimas ir ugdymas, besimokančiųjų įvairių kompetencijų raiška. El.p. vida.gudzinskiene@gmail.com Vida Gudžinskienė – doctor of social sciences, Vilnius Pedagogical University, Social Communication Institute, Studentų str. 39, LT-08106, Vilnius. Scientific interest fields: Achievement goals, self-regulated learning and design of learning strategies, health promotion and education, development competences of students. E-mail: vida.gudzinskiene@gmail.com Violeta Suboč – doktorantė, asistentė. Vilniaus pedagoginis universitetas, Socialinės komunikacijos institutas, Studentų g. 39, LT-08106, Vilnius. Mokslinių interesų sritys: nesėkmingas mokymasis, tyrimų metodologija. El. p. suboc.violeta@gmail.com Violeta Suboč – doctorante, assistent. Vilnius Pedagogical University, Social Communication Institute, Studentų str. 39, LT-08106, Vilnius. Scientific interest fields: learning failures, research metodology. E-mail: suboc.violeta@gmail.com 8 Vida GUDŽINSKIENĖ, Violeta SUBOČ