ALGIMANTAS LYVA MINDAUGAS PELECKIS REQUIEM DRUGELIAMS Inscenizuota absurdo dilogija Skiriama kritusiesiems nuo Aksominio Kasteto smūgio ŠIAULIAI 2015 1 UDK 821.172-31 Li663 © Algimantas Lyva, 2015 © Mindaugas Peleckis, 2015 © Viršelis, Kazimiera Lyvienė, 2015 © Viršelio nuotrauka, Mindaugas Peleckis, 2015 © „Neoprintas“, 2015 ISBN 978-609-95391-6-4 2 EPILOGAS To negali būti. (Prie baro nugirsta teatralo replika.) (Veiksmas vyksta ne scenoje.) DAKTARAS DEŠRAUSKAS (Sentencijos ne į temą.) Guru Guru, nėra roko, tik vokaliniai instrumentiniai ansambliai (VIA). GURU GURU (Su ironija.) Tik bebalsiai bedančiai ansambliai (BBA). I. Iki, Aksominis Kastete! ...iš Paryžiaus (1) Vilnius–Paryžius, Paryžius–Vilnius, tiesioginė, meditacinė, telepatinė, mistiška transliacija. Dabar. Tuštėja lentynos, nepastebimai dingsta knygos, ir atsivėrusias erdves užpildo sidabro servizai, krištolinės taurės, porceliano statulėlės. Kinta interesai, auga kėdės ir stalai, stalčiuose dreba nepadrožti pieštukai. Ekrano baimė. Informacija gali būti pasiekta bet kada, bet ji bevertė, ryjanti pinigus, energiją ir laiką. Ir vis sunkiau išeiti iš namų, stropiai užrakinti duris, nulipti laiptais žemyn ir stebėti, kaip loja automobilių signalizaciniai nasrai, kaip šunys stropiai dergia veją, ir jau gali nebaudžiamai, 3 tiesiai ant asfalto, išspjauti mėtinį ledinuką. Nusikeikti ir grįžti namo. Prie švaraus monitoriaus ekrano. Ekranas – tai buvo siena. Dravenis sukryžiavo kojas ir nugrimzdo į kitą erdvę. --Prie stalo sėdėjo Guru Guru ir gėrė kvapiąją arbatą. Pavyko! Dabar reikia būti budriam ir neprarasti meditacinės erdvės. Išsilaikyti nepritrauktam gravitacijos magneto sunku, bet reikėjo „išbūti“ kuo ilgiau. – Linkėjimai iš Paris! Zen istorija nutiko, papasakosiu! – tarė Guru Guru. – Istorija tokia, kad knygyne, kur labai daug knygų, žiūrinėjau įvairias. Salėje – vienoje iš daugelių – tuščia, tiesiog kapinės. Vartau knygeles, dairausi, net nežinau, eiti ar ne, toks buvau gana sutrikęs. Staiga trenksmas. Apatinėje gretimoje knygų lentynoje kažkas nukrito. Prieinu, pakeliu, tai prancūziškai išverstos „Zen istorijos“. Istorija paprasta, bet autentiška. Ir impresija buvo nepakartojama, nes knygų devynios galybės, o kaip ta maža knygelė nukristi galėjo, neįsivaizduoju... – ...ir gal gims nauja psichodelika... – atsargiai, negirdimai prabilo Dravenis. – O gargoilius matei? Ar yra gargoilių Lietuvoje? – Gargoilių yra visur, bet Lietuvoje jie slepiasi pasivadinę aitvarais... Japonijoje – kami... – Kaip Paryžius? – įsidrąsino Dravenis. – Paryžius – dzeniškas miestas, viskas rūke, eini, sutinki Moljerą, tikrą, sėdi savo soste, karaliai Versaly mažučiai valdė pasaulį, didžiuliuose soduose ratu eini ta pačia gatve ir daug kartų paklysti. Paryžius – žemiškas miestas, čia daug žemės, erdvės ir oro. Paryžius yra dvasinė būsena, kai sakai bičiukui: tu ką, ne prancūzas, kad nežinai, kaip paskambinti greitajai, juk žmogus guli ant šaligatvio, gali numirti? Nežinau, sako, nors ir esu prancūzas, be to, jis čia kasdien miega; komunistai ir komunarai, kapitalizmas ir aukso spindesys, šalia galybė ir skurdas, sąmonėje ir jos atspindžiuose yra Paryžius... – keistokai automatiškai aiškino Guru Guru. – Jau nepamenu visko... Tai ir baisu – esu daug pajautos praradęs, neįkalbėjęs savo minčių, 4 eilių... Pajauta – tai esmė... Taip, tikrai... Paryžiuje atrandama daug impresionistinių dalykų... Laivas, plaukiantis Sena... Prieš akis žaibiškai, tiksliau, šelmiškai, prabėga šimtmečių istorija... Per (prieš?) keliolika minučių... Staiga Guru Guru siluetas ėmė vibruoti. Matrica, holograma. Dravenis susikaupė, nes per daug giliai nugrimzdo, beveik prarado meditacinę erdvę. Atsitrenkęs į neegzistuojantį dugną, Dravenis sugrįžo atgal. – Draveni, tu ne paukštis, todėl šnekėsiu eilėmis. Teko paklusti tokiam bendravimo režimui. google translate? life translate? lost in translation... visos radijo stotys dirba google režimu gyvenimą transliuoja TV mes pamesti begalinėje kosmoso transliacijoje tiesiai iš Paryžiaus Staiga meditacija vėl nutrūko. Dravenis pašiurpo ir tyliai sušnabždėjo: – Esu užmūrytas liūdnų minčių, todėl žiūriu į sieną ir laukiu, kada atsivers lubos, ir daugiau jau neprireiks nei stogo, nei kaminų pagalbos... Tik čerpių lietus nukris ant sulinkusių ausų ir akys atsimerks prieš pat užmiegant. Nubusti bus nebūtina, bereikalinga ir gal beprasmiška. Dravenis pabandė susikoncentruoti – ir nepralaimėjo... Transliacija sugrįžo. Guru Guru įsipylė antrą puodelį arbatos, paragavo pyrago. – Draveni, gargoiliai diegia naują sekimo sistemą, dabar mus visus stebės, jie pirmieji mus stebėjo (ir tikriausiai tebestebi), tai angelai sargai, tada teisėsaugininkai... 5 kol atėjo gūglas bet grįžtam į viduramžius pas gargoilius gražius miegojau po lietum Paryžiaus žvaigždėm deguonies kaukė – Ačiū, skanus pyragas, o ar žinai, kad visų galigantų tėvynė yra Gargoilija? – Čia tai geras! Galigantas – gargoilis, pasprukęs iš Paryžiaus katedros į Lietuvą, ir mūsų misija – grąžinti Galigantą atgal į Paryžių, ant pakylos, kuri stovi tuščia... oui oui oui! giljotina pagaląsta lastai (VLKK pataria: plaukmenys) neskęsta gargoilis mėgsta savo kastą Staiga Guru Guru pradingo ir prie stalo išdygo kultūros ministro referentas Galigantas, bet Dravenis nenutraukė meditacijos. Kas gi bus toliau? Galigantas atsiduso: – Verkia saksofonas, dreba nenukirsta ranka, (ne)atsargiai išliejamas brangus konjakas ant stalo. Pastelėje it du šunys guli mano kojos, supančiotos sunkiais batais... Atskrenda musės. Dabar geriu ne vienas. Dravenis pajuto baisų smūgį tiesiai į galvą, bet atlaikė, nenuvirto, neišsijungė. Galigantas dingo, sugrįžo Guru Guru. pasiklydom tarp alyvų ir kaštonų žiedų nebežinom gatvė bacho ar šopeno bet tikrai jo pavardė garsi kompozitorius jis buvo geras liudvikas van kažkoks 6 o kad prisimintume... pavasario saule padėk Guru Guru verta paklysti Paryžiuje ar kitame mieste nes kitaip nepastebėsi kad žydi alyvos ir kaštonai --prisimink kaip žydi obelys baltu pavasario sniegu Draveni prisimenu vaikystę kad ją pamirščiau ir galvoju apie senatvę nors dar ne laikas nes tik visada laikas yra tik dabar o Paryžiuje žemėlapiai visada meluoja jie nenori pasenti turiu įtarimą kad Paryžius vienas amžinųjų miestų P. S. Beje, gargoiliai yra ant daugybės bažnyčių fasadų. Guru Guru baisu kai pabaisos saugo bažnyčias baisu kai nemokšos piešia Dievą 7 bet dar baisiau pažvelgti į žemėlapį ir pamatyti tuščią lapą --vaikystė tai trečioji akis vaikystė tai švarus protas vaikystė tai globa o kai ateina senatvė gyvenimas tampa didžiule klaida Guru Guru pažvelk pro langą ir ką tu matai ką tu dabar matai Paryžiuje Draveni gargoiliai ne pabaisos pabaisos abejingi žmonės jie pamiršo užpildyti žemėlapius alyvų kvapu šviečia saulė, šaltoka, pavasaris ant rubežiaus visas gyvenimas juk mūsų tarp dviejų rubežių įspraustas Guru Guru aš klausiu ką tu MATAI ar daiktą ar žmogų ar gatvę ar namą ir kas ant to namo užrašyta – Matau alėją ir bakalėją, – itin nenoriai atsakė Guru Guru. 8 Guru Guru ar gali detalizuoti kaip atrodo kaip vadinasi kur veda ši alėja pastatai žmonės automobiliai o gal alėja tik iliuzija gal tu NEPARYŽIUJE --tai kontrolės testas patikrinimas ar esi sapne – Gal ir neparyžiuje ne Paryžiuje? Man skamba vienas vardas – volframas. Draveni, ką tai galėtų reikšti? – Tu – Volfas Mesingas, VI grupės elementas, esi atsparus korozijai, esi vilkas ir puta, tungstenas, sunkus akmuo, šalia Ramos šventyklos... – Kalbėki eilėmis, – pareikalavo Guru Guru. Guru Guru nėra jokios alėjos tu ne Paryžiuje kur tu esi dabar Guru Guru ilgai juokėsi, tuomet prabilo eilėmis: korozija metalla buvo tokia grupė nemokėjo groti tik russian vodka kriokė 9 žinoma nėra alėjų bulvarų aveniu ir gatvių yra tik ežerai upės upeliai ir upytės esu dabar saloje Draveni klausi kaip iš tibetiečių mirties knygos lyg nujausdamas kad esu tarp dviejų pasaulių taip n/esu Guru Guru tu esi ne Paryžiuje bet Gotlando saloje russian vodka o gal burgundiškas vynas apeiga kai geriamas alkoholis apeiga kai atsijungiama nuo tikrovės apeiga kai prisijungiama prie realybės kai pajuntamas skirtumas tarp realybės ir tikrovės Paryžius netikras sintetinis tai optinė apgaulė turistams Guru Guru tu volframas tu elektros lemputė tu šviesa tu degantis laidas 10 – Išgėriau visą arbatą, suvalgiau pyragą, metas grįžti, – atsakė Guru Guru. – Kur? – paklausė Dravenis, jau praradęs meditacijos erdvę. Tai įvyko viena akimirka anksčiau, todėl nepavyko užfiksuoti transliacijos laiko. ...iš Paryžiaus (2) – Guru Guru, kodėl siaubo filmukų herojai miršta ne tragiškai, bet šiurpiai? Jų mirtis ne sukrečia, bet išgąsdina. Jų mirtis neturi didybės. – Mirties nebijota viduramžių Europoje, – lėtai, nematomomis svarstyklėmis pasverdamas kiekvieną žodį, itin atsargiai aiškino Guru Guru. – Tada bijota gimimo stebuklo, dabar, postpasaulyje, viskas atvirkščiai... Mirtis tėra žaidimas, gimimas – irgi. Tai postpasaulio mitas. Išgirdęs atsakymą, Dravenis susverdėjo ir, vos neatsitrenkęs į langą, laiku sugebėjo įsikibti į plačią palangę: – Guru Guru, baisu, šiurpu yra ne gimti, ne mirti, bet gyventi... Ir tarsi atrodo, kad nieko negali atsitikti, kai tu žiūri pro langą ir stebi kiemą. Pabodusį, matytą daugelį kartų. Bet žinai, kad kažkada ateis kitas kiemas, į kurį pažvelgs kitas žmogus, ir kur tada būsi tu, kur būsiu aš? – Draveni, vakar buvau pas gargoilius! Ir šiurpu, ir gražu! Esmė ta – gargoiliai tikri, o Notre-Dame yra labai didelės energetikos vieta. Reikia visada būti Paryžiuje, pasijusti gotu, pajausti nakties grožį, bodėtis diena, kasdienybe... Kasdienybė – tai ta pati cikliškai pasikartojanti diena. Su naktimi kitaip. Niekas nesako – kasnaktybė. – Guru Guru, aš nurimstu, kai klausau legendinį Johną Lee Hookerį ir Canned Head Hooker‘n Heat diską, – labai stipru! 1970 metai... Neabejoju – gargoiliai tikri, o Notre-Dame yra labai 11 didelės energetikos vieta... Bet muzika stipresnė! Guru Guru, pasisemk JĖGOS IR GALIOS, būk energingas, nes Lietuvoje bus labai sunku, labai pilka, labai lietinga, ir Galigantas labai įžūliai lips tau ant kulnų... Guru Guru, matyk, matyk, matyk Paryžių! Dabar Dravenis, neišlaikęs minčių įtampos, nukrito ant grindų. Su kuo jis kalbėjo? Guru Guru buvo Paryžiuje, o kur buvo Dravenis? Nėra kritimo, nėra duobės, tik laisvas skrydis į akimirką, kurią beviltiškai gaudo visi pasaulio laikrodžiai. ...iš Paryžiaus (3) Pagaliau Guru Guru grįžo iš Paryžiaus. Koridoriuje jis numetė sunkią kuprinę ir, įveikęs paskutinius kelionės metrus, krito į lovą: su batais, su striuke... Nuovargis buvo baisus, beveik nepakeliamas. Guru Guru dar suspėjo pažvelgti į lubas. Jos buvo baltos. Tvarka. Guru Guru tuoj pat užmigo. --Ir vis dėlto langai išgirdo krintančių lašų riksmą. Vandens pasauliai skaudžiai dužo ant asfalto, nepalikdami net šukių. (Ne)mirė neegzistuojanti gyvybė, tik atgimė pilki debesys ir dar pilkesnės lietaus viltys pasiekti saulėtas dykumas, Sacharą. --Ore nėra atramos. Vakuume – apčiuopiamos vilties, pajautos mirties, todėl pabundame, kai ant debesų nukrenta iki pat pamatų išmelstos vienuolynų sienos, ir lauko žolė netenka haliucinogeninių burtų, ir užsispyręs liūdesys jau negali prasibrauti pro aštrų meldų juoką. --Išbudęs Guru Guru pastebėjo, kad visos sienos nukabinėtos senų, bet laiko nesugraužtų impresionistų parodų plakatais. Šis grožis privertė trumpam susimąstyti, kurgi jis atsibudęs. Muziejuje matyta viduramžių Mirtis su skydu ir paslaptingu užrašu, Egipto mirusiųjų knyga ir kiti panašūs su 12 egzistencija susiję dalykai nenuliūdino Guru Guru, o padėjo suvokti, kad nieko nėra geriau, kaip su Mylimąja eiti palei Seną šviečiant milžiniškam mėnuliui, kai visi tiltukai apšviesti, o miesto ramybę saugo šventoji Ženevjeva ir gargoiliai... --Guru Guru vaikščiojo po Per Lašezo bei Monparnaso kapines ir suprato, kad jose – ne kapai. Ir netgi ne muziejus po atviru stogu, gyva (hm) istorija. Tai priminimas: memento. Bet ne tik mori. Priminimas: gyvenk. Pamiršk baimę gyventi. Šiek tiek smaugė sunkus fotoaparatas. Reikia kentėti. Dėl nuotraukų, dėl subjektyvių įamžintų vaizdų, dėl objektyvios objektyvo akies ir pagaliau dėl Paryžiaus... – Guru Guru, kas yra superfoto? – paklausė nežinia iš kur atsiradęs Dravenis. – Superfoto – tai būdelės Paryžiaus metro, kuriose, kaip rodoma ir filme Amelija, galima save greitai įamžinti, o nepavykusias nuotraukas tiesiog išmesti. Ar jas kas ras, nežinia. Tai tikrai superfoto... Tai vartai į niekur! Štai kas yra superinė nuotrauka, – patikslino Guru Guru. – Aš atėjau pro šiuos vartus, ir man reikia sugrįžti... – teisinosi Dravenis. – Paskubėk, kol dar vartai užrakinti! – paragino Guru Guru. – Su kuo tu šneki? – paklausė Mylimoji. – Turbūt pats su savimi, – krūptelėjęs suabejojo Guru Guru. Stabtelėjimas prie vartų, kurių niekas nemato. ...(ne) iš Paryžiaus (4) Likimo bausmė – nemokama sriuba, kuri suplėšo savigarbą į skutelius, ir tik piktas vėjas gali sulopyti niekšo apsiaustą. Brangu suprasti gyvenimo prasmę, o gyventi nuodėmėje – pigu. Galigantas pravėrė girgždančias namelio duris ir pateko tiesiai į pikto mago irštvą. Kaukolės, skeletai, keistų (be abejo, 13 nuodingų!) žolių kvapas it narkotikai svaigino, jaukė protą, skatino nusikalsti, paklusti blogio jėgoms. – Ko nori? – šnypščiančiu gyvatės balsu paklausė kerėtojas. – Noriu, kad Guru Guru niekada negrįžtų iš Paryžiaus... – Trokšti priešo mirties! Už mirtį mokama mirtimi! – įspėjo juodasis magas. – Ne, tegul Guru Guru įstringa kelionėje... – Mokėk auksu! Daug, daug aukso! Galigantas atsargiai ant purvino, dėmėto (gal kruvino?!) stalo pažėrė trylika Rusijos caro Nikolajaus II 10 rublių vertės auksinių monetų krūvelę. – Ar pakaks? – pasiteiravo kultūros ministro referentas. Burtininkas griebė Galigantą už gerklės ir pradėjo smaugti: – Nebandyk su manimi žaisti! – Juodasis laiškanešys, Žiurkius! – sustenėjo Galigantas. – Pagaliau pažinai Šeimininką! – demonas sviedė referentą ant grindų. – Atleiskite, Jūsų Tamsybe, kaltas, – graudeno referentas. – Man patinka nuodėmingi, nusikaltę žmonės, todėl gyvenk ir sparčiai degraduok... Kitaip! – pagrasino velnias. – Būsiu padugnė, – nuoširdžiai pasižadėjo Galigantas. Demonas nusijuokė. – Tau pasisekė, tu mane pralinksminai, pasidžiauki gyvenimu, kol gyvas... O Guru Guru klaidžios it lunatikas ir niekada nesugrįš namo iš Paryžiaus... Nebent jis pergudraus mane, o tai ne visiems pavyksta... Atrieda laiko banga, ir užkietėjusio materialisto, bedvasio žmogėno jaunystė it kalno nuošliauža virsta akmenimis, žvyru ir smėliu, o ant žemės vėl dygsta aštri žolė, kuri jau nežydi, tik bado basas kojas. – Sugrąžink man padorų veidą, dangau, kurį nuplėšei nuo sunešiotos kaukės. Skubu į tamsą – pabusti, nes bemiegant sugrįžta tik naujas ir kapitališkai prakeiktas rytas, – beviltiškai dejavo (ne atgailavo!) referentas. 14 Bet viskas jau buvo atimta, ir nereikia tuščių butelių mėtyti pro langą, tikėti, kad meniškai sprogs molinė galva. Gatvė tuščia, nes sėkmingesni ir dar velniui neparsidavę praeiviai, surinkę šukes, užmigs stikliniuose bankuose mirtinu dangorėžių miegu. Vieta, kurioje velniui parduodama siela ir atiduodamas visas nedorai uždirbtas auksas. Rūke (1) Guru Guru, pakirstas Juodojo laiškanešio burtų, sudegusio teatro scenoje repetavo savo neįvykusį gyvenimą, nes niekaip negalėjo iš Paryžiaus sugrįžti namo. GURU GURU Ir nors medžiai dar be lapų ir pro šakas galima stebėti debesis, neapgaus jau manęs šlapdriba ar snaigės, ir aš daugiau nežiūrėsiu į bejėgius namų stogus. Aš išliksiu nepakitęs – prasiskverbęs pro miglų grotas, įveikęs rūko kontūrus ir laiko gravitaciją. Trauka. Žemiška ir dangiška. Kuri stipresnė? Žinau, vienišose salose auga tik kreivi beržai, kurie žiūri į tolimą mišką, nes trokšta pavirsti mediniais vilkais. O mano namai liko tušti. Jie laukia vėluojančių ryklių, pažadėjusių atvežti smėlėtas dykumas ir palmes. Klajoti juokinga ir baugu, ir kai bedugnis ežero humoras atranda pakrančių ribas, norisi pakeisti plaukimo kryptį, paskęsti laužo dūmuose, skristi kartu su žuvėdromis į neaprėpiamą dangų. Debesų dugne ramu, todėl man bus leista rėkti lietaus miške, gąsdinti dulkėtas žuvis, plaukiančias link oro pilių. DRAVENIS Aludėje skubiai aktualizuojama jaunystė, kad galėtum ramiai gerti alų ir nereikėtų prisiminimų kosulio slopinti skystu betonu. Po trečio bokalo sustingstama į vašką, todėl galima lengvai pavirsti durimis, langu ar tuščia ledinukų dėžute, tapti atviram, atvertam ir išmestam... Neverta nusiminti: lengvai 15 surandami namai, į abi akis įlašinus dvi skystas arklio pasagas, ir nuvirtus ant kilimo galima netrikdomai grožėtis ant senų baldų nusėdusiomis prisiminimų dulkėmis. Saugokis langų. Neverta panirti į aštrią saulės šukių vonią ir stiklo kruša įskaudinti debesų. Geriau jau lieti žvakes, dūmais įrėminti dagtį, grožėtis liepsnos veidu. Niekada nebūna vėlu, nes nebūna anksti. Elektros lemputės negali užgesinti žvakių, ir dreba šešėlių išgąsdintos sienos. Sunku sulaukti šviesios dienos ir augti į žvaigždes, kai jų jau nesimato. Pažvelgus į sieną pametamas laikas, ir kasdien reikia vis daugiau neapmokestinto oro. Nepasigendama smūgio į spintos duris – už jų nėra paslapties, tik kabo blizgantis švarkas ir laukia rampos šviesų. Virtuvė dalija sočius pažadus, bet atriekia tik juodos duonos riekę, kad vanduo užpildytų alkio spragas. Neegzistuojančiame valgiaraštyje nuosekliai užrašyti skanūs žodžiai, ir galime gestais užsakyti arbatos, bet niekas sienoje neatvers dangaus, tik (geriausiu atveju) langą į automobilių prarytą gatvę, todėl pamirškime, kokie buvome mandagūs išgėrę pirmą butelį alaus. Miglos scena, paraleliniai užkulisiai, spektaklis, prarandantis ir atrandantis ribas. Rūke (2) Mintis praskaidrina benzino kvapas, degalinių spektakliai, picomis sulopyti stogai, ir kai plaunamas automobilis, hermetiškos užuolaidos paslepia vairuotojo griaučius, kad lojalios padangos būtų nepaliestos kometų ir ant veidrodėlio nenukristų asteroidas. Svyruoja lanksti antena. Radijas transliuoja bolidų spektaklį, kosminį cirką, mėnulio gausmą... – Neišjunkite radijo, išlikite lojalūs varnos riksmui, girtuoklio juokui, ištrupėjusiems laiptams, – tyliai, vos girdimai sušnibždėjo Guru Guru. – Guru Guru, tu verčiau pasidomėki, kodėl klaidžioji 16 rūke ir negali iš Paryžiaus sugrįžti namo. Ar tu žinai, kur dabar esi? – paklausė nematomas žmogus. – Rūkų rūkas, kaip sakė Koheletas. Rūkų rūkas! Viskas yra rūkas! Kokia nauda žmogui iš viso jo sunkaus triūso, kuriuo jis triūsia po saule? – Guru Guru, vidinis gaisras (ne)užgesinamas, (ne) pastebimas, (ne)pavojingas, – šnekėjo nematomas, nepastebimas, nefiksuojamas žmogus. Guru Guru atšovė eilėmis: sudegiau dar nepatekėjus saulei Ir, truputį itin reikšmingai patylėjęs, paklausė: – Ar tu Koheletas? – Ne, aš Dravenis, bet manęs čia nėra... – O kas čia yra? – ...tik Samuelio Becketto kapas. Guru Guru pagarbiai parimo ties kapu ir buvo įvertintas, pastebėtas. – Guru Guru, ar tu žinai, kokie yra tikrieji Vieno Dievo ketinimai? – nepaklausė Beckettas. – Žinau, – neatsakė Guru Guru. Kapinės ištirpo rūke. Kartu su Mylimąja eidamas Paryžiaus (o gal ir ne?!) gatve, Guru Guru stebėjo, kaip plačioje vejoje į nedarnias, neišauklėtas gretas rikiuojasi stichiškai augantys krūmai, patylėjo, nesišakojo, kai visai šalia tuštinosi kilmingas šuo. Tai laisvė, ir kai pritrūksta (i)racionalaus sprendimo, galime pamąstyti, kad gatvės medžiai panašūs į miško medžius, ir tik vienu žvilgsniu surinkti visas peizažo detales į darnią visumą. – Mieloji, pažvelki, kaip gražu. Gali neabejoti savo akimis. – Mielasis, tu visai kaip vaikas... 17 – Pamenu vaikystę, nepamirštu laimės laukimo, nerimo, ir kai delne nelikdavo vietos troleibuso stotelei, o gyslomis pradėdavo tekėti skystas varis, nugriuvęs aš grodavau moline armonika, mikliai žaisdamas į sienas įaugusiais gotikinių plytų klavišais. Rūkas, tik rūkas, ir dar kartą tik vienišas rūkas. Rūke (3) Kas turi laisvas rankas, dirba su pjūklais, ir kai pakvimpa drožlėmis ir pjuvenomis – jau pasiektas auksinis pjūvis, dieviškoji proporcija: tiesos porcija ir dozė išgauta vienu metu. Jau nebaisūs revolverių šūviai, ir kulkų švinas pakvimpa auksu, ir pilnavidurėmis vyno plūdėmis žvejojami kritikos rykliai. Daug atskleidžiama paslapčių net nepanirus į ežerų gelmes, neįkopus į nepastebimus Lietuvos kalnus, nenusileidus į ankštas smegduobes, neišgėrus kartaus pelkių dumblo. Dar daugiau sužinoma panirus į tirštą rūką, trukdantį pažinti miestus ir žmones, bet formuojantį teisingą mąstymą. Guru Guru jau nesistebėjo iš nežinia kur išdygstančiais pašnekovais ir keistais jų klausimais, ir dar keistesniais savo atsakymais. Guru Guru pradėjo stebėtis savimi. Keistas potyris, gal perspektyvus, o gal ir ne. Guru Guru nežinojo, kad stebėtis savimi draudžia psichologai, todėl buvo atviras pačiam sau ir nuo savęs neslėpė savo (o ne kito?!) gyvenimo faktų. – Guru Guru, ar kompiuterio šriftai gydo žmones? Aš padariau atradimą (gal ir vertą Nobelio premijos?!): jei kosėji ar kamuoja sloga, reikia dirbti su Times New Roman, o nuo depresijos gelbsti Helvetica grupės šriftai... Dabar tiriu kitų šriftų poveikį žmogaus sveikatai. – Draveni, nieko neišmanau apie kompiuterius. Kas jie? Žmonės ar mašinos? Dirbtinis intelektas negyvas, bet jis „mąsto“ (gal ir nereikia abejojančių kabučių?). Zen liepia (ne) 18 mąstyti. Tai kompiuteris – irgi žmogus? Jei taip, jam šriftai būtini... Ir pats renkasi, kokie... – Guru Guru, ne taip supratai, ar tavo sveikatai daro įtaką šriftai? Ar gydo, ar susargdina? Rūkas formavo ir klausimus, ir atsakymus. Rūkas kūrė save, o gal ieškojo savęs. Kas jį žino, bet rūkas buvo panašus į Stepheno Kingo vizijas... Tik pas jį visi siaubai formavosi, tarpo Maine (Meino valstijoje), o mes juk turime savo Raigardo slėnį (deja, tik pusę!), o gal dar ką nors? Draveni, kokie kampeliai Lietuvoje (kampeliai... apskritainiai... cha!) paslaptingiausi? – Visa Lietuva – tai paslaptis. Nėra nė vienos pėdos, nė vieno colio, kurio nedengtų paslapties rūkas, – miglotai paaiškino Dravenis. – Pilstai iš tuščio į kiaurą, Draveni, todėl grįžkime prie pirmosios (kokia ji?) temos. Sutinku, šriftai gydo. Kaligrafijos jėgą dar senovėje suvokė kinai, japonai, arabai, persai, jie visi yra kaligrafijos meistrai... O Ibn Sinos (Avicenos) knyga Gydymas, parašyta maždaug prieš tūkstantmetį, iki šiol tebėra aktuali... Didysis Gydytojas ir mąstytojas taip pat nenuvertino kaligrafijos, šriftų esmės. Pirmieji šriftai gimė būtent Rytuose, o ne kompiuteriuose, sukurtuose kažkur Vakarų pasaulyje (?). Nepaisant to, gaminami vėl ten, iš kur jų šaknys, – Rytuose... Kinijoje... Ratas apsisuko. Ratas atsisuko... Dingo Dravenis, pasibaigė (o gal pasibaidė?) pokalbis, bet gyvenimas ir Paryžiuje, ir kitur vis bėgo pro šalį, ir jau tapo įmanoma (?) atsigėrus balto degtinės rūko (it briaunuotai studento stiklinei) sudužti bet kur. Ir niekas nesurinks net šukių, nes gatvėje tik nepažįstami žmonės ir nėra vedlių į stiklo liejimo cechus. Racionalu ir baisiai rimta. Praeivių veidai slėpė silikatines plytas, kad negriūtų pokariniai namai ir galima būtų saugiai sukramtyti šokoladinę plytelę – balkone, ant šaligatvio, gatvėje ar sankryžoje, dar neatvažiavus paskutiniam katafalkui, dar 19 nenuvirtus į šviežiai iškastą duobę. Taip mąstė Guru Guru, ir niekas jam nedraudė TAIP mąstyti. Ir leiskite paklausti – kodėl? Ogi todėl, kad rūke gulint ar stovint galima praryti švento laužo ugnį ir dūmą ir palaimingai sudegti ateivių užgrobtame mėnulyje. Rūkas, virstantis ūku. Rūke (4) Teatras „Grand Guignol“ kartais pasakoja apie žmones, kurie nužudo mirtį, o paslaptingas rūkas pučia miglas apie paklydėlius, kuriuos nužudo balta, aksominė, neperprantama mirtis. Ir niekas nežino, kas teisus, todėl „Grand Guignol“ sceną užliejo rūko banga ir teatro scenoje atgijo naujas, sukrečiantis, kraują stingdantis spektaklis. Guru Guru kartu su Mylimąja sėdėjo „Grand Guignol“ salėje, ir ne todėl, kad dievino avangardinį teatrą, beatodairiškai tarnavo kontrkultūrai, bet tik čia (po spektaklio, teatro kasoje) jis galėjo nusipirkti tikrą bilietą į Vilnių ir paprastai, kaip ir visi, sugrįžti namo. Guru Guru neketino ilgai pasilikti siaubiako erdvėje, žūtbūt reikėjo išbristi iš balto, klampaus liūno. Ir jį galėjo išgelbėti tik scena, kurioje turėjo būti suvaidintas progresyvus, požeminis rūkas, skystas metalas, pelėdų migla. POLIŠINELIS Guru Guru, kodėl iliuzija, regimybė pranašesnė už ūkanotą tikrovę? GURU GURU (Iš salės.) Tai Polišinelio paslaptis! POLIŠINELIS Guru Guru, kviečiu į sceną, dabar tu aktorius, o ne žiūrovas. Vaidinsime naują pjesę: „Maršrutas Paryžius–Paryžius, arba 1846 km“. Guru Guru kartu su Mylimąja užlipa ant scenos. Pasigirsta 20 plojimai. Žiūrovų minioje Guru Guru pastebi Dravenį, o šis sušunka: „Bravo!“ Scenos darbininkai atneša dekoracijas. Guru Guru stebi darbus ir komentuoja. GURU GURU Aštrūs sankryžų kampai, nesustabdomai girgžda šviesoforai (ar tikrai?), įtaigiai imituojama žalia šviesa, skatinanti pasiruošti posūkio aktui. Apytikslė akis, matinis stiklas, kubiniai akiniai. Greitis. Aplenkiama švelniai užkliudžius troleibuso stulpą, atsitrenkus į šaligatvio bortą. Neišvengiamos kliūtys, stresas, sumušta nosis. Ir dar kažkas... POLIŠINELIS Viršyti greitį trukdo lėkštės, ne, ne tos (UFO / NSO?!), bet krintančios iš nežinia kur, tiesiai ant veido, todėl sunku užmigti prie vairo valgant makaronus, švilpiant gangsterių kulkoms, staugiant baikeriams, vilkams, leopardams, krokodilams ir t. t., ir pan. (neverta vardinti Lietuvos gyvūnų – yra spec. žinynai, enciklopedijos ir internetas). Nereikia net komentarų, nes šis spektaklis – tai tik komentaras. Nežinia, kam ir kodėl. GURU GURU Kai sakinį užbaigia klaustukas, tuštėja autorinės poetų kišenės, ir gavus paskyrą gyventi nukertama galva, bet stebimi (kaip debesys!) visi pomirtiniai eilėraščiai, nes tikri poetai nemiršta. Jie amžinai gyvi ir neskaitomi, ir neįskaitomi. Slegia (smegenis ar širdį?) raidžių gausa, todėl tarpuvartėse ieškoma naujų žodžių, galinčių plastiškiau apčiuopti grožio kontūrus, perlaužti gyvenimo prasmę – per pusę. Lūžtančiais pirštais klijuojamos vazų šukės ir sudužusiuose alaus buteliuose vėl atrandamas vitražų grožis. POLIŠINELIS Kažkur netoliese dailininkas, kuris bus labai žinomas tik po šimto dvidešimt penkerių metų, piešė šedevrą, tačiau koks jis, dabar sužinoti, deja, negalime. GURU GURU Ar jis piešė antrąjį Paryžių? Šis dailininkas mėgo lietų. 21 Ar yra lietaus šalis? Ar yra lietaus Paryžius, mažesnis, tikresnis, artimesnis nei gargoililinis monstras, urbanistinis gigantas? POLIŠINELIS Galimas dalykas... Paryžius yra lietaus miestas, ten visi turi parapluie, – be skėčio paryžietis ne paryžietis... Bet ir permirkus ten būtų labai smagu. Yra lietaus Paryžius, ir yra gargoilinis monstras Paryžius. Tai du Paryžiai viename. GURU GURU Jeigu du Paryžiai yra viename, tai nebūtina keliauti taip toli, galima ir Lietuvoje surasti abu Paryžius. Du Paryžiai yra Dumsių seniūnijoje, prie tarptautinės magistralės – Kaunas– Zarasai–Daugpilis. Ten yra ir priešgaisrinis „Eifelio bokštas“. Užlipus į „Eifelio bokštą“ (bet kurį!) išeinama pasivaikščioti po debesis ir pamiršti nesėkmių takų, nes juos užpusto rūkas: balsvas, beskonis, bekvapis, neapčiuopiamas... POLIŠINELIS Rūkas slepia iš sąvaržėlių vielos išlankstytą Eifelio bokštą ir maskuoja metalo kontūrus, rėmus, arkas... GURU GURU Keliauti išvis nebūtina... Nes Paryžius yra ir dvasios būsena... POLIŠINELIS Kas yra dvasios būsena? GURU GURU Draveni, ko gero, galima sakyti, kad tai sąmonės lygmuo ar dar kažkaip... Pajauta... POLIŠINELIS Guru Guru, iš kur tu supratai, kad aš ne Polišinelis, bet Dravenis? Kaip aš išsidaviau? GURU GURU Jūsų nosys panašios. Dravenis skubiai nusimeta Arlekino apsiaustą ir nuplėšia priklijuotą nosį. Nesmogė joks žaibas, bet dekoracijos pasikeitė – tiksliau, jų nebeliko. Dingo ir „Grand Guignol“ teatro scena... Sušvilpė automobilių 22 sirenos – Guru Guru, jo Mylimoji ir Dravenis stovėjo viduryje judrios magistralės. – Sprunkame iš čia, kol mūsų dar nesuvažinėjo, – paragino Dravenis. --Netrukus puikioje „Paryžiaus“ kavinėje draugai kirto lietuviškus bulvinius blynus ir gėrė putotą girą. Už lango švietė saulė. Dingo rūkas, bet ne Paryžius. – Guru Guru, tu pamiršai kažką svarbaus – žiūrėk, vėl tvenkiasi rūkas, – pašiurpo Mylimoji. – Prisiminiau! – sušuko Guru Guru ir išbėgo į kiemą. Pievoje tautiniais drabužiais apsitaisiusi mergina melžė žalmargę. Šventa karvė turėjo panaikinti Juodojo laiškanešio Žiurkiaus kerus. Guru Guru išgėrė šviežio pieno stiklinę ir tik dabar tapo laisvas nuo rūko, nuo visų psichodelinių miglų. Rūkas, Paryžius yra rūkas. Vladislavas Tumėnas Guru Guru priima vulgarų mąstymo iššūkį Guru Guru ir Dravenio nuotykiai tampa savotišku literatūros fenomenu, tad pernelyg nenustebome, kai į redakciją atkeliavo žinomo filosofo, nusprendžiusio pasivadinti savo senelio vardu ir pavarde, tekstas, jį ir publikuojame. Radikaliai.lt redakcija. Iš Paryžiaus sugrįžęs ir net nespėjęs reikiamai aklimatizuotis didingos praeities tėvynėje, Guru Guru skubiai iškvietė vieną iš savo proproprosenelių Protatrimpą (beje, save vadinantį lietuviu bei savo profiliu labai panašų į karalių Mindaugą ar į kunigaikštį Gediminą) ir, nutaisęs rituališkai žiaurią miną, paklausė: – Kodėl prancūzų kultūra aukštesnė nei lietuvių? Ar nuo kultūros priklauso šalies ekonomika? – Todėl, kad prancūzai kur kas anksčiau nei mes ėmė 23 skirti žmogaus užpakalį nuo jo galvos, – šaltakraujiškai atrėžė Protatrimpas. Tokio fasadinio atsakymo Guru Guru tikrai nesitikėjo, tad jo apatinė žandikaulio dalis gerais dešimt colių pasislinko žemyn. Tačiau Guru Guru nebūtų didis Guru, jei ilgėliau būtų praradęs pusiausvyrą. – Paskutiniam kvailiui aišku, kas yra užpakalis, o kas – galva. Juk galvai priklausantis veidas bėgant laikui raukšlėjasi, o užpakalio veidas – ne, nes užpakalis ne galva ir į save nieko neima. Jam ant visko nu.....t, – pademonstravo naujausias mokslines žinias Guru Guru. Apstulbintas proproproanūkio genialios įžvalgos, Protatrimpas staiga atlyžo ir neberodė nepasitenkinimo dėl neplanuoto iškvietimo. Jis jausmingai tarė: – Tai šventa tiesa, tačiau žvelkime dar giliau. Iš galvai priklausančios burnos privalo išeiti skirtingi dalykai nei iš užpakaliui pavaldžios. Kitaip tariant, už žodį turi atsakyti galva, o užpakalis – ne. Tiesa, už žodį užpakalis gali kentėti, bet atsakyti neprivalo. Dabar Guru Guru protas dirbo pašėlusiu tempu, mintys vis grįždavo prie vaikystėje skaitytų Keturių muškietininkų ir šuns. Taip taip, prancūzai vienas kitam atsakingesni, jie išsigrynino – lindo darvinistinės rūšių atrankos mintys. – Dėl to Paryžius – meilės sostinė, – mėgavosi nušvitimu Guru Guru. – Juk negali egzistuoti meilė be tiesos, be atsakomybės... Jei mano gentainis pasiskolina pinigų ir negrąžina teigdamas, kad manęs nepažįsta, tai aš privalau kreiptis į kitą galingą gentainį, kuris su beisbolo lazda pagydo ano atmintį. Tuomet pinigų užtenka mums visiems trims. Verslas... – vis labiau mėgavosi nušvitimo spinduliais Guru Guru. – O kaip su einančiais į rinkimus politikų pažadais? – jam taip norėjosi pasidalinti nušvitimu su Protatrimpu. Tačiau Protatrimpas jau buvo ne ryšio zonoje. – Gaila, – sau po nosimi burbtelėjo Guru Guru, – dar 24 egzistencinėje zonoje turėtų sėdėti žodžio nesilaikantys, makaronus kabinantys... – Kultūra priklauso nuo ekonomikos, o ekonomika – nuo kultūros, tačiau viskas priklauso nuo galvos, todėl ji skiriasi nuo užpakalio, – nušvitęs mąstė Guru Guru. Štrichai, brūkštelėjimai, potėpiai (ir platūs, ir siauri, ir matomi, ir ne) Tuščia scena. Pilna salė, iš jos ateina Guru Guru ir užlipa ant scenos. GURU GURU Mano monologas – tai eilės. Iš pradžių poezija – po to veiksmas. Noriu paprašyti visiškos tylos. Referente Galigantai, išjunkite mobilųjį telefoną. Ačiū! nelauktas rytas, nutrūkusi meditacija, gyveniman įsiveržusi diena gotikinės plytos vis dar slepia stiklinį veidą negaliu sudužti it bokalas atsigėręs balto sienų tinko aistra pabėgo naktis apalpo mėnulis (ne)paprasta, (ne)pakeliama diena rytas nukirs rankas nepajėgsiu pakelti dienos 25 kuri atplauks neatsigręždama atgal sekli Odisėjos pabaiga, krantas tik patiklus irklų girgždėjimas tik neramus žuvėdrų riksmas stumia iš valties paskęsti krante vizualus bejėgiškumas prožektoriai patręšia sienas šviesa ir augina tamsius šešėlius ne(pa)stebimas agrarinis sakralumas tyli laukas nes žemė išarta nekenčiu tvorų dievinu dirvonus žvelgiu į ežerą sausu dykumos žvilgsniu reklamai (ne)reikia oro šaligatviai sumindžiojo cigarečių deguonį kvėpuoju elektriniais neono spinduliais 26 retronostalgija bejėgė klaviatūra pasigendu frako rojalio klavišų pavasario rečitalis be vokalo ir orkestro ir kai už horizonto pasislepia žiema akiduobėse pražysta geltonos pienės taikiai sprogsta beržai į atvirą veidą sminga pageltę spygliai iš kojų verčia žaliaakės pušies šypsena aštri kankorėžio skeveldra ankstyvi žadintuvai ilgi troleibusų atodūsiai iki pat pabudimo saugu, smagu ir linksma manekenai be skeleto todėl neskęsta skaidri apokalipsė vitrinos žino išliks 27 tik stikliniai langai poliruotas dangus kilnus ir aukštas vėjo pašaukimas šlifuoti audringus debesis mineralinis vanduo ir ... saugūs narai (ne)šventyklos aptveria atvertą dangų tyla po tosto nuo veido nukrito purvini laiptai ir prikalė liežuvį prie grindų dialogas su savimi traška parketas nejuda medinės kojos 28 medituodamas gali prakalbinti sieną Užbaigtas dialogas su savimi, ir jau veikia kiti. Stiprūs, galingi, turtingi ir įtakingi. Lubos pradeda spektaklį ir jį užbaigia ////////////////////////////////// LUBOS Nubrūžintos, dekoracijų išakėtos, nedažytos scenos grindys saugo poetų eiles, kurias, to nežinodami, mindžioja ir talentingi aktoriai, ir nuolatiniai statistai, ir aukštai pakylėti (iki pat lubų!) dekoracijų meistrai. GURU GURU (Blaškosi scenoje.) Paris mačiau originalius italų futuristų Russolo ir Marinetti manifestus, jų piešinius... Kažkas TOKIO. Jie kūrė visiškai naują meno strategiją, kurią post... -izmai sugadino. Siūlau grįžti į dada- / futurizmo / ekspresionizmo / Grand Guignol ir pan. laikus ir juos atgaivinti. Mandelštamas, Majakovskis, Vvedenskis... Beckettas... DRAVENIS Pamenu tuos laikus (iš praeito gyvenimo, iš knygų!) ir stebiuosi Marinetti drąsa... GURU GURU Taip, o kad Russolo tapė, išvis nežinojau... Italų futuristų paroda Pompidou centre mane pakerėjo... DRAVENIS Aš beveik nieko neišmanau apie meną, aš gatvės žmogus Dravenis... Ir man labai pasisekė, kad teko galimybė vaidinti tame pačiame spektaklyje, toje pačioje scenoje ir tuo pačiu laiku... Viskas sutapo! GURU GURU Na jau... Jūs esate Menas, nes esate zen. 29 DRAVENIS Mane norėjo iš zen išmesti, bet Tradicija neleido atimti iš manęs dvasinio laipsnio, vardo, iniciacijos... Todėl mane išvarė iš vienuolyno, ir tiek... Tegyvuoja asfaltas! GURU GURU Draveni, tu išmestas iš zen vienuolyno, o aš – iš mečetės. Anathema ir fatwa abiem... Mus iš visur išmes. Liksime vieni. Dzin! DRAVENIS Taip... Mus iš visur išmes. Liksime vieni. Panašu, kad taip ir bus. Nagradiat posmertno! GURU GURU Daže posmertno ne nagradiat! DRAVENIS ...čia tai LYGIS! GURU GURU Čia jau visiškai nebe lygis... ir tai yra L.Y.G.I.S.! DRAVENIS ...sutinku! L.Y.G.I.S.! (Lietuva yra galinga išsivysčiusi sala, galimi ir kiti kodavimai, iššifravimai, paaiškinimai, sprendimai ir t. t.) GURU GURU ...taip... DRAVENIS Ir kas gi nutiks, Guru Guru? Bijau pasikartojimų, reikia veiksmo, nežinau... kokio... GURU GURU Mūsų spektaklis turi būti su minimaliais dialogais ir maksimaliais aprašymais (parodija kažkiek iš Hemingway su Balzacu) arba atvirkščiai (griozdiniais dialogais ir minimaliais aprašymais, pavyzdžiui: „Jis atėjo“, tada seka iiiiiiiiiiilgas dialogas). DRAVENIS Supratau: teatras. Štai raktas! Visoks. Eksperimentinis. Mes vaidiname, mus vaidina, mes žiūrime, mus žiūri... O new age galime išsukti ironiškai savaip. Artėja naujasis amžius, laikas arba slėptis bunkeriuose, juos išsikasus, arba į kalnus bėgt, arba dar kažką daryt. Ką? 30 GURU GURU Artėja kvantinis šuolis, naujas amžius, senas mąstymas bus sunaikintas, išliks tik tie, kurie eina dvasiniu, atsinaujinimo keliu. DRAVENIS Teatras, teatras, teatras ir dar kartą teatras... GRINDYS Eilės įsigeria į medį iki pat atomų ir palaidoja taikos viltis, nes skyla jautrūs branduoliai, ir tik baltuose lapuose žydi neužrašyti pavasariai. Bet žiedai nuvysta, sudžiūsta svajonės ir gėlės, ir niekas be slidžių operacinių pirštinių neatvers neišleistos, neišspausdintos poeto knygos ir nepažvelgs vidun, nepamatys baltų rėmų, kurie puošia metaforų laukus, ir baltos, išpuoselėtos snobo rankos sugebės tik atkimšti vyno butelį ir pasigrožėti mirusia gamta. LUBOS Tik pirma laiko, dar neprasidėjus spektakliui, atverki sunkias užuolaidas ir tave areštuos policija, pavargusi nuo revolverių, pistoletų ir bananų... Reikės atlaikyti skaudų kirtį per nugarą ir nukritus ant scenos ištiesti kojas be jokio mirties efekto. Užges kankinio aureolė ir rankas papuoš metalinės apyrankės. Ir kai tave nuveš prie užšalusios upės, teks žvejoti surakintomis rankomis, lietumi vilioti išdidžias žuvis, deginti užšaldytą pievų žolę ir piktais kojų spyriais užkurti paklydusius akmenis. Keraminiai varikliai nuveš tave prie bulvių maišų, ir, alkanomis žarijomis išbarstęs taką, lėtai žingsniuosi link žvaigždžių... Aukštu žvilgsniu tviskės dangaus varis, akins mėnulio sidabras ir ledinėmis pienėmis pražys dangus. GRINDYS Galima bus lengvai pagauti paklydusį asilą ir nusivilti zoologijos sodu, kuriame narvuose kali reaktyviniai lėktuvai, ir teks susitaikyti su nervingais aligatoriais, kurie švenčių proga siunčia kulinarinius atvirukus atogrąžų plaukikams, – šių nepaskandinamas atvirumas atmeta visus gelbėjimosi ratus ir nuoširdžiai kviečia visus skenduolius į povandeninės tapybos plenerus. 31 LUBOS Akvarelė... Veikiantys asmenys: Guru Guru, Dravenis, Grindys ir Lubos. Kėdė (Guru Guru tuščioje scenoje ieško kėdės.) GALIGANTAS Guru Guru, reikia patikrinti, ištirti scenos erdvę. VAPSVA MAJA Turi būti minkšta kėdė, ir ji skirta man. GURU GURU Ar čia spektaklis, ar tik repeticija? VAPSVA MAJA Koks skirtumas! Man reikia kėdės! Ieškokite! (Į sceną įvažiuoja kartoninis „Chrysler“, išlipa Guru Guru Mylimoji ir Dravenis.) GURU GURU MYLIMOJI Važiuoja mašina, kyla garas... Bet kodėl, juk jinai ne garvežys? DRAVENIS Pirmoji (ir paskutinė!) mašina buvo garvežys... Taip mums pavyko atvažiuoti, ir jeigu ne tavo entuziazmas, užsispyrimas, veržlumas, polėkis, tu nerastum Guru Guru. Gal po kokių metų mus paminės Litmenis ar Metai... GURU GURU MYLIMOJI Mielasis, ko tu ieškai? Aš juk esu čia. GURU GURU Mieloji, aš dirbu... DRAVENIS Guru Guru, kodėl, kai scenoje surandama kėdė, prarandama judėjimo laisvė? („Chrysler“ pradėjo purtytis ir čiaudėti.) 32 GURU GURU Garas veržiasi iš mašinų, kai jos sugenda... Paradoksas. DRAVENIS Visada reikia palikti vieną laisvą kėdę bent sau, kad nereikėtų ieškoti. VAPSVA MAJA Guru Guru, tu nevertas kėdės! DRAVENIS Guru Guru, ar tu gali gyventi be kėdės? GURU GURU Taip, tik ne scenoje... GURU GURU MYLIMOJI Atsisakyk kėdės! Aš čia, ko tau dar reikia? GURU GURU Negaliu be kėdės, stalo ir lovos, be durų negaliu, be stogo ir grindų. Pasirodo, negaliu gyventi neuždarytas, nepasodintas, nepaguldytas... Ar scena – tai savanoriškas sąmonės kalėjimas, Draveni? GALIGANTAS (Pamokančiu tonu, bet juokiasi.) Guru Guru, gal tau nesurasta kėdė trukdo lankytis kultūros renginiuose, ateiti į teatrą? Savanoriškas sąmonės kalėjimas? Kas tai? GURU GURU Kai užsidarai namuose ir nieko, nieko nebenori. Pasodini save į kalėjimą ir tupi jame, nubaudęs nė nežinia už ką. Teko ilgai taip sėdėti. Niekam nelinkėčiau... GALIGANTAS Sugrįžki į Kultūros ministeriją. Ten Tavo vieta, ten galėsi sėdėti. DRAVENIS Guru Guru, dabar supratau – tu atsiskyrėlis... Bet jaučiu, kad tavo kameroje nėra nei baldų, nei kėdžių... Nieko nėra. Ir kas tave išlaisvins? 33 VAPSVA MAJA (Isteriškai, bet juokiasi.) Ieškok kėdės! Chercher une chaise! GALIGANTAS Tave išlaisvins stebuklinga kėdė – ministro sostas. Kėdė – latviškai stalas, o gal atvirkščiai? Ar jie sėdi atvirkščiai? GURU GURU Referente, aš sėdžiu veidrodiškai atspindėtas – manyje vietomis sukeista dešinė su kaire, ir todėl, kad kėdė latviškai – priekšsēdētājs. GALIGANTAS Guru Guru, ieškoki kėdės – tu dabar esi scenoje, į tave žiūri pasaulis. Ieškok! GURU GURU Mylimoji, ar matei, kaip žydi edelveisai? Aš dar ne... GURU GURU MYLIMOJI Guru Guru, aš nematau gėlių, nepastebiu medžių, regiu tik dekoracijas! Aš scenoje ir vaidinu save. DRAVENIS (Džiugiai, bet juokiasi.) Futurizmas eina į priekį... Greit skris žmogus į Fobą (pradeda nuo baimės?), tada Marsą (karo dievo planetą...), o ar išvis einant galima nueiti į priekį be kėdės? Gal ėjimas – tai stovėjimas vietoje? Juk Žemė sukasi. Vapsva Maja skaudžiai gelia Guru Guru į nosį! GURU GURU (Apsvaigęs, bet juokiasi.) Ir į ausį, į skruostą... Man veikia stereo, o gal net 3D režimu, mono – jau seniai pamirštas Vapsvos Majos formatas... jei kai du žodžiai aukštai 34 svyra kyla šauktukas klaustukas ir taškas Scenoje Guru Guru nebeieško kėdės ir kalba daugtaškiais. Visi ploja: ir žiūrovai, ir artistai, ir scenos darbininkai, ir prožektorių meistrai, ir apsaugos vyrukai, ir barmenas, ir gaisrininkas (ugniagesys?! Iš kur jis čia?), ir visi kiti... Kėdė tyliai palaiminga išsiskleidžia kamputyje. Įslaptinti pasikartojimai (Vietovė, esanti tarp atviros lifto aikštelės ir nudistų pliažo.) VAPSVA MAJA (Nusivelka megztinį ir sviedžia ant grindų.) DRAVENIS Koridorius – tai nesugrąžinami siūlai, išvynioti kamuoliai, manufaktūra. GURU GURU Skeletas it paltas spintoje. O nudistų pliaže atsigręžia švarkai į tiesą ir atranda kelnes, kuriose jau nėra kojų... VAPSVA MAJA ...ir tampama žvėrimi, vabzdžiu, ropliu... GURU GURU O kodėl nebeskraido cepelinai? Ar tikrai jie pavojingi? Ne švininiai juk! DRAVENIS Giedrė sakė, kad aš neskraidau, nes labai jaunai atrodau. GURU GURU Ačiū Jums! Taip ir yra, mums abiem po 29! DRAVENIS ...sunki jaunystė! 35 VAPSVA MAJA Gerai, kad bent ne paauglystė! DRAVENIS Šalin senatvę! Reikia kovoti su autoportretais, šalinti negatyvus, pozityvus, nubraukti dvejetainius skaičius, išrikiuotus į veido kontūrus. Ar žinote, koks yra jaunystės perimetras? GURU GURU Duobė, kuoleliai, nesugrąžinami siūlai, virvės, trosai... Viskas aptverta, sužymėta. Laisvė! DRAVENIS ...ir tada tampama žvėrimi... Prarandamas žmogiškumas, humanizmas ir garderobas. GURU GURU futura futura fatum fatum pirmyn pirmyn jokio atgal jokio likimo viskas nulemta bet laisvė futura futura --šaukiu vienas ant tilto --naujasis amžius ateina ir ką jūs man VAPSVA MAJA guru guru, nurimkite paspauskite mygtuką ir liftas jus pakels 36 išaukštins suras ir kambarį ir stiklą limonado gersi ir neprigersi (tik nelieskite raudono gesintuvo!) GURU GURU liftas vis ne į tą lauką aukštą namą jis išvažiuoja iš stalčiaus pats parašo eilėraštį mygtukais nespaudomais nes rašau ne aš kažkas rašo užsirašo numerį lifto skrydžio koordinačių kur rieda lifto bėgiais traukinys? VAPSVA MAJA Aš visada šalia, aš visada rašau slaptus traukinių grafikus, tvarkaraščius... (Vapsva Maja įmeta Guru Guru į lifto kabiną, paspaudžia nulinį mygtuką, durys užsidaro, ir liftas stovi vietoje.) GURU GURU (Iš kabinos.) Atidarykite duris! Durys neatsidaro. Rankenos nėra. Iš kur duryse rankena? Svaigulys (Pieva, šalia kapinių žydi pienės. Geltona laisvė.) VAPSVA MAJA Įdomu, koks laisvės vardas? Ar ji įkalinta nuo turistų, ar turistai nuo jos? 37 GURU GURU Jos vardas Liežuvautoja, ir ji nori dirbti gide, bet Galigantas neleidžia, nes bijo tapti paskalų objektu... VAPSVA MAJA Apie ką ji kalba? Apie ką ji nekalba? Kodėl ji kalba? Kodėl ji nekalba? DRAVENIS Ji kalba tik apie tamsiąją žmogaus pusę ir niekada nekalba apie teigiamas žmogaus savybes. GURU GURU Tamsioji pusė? Žmogus turi tamsiąją pusę? Čia kaip visata, kuri turi tamsiąją materiją ir energiją? Ar tamsioji pusė yra blogai? DRAVENIS Tamsioji pusė yra geismų, troškimų, didybės manijos pasaulis. Tamsioji pusė įkalina. Visata taip pat įkalinta, visatos neturi būti, visata yra klaida. GURU GURU pereik į tamsiąją pusę pereik į šviesiąją pusę pereik činvato tiltą vis tiek vandenys vieni po juo DRAVENIS Tai zen meistro atsakymas, pakilęs virš dualizmo! Tai absoliutus teigimas! GURU GURU Neigiu savo teigimą! DRAVENIS Daryk, ką nori, elkis, kaip nori, dabar tu laisvas! GURU GURU Laisvė... Laisvė... Nelaisvė... Vėl laisvė... Kelionė per laisvę ir nelaisvę... Grotos už grotų... 38 DRAVENIS ...grotos be grotų... VAPSVA MAJA ...kapinių vartai... Kandžiai (ne)užbaigtas pokalbis, nuodai, apsvaigimas. Lietus (1) (Lyja. Šaltas. Lietus. Guru Guru ir Dravenis stovi po žydinčiu kaštonu. Raudonu (tokie tik Paryžiuj). Aplink juos skraido Vapsva Maja.) GURU GURU Draveni, o kai baisiai smagiai lyja, šlykštumo kvintescencija lauke, sąmonė šaukte šaukia: POILSIO, ką tuomet tu darai? DRAVENIS Kai lauke lyja – būtina palikti namus. Lietus moko gyventi. Ypač šaltas! Lietus sako: „Tai tikra, tai realus gyvenimas, sušlapk, sudrebėk nuo šalčio ir tik tada sugrįžęs namo įvertinsi arbatą.“ Guru Guru, gyvenimo scenoje – tikras lietus, nes niekas neremontuoja teatro stogo (galvos?), o lėšas atsainiai prageria. Žmonės laimingi – jie tiki, kad lietus – tik imitacija, puikus techninis triukas. GURU GURU Kartą lėkiau, lėkiau per šaltą lietų, galvojau, mirsiu, bet pasiekiau sodus, gal ne rojaus, bet tikrai karališkus, ir mano kančios atsipirko, ir mano kančios atsipirko... Kodėl tu neklausi, kodėl? Kodėl tu neklausi, kodėl? Juk lietus buvo tikras! DRAVENIS Tu galvojai, kad mirsi? Bet tu nenumirei per lietų, ir tavo kančios neatsipirko! Kažkas nupirko tavo kančias. Bet grįžkime į pokalbio pradžią; tu sakei: „Sąmonė šaukte šaukia.“ Argi sąmonė gali šaukti? Kas šaukia? Kas rėkia? 39 VAPSVA MAJA (Itin pašaipiai.) Gu! Gu! Ru! Ru! GURU GURU Šaukia šaukikas, Rėkia rėkikas. VAPSVA MAJA (Itin itin pašaipiai.) Gu! Gu! Gu! Ru! Ru! Ru! Gu! Gu! Gu! DRAVENIS Maja, liaukis kartoti mantrą. Guru Guru dar nesiruošia mirti! GURU GURU mirti bijau bet nežinau kodėl kodėl kodėl nežinau kodėl mirti bijau juk viskas sąmonėje gyvena DRAVENIS O kur sąmonė gyvena? GURU GURU O kur sąmonė negyvena? VAPSVA MAJA Tuojau patikrinsiu! (Įgelia Draveniui į ausį. Dravenis nukrenta ant žolės.) Guru Guru, kur dabar Dravenio sąmonė? SĄMONĖ Čia aš, kur dar. (Tyso paslika kartu su Draveniu.) 40 DRAVENIS (Pabunda.) Štai ir baigėsi lietus... PASAKOTOJAS Štai ir prasidėjo lietūs. Lietus (2) Štai ir vėl prasidėjo lietūs. Tik niekas nežino, kad lyja. Visi be parapluie ir peršlapę kiaurai. Vanduo jau pasiekė smegenis. Patvino dviejų rutulių (o ne pusrutulių!) rievės. Paryžiuje šios rievės – tai Sena. Tiksli, protinga upė. Su baržomis. Guru Guru ir Dravenis plaukia kateriu. Priekyje sėdi Guru Guru Mylimoji. Šturvalą valdo Vapsva Maja – ji kapitonė! DRAVENIS Guru Guru, čia tik Pasakotojas, ir jis sėdi nuogas ant akmens ir be galvos, ir kuo jis mąsto? VAPSVA MAJA Čia jūs kalbate apie mano patroną Galigantą? GURU GURU Čia, rodos, Rodino Mąstytojas, ir jis muziejuje giliai po vandeniu, o gal ir ne, gal neskęstanti kopija... Mąstytojas mąsto... Ką dar veikt mąstytojui, jei ne mąstyt? PASAKOTOJAS Mąstytojas ne mąsto. Jis kulinaras ir gamina baklažanų troškinį. Be vapsvų, vegetarinį. Norit kas? DRAVENIS Tik su arbata, ir tik su žaliąja! PASAKOTOJAS Kas troškina baklažanus su arbata? DRAVENIS Galigantas! GALIGANTAS (Skenduolis, išniręs iš Senos.) MELAS! Aš negeriu arbatos ir nevalgau baklažanų. Aš maitinuosi teisingai: lašiniai, svogūnai ir degtinė! 41 GURU GURU O man pomidorai patinka. Ir grupė ANTIS. Pabrėžiu: ne antis, ji neskani, grupė ANTIS. VAPSVA MAJA Reikia profesionalios degustacijos. DRAVENIS Guru Guru, ar tu miegi, ar valgai? Kateryje daugėja keleivių, ir jie visi nenori būti suvalgyti. Guru Guru, ar tu žmogėdra? Kanibalas ar Hanibalas? Pasakotojas nenori būti suvalgytas, nes vakar nusipirko naujus batus... GURU GURU Valgyti žmones, ar ne? GALIGANTAS Guru Guru, suvalgyki mane, nes aš skenduolis. (Už borto.) GURU GURU Paryžiuje – skenduolis, o Vilniuje – kultūros ministro referentas! GALIGANTAS Šalin etiketą, formalumus ir protokolą! DRAVENIS Reikia išgelbėti paskendusį žmogų. PASAKOTOJAS O kam? Jis sugedęs, pašvinkęs... VAPSVA MAJA Ištraukite iš Senos referentą, kateryje jis atsigaus. GURU GURU (Draugiškai ištiesia ranką.) Tai kilnus gestas! GALIGANTAS Niekingas poelgis! LES STAGNATEURS (Groja tolumoje iš kasetinio magnetofono.) ...skenduolis yra šaunuolis... 42 GURU GURU Va čia tai daina! Dūmai! Ar rūkai, Draveni? DRAVENIS Ne, tik valgau... GURU GURU Draveni, pavalgęs geriu, tada miegu, vėliau iškeliauju miegop. Esu khanibalas hedonistas. PASAKOTOJAS Nepasakok čia... Tai mano darbas. GURU GURU Pasakotojau, ar tu kalbi apie kulinariją, ar apie mąstymą? GALIGANTAS ...ir kada mane išgelbės, po velnių? PASAKOTOJAS Valgyk ir būsi išgelbėtas! Kas nevalgo, tas nemąsto. Kas mąsto, tas valgo. Valgyk, sakau, valgyk, kiekvienam sutiktam sakau, kad valgytų, nes nemąsto kitaip, nors ant šakių pamauk. Valgyk, Galigantai, dumblą, žuvis, paskendusius dviračius, padangas ir automobilius, sugrįši namo gyvas, pralobęs... Per visą kelionę (pasiplaukiojimą) Guru Guru Mylimoji vartė madų žurnalą ir visiems turistams atrado tinkamus kostiumus, – ir šiuos jie nusipirko išlipę į krantą mažoje bakalėjos parduotuvėje (niekam ne paslaptis, kad Paryžiuje bet kur galima nusipirkti bet ką). FIN Lietus (3) LELIJOS ĖDIMAS (Žemaitiškai „ėdims“ reiškia „valgymą“. Pastaba nelabai žemaičiams.) GURU GURU Aš čia apie šventuosius galvoju, kaip anie puodus lipdo. Šveicarijos patronas susapnavo mistinę viziją, kaip arklys leliją ėda. 43 Taip jis suvokė (ne arklys, o brolis Klausas), kad jam (arkliui turbūt) pernelyg rūpi žemiškasis gyvenimas, kuris suryja dvasiškąjį. Paliko anas Klausas žmoną beigi dešimt vaikų ir pabėgo į vienuolius. Sakoma, išskyrus plotkeles, devyniolika metų nieko neėdė, net lelijų. Tada baisingai išgarsėjo, grįžo pas žmoną ir vaikus ir numirė. DRAVENIS O jeigu nebūtų grįžęs pas žmoną, būtų likęs gyvas, o dar ir šventas. Patroną suėdė žmona... nuodėminga, mažai tikinti, beveik nepraktikuojanti kalvinistė... GURU GURU Šventasis tam ir šventasis, kad tikėtų, jog jo žmona lauks. Sulaukė. O jis vis tiek mirė. Juk mirė? BROLIS KLAUSAS Miriau. Bet kaip ėst norėjos po to lelijos sapno... Geriau būčiau lietuviškus cepelinus susapnavęs ir tą arklį, kad jis kur į dešras iškeliautų... Ar aš gyvas? GALIGANTAS (Vilkintis zen meistro kimono.) Gerbiamieji, jūs klystate abu... Brolio Klauso užkandinėje baigėsi cepelinai, todėl aš suvalgiau šventąjį ir pats tapau šventas. KEYMONO Netrukus mes grosime naujausios ir geriausios muzikos festivalyje DRUSKOMANIJA. Be druskos, bet gerai grosim. BROLIS KLAUSAS Aš mėgčiau Bachą, bet kai gyvenau, jis dar pas Dievulį buvo. GUGU GURU Opapa, olialia... Galigantas liks alkanas... Nieko, nieko, vieno šventojo neužteks, teks arba visus suryti, arba rinktis plotkelių dietą kaip broliui Klausui. GALIGANTAS (Vilkintis teisėjo mantiją.) Šventasis – ne šventas! Žmona – gyva, nesuvalgyta! Vaikai emigravo į Lietuvą. Aš esu suvalgytas, todėl nebus jokio koncerto 44 BACHAS, JOHANNAS SEBASTIANAS (Kukliai kosteli.) Grosiu aš. Galigantas pavirsta vargonais ir Bachas, Johannas Sebastianas, su botagu „sugroja“ fugą. Skamba visi Galiganto šonkauliai. Visi sužavėti. Tik Guru Guru nepatenkintas. GURU GURU Draveni, atėjo metas paaukoti savo neskanius šonkaulius ir tapti antrąja vargonų klaviatūra! BACHAS, JOHANNAS SEBASTIANAS Man prireiks ir Guru Guru šonkaulių! Menas reikalauja aukų! PADAVĖJA Kas šonkauliukus užsakė? Jūs? DRAVENIS (Purto galvą, galva labai purtosi, Guru Guru ją pristabdo.) Nne. PADAVĖJA Tada išnešu. (Išneša.) GURU GURU Tai aklavietė. Nemėgstu viduramžių! Fanatizmo ir šonkaulių. Inkvizicijos ir šokolado. (Sugrįžta Dravenis.) DRAVENIS Aš išskrendu į Marsą! GURU GURU Tavęs neišvirė? DRAVENIS Aš GMO! GURU GURU Gerai, kad ne ČMO! Laikas atsiversti Malleus Malleficarum. Arba Nigerijos baudžiamąjį kodeksą. 45 GALIGANTAS (Susidomėjęs, rakinėja dantį ir tuo pat metu kasosi kairę ausį.) O kodėl? GURU GURU Pagal pirmąjį šedevrą degino raganas ir ne visai raganas, nors, tarp mūsų kalbant, visos jos raganos. Pagal antrąjį mirties bausmę įsegė ožiui burtininkui. Policija tardė jį. Prisipažino. Ožys, ne policija. DRAVENIS Kokie niekai – mane tardė picerijoje: „Ką valgysite? Ką gersite?“ O aš tylėjau, ilgai tylėjau. Tol, kol iškvietė policiją. GURU GURU (Iškilmingai.) Ateina policija ir nušauna... (Sužinosite kitoje dalyje, ką nušauna policija.) DRAVENIS Guru guru, tu žiūrėjai į kitą medalio pusę. O buvo taip: ateina policija ir nusišauna... Ir nustoja lyti lietus... GURU GURU Medaliai turi šešias puses, ir visos skirtingai rodo... Kai lyja lietus, net ir paprasti, nereikšmingi įvykiai tampa svarbūs. Čia buvo moralas. Kas nesuprato, tas balvonas. Lietus (4) DRAVENIS Guru Guru, ar tu labai esi užsiėmęs? Galbūt sunkiai dirbi? O aš klausau Procol Harum albumą Grand Hotel ir mąstau, kas geriau – namai ar motelis šalia judrios magistralės? GURU GURU O aš sunkiai nedirbu. Esu labai neužsiėmęs. Klausau Prakol Haram albumą Small House. Už lango daug mašinų, rūkas, 46 o gal smogas smaugia. Magistralė kitoje pusėje. Keista, iš kur tada tas rūkas? Rūkas iš kur? DRAVENIS Kokiame motelyje tu dabar apsistojai? Kur pietausi? GURU GURU Pietauju, kur noriu. Po krūmu dažniausiai. Aš tranzuotojs. DRAVENIS Žemaičiuoji... Vadinasi, artėja lietus... Be to, Galigantas žadėjo atvežti daug šviežių bulvių iš Afrikos, tau reikės iškrauti pilną vilkiką. Daug maišų, gal reikia padėti? GURU GURU Dėkit. Prie stalo. (Lauke sužviegia stabdžiai. Sustoja vilkikas. Iš vairuotojo kabinos išlipa kultūros ministro referentas Galigantas.) GALIGANTAS Aš ne toks! Aš kitas! Aš pramušiau honorarą tavo naujai poezijos knygai Nepakeliamai sunki jaunystė. Pinigų nedavė, bet aš nepasidaviau ir suvairavau 100 bulvių maišų. Jos tavo, Guru Guru. Bulvės šviežios, iš Pietų Afrikos, išaugintos vietos būrų (o gal ir K. Donelaičio būrų). (Netikėtai prie jų prieina žvirblis. Lietuviškas. Jų visur daug.) ŽVIRBLIS Duokit man mano honorarą! (Dar netikėčiau priskrenda Vapsva Maja.) VAPSVA MAJA Bulvės mano! Aš mūza! Aš sparnuota, laki! (Artėja juodas juodas debesis, sklidinas šalto alaus.) GALIGANTAS (Pašaipiai.) Štai toks dėkingumas! Visas honoraras atiteks žvirbliams! GURU GURU Negeriu alaus. ŽVIRBLIS (Jau girtas.) Koks tu lietuvis... 47 (Lietus pila kaip iš kibiro. Bitė Maja įskrenda į vilkiko kabiną ir pasprunka su bulvių maišais.) GURU GURU Mano honoraras! GALIGANTAS Mano garbė! DRAVENIS Nebus bulvinių blynų... GURU GURU Mes visi vėplos, tik Vapsva Maja – tikra lietuvė. ŽVIRBLIS ...ir ne girta... ir turtinga... ir įtakinga... Ne, ne lietuvė. GALIGANTAS Apkaltinsime Žvirblį, ir viskas bus O. K. VYR. REDAKTORIUS, LAIKINAI EINANTIS VYR. VYR. REDAKTORIAUS PAREIGAS Vis tiek honoraro nemokėsim. Taip sutarty parašyta. O sutarties nebuvo. Kietai, ką? GALIGANTAS Tylėt! Aš viršesnis! Aš referentas, aš daržovė, aš moku honorarą bulvėmis, ropėmis, arbūzais, runkeliais... ŽVIRBLIS Tu runkelis? RUNKELIS Taip! Su šautuvu! Nacionalinės gvardijos runkelis! GALIGANTAS Areštuokite Žvirblį! RUNKELIS Negaliu, jis girtas... GURU GURU Girtas – vadinasi, pagirtas, išgirtas... RUNKELIS Visai pamiršau. Aš policijoje nebedirbu. Išmetė. Ten runkelių nereikia. 48 GALIGANTAS Guru Guru ir Draveni, marš į kaimą! Tuščios sodybos turi būti užpildytos sostinės poetais! GURU GURU Aš alkanas! GALIGANTAS O aš sotus, todėl mes abu statistiškai sveiki! DRAVENIS Eime kirsti švininių cepelinų. PADAVĖJA Jums, ponai, šiandien teks likti be cepelinų. Valgysim muzikos garsus: do re mi fa sol la si! (ima garsiai spiegti) PERSONAŽAS BE VARDO (Pašnibždomis, tada rėkte.) Sėdo kiaulė į taksi... O kur sausainis? GURU GURU Sausainio paviršius lygus. Jokio ornamento, jis beveidis – kaip ir tu. PERSONAŽAS BE VARDO Mes visi beveidžiai, apgailėtini žmogeliai, bijantys savo tikrųjų veidų. Lietuvoje lietus nuplauna visiems veidus, o beveidžių negelbsti net ir progresyvusis rokas, brutalusis metalas ir net kantri muzika. Belieka tik statyti prekybos centrus ir valgyti, valgyti, valgyti... Gotika (1) Tamsa saugo naktį, o naktis – klajūnus, paklydusius ar išklydusius iš kelio, tuos, kurie be namų ir su namais, kurie paslėpti stoguotame miesto labirinte. 49 DRAVENIS Į taktą nepataiko žaibų medkirčiai ir virsta žydintys kaštonai, dovanodami žiedus Nakčiai. NAKTIS Aš globoju vorus, lunatikus ir Nakties lordus. Draveni, kodėl tu atvirtai į žmogų? DRAVENIS Kaltas, prašau atleisti... Aš jau buvau gotu, reptiloidu. Noriu kito varianto. NAKTIS Aš tamsi ir nepermaldaujama. Tu išgėrei visą dieną iki pat dugno ir nepalikai net šviesos šešėlio. Nežinau, kaip tau padėti. DRAVENIS Bet aš pralaužiau intelekto ledus ir noriu gerti meteoritų kokteilį. NAKTIS Ar tiks skystas betonas su ledu? O gal nori aukštakrosnės metalo? LEDAS Aš ledai... Saldūs. LEDAI Ledas... Yra tik ledas... Cukrus – tai iliuzija. DRAVENIS Aš geriu žaliąją arbatą be cukraus, o ledus valgiau, kai buvau vaikas. Aš nežinau, kas yra cukrus. Ar jis tikras, ar sintetinis, o gal net ir sacharinas? GURU GURU Geriu kavą. Su pienu. Be cukraus. Tai mano zen gėrimas. Todėl geriu kavą. Su pienu. Ir būtinai be cukraus. DRAVENIS Aš regėjau epizodą iš Žvaigždžių karų. Guru Guru, tu iškritai iš ledo luito, kai jis šiek tiek atitirpo, ir jau geri kavą. Negerai. Galėjai išgerti bent moralinio vandens ar giros. Atitirpus reikia vengti karštų gėrimų, saugotis troleibusų, kačių ir varnų. 50 GURU GURU Gira blogis. Vanduo gėris. Pereik į gerąją pusę, DartVeni! NAKTIS DartVenis renkasi tamsiąją giros pusę ir tuojau bus apdovanotas meteoritų kokteiliu. (Iš balkono Vapsva Maja sviedžia gėlių vazoną tiesiai Draveniui į galvą.) DRAVENIS Dabar jau geriau... NAKTIS Likite sveiki, vaikučiai, jau rytas aušta. GURU GURU Čia tas Džeko Londono aukso ieškotojas. DANGVAIKŠTYS, LIUKŲ REMONTININKAS (Išlenda iš kanalizacijos liuko.) Ką yra? Ko triukšmaujat? Apačioj čia nelabai girdis. DRAVENIS Dar tamsu, dar nevėlu... (Ir šokteli ant bažnyčios stogo, ir pavirsta gargoiliu.) GURU GURU O man ką veikti? VAPSVA MAJA Mano lova dar šilta! Guru Guru, eikš pas mane! GURU GURU Aš ištikimas Mylimajai! VAPSVA MAJA Be manęs tu ištirpsi lede! (Guru Guru pavirsta didžiuliu katinu, šokteli ant balkono ir bando sudraskyti Vapsvą Mają.) VAPSVA MAJA Nepagausi, nepagausi! Aš sparnuota, o tu net ne katinas! GURU GURU Mano Mylimoji yra Ledas, tirpstantis... VAPSVA MAJA Nieko nesuprantu! GURU GURU Nieką suprantu. Šalta. Vėjas. Žiema vėl? 51 Guru Guru atsitokėja tuščioje gatvėje. Vienas. Guru Guru ilgai galvojo, ko jis išėjo į miestą taip anksti? „Gal į darbą skubu“, – pagaliau nušvito mintis. Bet ar ji (mintis) buvo teisinga? Ar visos mintys teisingos? Guru Guru įlipo į troleibusą ir nuvažiavo nežinoma kryptimi pas savo Mylimąją. Gotika (2) DRAVENIS Prieinu prie lango ir matau tuos pačius debesis, kuriuos regėjau vakar, o gal prieš dešimtį metų, kas jį žino? Gal klaidina spalva ir aptakūs kontūrai? Ir norisi tikėti, kad debesys vis dar tie patys, ir aš vis dar stoviu prie lango ir žiūriu į neišmatuojamus tolius. Nesikeičia šis mano stebėjimas, nors viskas kinta, ir galbūt aš jau ne aš, gal aš jau kitas, laiko pakeistas, nepastebimai, nejuntamai. Žinau, kad esu bejėgis užfiksuoti savęs praradimą ir atradimą. O dangus, koks jis? Ar atviras visiems, o gal tik man? O gal dangus dosnus kitiems, o man dovanoja baltus vandenų pūkus? Dangus man atiduoda beverčius debesis, kurių aš negaliu nei priimti, net paliesti. Naktį regiu žvaigždes ir mėnulį ir žinau, kad apgaudinėju save, užsispyręs teigdamas beribę minties galią. Aš niekada nepasieksiu žvaigždžių ir visada stovėsiu prie lango. Turiu tik muziką, ir paslaugus grotuvas gali pakartoti patinkančią melodiją ir vėl sugrąžinti jaukumo iliuziją, ir patvirtinti, kad aš tarsi esu ne vienas, kad mane saugo muzikos garsai. Mane supa triukšmas ir tyla, todėl man būtina miegoti, savanoriškai pristabdyti savo žvalų buvimą prie lango ir užmerkti lovoje stiklines akis. Sapne laikas netenka jokios prasmės. Kurį laiką nepriklausysiu net sau, ir mane stebės spalvoti sapnai, žadėdami baisiausią košmarą – pabusti tą pačią dieną. Dar ir dar kartą. Amžinai. Ir vėl prieisiu prie to paties lango ir žiūrėsiu į tolimus debesis. Artėsiu ir tolsiu nuo savęs. Skambės muzika, bet aš girdėsiu tik jos skeveldras, nuolaužas, šukes. Mano širdis jau 52 seniai sudužo, atsitrenkusi į nebylią sieną, ir aš jau praradau viltį suklijuoti molinę vazą, kurioje nuvyto svajonių gėlės. Nekinta dienos, tik ateina vakaras, kuris palenkia galvą ir nereikalauja nei dėmesio, nei dėkingumo, nes už lango jau stovi aukštaūgė Naktis. Nedrįstu užkalbinti tamsos valdovės, o ji tyli ir laukia, kol neliks manęs ir lango. GURU GURU Vakar ketinau aplankyti sudužusių vilčių muziejų ir dar kartą pažvelgti į klasikų paveikslus, kurie apako, kai numirė tapytojai, kai išdžiūvo dažai ir spalva tapo negyva. Tik rėmai imituoja ekraną, į kurį žiūri stiklinė lango akis. Bevertis nuotolis, kuris gali priartinti drobę iki mikrono atstumo ir eliminuoti visus dailininkų siekius, ir net neparodyti nei elektronų, nei kvantų. Tada supratau, kad meno šedevrai yra už žvilgsnio ribų. DRAVENIS Guru Guru, kodėl tu ieškai naujovių ir nerašai eilių? Tau reikia eksploatuoti tuos pačius žodžius tol, ko jie praras bet kokią prasmę. GURU GURU Draveni, aš taip pat niekur nekeliauju, nes stoviu prie to paties lango ir laukiu, kol suduš stiklas, skiriantis mane ir kitą, orą ir vėją, dieną ir naktį, liūdesį ir juoką. Bet stiklas visuomet išlieka skaidrus ir apgauna tariamu akivaizdumu, meniškai sumeluodamas tą patį kiemą. Tik kartais iš nuobodulio žmones pakeičia žmonėmis, šunis – šunimis, o kates – katėmis, tik tam, kad aš patikėčiau tuo, ką matau kasdien. Bet už manęs stovi kitas žmogus, kuriam aš esu tarsi stiklas, ir jis žiūri į pasaulį pro mane, bet nemato nei kiemo, nei debesų, nei lango. Ir ką mato tas žmogus? Ir kas jis toks? DRAVENIS Jis stiklas ir mato stiklą. Apie pažinimą, kuris nepažįsta net ir savęs. 53 Gatvė (1) Klysta tie, kurie galvoja, kad mieste yra daug gatvių. Miestas – tai tik viena gatvė ir vienas namas. Ant paskutinio šaligatvio (visi pabėgo ir kartu su savimi nusinešė betono plyteles) sėdi paskutinis Muzikantas. Tikras, nes moka groti ir dainuoti be fonogramos, be mikrofono, be scenos ir be žiūrovų. (Muzikantas groja kažkokią nelabai suvokiamą melodiją, turbūt psichodelinę, o gal tiesiog (ne)moka groti.) PRAEIVIS Ką čia groji? Laužo liepsną? MUZIKANTAS Ką noriu, tą groju. Šiandien negrojimo diena, todėl protestuoju ir groju bet ką. Ir tai ne Laužo liepsna, o Laužo miestas, Praeivi. (Praeivis numeta varioką į išmaldos skrybėlę.) MUZIKANTAS Kas esi tu ir ką veiki gatvėje? PRAEIVIS Aš esu Guru Guru. Visą laiką dirbu, tik nežinau ką. MUZIKANTAS Nejaugi tau sunku identifikuoti, diagnozuoti, nustatyti savo darbo pobūdį? GURU GURU Nežinau, ar jis fizinis, ar protinis. Tik žinau, kad mano darbas labai sunkus... Beveik nepakeliamas... (Atskrenda Vapsva Maja.) VAPSVA MAJA O aš žinau: Guru Guru dirba dvasinį darbą! MUZIKANTAS (Labai pagarbiai.) Mokytojau, suteiki man malonę: noriu išleisti CD, surasti gražią merginą, reikia pripažinimo, laurų, honoraro. Tik tiek. Guru Guru, palaiminki mane! 54 GURU GURU (Visu rimtumu, bet gerai įsižiūrėjus matyti, kad atsainokai.) Laiminu, laiminu... Kurk daug dainų, ir kad visos būtų tik apie karą. Kaip mes visus nugalim, nieko nebijom. Ar supratai? MUZIKANTAS (Nuliūdęs.) Aš pacifistas... Ir ne ateistas... GURU GURU O aš pajuokavau... Dainuoki tik apie meilę. MUZIKANTAS Negražu juoktis iš gatvės muzikanto, nelaimingo, nepripažinto. Guru Guru, įmeski į mano skrybėlę bent 2 eurus. VAPSVA MAJA Prašyk daugiau! MUZIKANTAS Guru Guru, noriu šimto eurų! Ne, noriu viso banko! Atiduodu tau viską, ką surinkau. Dvidešimt tengių, šešis rublius, penkiolika litų (kažkas dar jų turi!), vienintelį eurą ir du dolerius. Ta liūdna proga padainuosiu jums dainą Vai kodėl, kodėl (neatidavei man bankrutavusio banko)? VAPSVA MAJA Muzikonte, tu kuoktelėjai? GURU GURU Ji arti... VAPSVA MAJA Kas arti? Ar aš? KUOKA (Niekinamai.) Nutilk, mise muse! (Girdėti grupės MUSE muzika... mūzos skraido...) (Trinkteli visiems po truputį, saikingai, tik muzikantas gauna kaip už du.) MUZIKANTAS (Piktai.) 55 O man už ką? Štai kokia tavo malonė, gerasis Guru Guru! Štai kokia tavo atjauta! VAPSVA MAJA (Džiūgauja.) Valio! Guru Guru yra šarlatanas! GURU GURU Kas nežino, ar yra šarlatanas, tas yra šamanas. MUZIKANTAS (Pralinksmėjęs.) Reikia gatvės apeigos! Aš grosiu! VAPSVA MAJA O aš gelsiu! GURU GURU O aš įkrisiu į transo duobę ir išlaisvinsiu visus muzikantus nuo visų muzikinių instrumentų! (Vapsva Maja nuskrenda pagrobusi gitarą ir skrybėlę su pinigais.) MUZIKANTAS (Liūdnai.) Štai aš ir laisvas! O dabar einu žiūrėt Valkatovizijos per kaimynų, gyvenančių pirmame aukšte, langą. Tai (ne) pirmasis toks festivalis, alternatyva alternatyvai. Sako, (ne)įdomus bus. Gros net... (Vardija daugybę niekam nežinomų grupių.) Sustoja „Chrysler“, kurį vairuoja Dravenis. Išlipa Guru Guru ir jo Mylimoji, ir jie iškilmingai įteikia Muzikantui naują gitarą ir garbės raštą. Dravenis signalizuoja SOS. Guru Guru įlipa į automobilį ir visi nuvažiuoja kita kryptimi, į kitus namus, nes, priminsime, mieste liko tik viena gatvė ir vienas namas. Miestų ir muzikos tuštėjimo metas. 56 Gatvė (2) (Ankstus rytas (gal ir ne toks ankstus, bet spektaklio pradžia juk turi būti grėsminga). Nemiega tik hipiai ir zen budistai.) GURU GURU Draveni, žinau, kad Tu esi zen budistas. Bet aš tai ne hipis. Kodėl mes taip anksti keliamės? Ar jau išaušo? Ar tai sirena, kuri nekaukia? DRAVENIS Aš tik zen, bet joks ne budistas. Ir jau ne hipis. Šis judėjimas užgeso, ir jį pakeitė maištautojai ir chuliganai pankai, vėliau naujieji romantikai, metalistai, gotai, emo ir barzdoti vaikai hipsteriai. Keliuosi anksti, nes diena yra paskutinis traukinys, pavėluosi, ir kitas jau neatvažiuos... Pabusi vakare, ir vėl ateis Naktis, ir grėsminga bus ne pradžia, o pabaiga. (Vapsva Maja skraido aplink žaliosios arbatos stiklinę.) VAPSVA MAJA Geri be cukraus, be medaus, nes esi nemokša, netikėlis, lūzeris, lameris, autsaideris, nevykėlis, žioplys, mėmė... DRAVENIS Vapsva Maja, gal pakaks mane girti? Nenoriu būti pasikėlęs. VAPSVA MAJA Tai aš – tik aš – esu pasikėlusi, pakylėta tantrikė, nes skraidau. Guru Guru, ar tu esi iškili asmenybė? GURU GURU (Valgo agurką, žalią, bet be medaus.) Ne-a. Iškylu tik tada, kai siela džiaugiasi, o siela džiaugias vis dažniau. VAPSVA MAJA Guru Guru, pakilki su manim į medaus aukštybes, ir tavo siela džiaugsis amžinai! GALIGANTAS Gera sugrįžti į absurdo spektaklį iš rimtos ministerijos rutinos... Tikrai gera! 57 GURU GURU Viskas ne taip, kaip atrodo. Tai Kultūros ministerijoje kasdien absurdo spektaklis, o tu, Galigante, geriausiu atveju esi tik Polišinelis. POLIŠINELIS Kviečiu visus į gatvės balaganą! GURU GURU (Panyra į prisiminimus, šypsosi.) O kai aš buvau Paryžiuje... Prie Dievo Motinos katedros, belaukiant eilėje, kol pamatysime gargoilius, šalia labai smagiai vaidino toks cirkininkas iš (spėju) Italijos. Parodijavo turistus, juokėmės iki ašarų... Nepiktai parodijavo, pykčiui ten ne viena. O gargoiliai tylėjo, kaip jiems ir pridera, ką jau daro šimtus metų. GARGOILIS (Vienas iš daugelio, bet unikalus.) Tyliu. GURU GURU Bet juk Tu kalbi. GARGOILIS (Kitas iš daugelio, bet unikalus.) Tyliu. POLIŠINELIS Valio! Gatvės palaganas jau prasidėjo! VAPSVA MAJA Tik aš viena unikali! GALIGANTAS O aš kuriu, gaminu, konstruoju tikrus, unikalius menininkus. Be manęs jie NEunikalūs. GURU GURU Polišineli, ne palaganas, o galaganas, nes jį organizuoja Galigantas. GALIGANTAS (Piktai.) Guru Guru, tavo knyga apie ateivių kulinarines pažiūras užblokuota! 58 POLIŠINELIS Knygą išleis reptiloidai! GALIGANTAS Nėra jokių ateivių! Nėra jokių praeivių, yra tik išeiviai! KULINARAS IŠ TOLIMOJO KOSMOSO Mūsų leidykla leis. Tiražas nedidelis, tiesa, tik trys milijardai, bet yra tikimybė, kad pirks ir gretimoje galaktikoje, kurioje yra emigrantų iš mūsiškės. GURU GURU Norėčiau priminti, kad galaktikoje GA360 mėgstamiausias patiekalas yra keptas Galigantas! GALIGANTAS Ne! (Nori pasprukti, bet jį pagauna Gargoilis.) DRAVENIS Ir kodėl Lietuvoje tiek daug pykčio? GURU GURU Todėl, kad Lietuvoje yra mažai gargoilių, niekas nesaugo, negelbsti paprastų žmonių... GALIGANTAS (Graudžiai.) Aš esu geras... Labai geras, ir darau tik gera, bet kol kas tobulėti pradėjau nuo savęs... Greitai ateis ir kitų eilė! GILJOTINA Skubu... Pradėsiu labdarą nuo tavęs... (Nusileidžia skraidanti lėkštė, o gal puodelis iš restorano „Lydeka ir vaiduoklis“, Guru Guru, užlipęs kopėčiomis iki pat liuko durų, iškilmingai atsisveikina.) GURU GURU Mes dar susitiksime! GILJOTINA Laukiu tavęs! PABAIGA Dar ne pabaiga. 59 PRADŽIA Bet jau ir ne pradžia. GALIGANTAS O kas? GURU GURU Tai Polišinelio paslaptis! Užsidaro užuolaidos, kurių niekas nemato, nes skuba į darbą, į PC, namo, iš namų, į kapines. O kapinėse tylu, gražu, ramu, ir niekas nesikeičia, tik gėlės... Namai (1) Lėtai repetuojama dar viena scena. Veiksmas vyksta spontaniškai, be nervingo skubėjimo, taigi Sufleris guli be darbo. Tik Guru Guru dirba labai sunkiai, be išeiginių ir atostogų. Dirba nuo pat gimimo... Kai lauke lyja, Guru Guru būna laimingas namie, nors kambaryje daug elektros kištukinių lizdų. Jie tupi ant sienų ir turi dvi prisukamas akis, kurios stebi Guru Guru... judantį, krentantį, gulintį, ropojantį, miegantį... GURU GURU Ryte pabudau degtukų dėžutėje: medinis, bet nesulaužytas, galvotas, bet neuždegtas. DRAVENIS O aš pabudau vidury sienos, pavirtęs elektros laidu. GURU GURU Kaip tau pavyko išsilaisvinti? DRAVENIS (Piktai.) Taip pat, kaip ir tau... (Į kambarį su padėklu įeina Guru Guru Mylimoji, ovacijos.) MYLIMOJI Berniukai – arbata! (Guru Guru ir Dravenis susižvalgo ir sušunka beveik choru.) 60 GURU GURU IR DRAVENIS Berniukai? LEMPUTĖ (Užsidega.) Jaučiu aistrą! KITA LEMPUTĖ (Jau deganti.) Šviesai? Aš tai buvau perdegusi aistra jai, bet mane sutaisė... Vėl degu... ELEKTRIKAS Lemputės, baikit šnekėt! (Griūna nuo kopėtėlių, regi baltą arklį, kuriuo šuoliuoja Dravenis. Išsigandęs Elektrikas užsimerkia ir dingsta. Užgęsta abi lemputės.) GURU GURU (Įeina į tą patį kambarį, pasiramsčiuodamas skėčiu.) Įdomu, kokio ūgio buvo Napoleonas? NAPOLEONAS (Išdidžiai.) Vienas metras ir šešiasdešimt aštuoni centimetrai. Jūs gal už mane ir ilgesni, bet ne aukštesni! GURU GURU (Užsimoja skėčiu.) Draveni, baik vaidinti Napoleoną. DRAVENIS (Pasipiktinęs sulenda į sieną, girdėti balsas iš betono plokštės.) Ak šitaip! Aš ne beprotis, aš besienis, kiaurasienis, užsienis, vidursienis... GURU GURU (Juokiasi.) Draveni, išlįsk, mano Mylimoji atnešė Kiškio pyrago. KIŠKIS Tai dovana! DRAVENIS (Kalba iš sienos vidaus.) Guru Guru, ar pameni, kaip mums buvo linksma žaisti smėlio dėžėje? 61 PYRAGAS (Linksmai.) Tai valgysit mane ar liežuviais pliaukšit? GURU GURU (Fone groja iškilminga muzika – UPF – Fall In Love With The World.) Niam niam. Neblogai visai, vyšnių pyragas, pasirodo. Gal Lyncho keptas? Kam juodos kavos? Nes aš tai su pienu. DRAVENIS (Liūdnokai.) Aš tik arbatą geriu... GURU GURU (Apsimeta piktas, trenkia skėčiu per grindis.) Kas negers kavos, penktą dieną amen... AMEN (Lengvai, ramiai.) Kartais ateinu ir vėliau... GURU GURU MYLIMOJI Visada, kai kyla skandalas ar barnis, reikia pasaldinti arbatą medumi. VAPSVA MAJA (Įskridusi pro atvirą langą.) Medus yr gyvenimo prasmė! DRAVENIS (Išlenda iš sienos.) Ar pameni, Guru Guru, kai buvome vaikai, mes tikėjome, kad siena negili, kad lengva bristi į kitą pusę. Bet noras pralįsti per sieną kiaurai dar buvo silpnas, nepakankamas, neužgrūdintas Auštrinio, ir mes sugebėjome tik pralįsti pro supuvusios tvoros lentas į kaimynų sodą ir skinti obuolius. Išbėgo Bulgogas, ir mes sprukdami atgal pametėm batus. Ir iš nevilties basi spardėme kelmus, kol ataugo nauji miškai, ir mes vėl galėjome paklysti savo naujose svajonėse. Bet Naktis aplenkė dieną, o užtraukiami laikrodžiai griuvo nuo sienų ir liūdnai kukavo 62 medinė Gegutė, kol mes svaidėme į ežerą mitologinės Eglės kankorėžius, ir nuseko užburto miško upės, subombarduotos Kiškio, kuris nenorėjo draugauti su Vilku. GURU GURU Kada pagaliau prasidės arbatos gėrimo ceremonija? (Vilkas ir Kiškis išjungia televizorių ir draugiškai, bet nesusikibę už rankų, išžygiuoja jiems vieniems nežinoma kryptimi.) PASAKOTOJAS (Pašnibždomis.) Jie eina gerti arbatos. GURU GURU (Dar tyliau.) Mes taip pat... VAPSVA MAJA Medus ir Taika, Taika ir Medus. (Visi, net Vapsva Maja, draugiškai sėda prie stalo.) Buvo taip skanu, kad arbatos gėrimo ceremonijos nesutrukdė net slidus parketas. Namai (2) (... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... hmm ... ooo ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... iii ... ... aaa ... ... ... aii ... ... ... nee) DRAVENIS Guru Guru, ar tau teko pasisukti 180 laipsnių kampu? GURU GURU Draveni, visada pradedu nuo 23 laipsnių, tada palaipsniui laipsnėju iki 93, o vėliau prašoku 180 ir atsiduriu tiesiai prie 359 laipsnių. Smaguma! DRAVENIS Ar pavyko pasiekti 360 laipsnių kampą? 63 GURU GURU Nuo 359 iki 360 laipsnio toks milžiniškas atstumas... Atrodo, niekada jo neįveiksiu. Kaži kodėl? DRAVENIS (Triumfuoja.) Nes tu dar nepasiekei lemiamo posūkio taško, esančio mąstymo gelmėje! GURU GURU Tai tu esi 360 laipsnių gelmėje? (Skaičiuoja.) 9 degtinės buteliai. Daugoka. Absentas? DRAVENIS Karčiojo pelyno trauktinė yra žalios spalvos, o aš buvau reptiloidas, ir tada man buvo nebaisūs net ir 9 buteliai degtinės. Nesu išpuikėlis ir niekšas, atskleisiu tau stropiai slepiamą paslaptį: pasisukti 360 laipsnių kampu reiškia sugrįžti į profano, nemokšos lygį. Sužinoti – nieko nesužinoti! Žinoti – nieko nežinoti! VAPSVA MAJA (Paniekinamai.) Ir iš kokių urvų išlenda tokie idiotai? GURU GURU O aš sūrio nenoriu. PELĖ Tau nepasisekė! Tu pasisukai 360 laipsnių kampu ir vis dar bijai spąstų. Atrodo, kad tu visą laiką buvai sustingęs, statiškas, nejudrus. GYVATĖ Aš esu 360 laipsnių apskritimas, ir man svarbiausia yra įkąsti, suleisti nuodus, net jei būsiu pagauta ir užmušta. DRAVENIS Na štai, Guru Guru, tu gavai špargalkę, dabar metas išlaikyti egzaminą. ŠPARGALKĖ Sakyk: vienas, aštuoni, vienas, du, keturi, keturi, keturi, du. Jei klaus, kas tai, atsistok ant vienos kojos ir surik vienskiemenį garsą. 64 GURU GURU (Seka Špargalkės instrukcijomis.) Vienas, aštuoni... (Griūva neišlaikęs pusiausvyros, pagriauna Dravenį, sutraiško gyvatę su pele.) DRAVENIS Tu brutalas! GURU GURU Ir neslepiu... Nesislepiu... DRAVENIS 360 360 360 360 360 360 360 360 360 Štai apokaliptinis skaičius: visas apsisukimas apie ašį be jokios naudos! ŠPARGALKĖ Aš buvau nereikalinga, netgi uždrausta, nes atpratinu galvoti, mąstyti, skatinu nenorą mokytis, studijuoti, bet apsisukau 360 laipsnių kampu ir pavirtau internetu! VAPSVA MAJA Valio! GURU GURU Alio! Kur aš patekau? DRAVENIS Tu, kaip ir žmonija, persistengei: pasisukai 360 laipsnių kampu ir nepalikai net plyšelio vilčiai, svajonei. Tikėjimui nebereikia nė vienos milisekundės. CURRENT 93 (Groja daina.) I am sick of six six six... ...Lucifer over London... GURU GURU Liuciferis ir virš mūsų miesto, Draveni. 65 DRAVENIS Tu jau išsigandai, bijai posūkio, tau geriau Liuciferis nei daugiamatis laikas, kuriame nėra erdvės koordinačių ir niekas nesisuka ir nevyksta... Tau geriau velniava nei paprastas žingsnis į kambario vidų ir imitacinis apsisukimas ratu. Guru Guru, apsisuk vietoje nesisukdamas į jokią pusę! GURU GURU Pavargau kartoti, kad Liuciferis tėra Auštrinis. LAIKRODININKAS (Atneša didžiulį lagaminą, pilną laikrodžių, kurių rodyklės sukasi sinchroniškai vienodai.) Rodyklės sukasi taip pat, bet rodo kitą laiką. Guru Guru, apsisuk 360 laipsnių ir jau tapsi kitu Guru Guru. Tai suprasti sunku, pasitelk vaizduotę! (Dravenis ir Guru Guru pradeda suktis, bet į priešingas puses, ir patenka į vaikų darželį. Jie vėl vaikai ir žaidžia smėlio dėžėje. Guru Guru konstruoja saulės laikrodį, o Dravenis – smėlio, panaudodamas du tuščius butelius, kuriuos prie tvoros paliko girtuokliai.) GURU GURU MYLIMOJI Bet su jumis ir neliūdna, ir apskritai linksma. (Guru Guru Mylimoji iš vaikų darželio atveda vaikus namo, ir Guru Guru pradega daužyti laikrodžius. Su kiekvienu dūžiu vaikai auga ir pagaliau sudaužę paskutinį laikrodį tampa savimi.) KIEMSARGIS Aš šluoju laiką. GURU GURU Tu šluoji Pink Floyd dainą kaip koks remiksuotojas. DJ Kiemsargis galbūt? DRAVENIS Guru Guru, yra paprastas būdas patikrinti, ar mes tikri. GURU GURU Koks? DRAVENIS Jis toks paprastas, toks aiškus... 66 GURU GURU ...kad jį galime tik pajusti, bet neaprašyti. ŠUO Loju. (Loja.) MORALAS Kartais ir absurdas būna tamsus ir nepaaiškinamas, kaip, beje, ir normalus, racionalus gyvenimas. [PABAIGA] Namai (3) DRAVENIS Ernestas gyvas! Ernestas Milleris Hemingway gyvas, tai aš nusišoviau vandens pistoletu (palindau po dušu!) ir dabar slenku į PC, jame iki 10:00 galioja akcijos. Esu vaikščiojantis pirkėjas... Po valandos vėl prisijungsiu! SIENA (Neramiai.) Prie ko? DRAVENIS Prie tavęs. SIENA (Ramiai.) Lauksiu... Paskubėki. Meistre, džiugu, kad atkalbėjote jį... Sienos yra visur... O aš dabar stebiu, kaip namuose siautėja Guru Guru. GURU GURU Metas... Reikia tinkamai apsirengti. Blizgantis žalias švarkas, juodos kvadratinės kelnės, apskriti marškiniai, elipsiniai batai. Poezijos pavasariui tinkama apranga: lyrinis garderobas, pakylėtas stilius, sėkmė, pripažinimas. (Prieina prie spintos ir sušunka.) Sezamai, atsiverk! 67 (Spinta nereaguoja, net nesugirgžda.) Ak šitaip! (Guru Guru kirviu smogia į spintos duris. Durys atlaiko smūgį. Guru Guru įširsta.) Ar mane girdi, garderobine rupūže! Atsiverk! (Spinta nereaguoja. Į kambarį įeina Guru Guru Mylimoji.) GURU GURU MYLIMOJI Brandusis, kas nutiko! GURU GURU Brandžioji, manęs spinta neklauso! Nereaguoja į komandą „Sezamai, atsiverk“! (Guru Guru Mylimoji lengvu kairės rankos judesiu be žodžių atveria spintos duris. Viduje tuščia.) GURU GURU Ne viskas taip paprasta. Bet ir ne viskas prarasta. (Suskamba „boogie rock“ stiliaus muzika, pro langą įskrenda Vapsva Maja ir įlipa Dravenis.) DRAVENIS Užlipau gaisrinės kopėčiomis! Kaip šaunu, skamba bluesand boogie-rock stiliaus muzika. GURU GURU Nemėgstu šio stiliaus! VAPSVA MAJA Bet klausai! Kodėl klausai? GURU GURU Todėl, kad manęs neklauso spinta! SPINTA (Turbūt ironiškai.) Klausau, viršininke. GURU GURU Suskaičiuokite, kiek yra žvaigždžių. Iš viso. Ir greitai. DRAVENIS Yra tik viena žvaigždė! 68 VAPSVA MAJA Tai aš! DRAVENIS Ne, tai saulė... GURU GURU Kiekvienas žmogus yra žvaigždė, sakyta. VAPSVA MAJA Nesąmonė. Nesąmonė. Nesąmonė. GURU GURU Poezijos pavasaris dar neprasidėjo! SPINTA Susitaikykite, vaikučiai, aš grąžinu visus drabužius! (Iš spintos iškrenta kalnas įvairiausių drabužių.) GURU GURU Tai Polišinelio drabužiai! (Įeina Galigantas.) Konfiskuoju, privatizuoju, atimu visus Polišinelio rūbus! DRAVENIS Recesija... VAPSVA MAJA Procesija... GURU GURU Nebus laidotuvių. Ooezija mirė XX amžiuje! DRAVENIS Ooezija? Kas tai? GURU GURU Nežinau... VAPSVA MAJA O ką tu žinai? GURU GURU Žinau, man metas į darbą! 69 DARBAS Guru Guru atėjo. Šakės! (Šakės ramios, kaimas, šilta, kažkur ne čia, o gal ir ne ten.) GURU GURU Nemėgstu šakių... Tvartai, mėšlas... ŠAKĖS Visi darbai garbingi! DRAVENIS Visiems pakaks šakių... Poezijoje daug mėšlo! (Girdisi daug prastos poezijos.) ERNESTAS (GREIČIAUSIAI HEMINGWAY) Trumpai, reikia rašyti trumpai. Kaip aš apie batukus. DRAVENIS Noriu būti basas! GURU GURU Kojom ar galva? DRAVENIS Ir kojos, ir galva turi būti basi... VAPSVA MAJA ...kad lengviau būtų įgelti... GURU GURU Bet tik basom... VAPSVA MAJA Nesuprantu ir geliu... Suprantu ir geliu... Absurdo ir išminties ministerija įspėja: absurdas, kaip ir išmintis, yra universalūs ir tinka visiems gyvenimo atvejams. Namai (4) Ar nepadauginai kofeino? Ar pienas buvo pakankamai liesas? Ar kava buvo neperregimai juoda? Ar sušveitei visą tortą, didelį, apvalų, šokoladinį, su riešutais? (Klausimai, kurių niekas nedrįsta užduoti gurmanui.) 70 GURU GURU Gėriau latę su Režisieriumi. DRAVENIS Guru Guru, tu gėrei latę kartu su Režisieriumi, tikiuosi, neperžengei saiko ribos? GURU GURU (Nervingai.) Kartoju, gėriau latę, saiko neperžengiau, ribos irgi... DRAVENIS Kas ta latė? Ar tai lėta degtinė? GURU GURU Lėta latė geriau nei degtinė. Tai tokia kava ir lėtas bendravimas gurkšnojant žodžius. DRAVENIS Žodžiai kartais pavojingesni už degtinę! Žodžiai hipnotizuoja, sujaukia protą... VAPSVA MAJA Man patinka saldūs žodžiai... LES MOTS Mes tik žodžiai. Prancūziški. Galantiški. Kalbėkite prancūziškai, nors varlės nelabai skanios, sraigės tikrai neblogos ir puikiai tinka prie latės... JEAN-PAUL SARTRE Alors! Tik aš vienas žinau, pažįstu žodžius... Nepadės jums nei varlės, nei sraigės. Nei latė... GURU GURU (Pašaipiai.) O ką reikia valgyti, ką gerti, kad geriau pažintum žodžius? JEAN-PAUL SARTRE Rekomenduočiau pigų kaimo vyną. Lengviau šnekėti po trečios taurės... VIETINIS BAMBEKLIS Nekenčiu to seno ateisto, kad jis kur... Dar išdrįso po Nidą vaikščiot... 71 VIETINIS KALBININKAS (PabrĖžia suvalkietiškĄ O.) Kad su bendratimi nevartOtina. DidžiOji kalbOs klaida. LATRAS Vartotina, ir dar kaip! Yra daug tikrų žodžių: degtinė, alus, pilstukas, rašaliukas... DRAVENIS (Pakiliai.) Kadais poetai žąsies plunksna ir rašalu rašė meilės eiles! GURU GURU Pavargau aš nuo poezijos, nuo kilnių jausmų. Man patinka, kai kalbama iš esmės ir trumpai. Pavyzdžiui, kad ir šio miestelio (gal Vilniaus?) pavadinimas pas kimrus: Llanfair pwllgwyngyll­ gogerychwyrndrobwllllantysiliogogogoch. GALIGANTAS Kaip man patinka šis žodis. Nepatinka man baltiški žodžiai. Išeitis rasta. Tokiais žodžiais reikia pavadinti miestus, kaimus, upes ir ežerus... ir dar ilgesniais. Kuo ilgesnis žodis, tuo svaresnė, kultūringesnė kalba... Guru Guru, malonėkite dar vieną žodį. GUR GUR (Tai ne klaida, o kodėl, atsakymą rasite penktajame „Turisto vakarienės“ numeryje.) Prašom. Taumatawhakatangihangakoauauotamateapokaiwhenuakitanatahu. GALIGANTAS Dar vieną žodį! GURU GURU Neduosiu tau nei žodžio, nei taško, nei kabliataškio, ypač kabučių. GALIGANTAS Tada atiduoki save, visą ar išrinktą į dalis! 72 GURU GURU (Mįslingai.) Esu dėlionė. Dėlioju save (o gal surenku?). Ir kai tik surenku figūrą, išskrendu štai kur: Krung Thep Mahanakhon Amon Rattanakosin Mahinthara Yuthaya Mahadilok Phop Noppharat Ratchathani Burirom Udomratchaniwet Mahasathan Amon Piman Awatan Sathit Sakkathattiya Witsanukam Prasit. DRAVENIS (Susigraudina.) Kaip gera kalbėti su žmogumi, šnekančiu aiškiai, paprastai, lietuviškai... GURU GURU (Groja gamelanu ir gieda.) Å....................................Å DRAVENIS Tai ne paprasta „A“, tai visa poema! Requiem gieda Kultūros ministerijos kultūrininkų choras, atostogaujantis Kaukaze. Euro banknotų pluoštu diriguoja Galigantas. Kelionės į keliones (1) GALIGANTAS (Atsainiai varto kelionių katalogą ir geria „Bourbon“ viskį.) Graikijos Lindos sala... O geriausias pavadinimas, koks TIK yra! VAPSVA MAJA Siūlau aplankyti Rumunijos miestą Transfagarašą... GALIGANTAS (Svajingai.) Trans Fagarašas... Transfaršas! VAPSVA MAJA Tranzuoja girtas Galigantas pas čigonus, pas rumunus, o la la la... Ir jeigu pateks Drakulai į letenas, tada bus oi la romala... 73 DRAKULA (Rūsčiai.) Tada bus šiubi duba! Kas gi čia atvyko iš Kirtimų? GALIGANTAS (Išdidžiai.) Grafe, aš esu referentas, kilęs iš prasilošusių ir prasigėrusių plikbajorių... DRAKULA Gal nori tapti vampyru? Esi aristokratas ir nusipelnei tokios malonės! GALIGANTAS Tai nebūtina. Ir taip siurbiu pinigus iš fondų, aš megavampyras. DRAKULA Aš voivoda iš Sibiu, alchemikas, magas, o ne šiaip koks pinigus plaunantis grafas. Ką, rumuniškai niekas čia nesupranta? GOOGLE TRANSLATE Ordinul Dragonului (în latină Societas Draconistrarum) a fost un ordin militar asemănător Ordinului Templierilor, ce s­a instituit în zona centrală a Europei. A fost creat de împăratul Sigismund de Luxemburg în anul 1408, în principal pentru a proteja creștinătatea de amenințarea otomană. GURU GURU (Atsidūsta ir verčia.) Drakono ordinas (lotyniškai Societas Draconistarum) buvo monarchinis tamplierių ordinas, veikęs centrinėje Europoje, 1408 m. įkurtas imperatoriaus Sigismundo, gynęs krikščionis nuo turkų osmanų. DRAKULA Kaip matote, joks aš ten ne vampyras. Istorija mėgsta falsifikatorius... VAPSVA MAJA O aš atskridau į Balkanus, pas Balkanų Baklažanus. Ar čia pataikiau? 74 BALKANŲ BAKLAŽANAI (DU) Mes mažiukai, saldūs ir stori, todėl Vapsvos mus mėgsta... Ukrain? Rus? VAPSVA MAJA (Koketuoja.) Lituano. Liabai nuodingo, pražūtingo, nuodėmingo... DRAKULA Sodoma ir Gomora... (Atsigula į karstą ir užsidaro.) Vapsva Maja ir Balkanų Baklažanai, susikibę už parankių, nueina į klubą, kur vyks tai, ko neaprašinėsime. DRAVENIS (Nusiminęs.) Salė tuščia. Ši scena turi būti kitaip surepetuota. Ir perrašytas scenarijus. GURU GURU (Pakiliai.) Draveni, nenusimink, Šeduvos bernai (yra, yra tokia grupė, tiksliau, kapelija) jau groja dainą „Bučiuok mane švelniai“ ir siunčia ją Balkanų Baklažanams. (Renkasi žiūrovai. Salėje triukšmas ir šurmulys. Pabunda Drakula. Nusviedžia karsto dangtį ir sušunka...) DRAKULA Drebėkite, priešai! Atėjau gelbėti Lietuvos! Istorija kartojasi, ir jau ne kartą tautą ir jos unikalią kultūrą gelbsti kilnus svetimtautis, neįprastas, nesuprastas intelektualas, filantropas, viso pasaulio (aišku, neskaitant Lietuvos) atstumtas ir paniekintas genijus. P. S. Galima ir emigracija į kitą galaktiką, nes neintonuota tonacija yra mėgstamas ne gerklinis kitos galaktikos (lyg ir Andromedos) gyventojų šlerpimo (jie tai vadina dainavimu) būdas. IKI!!! +++///+++ 75 Kelionės į keliones (2) GURU GURU Kai atveriu duris, pastebiu sieną. Ji už kelių žingsnių, aišku, jeigu judėsiu į priekį. Jei į dešinę ar į kairę – ilgas koridorius. (Peržengia slenkstį.) Aš pamiršau, kur buvau. DRAVENIS Ar žinai, kur eini? GURU GURU (Nustebęs.) Draveni, iš kur tu atsiradai? DRAVENIS Aš visą laiką stoviu koridoriuje. GURU GURU (Smalsiai.) Ir kodėl? DRAVENIS (Susimąstęs.) Nežinau... GURU GURU (Nervingai.) Metas eiti... DRAVENIS Kur? GURU GURU (Pažiūri į kairę, į dešinę.) Abi kryptys vienodos. DRAVENIS Ir kodėl? GURU GURU Nežinau... Tik neabejoju, kad reikia judėti. Negalima stovėti vietoje. 76 DRAVENIS Ir kodėl? GURU GURU Patekęs į šį koridorių, aš atsidūriau KITUR, nors ir niekur nekeliavau... DRAVENIS Pasikeitė tavo vidinė būsena. Koridorius tave transformavo, ir dabar tau jau nebereikia NIEKUR keliauti, tu esi atėjęs ir turi išlikti ATĖJĘS. GURU GURU Supratau, neįmanoma judėti iš taško A į tašką B. Galima judėti tik iš taško A į tašką A. DRAVENIS (Sužavėtas.) Tai nuostabi kelionė! Oro balionai negali užgožti atviro dangaus, todėl jie niekada nepavirsta debesimis. Kelionės į keliones (3) DRAVENIS Labas rytas, sveikas, Guru Guru, jau perskaičiau... Kaip tau patinka tavo poezijos knyga? Gali ir neatsakyti... Gal jau aš išsekau, pradėjau kartoti tuos pačius žodžius ir niekaip negaliu sugalvoti net ir 1 000 naujų žodžių naujoms prasmėms, naujoms beprasmybėms, banalybėms... GURU GURU Tu kaip tingus livin‘ blues kartoji tuos pačius akordus, varinėji pabodusį kvadratą. Manau, kad esi tik vienos natos šalininkas... Tau reikia kažkokio rimto posūkio. Reikalinga tavo grojimo, kalbėjimo ir meditacijos inventorizacija, tau reikia Revizoriaus. Postrevizoriaus... iš Absurdistano... 77 DRAVENIS Taip, esu (tiksliau, jau esu!) lėkštas kaip skraidanti lėkštė... Ir atpažintas... Taip, reikia kažkokio rimto posūkio. Labai reikia. Ir visa tai yra gražu, kas yra į nieką nepanašu. Aš nepažįstu tokio Revizoriaus. Postrevizoriaus... iš Absurdistano... Gal tu jį pažįsti? GURU GURU Postrevizorius yra mano geras draugas. Gyvena Absurdistane, sostinėje Absurdoje. Rimtas postrevizoriaus pareigas einantis žmogus (jų ten daug, todėl juos siunčia į visą pasaulį, kad revizuotų ką nors). Parašo man kartais laišką, klausia, kas naujo, ką turiu, ko neturiu, ko noriu, ko nenoriu ir net apie ką galvoju. Draveni, nejaugi jo (ar kito tokio) nesi sutikęs? Bet įspėju: čia važiuoja Postrevizorius, turėdamas pačių rimčiausių ketinimų. DRAVENIS Aš pažįstu puikų posūkių meistrą Mister Toad. Jis atvyks pas mane, nes nori pasivažinėti mano Chrysler automobiliu, ir siunčia tau labų dienų. GURU GURU Pons Rupūžė? DRAVENIS Tas pats, pats geriausias pasaulyje vairuotojas. VAPSVA MAJA (Svajingai.) Švelnus vėjelis lietuviškuose gluosniuose... Kaip romantiška... GURU GURU A, zen picų išvežiotojas? (Fone groja daina ŽALIOJ STOTELĖJE... ŽALIĄ STOTELĘ pravažiuoja, kaip visuose TV serialuose, visada laiku tas pats picos išvežiotojas.) ZEN (Piktai.) Guru Guru, pakaks ironijos, vežu tau plastilino picą su naftos padažu! 78 GURU GURU Jei ironijos negalima, tai bent adžikos, čili man prašom. VAPSVA MAJA Geriau tiks medus, vyšnių sirupas, limonadas... DRAVENIS Guru Guru toks geras žmogus, ir tikrai nenoriu, kad tu būtum nustekentas, išsekintas adžikos... VAPSVA MAJA O čili valgoma tik Čilėje! GURU GURU Adžika valgoma ir Abdurdistane. Sako, kadangi gyvenimas ten nekoks, ji slysta gomuriu kaip ledai. DRAVENIS Abdurdistane yra rojus, Guru Guru, tave suklaidino ilgos filosofijos studijos. Abdurdistane visi valgo tik ambroziją, užsigerdami nektaru... Nieko nėra tobulesnio už absurdą. Tai mąstymo viršūnė. Guru Guru, išprotėki, ir kuo greičiau... VAPSVA MAJA Guru Guru, tu esi nepakaltinamas, tad pavoki man medaus statinę! GURU GURU Absurdistano rojus... (Prisimena, svajingai.) Tai pats rojiškiausias rojus pasaulyje. Ir be medaus ten gera. Ir rinkimų nereikia. Nieko ten nereikia, viskas yra. Visi klausimai iš anksto suderinti. Nori paklausti kaimyno, kiek valandų, suderini prieš savaitę ir klausi lygiai tą valandą, kai suderinai. Atsako tiksliai. Jėga. MISTER TOAD Draveni, tavo Chrysler niekam tikęs, sudužo ties pirmu posūkiu... Atrodo, Geležinio Vilko gatvėje. Štai aš padariau lemiamą posūkį, ir jūsų absurdas taps dar absurdiškesnis. O kur mano varškės apkepas? 79 VAPSVA MAJA Mister Toad, kodėl tavęs nepasodino? MISTER TOAD Iš anksto nebuvo suderinta! Kartoju: kur mano varškės apkepas? Aš esu alkanas rupūžius, ne varlė, aš turčius ir aristokratas! Reikalauju varškės apkepo! Greičiau! PADAVĖJA Jūsų ap ir Jūsų kepas. MISTER TOAD Štai ir antiservisas! Puiku! Jums dar trūksta kosmopolitinio absurdo, o visa kita jau padaryta: atlyginimai absurdiški, kainos (ypač nekilnojamojo turto, kad niekas nekilnotų?!) absurdiškos, kultūra absurdiška... (Ilgai kosėja.) Jūsų absurdiškoje šalyje aš peršalau... argi ne absurdiška... VAPSVA MAJA Galiu nuskraidinti į JK, pigūs skrydžiai, katastrofa garantuota. MISTER TOAD Skrendu! Remember Woodstock! (Vapsva Maja pavirsta „Boeing 747“, Mister Toad pakyla trapu, pamoja ranka ir išskrenda.) HENDRIX GITARA (Paties Jimmy nėra, kažkur dingęs, tad „gently weeps“.) UUUUUAAAAAAAAAAAAA........... DRAVENIS (Priekaištingai.) Guru Guru, tu žadėjai, kad iš Absurdistano atvyks garbingas svečias... Kur jis? Aš savo pažadą ištesėjau... POSTREVIZORIUS (Tampa matomas.) Aš dažniausiai nematomas. Viską mačiau ir girdėjau, užsirašiau, revizuosiu. 80 DRAVENIS Galigantas keliauja iš Tbilisio į Jerevaną... Postrevizoriau, ar tai trenktas, kreivas maršrutas? POSTREVIZORIUS Iš Tbilisio reikia keliauti į Zalavą, taip kur kas kvailiau... GURU GURU Lava lava za za za! POSTREVIZORIUS Gra gra žu žu žu! DRAVENIS Sunku gyventi mokant tik dvi kalbas... Aš nemoku mumbo džumbo ir mango tango, ir strikt pastrikt... Esu bekalbis oratorius! GALIGANTAS Kaip man sunku nešti... (Tempia du sunkius lagaminus.) POSTREVIZORIUS Galigante, kodėl neišlaisvinate vienos rankos? Gal jūs vergovės, apartheido šalininkas? GALIGANTAS Jei numesiu lagaminus, tapsiu beturtis, niekas... Vergas... GURU GURU Gal jums reikia trečio žalsvo čemodano su kaukuole? Gal jūs keturių brangakmenių grobikas? (Čemodanas tyli.) (Kaukuolė žalsva tyli.) PASAKOTOJAS Va tai tau... Susipinančios visatos... KRIŠTOLINĖ KAUKOLĖ Ir aš tyliu... GURU GURU Profesinis solidarumas? (Solidari tyla... eglės miega... pušys... liuoksi strazdanotas briedis... ramu kaip Alpėse, kur auga edelveisai...) 81 HEKAS FINAS Jei jūs visi tylėsite, aš Guru Guru padovanosiu pastipusią katę! KATĖ (Pasipiktinusi.) Aš gyva! GURU GURU Kas dar gyvas? Prisipažinkite. TOMAS (TURBŪT SOJERIS) Aš. HEKAS FINAS Kitam gyvenime aš būsiu Dravenis, o tu, Tomai Sojeri, būsi Guru Guru. GALIGANTAS (Nepaleisdamas iš rankų sunkių lagaminų.) Kur bagažo saugojimo kamera? Senka mano jėgos... GYVATĖ Aš tave pagydysiu! Pakaks tik vienos injekcijos! VAPSVA MAJA Jei nepakaks dozės, įgelsiu ir aš! GALIGANTAS Aš ne narkomanas, aš – finansinis ligonis! GURU GURU Išeinu. Nesakysiu kur. Su. Die. TUŠTUMA Štai ir AŠ. Apie MANE dažnai tu kalbi, smalsauji, klausinėji! Pažvelk, tu likai vienas! Visi dingo! TUŠTUMOJE neužduodami klausimai, todėl ir nėra jokių atsakymų. Tik iškalbinga tyla. Brutali tiesa (1) GURU GURU atmintis trumpa mana kaip ir gyvenimas 82 DRAVENIS pamiršk viską gyvenk ilgai GURU GURU Kiekviena spektaklio scena – tai iššūkis ir tau, ir man. Mano kiek kitoks požiūris į kūrybą – tai ne ramus minčių laukimas, ne užrašymas, ne skaitymas, ne braukymas, ne suvedimas į kompą. Aš kuriu kaip užkariautojas, kaip fechtuotojas, kaip šachmatininkas... Tai įdomu, bet labai mane sekina, nes mano KITOKS mąstymas... DRAVENIS (Ištraukia koltą, patikrina apkabą.) Bet ir aš galiu pakariauti. Guru Guru, ką tu veiki? Konkrečiai? GURU GURU dirbu bandau pasukti nuotrauką DRAVENIS Labai keista veikla... Guru Guru, gal tau kelia nerimą, gąsdina personažų kiekis, gausa? GURU GURU Ne, jų per mažai! SCENARISTAS Nudžiuginai... Pritariu – kuo daugiau veikėjų, tuo geriau. Man labai patinka veikėjai – skyrybos ženklai. KABLELIS Ar tu gali atskirti vieną minties dalį nuo kitos? KLAUSTUKAS Aš galiu tik paklausti ir nustebti... ŠAUKTUKAS O aš rėkiu iš bet kurios vietos, kai pavojus ar džiaugsmas užplūsta. PAVOJUS Aš visada šalia. 83 DŽIAUGSMAS Ir aš... AŠ (MELAGINGAS, NETIKRAS, NE „AŠ“) Kaip jūs mane užknisot... VISI SKYRYBOS ŽENKLAI Reikalaujame uždrausti raides! FONEMOS Mūsų neuždrausit, mus beraščiai mėgsta, jiems skyrybos anei rašybos nereikia. ANALFABETAS Kas yra Fonema? KLAUSTUKAS Prašau manęs nepainioti į šią tamsią ir abejotiną gramatinę istoriją! ŠAUKTUKAS Apsieisit ir be manęs. TAŠKAS O kai prabilsiu aš, bus visiems šakės. DVITAŠKIS Aš duriu it šakės. AEIOU Mes esam FONEMOS. Ir ne tik mes. Mūsų daug ir mes rėkiam. ŠAUKTUKAS (Pasipiktinęs.) Melas http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/ uz-libaniecio-istekejusios-kaunietes-neisgasdino-nebombos.d?id=69018922 rėkiu tik aš! TAŠKAS Šauktuk, tu tik Taškas su Stulpu. Be manęs tu niekas. Va. STULPAS Stoviu ir be Taško. TEISĖJAS (Griežtai.) Tvarkos! (Ieško Šauktuko, neranda, nusispjauna. Taškas irgi kažkur dingo.) 84 GURU GURU (Itin giliai susimąstęs.) Tik dabar supratau, kad Šauktukas be Taško – tik bevertis baslys! DRAVENIS Sveikinu... Nobelio premija jau paskirta tau! NOBELIS (Ruošia dinamitą, paruošia.) BUM! Galbūt karai vyksta todėl, kad žmogaus siela nemari, o pasaulis nesunaikinamas. [POLIŠINELIS. DRAVENIS netiki siela, jis ZEN.] Brutali tiesa (2) Pasaulyje nėra vietos, kuri skirta tik tau. (Patvory nugirsta replika.) DRAVENIS 0,00001 %%%%%%%%%%%%%%%%%%%%%%%%% emigrantų pakeliui į Šikšnosparnio šventyklą. GURU GURU Mažos palūkanos. DRAVENIS Perku, parduodu, nuomoju. Už dyką. Tai palūkanos mažos. GURU GURU Aš ketinu įkurti naują banką, kuriame žmonės galės saugoti savo nuoskaudas, nesėkmes, nusivylimus, praradimus, netektis. Taip jie atsikratys visko, kas juos slegia, ir taps laimingi. DRAVENIS Ar nelaiminga meilė gali būti indėlis tavo banke? Ir kaip bus pavadintas tavo bankas? GURU GURU Bankas „Nelaimė“. Jis niekada niekam neatiduos to, kas jame saugoma. Bet priima viską, kas neigiama. 85 DRAVENIS Neslėpsiu, pastebiu savo didybės manijos apraiškų... Ar galiu investuoti į tavo banką savo aroganciją ir pasipūtimą? GURU GURU Viskas tik grynaisiais: tikri išgyvenimai, tikros nelaimės, tikros katastrofos, o geriausia, kad dar būtų ir tikrai beviltiška, atsako neturinti meilė, už ją labai daug duodam. DRAVENIS Gerai tau, Guru Guru, nes gyvenime nebuvai nė karto užgautas ar įžeistas, nepatyrei nelaimingos meilės. Buvai visada gerbiamas, ir sėkmė tave lydėjo kiekviename žingsnyje, o aš... (Dravenis išsitraukia koltą ir ketina nusišauti, bet netikėtai atskrenda Vapsva Maja ir išplėšia iš jo rankų ginklą.) VAPSVA MAJA Draveni, tik su manimi būsi laimingas! Aš tavo amžina, neblėstanti meilė. DRAVENIS Atiduok koltą! (Vapsva Maja ėtai koketuojančiai skrenda, o Dravenis bando pavyti.) GURU GURU Kol nesutikau Mylimosios, buvau nelaimingas. Bet tu ir taip tai žinai. (Atima koltą, šauna į orą.) O, alternatyvi istorija prasideda. Mes paraleliniuose pasauliuose, bet susikalbam. Manajame jokių vapsvų nėra. DRAVENIS (Sunerimęs.) Vadinasi, nebuvo jokios Vapsvos Majos? O man ji truputį patinka... VAPSVA MAJA Aš čia, brangusis... GURU GURU Nebuvo, nebuvo... Juk tai Maja, Iliuzija... 86 GURU GURU (Pamokomai.) Draveni, Tu juk zen, kovoji su iliuzija visą gyvenimą, ir kaip TU, TU, TU galėjai paklyyyysti? (Uždainuoja pagal (ne)žinomos dainos melodiją.) (Prasideda dar keistesni dalykai. Dravenis ir Vapsva Maja šoka taip mėgstamą ZEN „tanculką“ „Boogie Woogie“, o Galigantas groja elektriniais vargonais. Jį purto Elektra. Įeina Guru Guru Mylimoji.) GURU GURU MYLIMOJI (Liūdnai, priekaištingai.) Guru Guru, kodėl tu su manimi niekada nešoki? Pažiūrėk, kaip linksminasi tavo draugai. Kaip jiems smagu! Noriu šokti! (Visur groja muzika, daug geros muzikos... Kiekvienam pagal jo(s) skonį...) GURU GURU MYLIMOJI (Liūdnai, priekaištingai, net piktokai.) Bet tu nešoki su manimi! Kodėl? BRYAN FERRY (Dainuoja iš plokštelės) Can‘t stop the dance... GURU GURU Aš nemoku šokti. Ir dainuoti „Love me tender“ kaip Elvis nemoku. Aš Guru Guru. Mano kitokios funkcijos šioje sraigtelinėje visatoje. Aš esu patefono galvutė. GURU GURU MYLIMOJI (Džiugiai.) Ačiū tau, Guru Guru, tu nuoširdus... Aš jau nebenoriu šokti, nes groja Galigantas. GALIGANTAS Visi šoka pagal mano dūdelę! DRAVENIS, VAPSVA MAJA, GURU GURU, GURU GURU MYLIMOJI (Kwaja.) Tik ne mes! 87 SCENARISTAS Ir pasaulis sugrius, kai paprasti žmonės nustos vergauti turčiams, kai nustos gerbti nomenklatūrą, kai pareikalaus daugiau teisių, kai pradės mąstyti savo galva... SUFLERIS To niekada nebus! Galigantas gyvas ir atostogauja Graikijos salose! O jūs, violetiniai, marš į patvorius! KATINAS Patvoryje šilta ir jauku! Guru Guru, pasek man pasaką. PASAKOTOJAS Prodiuserio nėra, tai teks įsikišt ir man, kaip laikinai einančiam Demiurgo pareigas. Tokie laikai ateis. Tikrai ateis. KATINAS Kada? GURU GURU Patvory, tik patvory. Esmė ne kada, o kur. DRAVENIS Jau metas padaryti klaidingą išvadą, kad patvorys – geriausia vieta intelektualams, bet aš būsiu eretikas: geriausia vieta po tiltu. Matyt, todėl Seimas priėmė (vienbalsiai!) įstatymą – visi gyvens 100 metų, nepriklausomai nuo finansinės padėties, sanitarinių sąlygų, išsilavinimo, rasės, tautybės, religinių pažiūrų ir perskaitytų knygų skaičiaus. Brutali tiesa (3) Jis skraidins mus į ateitį... arba praeitį... (Perspėjimas... silpnų nervų... skaitytojams: šioje dalyje... daug... daugtaškių...) DRAVENIS O ką Tu galvoji? Kokios neramios mintys, o gal minčių audra tavo galvoje? GURU GURU Mano mintys eina popiečio miego. 88 DRAVENIS Minčių miegas. Labai įdomiai skamba. GURU GURU Mintys miega... mintys sapnuoja... mintys pabunda... KAVA! DRAVENIS Mintys veikia... mintys kuria... mintys nugali... mintys jėga... ARBATA! GURU GURU Nemintijimas... nemanymas... nemąslumas... nemanau... VANDUO! DRAVENIS Išmintis... žinojimas... supratimas... kompetencija... TUŠTUMA. GURU GURU Durnystė... jaunystė... žvalumas... kvailumas... suvaikėjimas... nepasenk per anksti... aukso vidurys... nėr harmonijos. JUODOJI SKYLĖ Nuovoka... amžinybė... budrumas... išradingumas... nuoširdumas... rytas... sidabras... vargonai... BALTOJI SKYLĖ Koks grožis... gimsta ledynai... DRAVENIS O gal ledynai gimdo grožį? GURU GURU Grožis gimdo ledynus... Tada jie tirpsta nuo dar didesnio Grožių Grožio... Ir taip be galo... Tirpsta ir šąla... DRAVENIS Sutiksiu tik tada, jei Tu pasakysi, kas yra Grožis. GURU GURU Gerai, sakau. Kas yra Grožis? DRAVENIS (Nuliūdęs.) Guru Guru, o aš, kvailys, tikėjausi, kad tu leptelsi kokią nesąmonę. Pavyzdžiui, kad grožis yra girtas, sumuštas veidas... 89 GURU GURU Kad jau prisiprašei, še tau, kas gražiausia. (Smūgiuoja Draveniui į veidą, nepataiko, gal tyčia, abu garsiai kvatojasi.) Einam iš scenos. Tuoj ateis repetuot „Kapinių meistro“. Tai spektaklis apie tokį vaikiną, kuris taiso numirėlius: išsikasa juos, bando atgaivinti, bet jam nepavyksta, ir vėl užkasa. Mums čia ne vieta. Mes futuristai, o ne postmodernistai. Tegul Ratai ir Spiralės sukasi, spyruokliuoja ten, kažkur į nebūtį... Draveni, Tu matei visas „Startreko“ serijas, aš nė vienos, bet kosmosas yra tamsus ir mums nepavaldus. Čiubaka (Chewbacca, planeta Kashyyyk), būk draugas, pasakyk ką nors lietuviškai. DRAVENIS Čiubaka tik moka lietuviškai rašyti, jis neturi gebėjimo kalbėti, tik mūkti čiubakiška (čiuvakiška, čiuvų) kalba... GURU GURU Tačiau Čiubaka viską žino apie kosmosą, tik niekas nesupranta jo teorijų. Žinantys nesuprantami, visiems patinka masinė kultūra. MASINĖ KULTŪRA You‘re my heart, you‘re my soul... GURU GURU Shut up. Prašom geriau Judas Priest, Gentle Giant arba Nicką Cave‘ą! O „Startreko“ nenoriu... Žodis trekas nepatinka. Kaip triukas. TRIUKAS Oplia. (Guru Guru su Draveniu išnyksta, stoja tyla ir ramybė, tolumoje girdėti Čiubakos vaitojimas, išsakoma dar viena svarbi visatos paslaptis, kurios niekas niekada nesupras...) DRAVENIS (Turbūt užsiima savitaiga.) Guru Guru, aš dirbau kino mechaniku ir kai ko išmokau: kai užmigsi, aš tau parodysiu VISAS „Startreko“ serijas. Būk tikras! 90 tolumoje girdėti Čiubakos juokas čiulba lakštingalos nes Čiubaka negali nesijuokti kai čiulba lakštingalos Brutali tiesa (4) TIK ABSURDAS VALDO MUS. Prisistatysiu: esu AŠ. Esu didelis, nes esu, graikiškai keikiantis, EGO. DRAVENIS Aš su tavim kasryt kovoju, kai į sieną žiūriu. GURU GURU O aš meldžiuosi kasdien. GALINGANTAS O aš T.A.V.M. moku algą: absurdiškai didelę... EGO Tai aš paneigiau VIENĄ DIEVĄ, nes JAM labai pavydžiu... DRAVENIS Gal tu velnias? EGO (Giliai įžeistas.) Kaip tu išdrįsai mane palyginti su šiuo menkysta ir paranoiku? Man patinka tik Nietzsche, bet ir garsus filosofas antžmogio teoretikas buvo per menkas bendrauti su manimi... Neatlaikė, išprotėjo vargšelis... Draveni, ar tu bijai manęs? DRAVENIS Atrodo, kad aš kalbu pats su savimi... O ką tu, Guru Guru, tarsi šiam arogantiškam išsišokėliui? Gal pasakysi, kad jo tu nepažįsti, kad amžiams išvijai iš savo širdies? JAM Džam džam džimbaram... EGO Ne taip suprastas likau, labai ne taip. 91 GURU GURU Ginčijatės, pykstatės, o aš juk ne bet koks šmikis, bet dvigubas GURU! (PAPRASTAS) GURU (Kalba hinglish.) Gevenu Endejoje, megstu letuvajtes, melinakes, rašikit man, aš ne babajus, aš turiu kioską. DRAVENIS Kaip netolerantiška taip kalbėti. GURU GURU Jam galima. Apie jį – ne. JAM Džam džam džimbaram... EGO Nutilk. Ša. AŠ čia viršininkas. DRAVENIS (Tarsi apsvaigęs.) Visada norėjau prie savo pavardės (pradžios!) prisegti dalelytę VON, troškau admirolo antpečių, Nepalo princesės... EGO Na, štai, Draveni, tu jau darai pažangą... GURU GURU Aš šventas, aš viską žinau, aš, tik aš galiu mokyti žmones! EGO Lenkiuosi Jūsų Šventenybei Guru Guru Guru! (Atskrenda Vapsva Maja ir skaudžiai įgelia Draveniui ir Guru Guru.) VAPSVA MAJA Atsitokėkite, atsikosėkite ir nusispjaukite! Saugokitės visi: prasidėjo Žvaigždžių ligos epidemija! EGO Nepagydoma! (Vapsva Maja skaudžiai įgelia EGO į nosį.) EGO Nieko nejaučiu! Pasitraukiu į šešėlį! 92 GURU GURU O aš laikinai pabūsiu Žakas Klodas Vinsentas Van Guru Guru. DRAVENIS O aš nusipjausiu abi ausis! EGO Kvailiai... Einu pas Galigantą! VAPSVA MAJA Guru Guru ir Draveni, padovanokite jam kalinio antrankius ir vienutę... GROTOS Pro mane tiek daug politinių kalinių yra žiūrėję šioje vienutėje... Ego, ką tu čia veiki? Juk tikrai kriminalinis elementas esi, ne politinis... EGO Mane uždarė kažkoks Guru Guru ir kažkoks paklaikęs Zen ar Dzin (nematau skirtumo!). EGO SĄŽINĖ Aš esu ten. EGO (Kvatoja.) Aš neturiu SĄŽINĖS! Aš laisvas! (Girdisi kalėjimo prižiūrėtojo žingsniai, tyliai teka vanduo, cypsi žiurkė, pasaulis ramiai užmiega...) Dabar (1) (На суку сидит ворон и клюет своя нога. Почему клюет нога? Ц у него судьба такой.) GURU GURU Kartą per metus Ji pasako: gyventi šia diena reikia kasdien. DRAVENIS O kad kitaip ir neįmanoma gyventi, tik šia diena... 93 GURU GURU Ši diena. KADA yra ŠI diena? DRAVENIS Dabar... GURU GURU Kas yra DABAR? Ką tik buvo DABAR, o netrukus tai jau praeitis. KADA yra DABAR? DRAVENIS Žinojau, kad to paklausi... Manai, mane priremsi prie sienos? Nepavyks! Tu esi sklidinas žinių, ir tau negalima, neverta, netikslinga atsakyti į šį klausimą. Tu jau žinai atsakymus iš perskaitytų filosofijos knygų. Atsakymo nebus! GURU GURU Atsakymas bus. SAKYK! Kada yra DABAR? Ar tai dabar? O dabar? O dabar? DRAVENIS Guru Guru, tam, kad galėčiau tau atsakyti, tau reikia pakeisti savo mąstymą. Aš paaukojau 20 metų, kad pakeisčiau savo supratimą, požiūrį, o tu nori to DABAR. DABAR? Kas yra DABAR? Arba paprasčiau: ko nėra DABAR? GURU GURU Naudoji kotrtaktiką prieš mane, Draveni? O gal DABAR tu ne Dravenis, o pseudodravenis? Juk buvo ir pseudopopiežių, antipopiežių, netikrų mokytojų... Sakydamas „aš paaukojau“, iš tikro pripažįsti pralaimėjimą: požiūrio nepakeitei, nes nėra jokio AŠ. DABAR, ačiū Dievui, nėra to, kas galėtų būti blogiausia. DRAVENIS (Susigūžęs, sulinkęs, išblyškęs, sutrikęs, gudrus kaip laisvasis mūrininkas.) Atleisk man dėl arogancijos. Kas yra DABAR, niekas nežino, ir spjauk į veidą tam, kuris tau aiškins, kas yra DABAR... (Radijo pranešimas: lemtingai sutapo skrydžio koordinatės, ir susidūrė du lėktuvai ore.) 94 DRAVENIS (Tarsi su šypsena.) Bet aš žinau, kas yra DABAR! GURU GURU Nėra jokio DABAR. Yra AMŽINYBĖ. Spjauk man. Į veidą. Jei pavyks. DRAVENIS Čia tai geras... GURU GURU На суку сидит ворон и клюет своя нога. Почему клюет нога? Ц у него судьба такой. DRAVENIS (Pirštu parodo, kad jo burna užklijuota antifilosofiniu pleistru, bežode lipnia juostele.) GURU GURU Cha, cha, cha... VAPSVA MAJA Guru Guru, bet aš tau įgelti galiu! (Guru Guru dingsta užkulisiuose.) GURU GURU (Rekvizito sandėlyje.) O, antifilosofinis pleistras... Kaip seniai jo ieškojau! Pagaliau suradau! (Užsiklijuoja burną.) VAPSVA MAJA (Taikiai.) Tai va, Guru Guru, sakai, oras neblogas pasitaikė? Ką valgei šiandien? (Guru Guru reikšmingai skėsteli rankomis.) VAPSVA MAJA Viskas aišku! DABAR (Amžinai nepaneigiamu balsu.) Viskas yra paslaptis. Paslėptis. 95 Veiksmai ir žodžiai be jokių komentarų sukelia kitus veiksmus ir žodžius be jokių komentarų, kurie nesukelia jokių veiksmų ir žodžių be jokių komentarų. Dabar (2) Nors niekas nežino (o gal nesidomi?), kas yra DABAR, visi veiksmai vyksta būtent dabar: ne praeityje ir ne ateityje. Galbūt todėl Guru Guru ir Dravenis pernelyg nurimo, atsipalaidavo ir pametė DABAR? Didžiausia netektis yra prarasti DABAR. Deja, ši nelaimė ištiko ir Guru Guru, ir Dravenį. O buvo taip... EGO (Glosto pilvą, išpampusį, ką tik po pietų.) Gerai būtų dar... DRAVENIS Stiklelį škotiško... GURU GURU Stiklinę nuo karvės... (Atskrenda Vapsva Maja ir atneša dūdmaišį.) VAPSVA MAJA Jei negeri Scotch Whiskey, tai tikrai gali pagroti... Beje, Galigantas paskleidė gandus, kad tu įjunkai į alkoholį. DRAVENIS Visos šalies dienraščiai, visos interneto svetainės jau lūžta nuo šmeižto lavinos. VAPSVA MAJA Gal dūdmaišis padės įveikti piktus gandus ir šlykščias paskalas? GURU GURU MYLIMOJI (Neramiai.) Mielasis, nejaugi tu pradėjai lankytis užeigose, aludėse? Ant tavo darbo stalo radau restorano „Lydeka ir vaiduoklis“ vizitinę kortelę... Be to, kartais būni įtartinai pavargęs... 96 GURU GURU (Piktokai.) O gal geriau pakalbam apie zen žalą jaunam organizmui? DRAVENIS (Tarsi įžeistas.) Guru Guru, aš žinau, kokių tu nemėgsti žodžių... Pacituosiu kelis: karma, tuštuma, reinkarnacija, zen, meditacija, mantra... Tu visada mėgsti mane pašiepti... (Sunkiai atsidusęs.) Ar tu bent nutuoki, kiek ilgai aš sėdėjau pasiruošęs tigro šuoliui? Ar tu žinai, kiek aš ilgai žiūrėjau į sieną? Ar tu žinai, kokia sunki mano praktika? Ar tu žinai? Nežinai. Ir todėl, paveiktas materialistinės propagandos, pateiki provokacinius klausimus. Bet aš nepykstu, aš geras, kuklus ir atlaidus... Būtent atlaidus! PASAKOTOJAS Draugai prarado realybės jausmą, prarado DABAR. Palauksiu, gal patys atsitokės. GURU GURU Tai tik žodžiai, TIK žodžiai, retkarčiais NET žodžiai. Bet TIK retkarčiais. Beje, Draveni, o kodėl nežiūri į lubas? Ar į sieną patogiau? Arba į grindis? DRAVENIS (Liūdnai.) Vėl provokacija, profanacija, pašaipa... Be abejo, aš nesu toks išsilavinęs, nesu eruditas, nemoku kalbų, aš niekas... O tu esi Guru Guru, man toli iki tavęs... GURU GURU Kokį ginklą renkiesi? Kovos būdą? Vietą? Kviečiu į dvikovą tave, Draveni, užsimaskavęs ideologinis prieše, Korėjos agente tu! PASAKOTOJAS O varge, žemė slysta iš po kojų. Dravenis jau prarado savo išgirtąjį zen. 97 DRAVENIS Yra dvi Korėjos, su Šiaurės Korėja neturiu nieko bendra... Kaip aš galiu būti ideologinis priešas, jei Lietuvoje nėra jokios ideologijos? Nebent liberalizmas... Guru Guru, ar tu skaitei?.. GURU GURU (Pagaliau atsitokėja, nusišypso.) Korėja viena, korėjiečiai – viena tauta... Man pasakė filosofai, kad nesu aš filosofas. Todėl filosofinių knygų neskaitau. Ir ne filosofas aš. Va. DRAVENIS (Vis dar įsižeidęs.) O kokias tu knygas skaitai? Dvikovos nebus, nes nesijaučiu įžeistas, man nereikia jokios satisfakcijos. Būčiau dėkingas, jei man pagrotum dūdmaišiu... VAPSVA MAJA O aš pritarsiu melodingu dūzgimu... Tai bus linksma! GURU GURU (Linksmai.) Kendo, aikido ir apie dodo. (Groja dūdmaišiu, begrojant nukrenta maišas, iš jo pabyra tugrikai, lieka dūda, kuria labai gražiai sugrojama melodija, garbinanti aukso veršį.) DRAVENIS Aš turiu išlavintą muzikinį skonį. Tai siaubas. Tai košmaras. Tai ne muzika. Tai... Tai pražūties melodija... (Dravenis nurimsta ir iš lėto tarsi pabunda iš sapno.) Ir gyvatės nuodai... Balzamas sielai... Paradoksas... (Galutinai atsitokėja.) Guru Guru, tu mane apgavai? Esi tas, kuris dūdele užburia bet ką? Ką gi, teks kautis. Renkuosi firminį Rašytojų sąjungos tušinuką. O ką tu? GURU GURU Draveni, aš kausiuosi pigia lietuviška klaviatūra. Tinka? 98 (Abu mandagiai linkteli kaip kokie japonų samurajai sename filme. Dvikova prasideda ir iškart baigiasi. DABAR. Nulis nulis. Laimi draugystė ir mandagumas.) DRAVENIS (Su didžiausiu palengvėjimu atsidusęs.) Aš vos nepraradau savo zen. (Saulė šypsosi danguje.) Žydi gėlės, dviratukais važinėjasi hipiai. Kastetas (1) GURU GURU Va tas balansavimas ant pravalo ribos ir yra POEZIJOS jėga... Ir mūsų jėga! DRAVENIS Jėga – tai jėga... Bet kaip tai pavyksta, man yra didelė paslaptis. Aš tikrai neturėjau iš kūrybos jokios naudos, bet rašiau, rašiau, rašiau... ir vis dar rašau... SIAUBIAKAS! O gal absurdas (iš mažosios raidės – dėl didelės pagarbos!), parašiau sau eilėraštį dabar. esu estetas su kastetu GURU GURU kastetu per estetą estą DRAVENIS kastetu per estetą pusiau latvį pusiau estą ir tikrą lietuvistą 99 --belieka tik sušokti kreivą tvistą GURU GURU bugis vugis kreivas tvistas disko šmisko akabal DRAVENIS Kažkaip užkrito žodis – ASTRALOPITEKAS... Įdomu, kokį jis pritrauks žodį... GURU GURU Oooo, ASTRALOPITEKAS – tai Laisvės prospekte besislapstantis actekas. DRAVENIS Taip formuojami žodžių laukai! GURU GURU (Pašaipiai.) Tiesiamos gatvės, statomi viadukai, ir todėl: NOXTA NOKSTA AR LAUXNA LAUKSNA AR PYXTA PYKSTA LABOS NAKTIES MAÎTRE!!! DRAVENIS Ar jauti moliūgo galią? Nepadeda... Prasta žvaigždžių padėtis, nesėkmių ruožas, barjeras... PROBLEMOS Mes visur, visada, visiems... Nejaugi tada mes esame AMŽINYBĖ? Va kur problema. GURU GURU nėra audrų yra mirtis ir tarpelis 100 tarp gimimo ir mirties ... gyvenimas? DRAVENIS Nežinau, Kas užpildo Šį tarpą? Sakoma, kad nėra blogos poezijos, tik yra blogi poetai, nes jie rašo kvailas eiles ir jas skaito varnoms, kol tos nustoja kranksėti... ir suklūsta. Kastetas (2) Kas yra sustiprinto režimo laisvė? GURU GURU Draveni, tai būsena, kai nebijai drąsiai pagalvoti apie tai, kas daugeliui yra nesąmonė. DRAVENIS Ar tu sugebi taip pagalvoti? Jei taip, tai ar dažnai? GURU GURU Nesugebu, bet pagalvoju. Dažniau pagalvoju, kad yra darbo Paryžius ir kapitalistinių likučių Paryžius. Va koks dvilypis tas pasaulis, kuris yra ne dvilypis. DRAVENIS Tu ne kapitalistas, ne proletaras... Kas esi tu? GURU GURU Parašyta gi tekste. Aš Guru Guru. DRAVENIS Kodėl tu slepi savo veiklą, savo planus? Ir ko tu mokai? GURU GURU Mano gyvenimas paprastas, be jokių paslapčių... Aš mokausi įvairių dalykų tik dėl paties mokymosi. Ir žinau, kad tų žinių niekada nepanaudosiu. Ar gerai darau? 101 VAPSVA MAJA Nuostabiai! Aš noriu būti tavo mokinė. GALIGANTAS Štai mano mokytojas: superkastetas, platininis, inkrustuotas deimantais, kasdien kertam vis kiečiau... GURU GURU Aš esu taikus žmogus. Galbūt reikia kirsti kastetu per gyvenimo šlykštų snukį, kad palengvėtų... GALIGANTAS (Su palengvėjimu.) Gerai, kad ne man... GURU GURU (Nekreipdamas jokio dėmesio į Galiganto repliką.) Sako, kad Mokytojas yra klydęs daugiau kartų, nei mokinys yra bandęs klysti. Tuo jie ir skiriasi. Nepretenduoju net į mokinį, ką jau ten į Mokytoją. Tačiau pastebėjau, kad žmonės dažnai kažką daro vien dėl darymo. Noriu mylėti, nes Dievas suteikė man galimybę pagaliau sutikti Mylimąją, noriu mokytis tam tikrų kalbų, kurių man gali prireikti, noriu keliauti, nes tai plečia mano akiratį, noriu dalintis savo mintimis, nes yra tokių kaip aš, kuriems tai galbūt pravers... Tikiuosi... GALIGANTAS (Su dar didesniu palengvėjimu.) Kaip nesidžiaugsi, kai tokie protingi žmonės griebiasi kvailų, utopinių tikslų? Todėl man net nereikės pašalinti konkurento! (Atsargiai įdeda platininį kastetą į seifą.) O tu, Draveni, ar stosi man skersai kelio? DRAVENIS Mane domina vizijos, paraleliniai pasauliai... mistika. GALIGANTAS (Juokiasi.) Šitas dar durnesnis! 102 VAPSVA MAJA (Nepastebimai įgelia Galigantui į plikę. Galigantas susiriečia iš skausmo.) Aš nelauksiu, kol tu pradėsi mane plūsti! Aš pirma, aš aštri! GALIGANTAS (Atsitokėjęs nuo skausmo.) Tu man ne konkurentė! Skraidyk! Tavęs aš nepašalinsiu, nelikviduosiu... Nors labai skaudėjo! GURU GURU (Juokiasi.) Mušatės? Muškitės... Muškit būgną... VAPSVA MAJA (Žemai nusilenkia.) Guru Guru, aš laukiu dėkingumo ir palaiminimo! GURU GURU Neturiu teisės laiminti, bet linkiu viso geriausio. (Šluotele draugiškai pamojuoja palei vabzdį... susimąsto.) O tu su The Beatles nesusijusi? Anie gi ne žmonės, vabalai buvo. VAPSVA MAJA (Džiugiai.) Įspėjai! The Beatles yra mano mėgstamiausia grupė. Pasakysiu paslaptį: aš esu Yoko Ono, o Jurgis Mačiūnas yra mano geriausias draugas! Jis buvo širšinas pokštininkas, bet kartais ir skaudžiai įgeldavo... Kai kam... GURU GURU Konnichiwa, Ono­san!!! VAPSVA MAJA (Smalsiai.) Ar tai tik pasveikinimas, gal tai susiję su muzika? GURU GURU We all live in the blue sumbarine... DRAVENIS Kas per kakofonija? Viskas yra VISAI KITAIP. 103 VISAI KITAIP We all live in the yellow submarine... (Stiliagos, bitlačiai ir hiparikai bėgioja po žolę.) O GERIEJI PRADEDA IR LAIMI. NETIKĖTA, TIESA? Kastetas (3) DRAVENIS Guru Guru, ar tu išbridęs iš pievų nakties (pagal Paulių Širvį), o gal tu išbridęs iš kitur? GURU GURU Draveni, aš iš žvaigždės, tik nesakyk niekam, nes nušaus... DRAVENIS (Itin liūdnai.) Nenušaus... Galigantas užmuš kastetu ir taip sužalos mano veidą, kad net motina nebepažins... Atleisk, aš demonstruoju silpnumą... Guru Guru, ar tu stiprus? Ar gali pakelti sunkią vidinę kančią? GURU GURU Keliu. (Kelia.) Normaliai. DRAVENIS (Pakiliai.) skafandriškai išbridęs iš žvaigždžių ūko skrendi link orbitinės stoties naujos planetos paskutinės žmonijos vilties Ar taip, Guru Guru? 104 GURU GURU erdvė apgaulinga laikas apgaulingas žmonės meluoja vilties nėra skrendam kosmosan draveni-san DRAVENIS nes žemė atomo pagrobta radioaktyvi ir susprogdinta erdvėlaivyje saugu bet liūdna ir širdis vėl trokšta naujos švarios planetos GURU GURU nova lituanika praskrenda pro šalį o mes teleportuojamės lyg niekur nieko į kitą galaktiką į švarią planetą pradėti visko nuo nulio DRAVENIS (Atsidūsta.) viskas prarasta ir dar nieko neatrasta beviltiška nulinė patirtis migla apgaubia protą širdyje užgęsta progreso viltis ir patirtis 105 GURU GURU kaip gerai kad viskas prarasta vadinasi kažkas tikrai atrasta BACH (Vargonai išsilieja kaip Dalí paveiksle... tirpsta ir teka bažnyčios grindimis...) Tik nereikia daryti jokių išvadų: ir perskaičius, ir ne. Kastetas (4) Stiprūs priešininkai yra silpni, nes jie tik sistemos dalis. (Iš rinktinių 武術, arba ušu meistrų, posakių.) GURU GURU Draveni, susidūriau su stipriu priešininku. DRAVENIS (Nesusidomėjęs.) Įspyrė? GURU GURU Geriau. Pažemino. DRAVENIS Kaip? 106 GURU GURU Stiprus priešininkas mano, kad nereikia versti knygų į mūsų kalbą, o viską reikia skaityti tik originalo kalba. Jei nemoki, esi durnas ir negali prisirašyti dr. prie savo vardo. Tai aš jam ir atsakiau beveik eilėmis: Man dr. nereikalingas, kad jausčiausi protingas. O kadangi jaučiuosi kvailas, tai iš viso kam šitas muilas? Kiek protingų žmonių po saule vaikšto Be dr. prie pavardės, ir tai nuostabu! (Stiprus priešininkas, nežinia iš kur atsiradęs, stovi užrietęs nosį ir piktai tyli.) GURU GURU (Tęsia savo litaniją.) Jūs ten keliese mokat kelias kalbas ir skaitykit viską originalo kalbomis. Kam lietuvių kalba, kam anglų, per paprasta! Viską tik korėjietiškai, kiniškai, arabiškai, japoniškai ir birmietiškai, dar nahuatlių, čiukčių ir suomių kalbomis. Lietuvių kalbą naikint kaip kolorado vabalą. Beje, Paryžiuje (kurio galimai niekada gyvo nepamatysite, bet tarsi viską apie jį žinote) viską verčia į prancūzų kalbą ir vargo nemato... Knygynai (ir seni, ir nauji) lūžta nuo pigių ir kiek brangėlesnių, jei labai jau naujos, knygų. Žmonės jas perka. Žurnalus perka tokius, kokie čia niekam neįdomūs. Apie muziką, visokią visokiausią: nuo regio iki metalo. Tik domėkitės, žmonės mielieji. O pas mus švietimas niekam nereikalingas, kai kurių TV kanalų šiukštu neįsijungsi. (Guru Guru neramiai apsidairo.) Pala. O gal tu esi Galigantas, didysis cenzorius, glavlitas cenobitas? GALIGANTAS (Atsiliepia iš nežinia kur.) Ne, tai ne aš, bet pritariu Stipriam priešininkui. GURU GURU Dink iš akių. 107 GALIGANTAS Jokių problemų... Manęs čia ir nebuvo. STIPRUS PRIEŠININKAS (Arogantiškai.) Daugiau nenoriu su tavimi šnekėti. (Ištirpsta ore.) DRAVENIS (Liūdnai.) Guru Guru, žinau, kas yra pažeminimas. Visą gyvenimą buvau žeminamas, įpratau, bet, patikėk, pažeminimas stiprina charakterį, skatina atsigręžti į amžinąsias vertybes. Ir kartais pagalvoju, jei gyvenime viskas būtų O.K., aš nebūčiau Dravenis... Nebūčiau toks, kokį tu mane pažįsti, ir, patikėk, aš būčiau neįdomus pašnekovas... Pažeminimas buvo mano disertacija. Mano dr. Man visi keliai buvo tarsi užkertami, siūlomi tik blogiausi variantai... Guru Guru, tavo situacija unikali, ir tu dabar esi stipriai pakrautas, energetiškai stiprus, ir tu privalai paskubomis užrašyti savo dabartines mintis, nes jos gali būti paskutinės iki galutinės, lemiamos karjeros laidos, ir drąsiai laukti Nakties vizito. Naktis ateis tavo priešų pakviesta, bet ji ateis kaip draugė, kaip iškili valdovė. NAKTIS (Globėjos tonu.) Guru Guru, tavo protą aš pakeisiu kitu, šaltu, neįžvelgiamu, ir tau jau nebereiks apgraibomis brautis pro oficialios (bevertės!) filosofijos brūzgynus. Tu tapsi mistiku, sufijumi, nes dabar jau niekas tavęs nesieja su beverčiu prestižu, kuris gali išaušti tik potencialiai, jeigu planetų orbitos išslys iš nematomų eterio vėžių, ir sustos mėnulis paskutinėje troleibusų stotelėje. (Naktis ištirpsta tamsoje.) DRAVENIS Guru Guru, dabar tau atviri visi zen vartai... Tu tik pažvelk į sieną! (Mato viziją.) 108 ...kai geltonomis pienėmis patvindavo priemiesčio pievos, Galigantas visuomet išgyvendavo nemotyvuotą, liguistą potraukį apkulti kokį nors poetą, rašytoją ar tapytoją. Smurto aistra buvo stipri ir nekontroliuojama... ...Galigantas sunkiai atsiduso, pavasaris pažadino nesveikus sadistinius polinkius. Vieniems geltoni pienių žiedai apsuka galvas, kiti sužvėrėja. Galigantas pasijuto žvėrimi, laukiniu, plėšriu. Dabar reikia pasirinkti auką. Dravenis? Netinka, ginkluotas koltu jis priešinsis ir, lengvai sužeidęs užpuoliką, liks sveikas ir išvengs bausmės... ...Guru Guru? Taip, jis, tik jis. Filosofas (neoficialus, netikras!), poetas (grafomanas), pacifistas (tėvynės išdavikas)... Puiki, smagi auka. Galigantas pravėrė stalo stalčių. Blizgančiame dėkle ilsėjosi platininis kastetas, meniškai inkrustuotas deimantais. Mafiozo, kurio parašytą knygą parėmė visagalis referentas, dovana... ...pagaliau atėjo ilgai laukta smūgio valanda. Galigantą užplūdo palaimos banga. Nenusakoma žodžiais, neužfiksuojama nei fotoaparatu, nei vaizdo kamera, nei primityviu reporterio diktofonu. Bet autentiška, tikra ir neabejotina, ir patiriama tik vizijų metu... (Dravenis susverdi, krenta ant parketo, pasikelia, vėl krenta... Pagaliau sunkiai pakyla nuo grindų.) GURU GURU (Nemato vizijos.) Viskas yra tamsa, o joje žvaigždės... DRAVENIS (Visiškai atsigavęs po slogios vizijos.) aksominis kastetas lengva vėjo ranka kas man smogia į veidą turbūt pienės pūkas 109 PIENĖS PŪKAS (Virsta Kastetu.) Yo! Dabar postmodernas valdo. Yo! Varau slemą, nes eiliuot nemoku. Yo! GURU GURU (Piktai, o gal linksmai?) Eik iš čia. (Kastetas spūdina.) DRAVENIS Ar tu pastebėjai, Guru Guru, kad ir vėl, kaip ir kiekvieno mūsų teksto, pokalbio, scenos pabaigoje, įsivyravo ramybė, taika ir harmonija? Taika, harmonija, ramybė. Dabar net su 80 proc. nuolaida. Tik iki birželio 1 d. Langų laužai (1) DRAVENIS (Itin susirūpinęs.) Didelė nelaimė, beveik pražūtis kasdien, kasnakt nešokti boogie woogie, nevalgyti šokoladinių saldainių, negraužti arbūzų, negerti mango sulčių, nevalgyti žaliųjų citrinų... GURU GURU (Tarsi suprasdamas, tarsi pritardamas.) Delsia užgesti elektros lemputė, nors laike jau šviesu... DRAVENIS Galbūt reikia uždegti medines žaliuzes? GURU GURU Langų laužai! DRAVENIS Muzika... GALIGANTAS Dosniai finansuojama neono šviesa. Reklama ir gėlės. Aplodismentai. 110 GURU GURU (Labai nustebęs.) Aš ne namuose! GURU GURU MYLIMOJI Mielasis, kur tu esi? GALIGANTAS (Piktai.) Atsakyk damai! Tuoj pat! DRAVENIS (Dairosi.) Čia ne miškas, ne pastatas, ne laukas... Kas gi tai? GALIGANTAS Čia uždara, hermetiška šokių aikštelė. Massacre. Boogie Woogie dance... GURU GURU Su kava, pienu ir bandele rankoje aš įeinu. Sustoju, nerūkau, negeriu, bet jus stebiu. Kas aš? VAPSVA MAJA Oho, kvizas (VLKK versija: trumpoji apklausa, viktorina). DRAVENIS Aišku, kad tai LED ZEPPELIN! LED ZEPPELIN Whole lotta love... GURU GURU Ne, jis neskraido. Bet myli žvaigždes ir katinus. Ir tai ne Karlsonas, ne Mažasis Princas. Kas tai? GALIGANTAS feat. EGO (Repuoja.) Tai aš, tai mes, pusdurnių karta, ou jė. Kur jūsų rankos? GURU GURU Ne-a. Dar bus bandymų? (Išgeria kavą, išgeria pieną, suvalgo bandelę.) Tai aš, durniai. (Plojimai plojasi.) 111 GALIGANTAS (Piktai.) Nuolat valgote skubėdami... Kadangi aš turiu didelę klizmos panaudojimo praktiką, galiu persivalgyti ir persigerti kasdien... Jeigu nenorite klizmos, aš išmokysiu jus vėmimo meno. Tai labai kultūringa procedūra! VAPSVA MAJA Aš tik bukinu savo smegenis skaitydama filosofinius traktatus nuo pirmos iki paskutinės eilutės... GALIGANTAS Kvailystė, vemti dar per anksti... (Kažkur pasigirsta pikti šūkčiojimai ir keiksnojimas.) Mano alkis jau peraugo į apetitą. (Graužia stalą.) GURU GURU (Apgailestaudamas.) Manęs paprašė neskaityti eilėraščių... GURU GURU MYLIMOJI Kodėl čia nėra nė vienos kėdės? GURU GURU Kėdės nukrito ant grindų. GURU GURU MYLIMOJI Stovėsiu balkone. GURU GURU (Nervingai.) Taip negalima gyventi! GURU GURU MYLIMOJI (Vos neverkia.) Mano rožės nukrito ant asfalto. GURU GURU Tikiuosi, tai geriausia išeitis... GURU GURU MYLIMOJI Nejaugi poetai visada teisūs? PLATONAS (Cituoja save.) 112 (...) mes būsime laimingi ir čia, ir toje tūkstantmetėje kelionėje, kurią apsakėme.* GURU GURU Mąstytojau? Jūs? PLATONAS (Cituoja save.) O mūsų sargybinis yra kartu ir karys, ir filosofas.** GURU GURU MYLIMOJI (Nustebusi.) Ar jūs tikras Platonas? PLATONAS (Susimąsto.) Ne, aš Sokratas. GALIGANTAS Berniukams ir mergaitėms galvose sukasi įdomios mintys. DRAVENIS (Nuo sienos nukabina raudoną gesintuvą.) Pastarąjį kartą aš mačiau Platoną prieš dvi savaites... GURU GURU Man atrodo, kad pasaulis pasidarė naujas ir nesudegė PLATONAS (Iškilmingai.) Įvyko ilgai lauktas kvantinis šuolis! VAPSVA MAJA Pirmarūšis medus! JONAS MEKAS O, kokia tvanka, koks oro tvankumas. Turi būti perkūnijos naktį, o gal ir vakare. Koks šiltumas. Taip slegia, tokia tvanka. Prakaitą taip ir muša, ir kvėpuoti sunku. Oi, oi, oi. --Saulė nebešviečia, mes gyvenam oloje, kapas mūsų laukia ir bandelė. --* Platonas, Valstybė. Vilnius: Margi raštai, 2014, p. 411 ir p.? ** Jonas Mekas, Žmogus prie lyjančio lango, Vilnius: Baltos lankos, 2010, p. 53. 113 Atėjus iš miško (1) ŠAMANAS Guru Guru, tu turi patirti miškų šventumą, bet ne garbinti statinius, namus... Guru Guru, tu turi melstis labai apdairiai! GALIGANTAS Ką reiškia „apdairiai“? (Į scena įeina Giedrė ir puola Draveniui į glėbį.) GURU GURU (Giedrei ir Draveniui.) Dabar tylėkite ir nesakykite nė žodžio. GALIGANTAS (Nekultūringai pirštu rodydamas į Šamaną.) Ir kodėl, leiskite paklausti, ar tai pademonstruotas šarlatano išgirtas atsargus pamaldumas? Ar tai nebyli, beriksmė, begarsė (neįgarsinta įrašų studijoje) meilė? Ir pagaliau ką reiškia melstis apdairiai? Labai apdairiai? ARCHEOLOGAS (Kalba per radiją.) Pagal tai, kiek Lietuvoje rasta daug kabliukų ir kiek mažai kalavijų, darome išvadą, kad kryžiuočiai čia atvyko pažvejoti. GURU GURU Tai kryžiokų nebuvo? Tik žvejai? KURŠIS (Iš kapo.) Buvo tik žvejai, tie, kurie bandė makaluot kardais, gavo per sprandą ir nukeliavo pas Perkūną. GURU GURU (Nepanoręs ginčytis su gyva Tradicija, diplomatiškai pakeitė temą.) Nacionalinė Lietuvos žuvis yra Lynas. LYNAS Aš esu ne žuvis, o trosas, virvė, lynas... Aš kabau virš bedugnės! GURU GURU Einu skustuvo ašmenimis, tūkstantmečiais negaląstais, todėl neprarandu vientisumo. Skaidriai, pabirai nušvinta dar 114 nesumontuoti dangiškų skliautų (jų tikrai yra daug!) vitražai it būsimi debesų ar svajonių stelažai, belaukiantys kilnių jausmų, bet į šventovę, kaip į sandėliu pavirtusį Akropolį, įsibrauna gangsteris Galigantas ir pavagia neįkainojamas vertybes. Ir aš bejėgis, negaliu išgelbėti artefaktų, nes balansuoju ant bukų ašmenų virš dar neišmatuotos bedugnės... GALIGANTAS Aš referentas, ne vagis! DRAVENIS Tu pavogei mėnulį, saulę, žvaigždes... GALIGANTAS Atsitokėkite, pusgalviai, dabar diena. GURU GURU Kodėl dabar diena? GALIGANTAS (Bando pasprukti, bet jį pagauna Dravenis.) Diena – tai tobulas žvejys! GURU GURU Esi mąstytojas, nesitikėjau, pribloškei! GALIGANTAS (Piktai.) Paleiskite mane! DRAVENIS (Nustebęs.) Tu laisvas, tavęs niekas nelaiko... GURU GURU Dink iš akių! GALIGANTAS Negaliu... Aš gyvas tik scenoje. Užkulisiuose aš mirštu, dvesiu, stimpu... ŠOKOLADO PLYTELĖ Man kažkodėl atrodo, kad mūsų niekas nesupranta. A taip? DRAVENIS Aš nieko ir nenoriu suprast, mano toks būdas. 115 GURU GURU O aš tai noriu suprast viską, bet nieko neišeina ŠOKOLADO PLYTELĖ Durniai... KAROSAS Lyne, o Jūsų Žuviškoji Žuvenybe, lenkiuosi Jums Esu Vapsvos Majos... na, kaip čia pasakius, ėėėėė... inkarnacija, if you know what i mean. LYNAS (Sotus ir patenkintas kaip Galigantas.) Žinotum, kas aš esu. DRAVENIS Mums visiems duos medalį. GURU GURU Posmertno. (Gūdžios kapinaitės šalia prūdo (reikia sakyti – tvenkinio!), vidur prūdo (ta pati klaida) lynas plūduriuoja, sėdi liūdnas kryžiuotis ir valo kabliuką. Keikiasi germaniškai.) GURU GURU Bėga kiškiai, slenka vilkai, ropoja krokodilai (jų Lietuvoje nėra) ir aligatoriai (jų Lietuvoje taip pat nėra). DRAVENIS Ogi yra, kas liko Lietuvoje? GURU GURU Sugedę liftai, mirę fabrikai, išprotėjusios gamyklos, laukinės ganyklos... Ir daug daug galigantų. GALIGANTAS Melas, aš esu tik vienas. Unikalus ir nepakartojamas! VIOLETINIS VYRUKAS O mūsų daug! Per daug, o gal ir per mažai, nepakankamai. Mes dar negalime sudaryti kritinės masės GALIGANTAS (Išsigandęs.) Kas yra kritinė masė? 116 KRITINĖ MASĖ Jau kai sprogstu, visiems šakės. GURU GURU Kritinis mąstymas man patinka, masės jis neturi. Mintys materialios ar... DRAVENIS Nieko nėra sunkesnio už mintis, jos nepajudinamai riogso galvoje ir gadina gyvenimą. Ir niekas dar neišsivadavo iš jų vergovės. GURU GURU Mintys yra lengvos... Bet niekas taip sunkiai neprislegia kaip jos... Beje, ne valstybinė radijo laida „Akcentai akcentuose“ pranešė, kad literatūra mirė. LITERATŪRA Aš gyva, nes susidėjau su menu, sumečiau skudurus, bet dar nebuvo bažnytinės santuokos... AMEN Amen. ZEN Nėra jokio AMEN! Erezija! AMEN Nėra jokio ZEN. Amen. GALIGANTAS Teisingai! Yra tik pinigai! MARKAS BERNESAS Шаланды, полные кефали! GALIGANTAS ...ir vėl žuvys... Keiskime temą! DRAVENIS Aš neturiu pinigų... Vadinasi, nėra pinigų... Tai kas yra? GALIGANTAS Ubagas, duoneliautojas, valkata, bomžas, Bombėjus... Atsiprašau, Bombėjus subombintas... Sprok, Draveni, į aukso luitus! Išplėšk iš krūtinės deimantinę širdį! Atiduoki (o gal grąžinki) man krištolinę savo kaukolę, jos trūksta mano kolekcijoje, ne – galvoje. 117 GURU GURU (Svajingai.) Žuvys skrenda pro šalį... 1968-ieji, pats nerštas... DRAVENIS (Karštai apkabina Giedrę.) Tada gimė daug geros muzikos... GURU GURU Kada nors papasakosi, kaip gimsta muzika... Dravenis nuoširdžiai įsijautęs pasakoja, kaip gimsta muzika, bet jo niekas neklauso. Atėjus iš miško (2) VIENAS DĖDĖ Visi ateiviai keliaus į pragarą, nes jie neturi sielos. O jei jie ir yra, ir net turi sielą, vis tiek nėra Adomo palikuonys, todėl keliaus į pragarą. KITAS DĖDĖ Bet juk kažkas sakė, kad pragaras yra čia... DRAVENIS Negalima man komentuot, tad nepasakysiu nieko. GURU GURU Esu įžūlus. Man galima. Visi jūs neteisūs, teisus tik tas, kuris tyli, nes tyla yra byla Nr. 0. BYLA NR. 0 Informacija įslaptinta! Keičiu dekoracijas. (Gal dekoracijos kiek ir pasikeičia, bet scena lieka ta pati, tik pasirodo nauji personažai.) ATEIVIS (Pakeliui iš Andromedos nugirdęs pokalbį.) O kur tas pragaras? ATEIVIS 2 Nežinau, bet skamba intriguojančiai. Skrendam? (Suskamba muzika, pagal žiūrovų pageidavimą ir už papildomą mokestį skamba ilgai, kol salėje pasigirsta pasipiktinę šūksniai.) 118 SIELA Kokie žmonės egoistai: jie nori mane turėti kaip nuosavybę. Be to, kvailiai, nes mano, kad jų tikrasis AŠ ir SIELA (taigi AŠ) yra kažkas skirtingo... Idiotai... (Ateina Tapytojas, abu Dėdes nudažo violetine spalva ir jau ketina pasišalinti.) TVORA (Iš nebūties, piktai, reikliai.) O kur aš? Nupiešk ir mane! (Tapytojas nupiešia medinę tvorą.) TAPYTOJAS Tu greitai supūsi... TVORA Na ir kas, kitame gyvenime (kitose statybose!) būsiu dar gražesnė! ATEIVIS (Kitam Ateiviui.) Mes Žemėje tarsi vieni... Keista planeta... TAPYTOJAS Gal pageidausite Pragaro, o gal Pyrago? PYRAGAS Argi ne tas pats? ATEIVIS 2 Supratau. Nupiešk tuomet SIELĄ! Noriu pamatyti, kas ji tokia ir kaip atrodo. TAPYTOJAS (Atiduoda dažus ir teptuką Ateiviui 2.) Nupieški pats, esi labiau pažengęs, pažinęs daug ir žvaigždžių planetų. (Tapytojas dingsta.) ATEIVIS 1 Yra tik viena išeitis: reikia surasti Guru Guru. ATEIVIS 2 (Džiugiai.) 119 Puikus sprendimas. Draveni, užvesk savo antikvarinį Chrysler, važiuojam pas Guru Guru. (Tuščia scena, atsargiai nepasirodo Siela, tik jos balsas.) SIELA Aš esu pas visus, manęs yra daug dalelyčių visur... Ir jūsų vadinamuosiuose ateiviuose. VELNIAS O aš daug ką įtikinau, kad neegzistuoju. Ir kad tu neegzistuoji. SIELA Niekas ir taip netiki. Cha. Pasigyrė mat. VELNIAS Mano nuopelnas. Ar girdite mane, garbios ponios ir garbūs ponai, jūs besieliai, mėsos gabalai... ZEN Kas čia per balaganas? Visiems po dvidešimt kirčių lazda. Nėra sielos. Nėra tokio elemento. Yra tik SĄMONĖ, tik Mėnulio spindesys po debesimi. SIELA (Tyliai.) Aš ir esu SĄMONĖ. Žmonės pasiklydo sąvokose, žodžiuose, todėl Guru Guru gyvena miške. ATEIVIAI (Abu.) Na, bet įdomiai čia jie toj planetoj gyvena... Įdomus gyvenimas gali neturėti jokios prasmės, o blogas, netikęs – bilietas į laimės traukinį. Atėjus iš miško (3) GURU GURU (Kažkodėl labai domėdamasis.) Draveni, o kas yra Bitė? Ne, ne tavo mėgstama Vapsva Maja, bet Bitė. 120 DRAVENIS Tai kažkokia mobiliakų kompanija... GURU GURU Mes nieko nereklamuosim. Bitė yra psichopompė. Pompa. Psichė. DRAVENIS Guru Guru, Bitė – kilnus vabzdys, ji (vienintelė), kaip ir žmogus, miršta. Mes esame bičiuliai tik Bitės dėka. BITĖ (Piktokai.) Guru Guru, jei dar iš manęs pasišaipysi, negausi medaus. GURU GURU Bitė – ne vabzdys, ji juk Bitė. BI ir TĖ. Nejaugi neaišku, kad ji sujungia BI ir TĖ? BITĖ (Neskaudžiai gelia Guru Guru.) GURU GURU Še tau, nei medaus, nei švelnumo. DRAVENIS Bitės kirtis pažadino manyje viziją. Matau laivą... Plaukia... GURU GURU (Įžūliai nutraukia.) O ką laivui daugiau veikt, jei ne plaukt? BITĖ Aš esu darbininkė, o jūs tinginiai... Skrendu rinkti nektaro ir prašau manęs daugiau netrukdyti... VAPSVA MAJA Skrisk iš čia, darboholike, paliki mano draugus ramybėje. Laivas turi skęsti, prisiminkite Titanic. Draveni, rekomenduoju būti lakūnu, aišku, tik ne tuo, kuris laka... Ir pilotu, kuris pila, nereikėtų... LATRAS Tai aš ir lakūnas, ir pilotas, jeigu ką. Paskolinkite eurą skrydžiui į PC. GURU GURU (Pakiliai.) Nektaro surinkėjų minios renkasi gūdžioje giraitėje. Nektaro surinkėjai gaudo bites ir išgręžia jas. 121 Nektaro surinkėjus gaudo medžiotojai, kuriems nesimedžiojo šiandien. Nektaro surinkėjams nepasiseka, jei randa juos pikti žvejai. Nektaro surinkėjas – tai kilni profesija. Stok, vaikeli, į Nektaro surinkėjų profesinį technikumą. SĄSKAITA ...reklama apmokėta... DRAVENIS Bites reikia gerbti, o ne išgręžti atimant medų ir duodant cukraus, kad nenumirtų badu. Nektaro surinkėjai yra galigantai, tai niekingiausia profesija! GURU GURU Panaši praktika taikoma ir žmonėms! VAPSVA MAJA Todėl ir skrenda į Vakarus! GURU GURU O kodėl tu neskrendi į Vakarus? VAPSVA MAJA Aš poetė, aš aristokratė, aš nuodinga, aš aštri... AŠ O, pasirodo, neliko tikrųjų vertybių, visur dominuoja EGO, netikras AŠ. O AŠ tikrasis esu paslėptas it lobis, kurio niekas neieško... DRAVENIS Aš TAVĘS ieškau visą gyvenimą. GURU GURU (Mąsliai.) Po visų šių kalbų man kilo noras iš miško kraustytis gyventi į miestą. GURU GURU MYLIMOJI (Linksmai.) Puikus sumanymas! DRAVENIS Bitės skrenda ir dainuoja. Bitės medų sunešioja. 122 Paštininkės bitės. Niekas jų vardų nežino. GURU GURU bet mano vardą žino visi dideli maži basi mikrožingsneliais judu link bukinistų liūno kur tvistą šoka mąstytojai uodai DRAVENIS Rekomenduočiau Dance Into The Light. GURU GURU Philas Collinsas? DRAVENIS Rekomenduočiau NEGALVOTI apie tai, visai negalvoti, tik išsikviesti sunkvežimį ir išsikraustyti... GURU GURU Iš proto? DRAVENIS Ne, išvežti visus baldus, knygas, CD, kompą... GURU GURU Kur išvežti? Jeigu pabėgsiu nuo daiktų, nereikės net ir išsikraustyti... VAPSVA MAJA Maratonas! Aš būsiu teisėja ir skirsiu baudas! LATVIS (Vaitoja iš malonumo.) Bauda... bauda... DRAVENIS Džiaukis, Guru Guru, ir nepavydėk Latviui, nes tu nemokamai, tiesiai iš kelmų, gauni elektros energiją, miške 123 nemoki nei už vandenį, nei už šildymą, nei už kanalizaciją... Guru Guru, tu saugiai gyveni jurtoje... Bet viskas kada nors baigiasi... Atėjo metas kraustytis į urbanistines miesto džiungles. GIEDRĖ Į pagalbą atvariau Dravenio Chrysler. GURU GURU Chrysler – per greitas transportas... GIEDRĖ Rekomenduočiau sraiges, jos lėtos ir patikimos logistės. GURU GURU (Iškėlęs rankas į dangų.) Kokia tragedija! Dabar reikės atsakinėti į klausimus: ką darai, ką veiki, kas naujesnio, kaip nuotaika... Visa tai nepriimtina, atgrasu, koktu... DRAVENIS Kvaili klausimai... kvaili atsakymai... GURU GURU Tai ne išeitis! SRAIGĖS Ar ne per greitai judame? GURU GURU Jeigu galima, malonėkite lėčiau! SRAIGĖS (Džiugiai.) Jungiame žemesnę pavarą! (Dravenis ir Giedrė, ir Guru Guru, ir Guru Guru Mylimoji įlipa į Chrysler.) DRAVENIS Žiūriu pro langą, vairuoju, bet vaizdas nejuda iš vietos. Ar mes važiuojame, ar stovime vietoje? GURU GURU Į šį klausimą neįmanoma atsakyti net perskaičius 78 metrus filosofijos knygų! (Nervingai gaudžia automobilio variklis.) 124 Draveni, tu mane pasmerksi, bet smalsumas mane buvo nugalėjęs... Valgiau sraiges ir varles... Bet išminties nepadaugėjo. Kodėl? Vėjas iš kažkur... DRAVENIS Tik šito nesakyk nei varlėms, nei sraigėms! Sutikęs krokodilą, apsimesk vegetaru! VEGETARAS (Apsimetėlis, iš tikro Guru Guru.) Valgau tik petražoles, jonažoles ir juozažoles. SISTEMA (Algoritmuoja.) #$#%^^&*(@#$%^&*()(*&^%$#@! Liko tik du kilometrai iki Romuvos. Maktub* Man feels it in his heart when his last hour Chimes. The one who seeks the Most High knows: The wise man dies before he dies. “Except it die, the seed will bear no fruit.” Man feels it in his heart when his last hour Chimes. The one who seeks the Most High knows: The wise man dies before he dies. “Except it die, the seed will bear no fruit.” SHAYKH AL-MARYAMI (F. Schuon) MAKTUB ...presumably he comes down into the streets of Seleukia from the August Celestial Mansions... being stranger in the Lowlands... and going towards the quarter * Tekstas sukurtas autoriaus, nepanorusio atskleisti savo pavardės. 125 that lives only at night... He was one of their gods By C. P. Cavafy I αγάπη μου, rašau, nes Tu man palikai savo „deepest longing“, ir aš dabar jaučiu jį, kaip Tu jautei. Nes Tavo „hopeless dreams“ – dabar jau ir mano hopeless dreams. Dabar, kai Tavęs jau nebėra tarp mūsų, pasaulis pasisuko į Tave veidu, ir aš matau nuostabą jo akyse... Prisimeni, seniai seniai Kauno senamiestyje prašiau Tavęs, kad neišsineštum visko su savim, kad rašytum knygas. Tu atsakei: „O kam tai įdomu... Kas jas skaitys...“ Skaito, αγάπη μου, ir dabar, kai Tu savo išmintingom akim žvelgi į čia iš ten, Tu esi labai įdomus net tiems, kurie buvo Tau abejingi. Tu buvai toks vienišas, kad galėjai būti draugu kiekvienam... Jau sakiau, kad Tavo antspaudas mano gyvenime buvo ryškiausias... Savo knygomis, mūsų pokalbiais, pasiplepėjimais ir atsitiktiniais susitikimais Tu atnešei tiek daug permainų į mano dienas. Tu atskleidei man Islamo grožį ir žingsnis po žingsnio atvedei prie esminio apsisprendimo. Pameni, αγάπη μου, vieną dieną Tu pasakei „laikas“. Ir aš išvažiavau į Rytus. Buvo neramu, turėjau bilietą tik į vieną pusę, šiek tiek pinigų kišenėje... Nepažinojau to krašto, nepažinojau ten nė vieno žmogaus, nemokėjau jų kalbos... O Tu man taip kantriai aiškinai, kaip turėčiau elgtis ir kaip nederėtų... Galiausiai pažadėjai, kad jeigu savaitę neatsiųsiu jokios žinutes, ieškosi ir surasi... Juk pameni? Tu niekada nieko neužmiršdavai... Išvažiuojant pasakei: „Sėkmingos piligrimystės.“ To pakako, kad jausčiausi saugi ir rami... Važiavau Sirijos link, į kraštus, kuriuos, Tu sakei, nori aplankyti, bet jau nebeturi tam jėgų... Kai grįžau, Tavęs jau nebuvo. Aš ištariau savo Shahada liepos 24 dieną, o Tu pasitraukei liepos 25-ąją... Lyg viską būtum atlikęs mano gyvenime. Vėliau atėjo kitoks suvokimas... Liepos 25-osios ankstų rytą įlėkiau į pirmą atsidariusią interneto kavinę... 126 „With a great sorrow I have to inform you that Algis died on 2010 July 25. ~ His daughter Ruta…“ …ir staiga viskas neteko prasmės. Beribė Tavo vienatvė nusileido ant mano pečių, prispaudė prie žemės, paskui švystelėjo į tuštumą… Viskas sukosi paskutiniame sufijaus šokyje… kol atklydo „laikykis, habibi…“ _________ Taip, αγάπη, aš laikausi, nes Tu pažadėjai. „Going from here to there From this to next, I promise ...to be again, someday In your great ever-presence... “ Taip, αγάπη, aš laikausi, nes liko Tavo draugai, ir vienas iš jų man parašė žodžius, kuriuos vėl ir vėl perskaitau kaip priesaką: You have this bond with Algis forever. Follow the Islam of Algis ­ intelligent, broad, deep. Aš pasistengsiu Tavęs nenuvilti. And we are guided by their footprints. QUR’AN II „deepest longing, hopeless dreams“ – Tavo paskutinės vasaros leitmotyvas… Prisimeni? IV.15. E: Išvažiuoju į Graikiją. A: Čia toks humoras? O po keleto dienų – „būčiau jaunesnis – ir aš į Graikiją važiuočiau“… Ir palydėjai mane į kelionę, M. Bulgakovo žodžiais, „klausykis tylos, klausykis ir mėgaukis tuo, ko tau neteko patirti gyvenime, – tyla. Antai priekyje amžinieji tavo namai, kuriais esi apdovanotas. Jau matau Venecijos stiklo langą ir sienas apraizgiusias vynuoges. Štai namai, tavo amžinieji namai. Žinau, vakarais čia tave lankys tie, kuriuos tu myli, kuriais tu domiesi ir kurie tavęs netrikdys. Jie tau gros, jie tau dainuos, 127 tu pamatysi, kaip jauku kambary, degant žvakėms. Kas vakarą tu užmigsi su šypsena lūpose. Miegas tave atgaivins, tavo mintys taps išmintingos. O manęs tu nebeįstengsi išvyti. Aš saugosiu tavo miegą“. Tą minutę pagalvojau, kad nereikia važiuot, kad čia turiu viską, ko man reikia… ir išvažiavau. Maniau, kad prarandu Tave visam laikui. Klydau. ______ V.26. You won’t find a new country, won’t find another shore… Tavo mylimo poeto žodžiai, bet dabar jie skambėjo kaip užkeikimas… This city will always pursue you… Don’t hope for things elsewhere: there’s no ship for you, there is no road. E – my Lord, you are the demon! A – I know. O vėliau, V.27. The world is God’s eternal body. Even I see something like Hesperides in love. Here the lilies are white on the blackness of the pool. Dar vėliau perspėjimas: The loves and the illusions all are gone, vanished the graces and dear vanities... You who would climb the slopes of Helicon, remember this mystic utterance! Ir galiausiai: It is a curious fact that spring ignites an expectation which summer cannot fulfil. Ir mes persikraustėm gyventi į internetą. Atsimeni, αγάπη μου, kartu klausydavom muzikos, kartu eidavom parūkyt. Tu gerdavai alų, aš – vyną, ir ilgai ilgai kalbėdavom. Tu – Kaune, aš – Korinte... Graikiškos dainos – kad pamilčiau Graikiją, Bregovičius – kad neliūdėčiau, rusiškos – kad prisiminčiau. Kartą, kai man buvo labai sunku, atsiuntei „Russian Chants – Cold Chamber“. Atsakiau Tau A. Bloko eilėraščiu: Демон Иди, иди за мной — покорной И верною моей рабой. Я на сверкнувший гребень горный Взлечу уверенно с тобой. Я пронесу тебя над бездной, Ее бездонностью дразня. 128 Твой будет ужас бесполезный ­ Лишь вдохновеньем для меня. Я от дождя эфирной пыли И от круженья охраню Всей силой мышц и сенью крылий И, вознося, не уроню. И на горах, в сверканьи белом, На незапятнанном лугу, Божественно­прекрасным телом Тебя я странно обожгу. ты знаешь ли, какая малость Та человеческая ложь, та грустная земная жалость, Что дикой страстью ты зовешь? Когда же вечер станет тише, И, околдованная мной, Ты полететь захочешь выше Пустыней неба огневой, ­ Да, я возьму тебя с собою И вознесу тебя туда, Где кажется земля звездою, Землею кажется звезда. И, онемев от удивленья, Ты узришь новые миры ­ Невероятные виденья, Создания моей игры... Дрожа от страха и бессилья, Тогда шепнешь ты: отпусти... И, распустив тихонько крылья, Я улыбнусь тебе: лети. И под божественной улыбкой Уничтожаясь на лету, Ты полетишь, как камень зыбкий, В сияющую пустоту... 129 O Tu – „flectere, si nequeo superos, Acheronta movebo“... Verkiau žiūrėdama į šaltą monitorių, o už jo buvai Tu, neįtikėtinai šiltas, jautrus, kantrus ir geras. Ir labai labai išmintingas. Meistras. Mokytojas. Tu buvai toks didelis... E: Paskutinė cigaretė... A: Ką darysi? E: Peleninėj nuorūkų yra... A: Išbandytas metodas. (Ir nusišypsojai.) III VII.07. Klausom „Kalina krasnaja“… E: Būtinai reikia draskyti širdį? A: Būtinai. Nes iškentėta viskas. Krovju. VII.09. A: Parašiau komentarą po Vysockio daina „Liričeskaja“. „Taigi, mielieji, sako, kad gyvename kažkokiame užburtame miške, kažkur, iš kur jau neišves mūsų niekas į stebuklingą balkoną su vaizdu į jūrą... Nes jūra išgalvota ir mes netikri... O pažadai apie balkoną tuo labiau.“ E: Na, kam taip... reikėjo viltį palikt. A: Sau čia. Ne tau. E: O kur man? A: Tau daina. E: Rašyk dar vieną komentarą. A: Kokį? Simbolinį, slaptą? E: Aišku, simbolinį, kad visi suprastų. Atvirą bandys išsiaiškinti ir susivels... Ačiū, labai gražiai įslaptinai. A: Na, taip. E: Genijus. VII.11. A: Nežinau, ką daryti... E: Galvok, αγάπη, arba tegul srovė neša... tegul neša, tu nejudėk... srovė per stipri. 130 A: Einu sodo laistyt, į parduotuvę ir galvosiu. Gert mečiau... Apokalipsės pradžia. VII.14. A: Kažkaip silpna man šiandien, tvanku. E: Nepervark… širdį žiūrėk… neduokdie… A: Dėl to ir bijau. (Vakaras.) A: Mano šiandien savijauta buvo nekokia, nors spaudimas normalus. Silpna. Slampinėju iš kampo į kampą. Žinau tik viena – reikia normalizuotis ir per rugpjūtį kažką parašyti, o kol kas galvoje tuščia… Šiandien jau nieko nenoriu – atrofavosi visi norai. E: Netvarka…Žinai, kaip gelbėtis? A: Pustota v mojej ruke. E: Tu gi kaip katinas protingas, žinai, kokią žolę patvory sugraužti, kad pagerėtų. A: Žinau, jei tik daimonas ves… dar veda, sapnai ramūs. VII.16. A: Pirmadienį vaikštinėsiu po tuos miškus... Ar patiko mano irakietiškos dainos? E: Žinoma, patiko... Na, kaip ne Lietuvoj gyvenus būčiau. A: Kaip ir man. VII.18. E: Deepest longing… A: Hopeless dream… melancholijos pažinimas... o aš... E: O ką tu? A: Ar dar matai proto likučius? E: Matau. Tavo likučių dvidešimčiai mokslų daktarų užtektų. A: Mėginsiu susikaupti... Viskas atrodo kaip kokia komedijos pabaiga... tuščia... anamnesis – baisus dalykas... viskas tik kažkokia fantazija... ir prisimeni viską, ir ateitis miglota, ir rankos svyra. 131 E: Kas galvoj, tikriau už tikrą. Išlaukt turėsi. A: Mundus imaginalis... Ko gero, tu teisi. Ir verkti norisi, ir juoktis. E: Susitaikyk ir nesipriešink, greičiau praeis. A: Dirbsiu. Parašysiu knygą... vieną parašiau rudenį, bet ji pernelyg eretiška užsakovams iš Anglijos... tai nerodysiu. Kitą sukurpsiu per rugpjūtį ir rugsėjį. E: Žinai, kartą pagalvojau, kad mane ištiko tikėjimo krizė... A: Man taip pat susijaukė, į naktį įžengiau, o dabar nežinau – išeisiu atgimęs ar išsigimęs... E: Tai viena eilinė vienuolė pasakė: vaikeli, tiesiog tavo tikėjimas tapo gilesnis. A: Taip, tapo, bet mažai kam apie tai gali pasakyti... akmenim užmėtys. Ir man krizė, bet laikausi vis dar... o fantazijos pamaitina, ir kitoks grįžti prie tos pačios geldos – supranti, kad ir ji malonė... o gali būti dar blogiau... tai va. Jau sakiau – pustota v mojej ruke... Dievų malone tai. A: Tuoj vieną dainą perkelsiu, tu pasiimk, o aš išsitrinsiu, noriu Dionisu užbaigti... There is nothing to do but pray... Linkiu sėkmingos piligrimystės. Laikas atsisveikinti. Iki, habibi. Laikykis. IV P. S. You Are My Ardour You are my ardour, my friend, faith, creed. You are my body, you are my spirit, heart, soul. You’re the direction towards which I pray. You are my Mecca, my mosque, my pulpit. You are my holy books and my Koran. You are my religious obligations, My Hajj, charity, fasting, call to prayer. You are my asceticism, worship, My obedience and my piety. You are my knowledge and you’re my gnosis . You’re my remembrance, my contemplation 132 You are my tasting and my ecstasy. You are my love, my sweet, my darling, my honey You are my favourite, and my soulmate! You’re my spiritual preceptor, my guide , You are my Shaykh and my Enlightened One You are my hope, my wish, my gains, losses. You’re all I see, my pride, my deliv’rance. You’re my faith, my honour, modesty, glory You’re my pain, sorrow, my crying…. (Autoriaus nežinau, nepyk, αγάπη :) …) P. P. S. Graikijoj dabar lyja, αγάπη… 2011-01-29 Atėjus iš miško (4) PROLOGAS į bet kurį tašką reikia ateiti iš miško miestas tai apskritimas tu esi spindulys brėžiantis šį apskritimą žemė yra rutulys nubrėžtas demiurgo GURU GURU Noriu ateiti iš miško į miestą, ir nebūtinai pėsčiomis, nes tai pavojinga visiems pastatams, nes nugrius visi namai, kai aš atnešiu dalelę nuskriausto miško auros, pravirks civilizuotai nuobliuotas medis, pavirtęs vergiška mediena, paprasta lenta. (Nepaprastai atsargiai Guru Guru išlipa iš Dravenio „Chrysler“ ir pajunta, kad jo kojos klimpsta į asfaltą tarsi liūną.) VIDINIS BALSAS Kelias yra pelkė, ryjanti automobilius ir žmones. (Prieina policininkas.) 133 GURU GURU Jaučiuosi tarsi nusikaltėlis, pagautas su įkalčiais... POLICININKAS (Rimtai.) Jūs turite teisę kalbėti, bet kad ir ką jūs pasakysite, tai neturės jokios reikšmės ir niekur nebus panaudota. GURU GURU Ar aš laisvas? POLICININKAS Mieste nėra laisvų žmonių GURU GURU Aš dūstu. Man trošku... POLICININKAS Jau pasireiškia pirmieji abstinencijos požymiai. Nerekomenduoju gerti viduryje kelio, ant stogo, po tiltu, ant laiptų. GURU GURU Aš blaivininkas! POLICININKAS (Globėjiškai.) Nuslėpkite šį faktą. (Iš automobilio išlipa Dravenis, Giedrė ir Guru Guru Mylimoji.) ASUANO IBIS Niekam neberūpiu... DRAVENIS ASUANO IBIS... Ką tai reiškia? GURU GURU Tai IBIS iš ASUANO. GIEDRĖ Draveni, tai toks paukštis. Kartais šventas, dažniausiai – ne. GURU GURU (Apgirtęs nuo smogo.) Visada šventas... Kur aš atsidūriau? GURU GURU MYLIMOJI Mieste, brangusis... 134 GURU GURU TOkyo? KYOto? Reikia miestą paversti mišku... DRAVENIS Deja, kol kas tik šiukšlynu, šabakštynu, kuriame klaidžioja namai vaiduokliai... KONTEINERIS Čia mano sostas! Šnipiškių karalija. GURU GURU (Svyruodamas.) Viešai atsisakau absurdo. Žinau, kad niekas nepatikės. Bet aš viešai atsisakau absurdo. Dabar pat. POLICININKAS (Itin geranoriškai.) Nedarykite tokios kvailystės. GURU GURU Absurdo nėra... Yra tik... Hm. Viskas nėra absurdiška. Viskas... Bet vis tiek atsisakau absurdo... Absurdas kažkoks... POLICININKAS (Sunkiai atsidusęs.) Aš tikrai stengiausi jums padėti... Bet jūs ignoravote mano patarimus. Guru Guru, jūs areštuotas! (Uždeda antrankius.) PSICHIATRAS (Išdidžiai.) Guru Guru pagaliau mano pacientas! (Policininkas džiugiai ir greitai nuima antrankius.) POLICININKAS Aš laimingas! Einu valgyti makaronų! MAKARONAI Mes esam PASTA, ne makaronai!!! ITALAS Protestuoti, mes protestuoti... PSICHIATRAS Bakstelsiu, ir atsijungs filosofas... (Pavirsta Galigantu.) 135 GALIGANTAS Guru Guru, dabar tu patikimose rankose! VAPSVA MAJA (Įkanda Galigantui į plikę.) Referentas paralyžiuotas, bet tik trumpam! POLICININKAS (Draugiškai.) Paskubėkite. Už kampo puiki picerija! P(OL)ICERIJA UTOPIJA Gaminame tik šviežią miestą, picos tik policininkams ir jiems prijaučiantiems. Kas suvalgo mūsų picą, niekada nebedarys nusikaltimų! NUSIKALTĖLIS (Nepatikliai ir karčiai.) Tikiu, kad mano taip sunkiai įgytas žinias jūs pritaikysite savo gyvenime. TAŠKAS Mane deda. NUSIKALTĖLIS (Akademiko tonu.) Man kažko trūksta, bet aš vis tiek kalėjime surinksiu visas mintis. Ar verta? EPILOGAS (Labai rimtai, tarsi sakytų pamokslą.) Parkas. Eina (ne) vienišas praeivis. Jis rankose nešasi knygą. Ir skaito. Eidamas. Batai paprasti, primenantys kedus, vienas raištelis beveik atsirišęs. Priešais jį važiuoja dviratininkė. Ji neišlaiko pusiausvyros ir krenta ant žolės. Vyras meta knygą, pakelia dviratininkę ir dviratį. Jie tyli. Jie ilgai tyli. Tada kažką tyliai kalbėdamiesi kartu nueina, su savimi pasiėmę į kompaniją ir nenaudėlį dviratį. Knyga taip ir lieka gulėti. Smalsus praeivis ją pakelia ir perskaito eilutę, likusią paskutiniame puslapyje, kurį buvo atsivertęs (ne) vienišas praeivis. Jis nespėjo perskaityti šios eilutės. Ir greičiausiai niekada nesužinos, kad joje buvo parašyta štai kas: Turime išmokti gyventi su šia dovana. 136 Labai daug neteisingų išvadų, neramių minčių, nekontroliuojamų jausmų, sunkių abejonių, netikrumo – visai kaip gyvenime. II. Requiem drugeliams Laužtuvas Против лома нет приема. (Словарь русского арго. – ГРАМОТА. РУ. В. С. Елистратов. 2002.) GURU GURU Meistre, kaip Jūs? Ką klausot? Kaip sveikata? Kas naujo? Laikas mąstyt? DRAVENIS Laikausi, NEMĄSTAU, nes gyvenimas manęs nelepino... GURU GURU Pradėjom labai gerą dalyką... DRAVENIS ...tai dar ne viskas... GURU GURU ...ypač subtilios vibracijos... DRAVENIS ...esu kaip maišu trenktas... galvoje sukasi tik buitinės problemos... Tarsi skamba CD, bet muzika – tai ne tekstas... ne verbalika... tai garsas... Anksčiau galvojau, kad galima pasiekti nušvitimą ir klausant muzikos, galvojau, kad muzika yra meditacija, bet taip nėra... Kaip tu, Guru Guru, gyveni? Nejaugi tai paslaptis? GURU GURU Lėtai... ramiai... paslapties nėra... aš gyvenu... ooooo... nesimato... (ANTIS, ž. A. Kaušpėdo.) 137 DRAVENIS Ar tave kankina buitinės problemos? GURU GURU Jos džiugina. Ypač sriuba. DRAVENIS Bet juk pati sriuba neatsiranda, reikia ją išvirti, o prieš tai nupirkti produktus, be to, pats valgymas yra ilgas, monotoniškas, bevertis procesas. Man regis, tu dar nepajutai, kas yra Buitis, kokia ji visagalė ir kiek daug buitiškų žmonių tave supa. Ir reikalauja ne tavo kūrybos, bet tavo konkrečių, varginančių, brangiai kainuojančių darbų... Aš jau pribaigtas... Noriu pabėgti nuo visų... GURU GURU virti sriubą yra zen, valgyti sriubą yra zen, kulinarijos zen yra zen. DRAVENIS Meistrui viskas nėra zen. GURU GURU O sriuba? DRAVENIS Tu mane pralinksminai... O sriuba – tai ilgas srėbimas, apsunkimas, atsirūgimas, nuovargis, sunkus virškinimas, snūduriavimas, bejėgiškumas, apatija... Štai kas yra sriuba! GURU GURU O morkos ar gerai? DRAVENIS Guru Guru, blogai, labai blogai... Koks tu naivus, kaip sunku pasiekti PC, galima nugriūti, nusilaužti galūnes, įskelti kaukolę... O visos morkos plautos! Kažkuo! Tik ne vandeniu... Ir tu pagaliau į polietileninį maišelį įsviedi morką ir slenki link kasų. O tavo piniginėje stebuklingas taleris, kuris niekada negrįžta. Ir tu atsineši namo morką. Ar tai laimė? Ar tai dvasinga? GURU GURU Miegas, miegas, sapnas, sapnas... 138 SEKLYS MORKA Aš esu užsienietis, protingas! Guru Guru, seku tave. Ir miegantį, ir tariamai budrų, stebiu tavo sapnus... Aš sužinosiu visas tavo buitines paslaptis. TIESIOG MORKA Iš sriubos katilo ar iš daržo, ar prekybcentry... Visur aš viską matau. DRAVENIS O šuo ČIUPK GRIEBK! Kas jis toks? GURU GURU mes čiumpame ir griebiame save už pakarpos os (operacinė sistema) persikrauna kaskart vis susitinkam kituose kūnuose DRAVENIS Guru Guru, atleisk, labai paprastai viskam tau paaiškinti man reikia sudėtingo, sunkiai suvirškinamo (kaip tavo sriuba!) paaiškinimo. Gera grįžti ten, kur nesi buvęs. Miegas (Jau vakaras, ir Dravenis, gerdamas paskutinį arbatos puodelį, tarsi atsisveikindamas samprotauja.) Galbūt NAKTIS mėgsta juodąjį šokoladą? GURU GURU Draveni, ką tu dar moki? DRAVENIS Aš moku bijoti... 139 GURU GURU Ką dar? DRAVENIS Nepamenu... GURU GURU Ačiū. DRAVENIS Kodėl? GURU GURU Nes aš išmokau nemąstyt. ARKTINIS KATINAS Labai keistas ir šaltas absurdas, jeigu tik absurdas gali būti keistas... GURU GURU (Pajutęs vidinį šaltuką.) Kas yra keista? Kas labai keista? ARKTINIS KATINAS (Užlipa ant radiatoriaus ir pavirsta paprastu katinu.) Pratęsime rytoj mūsų pokalbį, nes jau suskaitytos minutės iki mano smigimo... DRAVENIS (Pakyla nuo stalo, tarsi atsisveikindamas.) Sunkusis pikiravimas į lovą... Guru Guru, ar tu atsargiai atsiguli, o gal krenti į lovą kaip troleibusas? GURU GURU įčiuožiu į lovą kaip delfinas iki ryto tik viena naktis DRAVENIS (Eidamas pro duris.) o jeigu iki ryto būtų dvi naktys ar tu taptum ryklys 140 GURU GURU (Tarsi atsisveikindamas.) aš suryčiau abi saules abi saules ir mėnulį nes dabar juk pilnatis PAPRASTAS KATINAS (Labai patenkintas eiliuoja.) svečias išėjo kaip ir paprastas parketas ir kas dabar atlaiko šventą tavo svorį GURU GURU (Atsigula į lovą ir, bandydamas užmigti, piktai skaičiuoja žalius dramblius.) Vienas – ne šienas, bu – t. y. du, trys – šlubas arklys... PAPRASTAS KATINAS (Pamokslauja.) lubų akys stebi tu dar nemiegi o gal tau lovos nebereikia nei pagalvės nei patalų gal tu nori ilsėtis ant šiltų saulėtų radiatoriaus debesų GURU GURU (Burbėdamas sunkiai užmiega.) mano svoris krenta krenta nebėra jis nei šventas nei trenktas sienos saugo miegą 141 miegas saugo sienas miegmaišyje miegu ant ledo lyties GRIZLIS (Visai atsitiktinai atsidūręs, atsiradęs, išdygęs, susiformavęs sapne.) Guru Guru, virš tavo stogo dunda griaustinis. Tau kažkas trukdo, kažkas kritikuoja tavo poilsį, kažkas nori praryti tave su visa lova... GURU GURU MYLIMOJI (Pažadinta.) Mielasis, tu vėl miegodamas deklamuoji eiles... KATINAS Miegokite, sapnuokite ir pabuskite sapne, nes tada NAKTIS atsakys į visus jūsų klausimus. GURU GURU (Užmigdamas.) Ačiū, Mylimoji, kad esi... DANTUKŲ FĖJA (Atsargiai po Guru Guru pagalve pakiša sunkų, didžiulį revolverį.) Dabar miegosi ramiai... Visi užmiega – ir aktoriai, ir žiūrovai, ir scenos darbininkai. Vienas bėgimas Vieno aktoriaus ir vieno žiūrovo scena, viena dekoracija, aukšta, stipri, neįveikiama, viena minia varguolių beviltiškai bando įsibrauti vienu srautu, nes nori vaidinti laimingus statistus pigiame, komerciniame, vienkartiniame šou. VIENAS GURU GURU Ir bėgti nuo savęs tampa vis sunkiau. Nėra lengva eiti greitu žingsniu, šuoliuoti laiptais, įveikiant iš karto dvi pakopas, baisu lipti kopėčiomis ant stogo, nes apačioje stovi ugniagesiai gandrai, išskleidę plačius gelbėjimo sparnus. Ir vis dėlto krentama 142 ir iš nedidelio aukščio, kartais nuo stalo, kartais ir nuo viršutinės knygų lentynos, kuri nepasiekiamai tuščia ir saugo bevertes žinias dulkėms, žiurkėms, alpinistams kurmiams... Ekstremalų epocha, žudantis menas, raketomis virstantys teptukai... Beraščiai parkeriai torpeduoja aiškias mintis, ir sunkus poetinis įkvėpimas grimzta į klampų nepripažinimo dumblą. (Itin lengvai ir pakiliai skamba paskutinė viena James Last Orchestra kompozicija, pagaliau muzika nutyla.) VIENAS GURU GURU Nuo savęs reikia bėgti greičiau, aplenkti VIENĄ GALIGANTĄ, kuris rieda oro dviračiu tiesiai į cirko areną, nes ten geraširdžiai akrobatai ištiesina sąžinės raukšles, ir amžinai jaunas godumas atidaro vis naujesnes ir storesnes bankų sąskaitas. Turtėjama bėgant į sėkmę, kurios nėra, kurios nebus, kuri žaidžia slėpynių, ir reikia suskaičiuoti iki 100 + n, o tada užrištomis akimis ieškoti laimės, kuri, pakelta kubu, virsta sarkofagu, mumija, piramidės griaučiais... Ir bėgame beverčiai, bedaliai į pražūties duobes, kurias kasa modernūs ekskavatoriai. Progresas nesnaudžia... Jau atgaivintos primirštos traktorių lenktynės. Kol kas bėgimo greitį riboja pūkiniai padangių vilkai, išpūsti iki didybės manijos sferinio apvalumo, iki ugningų aistros proveržių, iki tuščių gesintuvų saugios ramybės. Nuo savęs bėga ne tik žmonės, bet ir namai, PC ir dangorėžiai, tik varinėse trasose ūkdami verkia troleibusai, ribodami stovėjimo aikštelių greitį. Išmintingi gatvių stulpai rūko cigarus, piktdžiugiškai mirksi elektros lemputės: „Niekur nepaspruksite, kvailiai... Nepataisomai saugūs EGO stabdžiai, bejėgiai visi reklaminiai plakatai ir sukti dietologų patarimai. Išjunkite internetą! Patarėjų skaičius bus apribotas iki kelio duobės, gilios smegduobės, į kurią įkrenta visi nesutramdomi lakstūnai.“ Beribiai maratono mikronai pavagia ilgas kojas ir išnarina akylas ausis, todėl sunku išgirsti įspėjantį varnos riksmą, metalinio konteinerio juoką, šiukšlių urnų dejones... 143 Tik pasiekus meistriškumą melodingai bėgama stogais. Groja, griežia, traška čerpės, praradusios diskretišką harmoniją, ir frakuoti dirigentai kaminai nustumia lakstūną į giliausią orkestro duobę... Tarsi pasakiau viską... Belieka pridurti, kad nuo savęs bėgama be skafandro, be dujokaukės, be naro kostiumo, be šarvuotos liemenės, be spiningo, be meškerės... Užtat laimingos žuvys gali saugiai išlipti į krantą ir pavogti bėgikų sportinius batus... Dabar visi bėga basi, nuogi, beveidžiai... Lūžta viena, bet sunki dekoracija ir viena minia nelaimėlių įgriūna į vieną sceną. Visi (ir VIENAS GURU GURU) dainuoja Johno Lennono dainą „Imagine“. Vieną kartą. Ekstrasensas Reginiai gimdo reginius. (Tarsi išmintis, o gal kvailystė?) (Guru Guru atsargiai, paslaptingai, tyliai, nepalikdamas ant vaškuoto parketo jokių pėdsakų, įslenka į prabangų, bet neskoningai įrengtą (dizaineriuotą!) Galiganto kabinetą.) GALIGANTAS Tik nevaidinki vaiduoklio, poltergeisto, ateivio – neišdegs! Manęs neapmaus net pats kultūros ministras! GURU GURU Garbus referente, prislopinkite keliais decibelais savo rūstybę! Aš jau kitas, pasikeitęs, beveik tobulas. Neslėpsiu, esu ekstrasensas... GALIGANTAS Radai kuo girtis, aš su kinišku kamščiatraukiu lengvai atkemšu prancūziško vyno butelį ir be jokio vargo jį išgeriu. GURU GURU Aš moku rašyti, skaityti, ir ne viena kalba... GALIGANTAS (Abejingai.) O aš prarandu kalbos dovaną, kai poetas paprašo išleisti knygą. 144 VAPSVA MAJA (Įskridusi pro atvirą langą.) Guru Guru, paprašyki, ko tik nori... Galigantas jau kalba su tavimi. GURU GURU (Išdidžiai.) Aš nepaklystu mieste, jaučiu kultūros alkį, noriu keliauti... GALIGANTAS (Piktai.) O aš iškūliau PC vitriną ir pabėgau iš įvykio vietos... Policija manęs nepagavo, liudininkų nėra, o aš laisvas ir turtingas, ir įtakingas, ir galingas... GURU GURU (Liūdnai, kaip kad daro slibinai.) Prisipažinsiu, neturiu chuliganiškų polinkių... (Tyliai.) Turiu slaptų galių... GALIGANTAS (Nenugirdęs pabaigos, išdidžiai, pamokomai.) Durys atviros, miestas didelis, eikite ir padarykite nusikaltimą, bent jau smerktiną, netoleruojamą poelgį! GURU GURU (Pradeda mušti šamano būgną.) noriu, bet negaliu... nematoma ranka užgniaužė man gerklę... Galigantas nėra didžiausias priešas... tai viskas, ką kol kas galiu Tau pasakyti, Draveni. (Kabinete išdygsta Dravenis arba jo holograma.) DRAVENIS Guru Guru, pasakyta tikrai pakankamai, ir ta nematoma ranka atlieka gerą darbą! Išvykstu į tariamą Ulsterį... Iki, Guru Guru! NE GURU GURU Niekur nedingsi, Draveni... (Sako balsas, tiesiog balsas.) 145 Niekur nedingsi, Draveni... (Kartoja aidas, tiesiog aidas.) DRAVENIS Guru Guru, labai liūdna, o gal ir puiku, kad Galigantas – tavo draugas... Neturiu TOKIŲ įtakingų draugų... O aš greitai dingsiu (į Ulsterį?)... Mano gyvenimas tapo nepakeliamas... Nenoriu tau, Guru Guru, užkrauti savo problemų... IKI! GURU GURU (Piktai ant grindų numeta šamano būgną.) Galigantas man nei draugas, nei priešas, jis mano pavaldinys (tsss...). DRAVENIS (Pagarbiai.) Atleiskite, Eksceleñcija, nežinojau, kad Jus paaukštino pareigomis, kai tapote kultūros ministru, ar Jūs vis dar Guru Guru? GURU GURU Pats nežinau, gal jau GR GR... DRAVENIS (Itin pagarbiai.) Dabar Jūs GR GR... Grándas, GRANDAS GRANDAS. GRANDAS GRANDAS (Itin valdingai.) Išmeskite padugnę iš mano kabineto! (Įeina Galigantas su beisbolo lazda.) DRAVENIS (Meta biliardo rutuliuką, Galigantas atmuša smūgį ir sudaužo langą. Grandas Grandas išgeria nesveiko vaisvandenio skardinę, sulamdo ją ir išmeta pro išdaužtą skylę.) VAPSVA MAJA (Piktai.) Atviri langai nedūžta! Revoliucija! Maištas! Mitingas! Demonstracija! Streikas! GRANDAS GRANDAS (Abejingai.) Pasenusios, retrogradinės sąvokos, beverčiai terminai, niekis, tuštuma... Mano manifestas labai iškalbingas. 146 didybės manija užsikrėčiau nuo mėnulio o buvo tik akmuo įkaitęs kai nuo žemės jis atskilo vargšas DRAVENIS Mėnulis neatskilo nuo Žemės Mėnulį atgynė ateiviai Mėnulyje įrengė bazę Ir iš ten stebi mus didybės manija tave užkrėtė reptiloidai galiu pagydyti greitai dabar GRANDAS GRANDAS Seniai laikas... Užkniso viskas, tai gal kažkada greit bus... (Dravenis nuo parketo pakelia šamano būgną ir pradeda mušti.) GURU GURU aš vėl aš išgelbėjai darsyk mane Draveni DRAVENIS (Paslaptingai.) Išbandymai, bandymai be laboratorijų, be mėgintuvėlių, mūsų fizinis protas išteka pro ausis, pro akis, pro odos poras ir gimdo vizijas, kurių mums dar nereikia... GURU GURU Vadinasi, aš esu ne kartą išbandytas? 147 DRAVENIS Gali būti tikras... Ir po viso šio spektaklio liko tik tuščia scena, tuščias parteris ir balkonas, kuriame... Poilsis REPORTERIS Labas rytas, Guru Guru, kaip Jūs? GURU GURU Ką tik sugrįžau iš ministerijos... Bandau atsigauti, pailsėti... REPORTERIS O kas yra poilsis? Ar išvis galima pailsėti? Kodėl sakoma „pailsėsime po mirties“? Nejaugi? GURU GURU Jaugi, jaugi... Nenoriu pliurpti niekų... Pasakysiu tiesiai šviesiai: pailsima tik palikus kultūros ministro kėdę... REPORTERIS Ar Jūs buvote ministru? GURU GURU Taip! Transo būsenos... REPORTERIS O dabar kokia Jūsų būsena? GURU GURU Ikimirtinė... DRAVENIS (Pasipiktinęs.) Nešdinkis, paparaci! GURU GURU Geras Reporteris... Ai, ką aš čia. (Pasiima Dravenio koltą ir nušauna Reporterį.) Jis buvo geltonas. DRAVENIS Kas? 148 GURU GURU Reporteris. Na, žurnaliūga... Geltonas. Tabloidas. Netikras. Galigantukas. DRAVENIS (Atlaidžiai.) Ne kasdien tenka nušauti Netikrą Reporterį. NETIKRAS REPORTERIS Jei aš esu muliažas, tai joks čia nusikaltimas! Tęskime interviu. Ar jūs rašote disertaciją, kurios tema – Poilsio įtaka filosofiniam susimąstymui? GURU GURU Ar skaitėte Marshallą McLuhaną? Gutenbergas amžinai gyvas, visa kita virtualu ir negyva. GUTENBERGAS Pamenu, kaip viskas buvo... NETIKRAS REPORTERIS Tuoj, diktofoną įsijungsiu. GUTENBERGAS Mano pasakojimas bus ilgas... GURU GURU Draveni, einam iš čia, mūsų laukia nauji pasaulio kraštai. Knygose ir žiniasklaidoje gyvenimo nėr. Socialiniuose tinkluose taip pat. Kas mes esam? Laivai? Plaukiam! Bet kur? DRAVENIS Kaipgi kur? Ilsėtis... GUTENBERGAS O kas jums sakė, kad mano pasakojimas (t. y. jūsų poilsis) bus ilgas? BARONAS MIUNHAUZENAS (Išdidžiai.) Aš! NETIKRAS REPORTERIS (Liūdnai.) Nebus jokio interviu... Mano diktofonas yra tik dekoracija... Spektaklio rekvizitas... 149 BARONAS MIUNHAUZENAS (Tarsi guosdamas, padrąsindamas.) Netikras Reporteri, ar jūs mokate šaudyti iš patramkos, mortyros, haubicos? PATRAMKA (Pasipiktinusi.) Aš patranka. KALBININKAS Užfiksuoju. Rašysiu raportą Galigantui. DRAVENIS Tai kad Galigantas pats lietuviškai nemoka... Kalba gatvės žargonu, tarpuvarčių slengu, angliškais keiksmais... GUTENBERGAS Tai aš nesakiau? Aš nesakiau, kad sakiau? (Alpsta.) BARONAS MIUNHAUZENAS Mergelė... GURU GURU Niežti kumščiai, kažką prikult reikia. BARONAS MIUNHAUZENAS Ponai, būkime teisingi, tokie kaip aš... Mes bandome suprasti, kas yra poilsis, todėl malonėkite elgtis adekvačiai ir kalbėti į temą! HAMAKAS Ant manęs supasi visi, kurie nori poilsio. Aš esu poilsis, vadinasi. BARONAS MIUNHAUZENAS Hamakas yra fizinis poilsis, o aš norėčiau išgirsti apie dvasinį, bent jau intelektualų poilsį. Aš, pavyzdžiui, ilsiuosi, kai pasakoju teisingas istorijas apie save... DVASINIS HAMAKAS Aš esu relaksas, ambientas ir totalische Ordnung of the Universe. Aš esu absurdas, miegas, sapnas, kolektyvinė nesąmonė, neįsijungęs Jungas. C. G. JUNGAS Kolektyvinė sąmonė. 150 DVASINIS HAMAKAS Pas mane pailsima nuo mąstymo, nuo problemų, nes jas sprendžia kitos instancijos. (Dingsta visi keistos diskusijos dalyviai, lieka tik Guru Guru ir Dvasinis Hamakas.) DVASINIS HAMAKAS (Iškilmingai.) Ilsėkis ramybėje! (Dvasinis Hamakas pavirsta karstu, Guru Guru kažką daro, kažką mąsto? Ar tai paslaptis? Ar tai buitis? Ar tai poilsis?) KARSTAS (Įsakmiai, valdingai.) Gulkis! GURU GURU (Nubaido lyg vabzdžius visus piktus kerus, burtus, „čeravojimus“.) Netrukdykite, ar nematote, kad aš dirbu... Stoja ramybė, skraido drugeliai, juos čia pat suryja chameleonai, groja rami „The xx“ muzika... Requiem drugeliams. Kaltė DEMIURGAS Pjesė baigta. Ar galima sisteminti? SISTEMA Aš pasiruošusi. Junk algoritmą. DRAVENIS Guru Guru, mano gyvenime optimizmo vis mažiau ir mažiau... Artėja laikas atsigręžti tik į dvasinę praktiką ir pamiršti net ir kūrybą... (Pamiršęs kūrybą ir optimizmą, Dravenis atsigręžė į dvasinę praktiką. Dvasinė praktika tylėjo, nes tai buvo Siena. Dravenis atsisuko.) GURU GURU O aš visada buvau ir būsiu šalia... 151 DRAVENIS Guru Guru, nejaugi tu visada buvai teisus ir tavo visi poelgiai buvo kilnūs? Ar kada nors pasielgei netinkamai, nedorai? Ar susimąstai apie atgailą? GURU GURU Nėra nuodėmių, nėra atgailos, o aš padariau daug klaidų... DRAVENIS Pasakyk nors vieną klaidą! GURU GURU Gimiau! DRAVENIS Tai ne tavo klaida! Pasakyk savo klaidą! GURU GURU Tai aš. Tai mano manymas, kad aš esu aš. DRAVENIS Ar teisingai supratau, tu vis dar tiki savo realumu? Ar tai tavo klaida? GURU GURU n e t i k i u m a t e r i j a t 152 i k D i e v u DRAVENIS Užuot pasakęs nors vieną savo klaidą, tu pradėjai didžiuotis savo nuopelnais. GURU GURU Mano didžiausias nuopelnas – kad neturiu nuopelnų, o didžiausia klaida – kad darau vien klaidas... Nesuprantu, Draveni, Tavo mokymo... Pamokyk arba atstatydink mane po šventu ąžuolu iš Guru Guru misijos. DRAVENIS ...ir toliau, Guru Guru, neturėk jokių nuopelnų ir daryk didžiausias klaidas. Nesupratęs manęs, tu supratai, pažinai save. Tai ir buvo mano mokymas. Tai YRA tavo mokymas. Tai šventojo Ąžuolo ir Dievo Sūnaus Perkūno misija. Sena istorija baigta, nauja dar tik prasideda... gyvenimas kaip pianinas... balti klavišai... juodi klavišai... balti klavišai... dangtis... Ratas GURU GURU Mano galvoje sukasi tik vienas ratas, nes aš nemėgstu rimties, bet esu priverstas riedėti minčių paviršiumi. Tik kartais pavyksta įsiskverbti į vidų. Bet ar viduje yra vidus? Nežinau... Mano galvoje yra daug ratų, bet jie nesisuka: galvoje tik tuščios rievės, primenančios greitkelių trasas. Jokio judėjimo, jokio skeletinio progreso. Mano galvoje griūna dangorėžiai, ir metams bėgant niekas nestato naujų namų, todėl lieka daug vietos 153 abejonių dirvonams, svaiginantiems svajonių toliams, sausoms troškimų jūroms ir rūpesčių rūke paskendusiems laivams. DRAVENIS TAIP! Galvoje yra daug vietos, bet visi ieško pamestų daiktų automobilių bagažinėse, PC saugojimo spintelėse, bankų seifuose, šachtose, urvuose... GURU GURU Skaudžiai juntu, kaip lūžta mano mąstymo pastoliai, nuo tiesos fasado nustumti filosofinių doktrinų. Nepakanka naujų sąvokų užtinkuoti senoms nežinios spragoms, smaugia neatrastų terminų alkis ir kamuoja gaivių hipotezių troškulys... DRAVENIS (Susirūpinęs.) Guru Guru, man nelabai suprantamas tavo nerimas... Tavo siekius dengia migla... Paklausiu paprastai: štai aš žiūriu į arbatos stiklinę, ją matau, juntu stiklo paviršiaus šilumą, ragauju... Ar tai žinojimas? GURU GURU (Skaudžiai susverdi.) Dešiniajame (pus)rutulyje susidūrė du automobiliai, bandau nustatyti numerius: vienas ZEN 007, o kitas... Neįžiūriu numerio! DRAVENIS Gal paduoti žiūronus? GURU GURU Nereikia... Kitas DZIN 000. DRAVENIS Ar keleiviai gyvi? GURU GURU Iš DZIN 000 išlipo Galigantas, o iš ZEN 007 – tai tu, Draveni. DRAVENIS (Baisiai pakraupęs.) Negali būti! 154 GURU GURU (Pagautas ekstazės.) Super, super ir dar kartą super! GALIGANTAS Kas super? Ir kas čia kalba? VOICE OF AMERICA Kalba Amerikos balsas iš Vašingtono. GALIGANTAS Taip tiesiogiai? LIETUVOS RADIJAS Kalba Vilnius. Dabar 11 valandų. Žinios. GALIGANTAS Aš kraustausi iš proto... Jėzau... Skambinu savo pažįstamam psichiatrui... GURU GURU (Su palengvėjimu atsidusęs.) Va čia tai tikrai super. Reikia nutraukti eksperimentą! DRAVENIS Guru Guru, gal tave pagrobė ateiviai? ATEIVIS IR JO DRAUGAI Guru Guru, manęs tavo galvoje nėra! GURU GURU O kas yra mano galvoje? ATEIVIS IR JO DRAUGAI Nematau... Viduje nedega elektros lemputė. Net jei kaukolės viduje degtų elektros lemputė, vis tiek nieko nepamatytume – nėra ketvirtosios akies. O ir nereikia. Juk yra radijas. Nerašyk apie muziką... Niekada (Metalisto, nepanorusio atskleisti nei savo vardo, nei pavardės, nei pravardės, nei adreso, nei merginos vardo, patarimas.) 155 DRAVENIS Guru Guru, tu negailėdamas nei jėgų, nei sveikatos rašai apie muziką. (Dravenis sutrikęs, abejoja.) GURU GURU Kalbėk tiesą! Sakyk, ką galvoji! DRAVENIS Galvoju, kad rašyti apie muziką yra klaida. GURU GURU (Šypsosi.) Ar galiu ištaisyti šią klaidą? DRAVENIS Negali... Reikia muzikos klausytis, ja gyventi, grimzti į muziką, pasiekti transą, bet ne rašyti apie muziką... GURU GURU Kaip geriausia rašyti apie muziką? DRAVENIS Geriausia nieko nerašyti apie muziką... Žinau, mano atsakymas tave žeidžia, skaudina, bet, Guru Guru, tu mėgsti išgirsti tiesą, o ne suktą pataikavimą... Nustebinsiu tave, turėjau vokišką „Roko enciklopediją“ ir niekada jos neskaičiau: pavarčiau ir padėjau į lentyną, nors kažkada mokėjau kalbėti vokiškai... GURU GURU Ja ja... DRAVENIS Išmesk filosofines knygas, atsigręžki į sieną, klausyk muzikos, rinki CD ir LP kolekciją ir rašyki eiles... GURU GURU O ar reikia dainuoti rašant apie muziką? DRAVENIS (Nudžiugęs.) Jaučiu tavo pažangą. Ne veltui, oi, ne veltui pasakiau šiuos karčius žodžius lyg tikrus vaistus nuo sunkios ligos. Sunkiai, itin sunkiai pritariu, kad KAŽKAS vis dėlto turi rašyti apie muziką 156 (tai pats nepalankiausias darbas, užsidirbsi tik priekaištus, įžeidinėjimus, piktus burnojimus...) Dėl dainavimo – dar neturiu tvirtos pozicijos, BET galiu pasakyti autoritetingai: jei rašai apie kažkokią grupę, tai rašydamas apie ją turi – PRIVALAI – klausytis šios grupės muzikos: garantuotai pagerės rašymo kokybė, ir tu giliau prasiskverbsi į šios grupės sielą, pagausi jos muzikavimo jėgą, dekoduosi jos grojimo prasmę, esmę, parinksi tinkamus žodžius... GURU GURU Pašokime? Draveni, juk visi mistikai šoka: sufijai, tvinpyksiečiai... O Tu visąlaik kažkodėl mini bugį vugį. Kodėl? DRAVENIS (Griežtai.) Tik išgyvendamas transą aš šoku, ir būtinai vienas! Mano kūnas mėšlungiškai vibruoja, purtosi, raitosi, alpsta, voliojasi, trūkčioja, bet manasis, tikrasis „aš“, Budos prigimtis yra laisva, ji regi ne visiems matomus vaizdus... Tolimus pasaulius... O boogie­woogie aš šoku tik su savo mylima mergina Giedre, taip aš demonstruoju savo meilę ir aistrą... (Į sceną atbėga Giedrė, groja grupė „Canned Heat – Boogie“ (5:05) iš CD „Gamblin‘ Woman“.) GURU GURU Šamanas šoka geriausiai. DRAVENIS Guru Guru, tu aklas... Kita pjesė (Kažkokios pjesės tęsinys.) GURU GURU Tu kurčias... DRAVENIS Ką tu pasakei? Negirdžiu! Kalbėki garsiau! 157 GURU GURU Teks spirti... Ai, pakaks ir patapšnojimo per petį... DRAVENIS (Nuliūdęs.) Tik Aksominio Kasteto smūgis sugrąžins pasauliui taiką ir ramybę! Bet mes kažkaip nutolome nuo muzikos... Ir leiskite paklausti: kodėl? REPERIS Smūgis, aš esu tavo smūgis! SMŪGIS Posle draki kulakami ne mašut! NEŽINIA IŠ KUR ATĖJĘS SPYRIS Mašut. I ješčio raz (spiria) mašut. DRAVENIS Ležaščego ne bjut! GALIGANTAS (Gulėdamas ant minkštos sofos.) TIKRAI nesuprantu, apie ką jūs čia kalbat! ŽALIAS ŽMOGELIUKAS Ležaščego ne bjut, jego dobivajut. DRAVENIS Kaip ir Afrikoje, taip ir čia žmogus yra didžiausias žmonių priešas! GURU GURU Įdomu, įdomu, pasakok toliau... DRAVENIS !!!/// GURU GURU !!!/// – kaip vadinasi šis šokis? Stryktpastrykas? DRAVENIS Klasika. „Gulbių ežeras“! Guru Guru, ar dažnai lankotės Operos ir baleto teatre? GURU GURU Ten labai minkštos kėdės, visada užmiegu, kai gieda vergų choras... 158 DRAVENIS Praeitame gyvenime buvai užkietėjęs vergvaldys... Esi abejingas vergų chorui... GURU GURU Esu neabejingas chorui, tai gal buvau chorvedys? DRAVENIS Taip, tu vedei vergų chorą į kavos plantacijas ir liepdavai dainuoti... Kad daugiau surinktų kavos pupelių ir nenugriūtų iš nuovargio... Nesuprantu, ką bendro tokie samprotavimai turi su muzika? GURU GURU Ten gimė spiričiuelis, bliuzas, darbo dainos... Iš jų džiazas, rokas... Vardinti dar? Jimio Hendrixo proprosenelis ten buvo... DRAVENIS Pasiduodu... Mano tėvynė yra Kongo miškai nuo Aukso kranto iki pat Kenijos... Buvau vergas, afrobaltas, dirbau plantacijoje... GURU GURU (Ne)suprantu, kodėl mano plaukai juodi, o aš baltas... Rojalis (Netikėtai paskambino Galigantas ir valdingai pranešė, kad tuojau atveš seną, bet dar gerai skambantį pianiną tiesiai į Guru Guru namus.) GURU GURU MYLIMOJI Metas ruoštis koncertui. GURU GURU Palauksiu rojalio... (Nelauktai Guru Guru kabinetas pavirto scena. Keturi darbininkai atrideno seną, apsilupusį pianiną. Kai tik Guru Guru atidengė klaviatūrą, suošė sausakimša salė.) GURU GURU MYLIMOJI Aš versiu natas. 159 GURU GURU O ką aš grosiu? (Guru Guru Mylimoji lėtai ir iškilmingai perskaito kūrinio pavadinimą.) DRAVENIS Pirmasis (ir paskutinis) koncertas pianinui be orkestro Requiem drugeliams. GARSŲ VERTĖJAS Kol Guru Guru skambins pianinu, aš smulkiai ir detaliai papasakosiu, kas buvo sugrota, nes tokio koncerto niekada nebuvo ir nebus, nebus nei CD, nei LP, o natos kažkur pradings ir jų ilgus amžius ieškos viso pasaulio melomanai... Ir neras... (Guru Guru kukliai nusilenkė dėkingai publikai ir pradėjo skambinti.) --Ten, baltų ir juodų klavišų slėnyje, gimė aiškūs garsai, ir nerimas, bemiegės naktys, nebyli (ne)santarvė su savimi ir su pasauliu atsiskleidė stygų garsais. Dravenio simfonija paviešino, atskleidė itin kruopščiai slepiamą vidinį Guru Guru gyvenimą, buitį ir būtį. Ir ačiū Draveniui, kad tik keistais melodijų vingiais, spalvingais akordų pasažais, judriais kontrapunktais, niūria, vaiduokliška polifonija. Ilgų repeticijų (ar jos buvo) išmiklinti pirštai pašėlusiu greičiu skrido laiko suaižytais klavišais. Salė, scena, net ir partitūra išnyko, ir liko tik jis, Guru Guru. Rojalis tarsi pavirto karstu. Kokia prasmė groti mirties instrumentu? Ir ar verta abejotinam menui aukoti savo trapią gyvybę? Bet Guru Guru nepajėgė atsiplėšti nuo mirtino instrumento ir privalėjo skambinti iki pat koncerto pabaigos. GARSŲ VERTĖJAS (Iškilmingai.) Aš savo darbą atlikau! Pasitraukiu! (Guru Guru, likęs be Garsų Vertėjo, apstulbo: penklinė pavirto vientisa linija, o natos – juodomis kranksinčiomis varnomis. Kaip groti toliau? Nejaugi toks buvo Dravenio sumanymas?) 160 VISŲ KALBŲ MOKĖTOJAS Abr... abr... abrvalka! VASAROTOJAS Pervalka! Pervalka, poliglote! Tęskite koncertą! VISŲ KALBŲ MOKĖTOJAS Kas yra kalba? VASAROTOJAS Maestro, grokite, skambinkite, arba aš eisiu prie jūros... VISŲ KALBŲ MOKĖTOJAS Mirusios kopos nėra mirusios. Ded koups a not ze ded koups. KOPA Galigante, kur dingo smėlis? GALIGANTAS Visas smėlis nuvežtas į Agilos kopą. KOPA O kas paskirta man? Gal akmeninė premija? GALIGANTAS Nemokamas koncertas! VAPSVA MAJA Kažkas čia ne taip! Guru Guru, ką tu bandai nuslėpti, grodamas senu partakliapu? GURU GURU MYLIMOJI (Užverčia paskutinį natų puslapį ir jį atiduoda Žuvėdrai.) ŽUVĖDRA Ar tai žuvis? (Moja mums kaire koja.) DRAVENIS Yra kažkokia knyga, kaip žmogus pavirsta žuvėdra. Ar pameni? GURU GURU Ar manęs tu klausi? KOPA Opa opa, Amerika, Europa... Visi po manimi virsta Didžiąja Kopa. Nereikia klausimų, nereikia atsakymų. 161 ŽUVĖDRA Aš esu Džonatanas Livingstonas Žuvėdra (Jonathan Livingston Seagull) ir saugosiu Dravenio kūrybą! (Medžiotojas šauna, pataiko.) ŽUVĖDRA Krentu. (Nekrenta.) MEDŽIOTOJAS Tfu, vėl holograma. GURU GURU (Piktai užtrenkia pianino dangtį, švilpia žiūrovai, rėkia varnos ir žuvėdros, ateina darbininkai ir išsineša rojalį, viskas nurimsta, scena pavirsta kambariu.) Koncertas baigtas! NEŽINIA KAS Argi? GURU GURU Rgi. Įslaptintas GURU GURU gyvenimas GALIGANTAS (Liūdnas parke stebi žolę.) Vapsva Maja, pažvelk, kaip energingai stiebiasi žolė, kaip nuostabiai skleidžiasi kvapūs žiedai, o aš senstu, pūnu kaip senas kelmas... VAPSVA MAJA (Padrąsinamai.) Aukštyn geluonį! Pakelk sparnus ir mikliai praskrisk aplink pievą, siurbk gėlių nektarą... GALIGANTAS (Apmaudžiai.) Nesugebu, nemoku, negaliu... Tik kolegų, ypač menininkų, skausmas, neturtas, degradacija man yra saldus nektaras... 162 VAPSVA MAJA (Linksmai.) Siūlau pramogą! Bus linksma, pažadu... --(Galigantas patogiai įsitaiso PC apsaugos kambarėlyje prie stebėjimo kamerų monitorių ekranų ir prekių salėje stebi kiekvieną Guru Guru judesį.) VAPSVA MAJA (Seklės, detektyvės tonu.) Galigante, jūs tik pažvelkite, kaip kruopščiai Guru Guru užsimaskavo, pakeitė savo išvaizdą. Lauke 105 laipsniai pagal Farenheitą, o jis su tamsia skrybėle, ilgu juodu apsiaustu... GALIGANTAS (Triumfuojančiai, pergalingai.) Pažinau, niekur tu nuo manęs, Guru Guru, nepasislėpsi! Aš sužinosiu, ką tu perki. Moki grynaisiais ar banko kortele. VAPSVA MAJA (Nusikaltėlės balsu.) Galbūt pavyks užfiksuoti PIN kodą... Paskui aš priskrisiu ir nepastebimai ištrauksiu banko kortelę... GALIGANTAS (Pritariamai.) Dėmesio vertas pasiūlymas! (Piktai spokso į monitoriaus ekraną.) Pirk, pirk, niekše, pirk! Greičiau išsirinki prekę! Mano kantrybė ne geležinė! VAPSVA MAJA (Gydytojos tonu.) Guminė... Guminė... (Guru Guru atsargiai prislinko prie konservuotų daržovių stelažo.) GALIGANTAS (It krepšinio sirgalius.) Pirki žirnius, pupeles, marinuotus agurkus! Pašerk filosofinį protą beviltiškai prarastais vitaminais! (Guru Guru, tarsi norėdamas įsitikinti, kad jo niekas neseka, kad nėra „uodegos“, apsidairo ir lėtai nuslenka prie šviežių daržovių stelažų.) 163 GALIGANTAS (Nervingai.) Gudrus, vitaminų ieško! (Staiga Guru Guru atsigręžia į didžiulį alkoholio skyrių (1/3 PC salės ploto). GALIGANTAS (Beveik alpsta nuo įtampos.) Pirki alų, degtinę, brendį! (Guru Guru ryžtingai nusigręžia nuo alkoholio industrijos ir artėja prie pieno produktų.) VAPSVA MAJA Liurbis... Galėjo užsukti į saldumynų skyrių, ten medus, uogienės, šokoladas, chalva... GALIGANTAS (Neatlaikęs įtampos nualpsta.) Ai, ai, ai... Mirštu... (Vapsva Maja suleidžia nedidelę nuodų dozę. Galigantas atsigauna... ir stebi Guru Guru toliau.) REPORTERIS (Kosčioja.) Hm. Kažkas sako, kad mano darbas nepatiko. Autoriai, vansi, skundžiasi. GURU GURU Autoriai laimingi, jūsų darbas puikus... Rodos, jūs tas pats prancūzas? REPORTERIS Jau nebe... Kai tik atvykau į Lietuvą, mane išprancūzino... Aš jau nebežinau, kas esu... Tik žinau, esu tikras, kad mus dabar seka Galigantas. SISTEMINĖ ŽINIASKLAIDA Mes dabar visus išprancūzinam, visi yra rusų agentai. REPORTERIS (Alpsta.) Ja ne umeju govorit po russki... 164 ŽALIASIS ŽMOGELIUKAS (Šauna į Reporterį keikdamasis „matais“.) GALIGANTAS Vapsva Maja, ar matai, kaip Guru Guru kalbasi su Prancūzijos žurnalistu? VAPSVA MAJA Skrendam iš čia, kol mūsų dar neužpelengavo pasaulinė žiniasklaida... PELENGAS (Pelenguoja.) Kvark! Trakšt! Bum! Bum! GALIGANTAS (Sukrėstas.) Kaip Guru Guru gali kalbėti su Reporteriu, jei jis nušautas? VAPSVA MAJA (Žinovės tonu.) Prancūzas gyvas ir sveikas, nes buvo nušautas -matu. Tai slaptas ginklas! ABSURDISTANO NAUJIENŲ AGENTŪRA (ANA) Nelygioje kovoje žuvo (vardija...) ir Prancūzijos reporteris, tiksliau, apsimetėlis, kuris (....... trikdžiai). Trrrrrrrrrrrrr... Drrrrrrrrrrr... (Galigantas bando pasprukti iš PC, bet jį sulaiko apsauga su prancūziško konjako buteliu.) TRIKDŽIAI (Nereglamentuotai.) Bbbbbblllliiiiiaaattttttttt............................. TRIKDŽIAI (Pagal VLKK reikalavimus.) Bitute........ ABSURDISTANO NAUJIENŲ AGENTŪRA (ANA) Lietuvos karalystėje prasidėjo pilietinis karas tarp prancūzakalbių ir lietuviakalbių gyventojų. Konflikto priežastis – pavogtas falsifikuoto prancūziško konjako butelis. Dar yra vilties 165 pasigerti ir nutraukti karo veiksmus. Lietuvai jau išsiųsta didžiulė burgundiško vyno siunta, paskirtos sankcijos vietiniam alui. BALSAS TAMSOJE Alaus nėr, alaus nėr, bet yra šviesa dūšioj. GURU GURU Čia tu, Draveni? DRAVENIS Aš, o kas gi daugiau? GURU GURU Pasakyk, kodėl dieną tamsu kaip naktį? Kodėl taip sunku klaidžioti PC salėmis? Kas seka mane? BALSAS TAMSOJE KARTOJU! Alaus nėr, alaus nėr, bet yra šviesa dūšioj. GURU GURU Aš alaus negeriu! Eikit visi po velnių! ANTIREKLAMA Kartais vos vienas apsilankymas PC gali padaryti tave paranormaliu paranoiku. Pirkite turguje šviežių daržovių... Čeburekai, alus, vaisvandeniai, vyskas po jeurą... Palanga, 20.. m. Kai iki dugno išgertos visos upės... GURU GURU Skausmas užtvenkiamas debesimis, ir senoje pavėsinėje kantriai laukiama, kada drėgna žemė sugers plačias balas ir bus sausa ir pievoje, ir gerklėje. Jau iki dugno išgertos liūdesio upės, ir laukiama saulės spindulio, kuris pasuks laiko šešėlį, lendantį iš atmerktų akių. Kai slegia neviltis, reikia žengti po pušimi ir skaičiuoti kritusius kankorėžius dangorėžius, atsargiai bristi per niekada nekirptą pievų žolę, surasti šulinį ir pasemti gertuvę vandens, kuris niekada nepavirs vynu, ir nereikės išsiblaivyti nuo iliuzijų vergovės. 166 DRAVENIS Ne kasdien tenka bėgti lygia asfalto plokštuma, šalikelėje palikus užvestą automobilį. Ne kasdien tenka į sieną įkalti tinkamą žodį ir ant jo pakabinti pastoralinį peizažą. Ne kasdien tenka deklamuoti baltas eiles žalmargėms ir laukti, kada karvės pradės atrajoti sunkiai virškinamas metaforas. Ne kasdien girių vilkai paparčių žiedais premijuoja poetus. Ne kasdien atominiai kiškiai sulenda į adatų skylutes, kad bitės galėtų pasiūti skafandrus ateiviams, kurie atvyksta į Žemę ieškoti siūlų kamuolių, bet randa tik kamuolinius žaibus. Ne kasdien... GURU GURU Ne kasnakt tenka apgauti save vidurnakčio riksmu. Ne kasnakt tenka tuščiame angare ganyti laukinius prožektorius ir džiaugtis laimės spinduliais. Ne kasnakt užmiega bejėgis statistas, scenoje pametęs vieną eurą. Ne kasnakt sniego lavina nugriauna lietaus dekoracijas. Ne kasnakt pritrūksta drąsos uždaryti kambario langus ir sušalti į kokteilio ledą guminėje pripučiamoje lovoje. Ne kasnakt, sugrįžus iš nuobodaus koncerto, tenka pro langą išmesti išeiginius batus. Ne kasnakt galima apsikloti ilgomis slidėmis ir laukti, kada delfinai baigs virtuvėje gerti limonadą. Ne kasnakt... SUFLERIS Kilimai patikimai saugo nuo uodų atakų, todėl visada blizga parketas, ir veidas, nukritęs pastalėn, išlieka jaunas ir žvalus. Gyvenkime! Pamirškime kramtomąja guma impregnuotus atlasus, pasirinkime turistiniuose žemėlapiuose nenurodytus kelius. Keliaukime į scenos nežinią ir pasilikime ten. Vaidinti amžino spektaklio. IKI! ABSURDO RADIJAS Karščiausios naujienos: Galigantas šoka tik pagal klubinę muziką Nukambijoje ir vėl lietus Vakar dienos rytas šiandien ir vėl išauš Jeigu paskutiniame kioske 167 Bus nupirktas paskutinis Kultūros savaitraštis Be jokio teksto Ir logotipo Šios ir visos naujienos mūsų žiniose. Su Jumis Absurdo radijas, nulis ir nulis dešimtųjų efem. Šiokiadienių varlės GURU GURU Pavargus nuo kompiuterio, sparčiai prieinama prie duobės, atsargiai prakleidžiamos kadagių šakos ir atidžiai pažvelgiama į dugną. Lygiagrečiai su stuburu nežinia iš kur pakyla nuoskaudų liftas, atsiveria prisiminimų durys ir visas atminties turinys nukrenta į duobę. Pasigirsta klampus juokas... Viena nuoskauda, įžeidi akimirka, nuodinga replika visada išlieka gyva ir visada kvatoja šalia, pražiojusi plačias begemoto žiaunas. DRAVENIS (Skamba žemėtas juokas...) Duobės mikliai apgauna monitorių alpinistus. Guru Guru, šalia nėra nei begemoto, nei zebro, nei apuoko. Tai kadagių šaknų varpai imituoja žmonių ir ateivių skeletus, dinozaurų griaučius, pterodaktinių kiaušinius, pistoletų apkabas, antikvarines monetas, vinis... GURU GURU (Neramiai apsidairo.) Draveni, ar tu jauti, kad iš kažkur sklinda Galiganto smarvė? GALIGANTAS (Pasipiktinęs.) Tai geriausias odekolonas „Nomenklatūra“. VAPSVA MAJA Galigantai, saugoki dantis, nes aštrus, sintetinis odekolono kvapas pūdo medines tvoras ir šalia pasvirusių baslių vešliai 168 dera dilgėlių plantacijos. Aš galiu ištatuiruoti ant tavo nugaros apsauginį durnaropės lapą... GURU GURU Nebus jokios naudos... Nugali pirštų atspaudai, įstrigę fortepijono klavišų lauke. Suderintos stygos aplenkia visas radijo stotis... DRAVENIS (Karčiai.) Visais dažniais transliuojama pigi šaltiena, pernykščių bulvių košė... (Vapsva Maja atsuka garso rankenėlę iki pat raudonos ribos.) Trokštu tylos, skaidriai išbalansuotų sparnų, stiklinės šukuosenos! GALIGANTAS (Paniekinamai nusispjauna į duobę, pasigirsta darnus varlių choras.) Apniuko dangus. Man reikia skrybėlės. GURU GURU (Liūdnai.) Ir niekas neverkia, kad nejuda stogai, kad ir čerpės, ir skarda be gyvybės ženklų... DRAVENIS Ir pėsčias gali aplenkti automobilį. GURU GURU Draveni, jau metas nuo tavo akių nuimti gipso tvarsčius, ir tu galėsi pastebėti, kaip iš kavos tirščių kalasi aštrios vinys, kaip dėmėta staltiesė prabyla jau iššifruota kalba. Tu gali sužinoti, kad vonioje nuskendo šlepetės, o tušti buteliai sėkmingai nuplaukė į virtuvės kriauklę. VAPSVA MAJA (Piktai.) Ša! Radijas transliuoja atgailos raudas, lietumi pravirksta tiesūs šaligatviai... RADIJAS Aaaaaleliuuuujaaaaa... 169 DRAVENIS Draugiškai susikibę rankomis šokime ratu ir laimėsime aukso puodą, kuris užkastas po trečiuoju stuburo slanksteliu. GALIGANTAS Ir kam priklauso šis ypatingas stuburas? VAPSVA MAJA (Me­to­dišk­ai Galigantui.) O kam gi daugiau... (Iš duobės išlipa varlių būrys, vilkdamas didžiulę šampano dėžę.) VARLIŲ CHORAS (Linksmai.) ežere paskendo kompas plaukioja kompaktas o varlė ant jo šokuoja vasara vasara vasara GALIGANTAS Aš nenoriu gerti, nusilakti... Einu į banką... Reikia saugoti auksinį stuburą... Varlės greitai išlanksto šampano kamščių vielas, pasigirsta girtas saliutas. KWA + KWA + KWA. III. Atmušta galva. Teatro (su)kūrimas Gerasis smūgio patosas Visada, kai Dravenis patirdavo smūgį į „lempą“, užsidegdavo šviesa, ir jau buvo įmanoma įžiūrėti naujus miesto, miško ir pagaliau savo vidaus kontūrus. DRAVENIS Būčiau snobas, jei ne Tichės (Fortūnos) spyriai... 170 GURU GURU Aš jau tikėjausi, laukiau paskaitos apie KARMĄ. KARMA Ša, nelaimėliai, nevykėliai ir priežastinio dėsnio vergai! Nėra nė vieno kompetentingo daktaro... DAKTARAS DEŠRAUSKAS Mano kompetencija neribota – nuo mėsos kombinato iki pat prekystalio! GURU GURU Šis pokalbis neturi išliekamosios vertės! VAPSVA MAJA Išliks tik vabzdžiai ir vabalai... DRAVENIS (Rankomis suėmęs sumuštą ir susiūtą galvą.) Kaip gaila, kad manęs neišvežė į durnyną... Būčiau paklausęs sanitarų, kuo skiriasi vabzdžiai nuo vabalų... GURU GURU (Piktai.) Šis pokalbis neturi išliekamosios vertės! VAPSVA MAJA (Išdidžiai.) Atėjo ir mano eilė skaityti paskaitą apie tai, kas išlieka po neišlikimo. DAKTARAS DEŠRAUSKAS (Išsitraukia bloknotą ir pieštuką.) Vartokite daugiau tarptautinių ir tarptaukinių žodžių. Kalbėti riebiai ir sudėtingai. Ir dar, ir dar kartą! Priminsiu, aišku, ne į temą (tai mokslingumo požymis!): nėra roko, tik vokaliniai instrumentiniai ansambliai... GURU GURU (Piktai.) Ir dar, ir dar kartą! Bebalsiai bedančiai ansambliai (BBA). DAKTARAS DEŠRAUSKAS (Nervingai suplėšo bloknotą ir sulaužo pieštuką.) 171 BOKSININKAS Aš čia atėjau... (Skaito iš lapelio.) Aš čia atėjau, kad duočiau į snukį (neįskaito) Durven... Droben... Drava... Drakula... DRAVENIS Tai aš, Dravenis. BOKSININKAS Ne, čia ne taip parašyta... Bet į snukį duosiu, nes reikia. (Duoda.) BOKSININKAS NR. 2 Kam rašytoją muši, kolega? BOKSININKAS Žmona liepė. Geria, žaltys. BOKSININKAS NR. 2 (Prideda porą kaire.) Žinosi, kaip gert, rupūže. (Dravenis tyso paslikas. Kraujas liejasi demokratiškai. Rūksta kaljanas. Ten šokuoja ža... ten šokuoja ža...) GURU GURU (Taikiai.) Kaip nyku. Jokio absurdo... Tai kas, kad kliba tvota tvora ir išlaužti varteliai... Jau nebeliko žingsnių, skubančių į iškirstą sodą, todėl sunku, beveik neįmanoma nuvirsti į dar neiškastas duobes, belieka tik nuo nenubrėžto pažinimo perimetro surinkti kritusius klevo lapus ir, suradus bent vieną supuvusį pažinimo obuolį, iki kraujo įsikąsti liežuvį... Blogiau tikrai nebus... DAKTARAS DEŠRAUSKAS (Susidomėjęs.) Paaiškinkite žodį „perimetras“. GURU GURU Kai višta peri, ji peri metrais. Vienas metras pero yra perimetras. Viename pere būna (skaičiuoja) kažkiek kiaušinių. 172 DRAVENIS Sunku skaičiuoti kiaušinius, kai sustingsta ranka, valgyti omletą, kai nesiverčia liežuvis... Sunku bet kokiu perimetru bėgti be kojų, žiūrėti į perimetro sieną su nepermatomais suvirintojo akiniais. GURU GURU (Nervingai.) Gal neverta tęsti šios nesąmonių tirados? DAKTARAS DEŠRAUSKAS (Itin susidomėjęs.) Nesąmonių tirada – kas tai? Pasąmonės srautas? Šventas kliedesys? Dar nenuklasifikuota ir nesusisteminta išmintis? (Pasigirsta reaktyvinio lėktuvo gausmas.) VAPSVA MAJA (Paniekinamai.) Jūs ne vabzdžiai, todėl nežinote, ko reikia siekti. Ko reikia norėti? Draveni, pasakyk, kam tu gyveni? DRAVENIS (Itin rimtai nuo veido nusišluostęs kraują.) Aš noriu ilgai, labai ilgai stebėti, kaip mūsų laikų didvyriai (pinigų karta) bėga sekinantį finansinį maratoną ir „sulūžta“ prie pat banko durų, ir tuomet juos nuveža į beprotnamį... GURU GURU (Pritariamai.) Draveni, tu teisus. Gyvenimo labirinte pamesta (nutrūkusi!) tikslo gija, ir tenka visą gyvenimą klaidžioti šviesioje tamsoje. DAKTARAS DEŠRAUSKAS (Itin stipriai susidomėjęs.) Šviesi tamsa – kas tai? (Scenoje užgęsta šviesa, įeina stambus žalias žaliūkas, jo rankose dega prožektorius.) BOKSININKAS Vėl kvietėt? SCENOS DARBININKAS Ne, vėliau. 173 GURU GURU Mums reikia elektriko... užbaigsime vėliau... ELEKTRIKAS Šviesa ir pabaiga. Pabaiga ir šviesa. Dega visos elektros lemputės. Širma, deja, niekaip nenusileidžia. Bet vis dėlto tai scenos pabaiga. (Šlumšteli širma.) ELEKTRIKAS Och ty kur... BOKSININKAS Tęsinys bus po traumos... Ponelė Kodėl? (Piktas klausimas iš parterio.) Man gėda atsakyti... Be to, nenoriu būti apkaltintas europinių vertybių griovimu... Patylėsiu... (SUFLERIS.) Atsidūręs teatro pasaulyje, Guru Guru norom nenorom buvo priverstas susitikti su keisčiausiomis asmenybėmis – Aktoriais. Rašome didžiąja raide, nes tai neeiliniai žmonės, turintys ne tik ypatingų talentų, bet (kartais!) didžiulių trūkumų. Gyvename (ne) prietarų laikais, todėl niekas nenori būti prakeiktas. Pavyzdžiui, restorane ar sporto salėje. Dykumoje, miške, bet kur. Galigantas buvo labai prietaringas, todėl ypač saugojosi prakeiksmo. Romus (čigonus – nevartotinas, bet populiarus terminas) atsargiai apeidavo ratu. Neduokdie, mestels kokį užkalbėjimą, ir galas sėkmingai referento karjerai. Kaip gera ir smagu nieko neveikti (klijuoti durnių) ir gauti (bet neuždirbti!) labai daug eurų, šlaistytis po pasaulį, aišku, visiškai nekreipiant jokio dėmesio nei į gamtą, nei į architektūrą, tik į kulinariją. Valgyti, ryti, apsiryti... Lengva išvengti valkataujančių ekstrasensų, bet Guru Guru prakeikimas būtų finansiškai mirtinas, ir visa laimė, kad į Guru Guru galvą nešauna tokios kvailos (protingos?!) mintys. Bet Galigantas negalėjo ilgai išlikti ramus ir nenubaustas, nes jis sugriovė, sutrypė Guru Guru gyvenimą ir 174 karjerą, demonstratyviai mėgavosi jo skurdu, neišleido nė vienos rašytojo knygos, ir visiems kultūros savaitraščiams buvo uždrausta spausdinti atstumto poeto eiles. Guru Guru tapo pavojingas, bet neginkluotas. Tai kas, kad vėpla Dravenis puikavosi savo koltu, bet dar nenušovė nė vieno žmogaus. Apgailėtina buvo klausytis, kai Dravenis gyrėsi šaudęs iš tanko patrankos į kartoninius taikinius. Taigi įvykiai klostėsi pakankamai absurdiškai ir sena romė pasiūlė prakeiti savo nelaimių kaltininką. Guru Guru mėgo humorą ir nutarė išbandyti šį archajišką metodą. DAKTARAS DEŠRAUSKAS Kas yra archajiškas metodas? Ir kuo jis skiriasi nuo šiuolaikinio? (Galbūt Guru Guru atsakė į šį klausimą, o gal ir ne, bet nematomas istorikas užfiksavo Galiganto klausimą.) GALIGANTAS (Baisiai išsigandęs.) Atėjai manęs prakeikti? GURU GURU Atspėjai... GALIGANTAS Siūlyčiau kai ką pozityvesnio... GURU GURU Įdomu, ką? GALIGANTAS Aš padėsiu jums įkurti Absurdo teatrą... Žinau, kad paverčiau jūsų gyvenimą slogiu kliedesiu ir skurdu... Dabar atėjo metas išpirkti kaltę... GURU GURU Įdomu, kaip? GALIGANTAS Jūs visą savo gyvenimo absurdiškumą perkelsite į sceną, o gyvenimas taps tobulas, be nesąmonių šešėlio... (Guru Guru susimąstė, o gal Galigantas teisus.) Drąsiau, jaunuoli! Kvepia šlove ir pinigais! 175 GURU GURU (Vis dar abejodamas.) O trupė? GALIGANTAS (Išdidžiai.) Gausi patalpas ir visą trupę „Gilgėlių sala“, kurios nariai depresuoja ir šlaistosi be darbo... AUKSINĖ VARPA. REDAKCIJA. Sėdi redaktorius. Stalas kuklus, ant jo varpa. Auksinė. (N­18) REDAKTORIUS (Planuoja žurnalo numerį.) Naujas Žodis. Gal geriau taip pavadinsiu savo straipsnį apie Ponelę. Tai nei panelė, nei ponia. Kažkur skaičiau. Kažkas nepadoraus, smerktino (o dabar skatinamo!). Dabar gražu, kai negražu. PONELĖ (Koketuoja.) Gabinuosi labinuosi. REDAKTORIUS Ir jums laba diena. Laukiau, užeikite. PONELĖ Varpa tikrai auksinė? REDAKTORIUS Rugio. Mes tiesiog ieškom populiarumo. Pusės tugriko kaina, žinot... Nelabai prenumeruoja... PONELĖ (Niekinamai vulgariai.) Man čia ne vieta, einu kurti Meno. REDAKTORIUS (Išsprūsta.) Žemapilvio... PONELĖ (Niekinamai ir ne vulgariai.) Aš priklausau trupei „Gilgėlių sala“. 176 REDAKTORIUS (Abejingai.) Jūs mums neįdomi... Ne tas formatas. (Pirmoji ir nesėkminga absurdo repeticija, prieš atsigręžiant į klasiką. Nedidelė paslaptis – bus statoma Daktaro Dešrausko genetiškai modifikuotas Dostojevskio (GMD) romanas, be abejo, „Nusikaltimas ir bausmė“, pjesė bus pavadinta „Dostojevskio mirtis“.) GURU GURU (Piktai iš parterio.) Draveni, ką tu statai – absurdo pjesę ar juodą realybės dramą? DRAVENIS (Nustebęs, priblokštas.) Neišeina absurdas... SCENA Tik nereikia manęs kaltinti! Ir kas ta PONELĖ? Gal koks iškrypėlis? Iškrypimas nėra absurdas! Galvokite, ponai, galvokite! DAKTARAS DEŠRAUSKAS Mano kompetencija neribota – nuo mėsos kombinato iki pat prekystalio! Nuo Donelaičio iki Dostojevskio... SCENA DD, kaip tai realu! Bent trumpam palikite sceną. Apsižvalgykite! Pasaulyje (o ypač Lietuvoje) tiek daug absurdo... DAKTARAS DEŠRAUSKAS Žmonės priprato prie absurdo, todėl jiems reikia klasikos. DRAVENIS Nors vienas protingas žodis... GURU GURU (Piktai.) Man nereikia proto, man reikia ABSURDO! DRAVENIS Tuoj mane veža į polikliniką, paskui į sodą. Susitiksim vakare... 177 DAKTARAS DEŠRAUSKAS Repeticijoje... Siena (atsiprašau, scena!) siūbuoja, liūliuoja, ir plaukia proto laivas pirmyn dar kartą ieškoti (atrasti!) Amerikos. Ponelė 2 Pirmą kartą gyvenime Guru Guru pasigedo absurdo: ne pinigų, ne šlovės, ne paprastos žmogiškos laimės, bet absurdo, ir, aišku, tik scenoje. Trupė „Dilgėlių sala“ pareikalavo klasikos. DILGĖLĖ 1 Aš dainuoju. DILGĖLĖ 2 Aš šoku. DILGĖLĖ 3 Manęs čia nėr, bet man algą moka. DRAVENIS Gerbiamas dr. Dešrauskai, jūs esate šio spektaklio scenaristas – sugalvokite ką nors. Sugrąžinkite absurdą į sceną ir eliminuokite jį iš mūsų gyvenimo. DAKTARAS DEŠRAUSKAS (Labai rimtai.) Man patiko žodis „eliminuoti“, todėl aš pagalvosiu... Na, štai ir išeitis rasta. Ponelė dėl kelių eurų užkerta nekaltą, dorą senutę... GURU GURU (Stebisi.) O Ponelei reikalingi pinigai? DAKTARAS DEŠRAUSKAS (Dalykiškai.) Atleiskite už tiesumą, bet mokslinio laipsnio stokojančiose galvose yra dalelė ir logikos, ir fantazijos. Siužetas pajudės nauja linkme. Padori senutė su kirviu rankose laiptinėje patykos Ponelės ir mirtinai užkirs. Priežasčių, manau, nereikia aiškinti... 178 GURU GURU Įdomus posūkis... O kas bus vėliau? DRAVENIS Scenoje pasirodys pats Dostojevskis... DAKTARAS DEŠRAUSKAS Man įdomi paties Autoriaus nuomonė. Pakvieskime Dostojevskį. DOSTOJEVSKIO ŠMĖKLA (Mąsliai.) Žmogaus nuopuolio lubos... Nelinkiu niekam į jas pažvelgti... Štai Senutė užkirto Ponelę. Ir jokios atgailos... Klasika čia bejėgė... (Dingsta iš scenos.) DAKTARAS DEŠRAUSKAS Kam žiūrėti į lubas, jei yra sienos? Kam žiūrėti į sienas, jei yra grindys? GURU GURU (Pašaipiai.) Tai jūs esate dr., todėl turite atsakinėti į mūsų klausimus, aiškinti apie moralę, pasaulį, meną... Daktaras Dešrauskas nutilo, bet neilgam. Laukia varginanti konferencija Šveicarijoje, o po jos absurdas tęsis. Spalvos Ir vis dėlto turi būti atrasti sprendimai ir rasta išeitis, nes negalima visą laiką žavėtis aklavietės grožiu ir giedoti apylankoms maldas. Negalima užsimerkti, kai pamatai tiesų kelią, kuris yra paniekintas ir išjuoktas. Neverta paskirti gyvenimo irstančios tvoros stebėjimui ir džiaugtis, kaip metodiškai rūdija vinių galvutės. GURU GURU Pabodo teatras, panorau tapyti, bet man sunku surasti tinkamas spalvas. Ką daryti? 179 POLICININKAS Reikia tave areštuoti. Bet geriau nušauti... GURU GURU O kas bus paskui? POLICININKAS Didžioji pertrauka. GURU GURU (Piktai.) O kas bus paskui? POLICININKAS Jeigu šakosies ir pasipriešinsi, reikės tave areštuoti. Bet geriau nušauti... GURU GURU O kas bus paskui? POLICININKAS (Abejingai.) Didžioji pertrauka. GURU GURU Ir kas gi man paaiškins, kas yra Didžioji pertrauka? DRAVENIS Kai mintys aiškios, galva šviesi, nors niekas niekada nepažvelgė į jos vidų... Tai ir yra Didžioji pertrauka. GURU GURU Pertraukapertraukapertraukapertrauka. (Policininkas pasišalina.) DAKTARAS DEŠRAUSKAS Guru Guru, greitkalbystė nėra mąstymo pagrindas. Akademinis mąstymas yra paprasto, kasdienio mąstymo pagrindas. (Atskrenda Vapsva Maja.) VAPSVA MAJA (Linksmai.) Pagaliau jus suradau... Kaip aš jūsų pasiilgau, kad net norisi įgelti štai šitam dešragaliui... 180 DAKTARAS DEŠRAUSKAS Aš akademikas, aš profesorius, aš dėstau universitete (nepamenu, kuriame, BET filosofiją). Jūs mane skaudžiai įžeidėte! Aš pasišalinu... (Išdidžiai išeina.) GURU GURU Kvailystės baigtos, prasideda platininis absurdas! VAPSVA MAJA Jau iš Absurdistano sugrįžo reporterė Giedrė. SPALVOS Mieli draugai, pasaulis nėra juodas ir baltas. Jis turi begalę spalvų... DRAVENIS (Tarsi pabudęs iš sapno.) Fantastika! GURU GURU Nėra prasmės tapyti. Pasaulis JAU tobulai nutapytas. Netapančiam, nepiešiančiam, nerašančiam, negrojančiam negresia nei areštas, nei sušaudymas. Tik kaligrafija. Posovietinis raugas GURU GURU Sveikinu – rytoj lygiai metai, kaip su kažkokio profesoriaus pagalba apsigynėt... DAKTARAS DEŠRAUSKAS (Labai įtariai dairydamasis į šalis.) Skirta man? Kas atsitiko? Kodėl sveikinate mane? Tikrai nesu jums priešas, o mano gyvenimo tikrai pavydėti nereikėtų. Patikėkite, jis toli gražu nėra lengvas. GURU GURU Tai aš nesuprantu, kas Jums atsitiko, kad netikėtai užsipuolėte mane feisbuke, apkaltinote, kad užsiimu bulvarine žurnalistika, nors išvis žurnalistika neužsiimu. 181 DAKTARAS DEŠRAUSKAS (Bandydamas pabėgti, bet siena užkirto kelią garbingam (o gal gėdingam?) atsitraukimui, todėl teko tęsti itin nemalonų pokalbį.) Skirta man? Garbės žodis, nežinau, apie ką kalbame... Ir galiausiai turėtume pradėti gerbti vieni kitus. Ar ne pats laikas atsikratyti to viso posovietinio raugo? Galiausiai bet kada galite pas mane užsukti. Aš žmonėms linkęs tik padėti ir ne taip seniai supratau, kad tai tėra vienintelis sveikas, vyriškas santykis su kitu. GURU GURU Tai tamsta neigiate, kad komentavote mano įkeltą publikaciją, kurioje rekomendavote neužsiimti bulvarine žurnalistika? DAKTARAS DEŠRAUSKAS Gal ten buvo kitas daktaras? GURU GURU Bet kad ne, lyg ir jus rodė. DAKTARAS DEŠRAUSKAS (Akademiškai triumfuodamas.) Lyg ir... Lyg ir... Lyg ir... Atleiskite, nematau jokios argumentacijos. GURU GURU (Tvirtai, bet gana absurdiškai.) Ar ne laikas atsikratyti to viso posovietinio raugo? DAKTARAS DEŠRAUSKAS (Piktai, jau nugara atsirėmęs į sieną.) Skirta man? O kaip manote, Guru Guru, ar ta feisbukinė žiniasklaida neatima iš mūsų paties brangiausio dalyko – normalaus bendravimo su kitu žmogumi? Kartkartėmis paskaitinėju trisdešimties keturiasdešimties metų senumo akademikų knygas (pvz., Gasparovas, Liubimovas) ir tuomet sau pagalvoju, kad kažkaip velniškai pasidarėme pigūs. Atleiskite, bet ypač nusipiginote jūs, užuot paniręs į grožinę literatūrą (kuriai turite neabejotiną talentą), jūs užsiimate niekais, vaikiškais žaidimais, pokštais, replikomis internetinėje erdvėje. Kaip spręsti šitą problemą, aš nežinau. Gal pats ką patarsite? 182 GURU GURU (Nuoširdžiai.) O kas man beliko, išvarytam iš visų kultūros savaitraščių, almanachų, tik virtuali erdvė. Gera jums viešpatauti knygų lentynose, rimtuose leidiniuose publikuoti savo straipsnius... O kas beliko man... DAKTARAS DEŠRAUSKAS (Atsispyręs nuo sienos, mėgindamas išsiveržti iš apsupties.) Guru Guru, aš niekada nesivaikiau jokių knygynų lentynų, disertaciją parašiau sunkiai dirbdamas, nors Profesorius man tikrai padėjo su literatūra ir paredagavimais. Tai vis dėlto labai darbštus ir talentingas žmogus. Bulvarinė žiniasklaida man tikrai ne prie širdies, jus ir save irgi priskiriu žiniasklaidai tiek, kiek mes dirbame prie savųjų tinklalapių. Tai ir mėginau atsijungti šiek tiek fb nuo to, kas nepatinka, kad pailsėčiau nuo vaizdų gausos ir pakilčiau į kiek švaresnę erdvę rimtesniems, gilesniems pokalbiams. Ar dabar jums aiškiau? GURU GURU (Liūdnai.) Šneka graži, padori, bet persunkta pykčio ir pagiežos... DAKTARAS DEŠRAUSKAS Tai jūs pykstate ant viso pasaulio... O aš pykčio jokio tikrai stengiuosi niekam nelaikyti. Nelabai suprantu, kodėl jūs mane prirėmėte prie sienos? Tegul jūsų nepagrįstas teiginys ir lieka retorinės prigimties. Niekada nieko nekalbu ad hominem, kitaip tariant, kas nukreipta į kažkokį asmenį kaip asmenį. GURU GURU Tai kad čia visi tamstos žodžiai yra ad hominem, man skirti, asmeninio pobūdžio. Ar čia bendras manifestas, skirtas keliems žmonėms? Nesuprantu, kuo tamsta nepatenkintas ir kuo galiu padėti? LR Konstitucija numato žodžio laisvę... O dabar išvardinkite mano publikacijose teiginius apie sovietinį raugą, kaip teikėtės pareikšti. 183 DAKTARAS DEŠRAUSKAS Nebenoriu knaisiotis po senienas... GURU GURU Nors ir esate Daktaras Dešrauskas, pasakysiu atvirai – nesupratau nė vieno tamstos sakinio. DAKTARAS DEŠRAUSKAS Vadinasi, nesupratimas irgi vertas dėmesio. GURU GURU Norite būti personažu mano romane? Man trūko tokio kaip Jūs. Kvaileliu apsimetate... DAKTARAS DEŠRAUSKAS (Nuoširdžiai.) Ne, melas nėra mano motto. O su savo romanais daryk, ką nori. Nutinka ir taip, kad jų prototipai tampa poppublikoje žymesni už pačius Kūrėjus. Spėju, kad rašytum apie įdomesnius personažus, radęs įdomesnes biografijas... Galų gale vėl tas Fatum, ne mums tai spręsti... Ak... Nepažinęs dar esi stoikas... Įpuolęs į Rytus, nesupratęs Vakarų... Pagal juos čia jau būtų silpna tavo vieta, spėju... Tiesa, yra romanų, kurių prototipais geriau netapti. Ar melas yra Jūsų gyvenimo motto? GURU GURU Matau, tikrai norite būti personažu mano romane? DAKTARAS DEŠRAUSKAS Supratau, džiaugiuosi, kad tai tik požiūrio į gyvenimą (ką romėnai vadino stilus) išsiskyrimo reikalas. Sėkmės kelyje. Daktarui Dešrauskui pagaliau pavyko išvengti Guru Guru apsupties, bet ne didžiulės balos... Pakilti sausam nepadėjo net akademinis laipsnis. PROLOGAS GURU GURU Tik tada atsiveria akys, kai dingsta pertvara, skirianti sceną nuo „realaus“ pasaulio, ir TIK tuomet išgyveni tikrą, švarų absurdą. Bet ar tampi laimingas? Ar tampi laisvas? Kūrybingas? Galbūt... 184 sukasi sukasi pasaulio magnetas nuo amžinybės pradžios iki amžinybės pabaigos širdy magneto nėra bet traukia metalas sujunkime magnetą baigsis karai nelaimės ateis harmonija širdy magneto nėra bet traukia metalas trauka tai magnetas magneto prigimtis nežinoma trauka tai ne magnetas ir dar kartą širdy magneto nėra bet traukia sunkusis metalas kai gimė elektrinė gitara mieste neužgeso nė viena lemputė visą laiką buvo šviesu bet snobai degino žvakes ir laukė kada pradės vėl lyti snobai paspaudžia jungiklį ir neabejoja kad bus šviesu bet šviesu niekada nebūna širdy magneto nėra bet traukia metalas jis bėga vinilu 185 geležine juostele stikliniu disku ir vėl skamba ausys kurias atkimšo the beatles the rolling stones kinks ir paskui visiems jau tapo lengva groti širdy magneto nėra bet traukia metalas ir gal kas man pasakys KODĖL? atsakymo nėra tik taškai taškeliai visatoj atsakymo nėra ir nereikia svarbu kad yra taškeliai visatoj toj Epilogas. Paskutiniosios Guru Guru dienos Seklys Autoriai turi parašyti įžangą, kuri paaiškintų tokią keistą Guru Guru specialybių kaitą. Buvęs, o gal vis dar esantis filosofas, žurnalistas, rašytojas, absurdo dramaturgas ir, be abejo, poetas tampa privačiu detektyvu, bebaimiu sekliu, pasiryžusiu kovoti su blogiu, padėti nuskriaustiems ar į bėdą patekusiems žmonėms. Privatus detektyvas visada teisus, todėl Guru Guru jaučiasi neįpareigotas aiškinti savo poelgių, net ir pozityvių, teigiamų, geranoriškų, filantropiškų ar pakylėtų, prasmės. 186 Seklio motyvacija visuomet yra nemotyvuota. Tuomet apeikime Guru Guru sprendimą iš kitos pusės, nes tiesaus kelio nėra – tik hipotetinių išvadų ir nepatvirtintų paaiškinimų apylankos. Bejėgė ir muzika. Švelniai skambėjo legendinis, nepabostantis Pink Floyd „The Dark Side of The Moon“, tarsi demonstratyviai slėpdamas pilkąsias Guru Guru charakterio briaunas. Ant sienos pritariamai sustingo ir visiškai nesisupo, nesvyravo į paauksuotus rėmelius įrėminta oficiali privataus detektyvo licencija. Nepajudėjo net suskambus visiems laikrodžiams: iš muzikos, iš varpų, iš galvų, iš durų, iš sienų... Kodėl tampama detektyvu? Kodėl privačiai ieškoma pavojingų ribų, skiriančių padorumą nuo nusikaltimo? Ir kai ribos nerandamos, tai neprognozuojamų įvykių sienojai supjaustomi į lentas ir kalami greiti karstai: dažams, lakui, garderobui ir lavonui. Atminkite! Miršta tik tie, kurie nesikreipė pagalbos į Guru Guru. Todėl nurimkite, kvėpuokite tolygiai, ramiai. Guru Guru rodė pavyzdį ir kvėpavo itin tiksliai: įkvėpdamas sunkius minčių akmenis, jis iškvėpdavo dailiai nušlifuotą orą. Reikėjo valyti miesto aurą, filtruoti užterštą orą, nes kenksminga ilgai kvėpuoti nuodingomis dujomis. Judriose gatvėse susikaupė daug rauplėto, žvyruoto anglies dvideginio, keraminio azoto, ir vis mažiau liko erdvės švariam, gyvastingam ozonui. Todėl, ir tarsi nepajudiname, danguje buvo slidu... Debesų ledas... Kruša... Negalima parkristi, nugriūti, sulūžti... Arti pavojus, duobė, šūvis, durklas, kastetas... Labai arti. Čia pat. Seklys lyg neįveikiamas megalitas, brandus dykumų smėlis nepastebimai ištirpsta kasdienybės žolėje ir iš saugaus nuotolio stebi oro balionus, kuriais krenta potencialios aukos ir galimi gangsteriai. Esant reikalui privatus detektyvas pavirsta daugiapakopiu dangumi, spygliuotu debesiu, nealkoholiniu kokteiliu, „Akropolio“ iškamša, troleibusu. Bet kuo... Bevertis, kabinete sunkiai nustumtas ar prastumtas laikas yra apribotas kryžiažodžių grotomis, skaudžiais uodų apkabinimais, tolimais varnų pasveikinimais. Taika ir pasaulis. 187 Ant stalo neaidi duslūs šampano šūviai. Kabineto tolumoje – parketas, lakuoti, prabangūs apkasai. Dar neiškasti ir neužkasti... Aižėja riešutmedžio lakas, braižydamas neįskaitomus hieroglifus, apskritimus, elipses. Interjeras keičia detektyvą, bet detektyvas – ne dizaineris, jo neveikia tolimas griūvančių fasadų grožis, šiukšlinas senamiesčio regresas ir apgaulingas prospektų neono blizgesys. Kabinete privatus detektyvas turi „sukietinti save“, bet nepavirsti pasyvia mediena, hierarchiniais laiptais, skiriančiais socialinius visuomenės sluoksnius. Guru Guru buvo ištikimas tik faktams, loginiams įvykių apskaičiavimams, aplinkybių griūtims ir keistų sutapimų nuošliaužoms. Baldais virtusi civilizuota medžių apeiga nepertraukiamai transliuoja apgaulingus parkų tolius, miglotus nuojautų pasažus, intuicijos sugriautus skersgatvius, atsitiktinių praeivių apiplėštas gatves. Privatus detektyvas turi išlikti šaltas ir logiškai bejausmis, net ir tada, kai be rudens pagalbos kris pageltę klevų lapai ir, praradę svorį, it oro balionai iki debesų pakils beviltiškai renovuoti namai, kai čerpių stogus patręš sunkiasvorės varnos, kai katės ištirs visus miesto šiukšlių konteinerius, kai... Tegul laisvai loja antsnukiais surakinti miesčionių šunys. Sekliui paprasta, bet labai sunku kasdieniškai gerti arbatą ir šveisti šviežias bandeles. Mąstyti padeda ritmiškas kvėpavimas, kojos, atsainiai užmestos ant darbo stalo, ir bedugnis internetas. Kartais mintys nuklysta į apleistus sodus, atsiduriama keistuose pasėliuose, kuriuose auga sferiniai grybai. Kai rūkas gaubia minčių dirvonus, Guru Guru žino, kad visi monolitiniai namai yra pagauti ir apgauti... Sandariai užrakintos visų laiptinių durys, todėl laiškanešiams tenka ištarti slaptus žodžius, kurie prilimpa prie sienų, ir jas tenka kasdien perdažyti ta pačia spalva, kad nebūtų jokio skirtumo. Šį sunkų darbą dirba nepailstantis vėjas, darbuojasi veltui, tik kartais įpykęs (dėl neišmokėto honoraro) nugriauna pakelės stulpą, išrauna medį, apverčia automobilį. 188 Privatus detektyvas pažvelgė į lubas. Ten nesisuko ventiliacinio propelerio mentės. Gal todėl, kad arti nebuvo kalnų, ir todėl lėktuvai sklendė labai žemai, retsykiais nugriaudami beverčius kaminus. Kai nėra malkų ir nedega židinys, verta perbraižyti senus žemėlapius, tik tada galima bus drąsiai praverti langus, žvilgtelti aukštyn ir nesušalti. Pamatęs savo ateitį, seklys nebijo praeities, todėl gali lengvai stebėti baltus, snieguotus debesis. Nėra sniego, tai reiškia, kad saugi, dar nepražilusi kulkos išvengusi galva. Patikima jaunystė... Gali skambėti bažnyčių varpai, bet ne durų skambutis. Tegul skamba, bet tegul niekas neateina. Tikram detektyvui nereikia klientų, užsakovų. Privataus seklio veikla yra visiškai slapta. Seklio kabinete neturi būti jokių knygų, tik didžiulės akustinės kolonėlės, galingas stiprintuvas ir, be abejo, CD grotuvas. Kompaktinės plokštelės turi būti paslėptos spintelėse, stalčiukuose, bet kur... Niekas neturi teisės žinoti, kokia muzika patinka privačiam detektyvui... O jeigu priešingai? Privataus detektyvo kabinetas – tai didžiulė biblioteka, kurioje seklys skaito pigius detektyvus, bulvarinę spaudą, reklamines skrajutes. Žodžiu, prasmingai išnaudoja likimo dosniai atseikėtą laiką. Laikui nereikia tarnauti, paklusti, žemintis, nes jis nepermaldaujamas ir nesugaunamas. Sėkmingai išvengęs filosofinės laiko interpretacijos, Guru Guru prisiminė supuvusius turėklus, kiaurus laiptus, stačias nuokalnes, bėgimą aukštyn, nežinia kur. Gyvenimo tikslai it grybai pasislėpė po lapais ir supuvo neatrasti, nerealizuoti, neįgyvendinti, nepasiekti. Privatus detektyvas palaimingai užsimerkė: danguje tiek daug taškų, kurių nemato akys. Slidi erdvė, bejausmis laikas, matrica... Krenta trotilo ekvivalentais besipuikuojantys meteoritai, kosminiai akmenys šoka ratu, bet Guru Guru išlieka nepažeistas, nesužeistas. Saugumą garantavo prasilenkiančios erdvės, bet ne plokštumos, todėl buvo įmanoma naiviai auditorijai pademonstruoti degančias rankas, it kulkomis į taikinius šaudyti dantų plombomis. 189 Bet niekam jau neįdomūs tokie triukai. Kita žiūrėjimo kryptis. Link prekių lentynų, link banknotų, link apvalių monetų juda genetiškai modifikuota žmonija. Kažkas nuperka, kažkas parduoda, tik seklys – ne prekių agentas, jis niekam nesiūlo savo paslaugų. Nei modifikuotų, nei tikrų... Galbūt todėl, kad Guru Guru dar nė karto nebuvo klonuotas, jis pasijuto it senas sulūžęs vandens malūnas: be girnų, be grūdų ir miltų... Cikliškai plakė širdis ir natūraliomis, nešuntuotomis venomis tekėjo šaltas vanduo. Ne kraujas... Kodėl? Todėl, kad anksčiau privatus detektyvas grojo metalo grupėje ir muziką įgarsino krauju. Ir štai skambutis. Tikras. Į duris. Į kabinetą kukliai ir atsargiai it katė įsėlino jauna mergina. Kažkur matyta, bet kur? Nesvarbu... Koks skirtumas? Guru Guru mandagiai atsistojo ir, padėjęs damai atsisėsti į minkštą fotelį, prabilo kietu, lediniu seklio balsu: – Kalbėkite! Viską, ką pasakysite, aš pamiršiu... Konfidencialumas garantuotas... – Mano vaikiną pagrobė ateiviai, – pravirko mergina. – Ar galite man padėti? – Aš jau padedu, jau analizuoju situaciją, darau svarbias išvadas... – Aš esu turtuolio verslininko duktė ir jums brangiai sumokėsiu... – Mokėkite dabar! – itin griežtai pareikalavo privatus detektyvas. – Štai avansas – 1 000 eurų. – Kalbėkite, – sukluso Guru Guru. – Papasakokite viską... – Lėkštė buvo apvali, o jie žali... – Ateiviai? – Ne, agurkai... Privatus detektyvas kostelėjo. Sunkiausia iškvosti užsakovą, sužinoti visas įvykio detales, nes tai, kas svarbiausia, auka visada slepia, ypač jei ji jauna ir graži mergina. 190 – Norėčiau sugrįžti prie jūsų vaikino pagrobimo temos, – mandagiai pasiūlė Guru Guru. – Nėra čia ką pasakoti, – pyktelėjo dama, – mano vaikiną pagrobė ateiviai... Situacija tapo sunki, neišbrendama, nenuspėjama, bet privatus detektyvas privalo ištirti visas bylas. Aukšta reputacija, metalinė atsakomybė, legiruota drąsa įpareigojo žengti iki pat smulkiausių nusikaltimo detalių, įvykio šukių. Nebijoti nieko. Kaip būtų naudinga išgirsti Dravenio patarimą, bet jis, deja, tik pasiūlytų fengšui metodus, metodiškai aiškintų, kad išeitis randama stumdant baldus, kita spalva perdažant sienas, keičiant elektros lemputes į galingesnes... – Gal malonėsite pasakyti, koks jūsų vaikino vardas, profesija, adresas, telefono numeris... – Guru Guru, – keistai šyptelėjo mergina, – jis privatus detektyvas... Seklys užsimerkė, tarsi norėdamas išjungti kažkokio kvailo filmo transliaciją. Pagaliau Guru Guru susiėmė: – O jūs kuo vardu? – Čia mano vizitinė kortelė! Mergina ant stalo numetė stačiakampį popieriaus lapelį ir mandagiai atsisveikino: – Skambinkite bet kuriuo paros laiku. Kai trinktelėjo durys, Guru Guru pažvelgė į vizitinę kortelę. Ji buvo tuščia. – Ar verta ieškoti savęs? – susimąstė detektyvas. – O kai save surasiu, kam reikės paskambinti ir kas sumokės honorarą už vidines paieškas? --Po trijų dienų. Laiškas pašto dėžutėje. Vokas. Voke pirštas. Klonuotas. Ant jo ištatuiruota: honoraras, 33 eurai. --Guru Guru pėsčias slinko ilga priemiesčio gatve. Namai ir sodai. Kairėje pusėje šaligatvis. Kur eiti? Kur ieškoti? Ko ieškoti? Visur privačios valdos, aukštos tvoros, pikti šunys ir parduodama žemė. 191 Vidinė erdvė – Pagaliau, Guru Guru, tu vėl ne privatus detektyvas... – džiūgavo Dravenis. – Bet, patikėk, nelengva būti sekliu ir ieškoti savęs, – atsiduso Guru Guru. – Vidinė erdvė. Kas tai? Gal ketvirtas, penktas, šeštas išmatavimas? O gal paralelinis pasaulis, kurio ieško ir neatranda? Galbūt vidinė erdvė skirta tik labai tolimoms kelionėms. Kai visai esi arti savęs ir pradedi regėti nakties kontūrus, kurie ištirpsta tavo mintyse... O gal ir atvirkščiai – mintys ištirpsta tamsoje, kuri šviesesnė už dieną, nes yra nei juoda, nei balta... Sutrikusį, paklydusį apgaubia migla, apsaugo neperšaunamu skydu nuo pikto žvilgsnio, ir tu vėl bėgi laisvas senais takais į naują tikslą, kuris slepiasi tavo širdies gelmėje... Tai kas, kad tu vėl liksi klaidingai vienas, nes regėsi smėlį vietoj aukso ir pažinsi žodžius, pilnus išminties. Nenutilsi, nenukrisi, kai šaus tau tiesiai į krūtinę, kai ištekės visas tavo kraujas ir gyslas užpildys skystas, bet skambus metalas, – tarsi paklausė Dravenis. Guru Guru išgirdo šiuos žodžius, todėl atsakė tiksliai, neklystamai ir paprastai: – Vidinė erdvė. Kas tai? Turbūt kažkas kito nei išorinė erdvė. O kas tada išorinė erdvė? Laukas, namas, kelias, upė? Ne, daugiau – visata. O ir skruzdėlytė. Tai gal vidinė yra ta, kurią operacijos metu chirurgas remontuoja? Vienas ateistas, bet ne chirurgas, sakė: nėra jokios sielos, širdis – tik raumuo. Vienas chirurgas, bet ne ateistas, sakė, kad yra siela, ir net neabejojo tuo, nors buvo matęs daug atvertų raumenų. Visgi, jei kalbėtume apie mikro- ir makrokosmosus, žmogus žino maždaug 10 (pakelta šimtuoju per abi puses). Ar tai daug? Matematikas nusijuoktų, kompiuteristas kvatotųsi – kompiuterijoje toks terminas išvis niekingai mažas. Maimonidas žmogų vadino mikrokosmosu, vadinasi, vidinė erdvė (norisi taip klaustrofobiškai sakyti) yra jame, kažkur užsispaudusi. Juk visatos 192 didybė labai primena žmogaus ir dar mažesnių gyvybės formų mažybę. Vadiname milžiniškus kosminius objektus Arklio, Meškos vardais... Žiūrime į juos per nelabai didelius daiktus, parodančius mums tai, kas yra toli ir erdvėje, ir laike, ir dar už matomo mums siauryčio spektro ribų... Kur mūsų vieta šiame pasaulyje? Draveni, kur? – Guru Guru, tu klausi, kur aš esu? Nėra vidinės erdvės, nėra ir išorinės erdvės... Niekas negali nustatyti savo būties koordinačių... Bet nuostata į vidų yra teisinga, nes apsaugo nuo pasaulio pinklių. Nežinau, kur esu, todėl noriu būti vidinėje erdvėje. – Draveni, pastaruoju metu sapnuoju tik košmarus, kurie, sakoma, yra nuo velnio. Jei piktasis siunčia ženklus, kodėl? – Guru Guru, jeigu tu sapnuoji košmarus, tai ženklas, kad tave saugo... Ir ženklus siunčia ne bildukas, bet angeliukas... Tavo sąmonė intensyviai valoma sapno metu... – Vieniems demonas, kitiems angelas... – galbūt kažką pacitavo Guru Guru ir pridūrė: – O vidinės erdvės koordinates turiu. 2 x 2 lygu 22. Kur sukt, dešinėn? – Guru Guru tu sumedžiojai pats save, bet likai gyvas, dar gyvesnis, 1000 kartų gyvesnis... Sėkmingos medžioklės asmeniniame draustinyje, vidinėje rezervacijoje, svajonių safaryje... Arbata ir mirtis Dravenis, gerdamas arbatą, mėgo šnekėti, dažniausiai nesąmones. Kartais jo kvailos kalbos būdavo įdomios, ir Guru Guru noriai pritardavo spontaniškai pokalbio tėkmei. Šiandien manęs neišvežė į sodą. Šiandien manęs į karstą nepaguldė. Todėl aš gulsiuosi į lovą. Manęs likimas pagailėjo. Šiandien daugiau neberašysiu. 193 O gal rašysiu. Kas ten žino. Šiandien manęs neišvežė į sodą. Kažin, kaip morkos ir agurkai? – Sapnavau, kad Guru Guru pakeičia tikėjimą, jam išduodama fatwa, jis pasmerkiamas myriop ir galiausiai pakariamas vadinamojoje Islamo valstybėje, kuri jau persikėlusi į Lietuvą, Lavoriškes, prie Baltarusijos sienos. Dravenis spaudo klavišus, sako, tuojau tekstum bus, tekstum bus. – Guru Guru, tu teisingai mąstai... Tai aš esu kliedėtojas... Mano mąstymą sugadino zen – tenka su tuo susitaikyti ir su tuo gyventi... – Draveni, gal kaip tik zen yra vienintelis teisingas būdas suvokti tai, ko neįmanoma suvokti. – Pamenu, man dykumoje įkando skorpionas... – atsiduso Dravenis. Dravenis atsigavo po skorpiono įkandimo sunkiai Absurdistano naujienų agentūra: ieškomas skorpionas savanoriškai mirties bausmei amnestija nesiūloma tik dykuma iki gyvos uodegos 194 tik geluonis amžinai primenantis apie amžinybės nebuvimą ir tuštumą – Džiūstu, – džiūgavo Dravenis, – kvaila, bet gerai skamba... – Oho, Dravenis džiūsta iš meilės Giedrei, kuri nežinia kur yra dabar, – nusijuokė Guru Guru. – O aš pradedu atsigauti nuo sunkaus privataus detektyvo darbo, o buvo tikrai prastai... kada nors papasakosiu... džiūstu nuo minties kai vingiais sukas dantračiai raščiai rašytojai vis rašo sukas ratu malūno ratai rašo debesyse savo parašą – O dabar yra rimtas klausimas: kas TA mergina, kuri reikalavo, kad tu ieškotum savęs... – Kada reikalavo? – sukluso Guru Guru. – Tiesiogiai nereikalavo, bet davė užuominą, kad jos ateivių pagrobtas vaikinas yra privatus detektyvas Guru Guru... Taigi kas buvo TA mergina, be to, jos veidas tau buvo labai pažįstamas... Taigi kas TA mergina? nėra jokių merginų yra tik tuštuma ir kosmosas tuštuma ir kosmosas yra nes nėra merginos – Supratau... gal tai buvo Tichė, gal Atėnė, gal Vaidilutė? O gal Ieva ar Lilitė? Man reikia personifikacijos ir Tavo versijos. Labai! Guru Guru reikšmingai tylėjo. – O gal tai buvo Mirtis? – Tssss.. Nepažadinkit jos... taip... 195 Mirtina nuotaka – O aš gyvas, vis dar gyvas... – triumfavo Dravenis. – O aš nežinau, ar aš gyvas. Gal ne... – suabejojo Guru Guru. – Tobulas supratimas! – Jis bejėgis, nes veiksmas gali pakrypti bet kuria linkme... taip, mes kertam iš peties poezijos medkirčiai kovotojai su tuštybe paskendę tuštybėje klausinėjantys apie zen patys esantys zen kvailiai šventieji Dravenis susuko kažkokį kultūros savaitraštį į tūtą rūtą, pažvelgė į lubas. Nebuvo teleskopo, nebuvo ir žvaigždžių. Dravenis atsiduso: o kas daugiau belieka jau pabodo visos kaukės pozos aktai gestai nimbai (nin-bai?) klausti yra klaida neklausti taip pat klaida ir būk tu žmogau geras protingas jautrus atlaidus bejėgis ir bevertis juokiasi šventi kvailiai Guru Guru atėmė pseudoteleskopą ir pažvelgė į sienas, tikriausiai norėdamas pamatyti žvaigždes, bet pastebėjo tik apvalią rozetę (VLKK – kištukinį lizdą). Gal todėl paklausė: ką manai apie spiritizmą dvasias 196 sielas įsikūnijimus kai sukasi malūno svertai ir geria vandenį ištroškusieji Dravenis dar sunkiau atsiduso (jei dar nepastebėjote, mūsų herojai mėgsta dūsauti, – autoriai): – Manau, kad siaurėja interesai, prarandamas žvilgsnio aštrumas, proto skvarba, poetų rankos nepasiekia debesų, o matematikai paklysta savo apskaičiavimuose... Tik pinigų liūnas siurbia protus... Už skatiką prarandama atmintis, pamirštami ne tik telefonų, bet ir troleibusų numeriai, todėl važiuojama bet kur. Kartais bėgama be tikslo, o dvasios kviečiamos paprastai: jos geriamos tiesiai iš butelio, be jokio troškulio, be jokios vilties. Guru Guru, aš esu pagrobtas gyvenimo. Kaip išsivaduoti? Gal šnekinti dvasias? Guru Guru, ar tu žinai, su kuo šneka spiritistai? – Su kuo? Su kuo nešneka? spiritistai šneka su mirtimi ar tu pasiruošęs numirti sako stalas užsakyk karstą ragina žvakės repetuoki repuoki savo laidotuves rašyk paišyk sau nekrologą mirtis turi visas kaukes ir gali šnekėti bet kokiu balsu gali padainuoti ir pašokti jei esi kaltas 197 jei nežinai savo kaltės jei gyveni ir nežinai kas yra gyvenimas jei miršti ir nežinai kas yra mirtis – Eisiu į pasimatymą su JA, žmona neprieštarauja... – tarsi susidomėjo Guru Guru. – Guru Guru, mirtis yra mirtina nuotaka... Nepatariu... Rekomenduoju žarijų taką, musmirių balzamą, šamano būgną. Guru Guru, tapki akrobatu, žonglieriumi, liūtų tramdytoju, kaskadininku, naru... karas naras maras garas atsitiktinumas? o gal tik nupaišytas paišeliu katinas grafitinis? – Freskato freskuojam! – vienu balsu sušuko visi miesto katinai, ir tą akimirką niekas nenumirė, neiškeliavo į Anapilį, nes Mirtis palaimingai klausėsi The Grateful Dead muzikos. Ne firma – Ne firma, ne firma žmogus, ne žmogus, ne žmogus firma, o gal žmogus tik širma... – prie durų plūdosi Guru Guru. – Ir nesvarbu, kas paslėpta už durų, svarbu, kad už klaidas teks susimokėti... Todėl ar verta atidaryti savo, ne savo kabineto duris? miau miauzika mmm uzika 198 muzika tefonų telefonų klaida reikia mirtino minčių patikrinimo miau Laiptinėje nuo laiptų pakilo Dravenis. Bet jis buvo labai judrus. Mikliai užšoko ant turėklų, paskui ant palangės. Tikras akrobatas. O gal čia ne Dravenis? Tai kas? – Guru Guru, – paprašė Dravenis. – Tu buvęs detektyvas, ar gali išimties tvarka man surasti Giedrę... Be jos aš džiūstu... – Reikia pirkti džiūvėsių, tada juos padalinti po lygiai balandžiams, po lygiai katinams... Ir laukti. Laukti, ilgai laukti. – Nenoriu džiūvėsių. Aš jau negaudau balandžių. – Draveni, tu esi jaunas ir žvalus, pats gali surasti Giedrę... O aš, kaip matai, prislėgtas rūpesčių, stoviu prie paslaptingų durų ir galvoju, ką man daryti. Dravenis it patyręs cirko akrobatas nušoko nuo palangės ir paklausė: – Pamiršk duris... Kol kas... Pasakyk, kaip tau sekasi? Kaip džiaugiesi vasara? – Dar nežinau... Noriu įkurti savo firmą. Aš pavargau nuo filosofijos, nuo disertacijos, nuo kūrybos... Einu ilsėtis. – O kaip tu ilsiesi? – smalsavo Dravenis. – Miegu, – atsakė Guru Guru, – miegas man jau tapo įprastu slėpimosi nuo pasaulio būdu. Užmiegi ir nieko nejauti, ir sapnuodavau įvairius sapnus – nuo malonių (retai) iki košmariškų (dažnai). – Guru Guru, o tu pabandyki užmigti ant laiptų, parke ant suolelio, ant šaligatvio... Ir tave aplankys reikšmingi sapnai, – aiškino Dravenis, – man dažnai taip nutinka... – Vienąsyk užmigau ant laurų... Pabudau su aukso medaliu ir premija rankoje. Gaila, tai vis dėlto buvo sapnas... 199 – Jėga, o man regis, kad tu stovi ne prie savo durų... Čia yra įsikūrusi kažkokia firma... – įspėjo Dravenis. – Tai ne slapta firma. Dabar tokių nedaug. O ji dirba ne slaptai. Nes nieko nedirba. Už pinigus. – Bet mes esame įslaptinti, nes negauname darbo ne slaptose firmose... Kaip reikia išslaptinti save? – susidomėjo Dravenis. – Reikia apsimesti ne slaptu, tada visi laikys slaptu, arba atvirkščiai. Sumaišyti kortas demiurgo kepurėje... Dravenis pastebimai ūgtelėjo, tik dabar Guru Guru pastebėjo, kad jis vilki fraką. – Ar tavo cilindre yra kortos? – paklausė Guru Guru. – Visi Arkanai, – pasigyrė Dravenis. – Ar Kanai, ar Holivudas, vis tiek popsas... Reikia eiti nepriklausomo kino keliu. Kurkim filmą apie paskutinįjį pasaulyje dviratį, kuriuo pavažiavęs mokslininkas suvynios išradimą į formulę, ir kurį laiką žmonija dviračio išrasti nebegalės. – Siūlau vienaratį arba triratuką... Guru Guru, pavirsk mažu vaiku! – šūktelėjo Dravenis. Žaibiškai pasikeitė dekoracijos. Laiptinė pavirto smėlio dėže. Guru Guru sugrįžo į palaimingą vaikystę, kuri šaunesnė už visus holivudus ir žaidžia nepriklausomus žaidimus. Šalia tupėjo katinas. Guru Guru panoro dresuoti tigrą, mokyti jį skaityti vaikiškas knygeles. – Štai Pifo nuotykiai! – paslaugiai tarė katinas. – Rato nereikia, nebereikia rato. Nenoriu dviračio... Jis pridarė tiek bėdų... Geriau išraskime ką nors, kas dar nebuvo išrastas. Kas tai galėtų būti? – Aš nieko nenoriu išrasti, nes esu ne mokslininkas, – atsakė katinas ir kažkur nubėgo. Smėlio dėžė pradėjo greitai suktis. Guru Guru prarado pusiausvirą. Atsitokėjo jis toje pačioje laiptinėje, prie tų pačių durų: – Galbūt Žemė – tai kažkieno firma, o aš esu ne firminis, todėl nerandu vietos po saule... 200 Tik dabar Guru Guru pajuto kažką suspaudęs delne. Atlenkė pirštus. Tai buvo raktas. Guru Guru lengvai atrakino duris ir įžengė į savo kambarį, prisėlino prie molberto. Dabar jis žinojo, ką reikia piešti. Raktą. Raktą, kuris atrakins Žemės, jo būsimos firmos duris. Išlaisvinkite rankas! Šis klausimas tampa aktualus, kai rankos yra surakintos antrankiais, apyrankėmis, žiedais. Taigi, ponai, išlaisvinkite rankas! Išlaisvintos rankos vėl surakina laisvas rankas, ir tenka gerti skystą auksą, užkandant deimantais ir rubinais. – Ne! – Kas „ne“? Guru Guru nugirdo pokalbį, kurio nebuvo, bet neišgirsti žodžiai įstrigo galvoje. Reikėjo išlaisvinti galvą. Kaip? Iš pradžių galima parašyti eilėraštuką. Guru Guru išlaisvino poetines mūzas, ir štai: kas ne kas taip ne taip kas taip ne ne ne taip taip kas ne – Tokie žodžiai paprastai ištariami išėjus iš popkoncerto ar restorano, kuriame skamba restoraninė muzika. Guru Guru, kas yra restoraninė muzika? Ar apie ją kas nors rašė? – paklausė Dravenis. – Kur tavo rankos? Aš klausiu, kur tavo rankos? – beveik rėkė Guru Guru. 201 – Atsakius į šį klausimą netenkama rankų... – paaiškino Dravenis. – Todėl geriau paklauski – kur mano galva? – Raitelis gali būti ir be galvos, bet rankos... Jos niekada nebūna vietoje... – Štai keli demokratijos lozungai: išlaisvinkite mūsų rankas! Laisvę rankoms! Guru Guru, kaip įgyvendinti šiuos lozungus? – Laisvę ausims, zuikiams, agurkams ir konservuotoms daržovėms! – tarsi rekomendavo Guru Guru. – O kaip marinuotoms daržovėms? Ar jos nusipelnė laisvės? – sukluso Dravenis. – Jos nusipelnė nelaisvės! – nukirto Guru Guru. – Pacituosiu kelias ištraukas: „Pamarinuoti žmonės suminkštėja ir įgyja aromato“, – iš reptiloidų kulinarinės enciklopedijos (RKE, psl. 13, 14). „Aitrieji pipirai, bazilikai, česnakiukas ir krapai suminkština juos galutinai, tada jau galima patiekti“, – RKE, psl. 13, 14. – Guru Guru, žmonėms jau nereikia laisvų rankų... Tuoj mus visus suvalgys, – šiurpo Dravenis, – todėl pažvelkime paskutinį kartą į savo rankas... – Draveni, rankos – tai blogis, jei žmogus turėtų keturias letenas, būtų pasaulis šviesesnis... – Ir bėgtume mes greitai, kaip gepardai... O reptiloidai? – nenurimo Dravenis. – Reptiloidai visiškai atitrūko nuo tikrovės ir paskendo savo kulinarinėje filosofijoje. Jie gali būti senovinės civilizacijos reliktai... tos, kurioje vieni kitus valgė... reptiloidas valgo marinuotą reptiloidą kur jūsų rankos? aš klausiu, kur jūsų rankos ??? piktinasi reptiloidas 202 ir vėl valgo kitą reptiloidą kaip gerai kad niekas nežino kur yra jūsų rankos Reziumė: nebūtina išlaisvinti rankas, rankų nėra, kalbama, kad sočiai pavalgius išauga (atauga?) rankos. Melas, visi žino, iš kur kojos dygsta! Paukščių kalba – Skaičiau, kad paukščių kalba yra pirmoji, ir žmonės iš jų išmoko kalbėti. Kodėl jie neišmoko tylėti, tarkim, iš grybų? Būtų tylinti žmonija. Kiek nesąmonių nebūtų parašyta... Arba parašyta tyliai... Kiek oratorių tylėtų... – samprotavo Guru Guru. – Guru Guru laukia rudens, nes nori grybauti, mokytis iš jų tylos ir vizijų... – patikslino Tyla. – O uogos? Kaip uogos? – sukluso Guru Guru, išgirdęs, kaip tyliai, vos girdimai, šneka sienos. – Uogos pažadina Guru Guru romantiškus jausmus, ir jis renka uogas savo Mylimajai... – nutilo Tyla, ir Guru Guru užrašė eiles, kad niekad jų nepamirštų: ir jie nueina saulei besileidžiant ir jie sugrįžta saulei patekant ateina į pasaulį Meilė pažadinti snaudžiančių spalvų kambarys pavirsta rūmais kai ateina Mylimoji knygos tampa lengvos pūkinės o muzika išardo visas minčių pertvaras abejones 203 dingsta visi atstumai ateina Meilės akimirka čiulbėti lakštingalos balsu Teisingas gyvenimas Guru Guru kartą prisipažino: man paukštis pasakė dainuosiu tau banaliai paprastai trivialiai nes aš esu giesmininkas bet aš iš gamtos Dravenis galėjo atsakyti, nes jo nebuvo šalia. Guru Guru kalbėjo su savimi. Pats užduodi klausimą, pats ir atsakai. Tai teisingausia diskusija, tiesus tiesos kelias. gamta paprasta paprastesnė už poemą už dainą ir tai žino lakštingala ir varna bet mes ateisime ten ten kur nėra gamtos plastmasiniai paukščiai retkarčiais nugieda gmo užauga iki penkto aukšto 204 o kalėdinės eglutės visos iš nuliukų vienetukų holograma nė gramo realybės jokios savasties substancijos pažinojau gyvą hologramą judėjo šoko ir dainavo paskui be garso išgaravo sakyki man ar buvo ji tikra pasakyk man ar tu esi tikras tada aš pasakysiu ar holograma buvo tikra aš netikras ir ne tigras ne dirbtinis bet sukurtas Guru Guru neabejojo – pradžia gera, o pabaiga (ne) turėtų būti tokia: ne dirbtinis bet ir nesukurtas Absurdistano radijas kalbėjo ir nelaukė jokių skambučių, nereikalinga jokia nuomonė, jokia apklausa, ir taip jau viskas aišku... – Guru Guru, visi (o gal ir ne?) nori gyventi teisingai. Ir kodėl? Sakoma, kad tik klaidos ištaiso gyvenimo kreivę, kad visi skriestuvai meluoja, o liniuotės brėžia kreivas linijas. Ar tu nori gyventi teisingai? Ar tu gyveni teisingai? Guru Guru nepasidavė Absurdistano propagandai: „Sukurtas. Sukurtas. Sukurtas... Aš esu sukurtas!“ 205 Nurimęs Guru Guru mąstė giliau: karvė mūkia einu pamelšiu Absurdistano radijas kvatojo: jei tu nori būk sukurtas nori teisingo veiksmo skubi pas šventą karvę atsigręžk atgal ir ką tu pamatysi Štai ką pasakė Dravenis Absurdistano radijo reporteriui: – Kai atsigręžiama atgal, kas pastebima? Aš, vairuodamas automobilį, noriu žiūrėti atgal, bet negaliu... Tai mane liūdina... Man liepiama žiūrėti į priekį... Mane valdo gyvybė, mane valdo keleiviai, mane valdo trasa, mane valdo, valdo, valdo... Ir kai aš nepaklusiu – bus avarija. Kentės visi. Vadinasi, gyvenime yra taisyklės, kurioms mes turime paklusti. Kas kuria taisykles? Guru Guru išjungė Absurdistano radiją. esu kaip galiu nebūt karvė nešventa ji mūkia todėl einu pamelšiu mūūūūūūūūūūūūūūūūūūūūūūūūū taisyklės mūūūūūūūūūūūūūūūūūū ū ū ū ū ū 206 Į kambarį atėjo katinas. Jis protingas, jo negalima išvaryti. Katinas prabilo: – Ar tu nori absoliučios veikimo laisvės? Ar tu nori atsakyti už savo poelgius? O gal tu nori, kad atsakomybės naštą temptų kokia nors institucija? nulis laipsnių kelvino karvė tempia plūgą kurgi dingo jautis jis išmoko hieroglifiką ir rašo savo nuotykius štai raštijos pradžia ir feminizmo pabaiga au miau – Guru Guru, man regis, tu stebi, kaip verda vanduo, kaip skleidžiasi žali lapai, kaip traukia arbata. Bet tu nenori stebėti savęs, tirti savo proto. Tu renki informaciją. Ir pasakyk man, kokia informacija yra vertinga? Kokia informacija yra tau vertinga? Guru Guru atsakė katinui, nes nė kiek nenustebo: vanduo verda su lapais bet tai ne vanduo tai babelio arbata verda kaitra vertinga informacija ar ne nežinodamas neužvirtum vandens su lapais – Babelio arbata? Kas tai? – paklausė katinas. 207 rytoj jau liepa tai liepų arbata su berželiu birželį dar nesupranti nejau kad mes arbatos įkaitai vaistažolės mes Katinas pavirto katinu, todėl kalbėjo protingai: žmonės savo buvimu gydo visas galaktikos ligas paukščių takas kalba paukščių kalba ar to pakanka ar to maža aš tik pamačiau kad lauke tamsu ir kažkas įjungė žvaigždes dangus pavirto žvaigždėlapiu žmogus pavirto erdvėlaiviu ir mintys nuskrido aukštyn kol pasiekė supratimą kas tu esi ir kam tu esi Guru Guru panoro atsakyti: pienas arbatoje pienas kavoje žengia pėda kopoje keistoje 208 smėlis ženklas keistas kreivas einame visi į (ne) pražūtį arbatos gertų Drakono kiaušinis Nuo muzikinės apokalipsės išgelbės tik Drakono kiaušinis – Armagedono specialistas. – Reikia pagalvoti, kas gi įvyks toliau, – paklausė Dravenis. – Viskas... Drakono kiaušinyje jau gimė holograma ir užgrojo melodiją, – atsakė Guru Guru. – Guru Guru, garbė klausytis hologramos, didelė garbė nusifotografuoti šalia hologramos ir parodyti draugams ir draugėms, pagirti, štai aš, o štai čia – holograma, – svajojo Dravenis. Bet Guru Guru nebuvo toks optimistas: holo holo holy holy gramas gramas holokilogramas O Dravenis svajojo: šventa šventa šventa į koncertą skuba nusidėjėliai melsti žvaigždžių atleidimo garsių garsų melodijos tai kas kad kreivai skamba gitaros ir nėra balsų ant kelių kriskite niekšai atėję su bilietais ir be bilietų 209 Guru Guru itin surimtėjo: kelionė tolima kelelis dulka dulkės kvantinės be kantri pėdsakų Absurdistano radijas praneša: krenta į duobę žvaigždė sprogsta estrada Dravenis neišsigando: ar galima gyvam pabėgti iš koncerto Bet Guru Guru nebuvo toks optimistas: ne ne ne ne niekas nepabėgs tai juk kvantinis koncertas hologramoje Absurdistano radijas kartojo ir kartojo: blaškosi įkaitęs protas galvoje muzikos nėra virpa dvejetainis skeletas uždara holograma Po antro metalo smūgio liks tik aukštos garso kolonėlės stiprintuvai ir krūva CD cd cd cd dc dcd dvd dc dc dc ac dc...................... Pasigirdo trukdžiai... Guru Guru išmetė pro langą radijo aparatą ir pataikė į tvorą. „Vandalas!“ – sušuko katinas – melomanas, inteligentas, eruditas, bet ne banditas... 210 Varna ir pica – Atrodo, kad viskas, pasiekta riba, neįveikiamas barjeras, bet kažkaip (nemėgstu šio žodžio) gerai... Tikrai gerai... superrrrrrrr šalta skauda galva vadinasi artėja karščiai puola durniai durniai puola artėja karščiai skauda galvą šalta a? Guru Guru pasijuto visiškai atkirstas nuo miesto šurmulio, tarsi išbridęs iš siaurų senamiesčio gatvių, pametęs plačiose aikštėse svajones. Ant asfalto burkuoja balandžiai, bet tik varnos atneša girių gausmą, kuris persmelkia kiaurai. Mieste visada šalta, net kai nepasiruošusius namus užplūsta karščiai, barokiniai fasadai visada išlieka įmantriai šalti, ir jau nebereikia įlipti į seną troleibusą – galima iš bet kokio taško pamatyti, kaip lėtai plaukia miestas, pakėlęs rudas čerpių bures. Guru Guru žinojo, jei jis paliks miestą, liks tik abejingi klevai, ir tik stogai surinks nukritusius auksinius lapus. Ateitis jau supakuota į picų dėžutes. Kai artėja karščiai, mieste daug geriama ir valgoma, bet niekas negali sužinoti, kas yra kvadratinėje picos dėžutėje, – etiketės visada užklijuotos kita puse, ir visi mato tik baltą kvadratą, ant kurio nedrįsta rašyti baltų eilių. 211 Guru Guru kartą ant tokios dėžutės užrašė jam patikusios grupės vardą ir kūrinį. Deja, užrašė lietuviškos grupės vardą ir greitai pasigailėjo. Atvažiavo picų išvežiotojas ir pareikalavo grąžinti picą. – Negaliu, aš ją jau suvalgiau... Galiu dar kartą sumokėti, – diplomatiškai derėjosi Guru Guru. – Ne, pinigų man nereikia, grąžinkite picą! – tūžo Išvežiotojas (dabar jis bus taip vadinamas visada). – Antraip aš jus paduosiu į teismą. Guru Guru niekaip negalėjo nurimti ir mąstė, kas galėtų padėti... Kas?.. Nuo visokių menkystų šantažuotojų... Pica? Pica? Gelbėkitės nuo picų! O ką veikė mieste Dravenis? Jis gyveno priemiestyje, todėl palėpėje kasdien atrasdavo naujų kaukių, tuščių saldainių dėžučių, senų magnetofono juostų, kurias naktimis klausydavo vaiduokliai. – Draveni, kaip man grąžinti picą, kurią suvalgiau? – paklausė Guru Guru. – Manau, į šį klausimą galėtų atsakyti Varna. Varna tuoj pat atskrido, žemai nusilenkė ir pasiūlė savo paslaugas. (Rašoma tyliai.) – Gerbiama Varna, ar jūs domitės muzika? – paklausė Guru Guru. – Ar rašote šiuolaikinių Lietuvos grupių apžvalgas? – Tik ne lietuviškos. Man nuo lietuviškos muzikos bloga, bloga, šiandien man bloga... Lietuvos išpuikėlių sukurta muzika bevertė! Paklausykite, kaip aš jums padainuosiu! Neįprastai garsiai ir labai ilgai rėkė varna, ir jos talentingas koncertas pavirto užtvaru, kuris užkirto kelią Išvežiotojui. – Kur man dėti picas? – pasipiktino Išvežiotojas. ant žemės ant žemės tarp žemuogių 212 ir atskris slapti paukščiai be garso, be triukšmo ir kiekvienoje picos dėžutėje atras CD bet išvyniot negebės tik snapą uždės ir gros natūralūs patefonai Baigusi rečitalį, Varna pasakė išmintingus žodžius: – Tik atsigėrę šaltinio vandens suprasime, kad visi šuliniai vienodo gilumo, kad vanduo niekada nevirsta ledu ir niekada šešėliu neužtemdo aisčių akmens... Varna nutilo. – Malonėkite dar vieną patarimą. – Guru Guru, visada reikia turėti atsarginį kelią Varna nuskrido. Išvežiotojas nuvažiavo. Guru Guru vėl liko vienas. Vienas. Vienas. Vienas. 1. ////////123////////000///// Tokiu „nenulaužiamu“ kodu Dravenis įslaptino Guru Guru vienatvę. Guru Guru keliauja į paralelinį pasaulį Klaidžiodamas mišku Guru Guru sutiko Varną, kuri kitados mėgo rašyti ilgus straipsnius apie lietuviškas grupes. – Ar ką nors rašote? – mandagiai paklausė Guru Guru. Varna išdidžiai riktelėjo, bet nepratarė nė žodžio. Guru Guru įsižeidė ir, numetęs bloknotą ant akmens, sėdėjo tylėdamas. Nekalba Varna, o Guru Guru žiūri į grybą. Varna ilgai skraidė ratais ir pagaliau teikėsi prabilti: – Guru Guru, ar tu sistema? – Labai uždara sistema... – Kokios uždaros sistemos galimybės? – smalsavo Varna. 213 – Jokio atsivėrimo – pati geriausia galimybė. Varna nutūpė ant akmens, snapu iškilmingai pakėlė numestą bloknotą. – Guru Guru, saugoki savo talentą, nebūk naivuolis, tu manai, kad aš gyvenu miške? Ne, aš gyvenu kitokiame miške, stebuklingoje girioje, erdvėje, kurią jūs mėgstate vadinti paraleliniu pasauliu. – O koks tas paralelinis? – atsainiai pasiteiravo Guru Guru. – Labai nori pamatyti? – Norėčiau... – Pažadėk, kad neužsibūsi ir pagal mano komandą sugrįši atgal, – įspėjo Varna. Guru Guru Mylimoji paprašė Dravenio surasti jos vyrą, gal pasiklydo miške. Dravenis praskyrė krūmų šakas, ir ką jis pamatė? Guru Guru sėdi ant kelmo ir žiūri į grybą. Grybas žiūri į Guru Guru. Jiedu žiūri vienas į kitą. Akistata. – Tolesnė įvykių tąsa – tik po tavo verdikto! Laukiu... – atsargiai įsiterpė Dravenis. – Verdiktas bus! – suriko Varna. Guru Guru paėmė Grybą už rankos ir jie nuėjo kažkur. Tolumoje kaukštelėjo medinis plaktukas. Dravenis prisėdo ant akmens ir, palaimingai susikūręs sienos vaizdinį, nudelbė akis į žalią mūrą. Meditavo, o veiksmas kvailiojo toliau. – Guru Guru, kodėl tu žiūri į grybus? – nustebo Varna. – Žiūrėki į mane! Guru Guru sėdėjo it sustingęs, užhipnotizuotas, paralyžiuotas... Nežinia koks. – Čia kažkas ne taip, nesuprantu, kas vyksta... Guru Guru, žiūrėki į mane! – itin garsiai riktelėjo Varna. – Būk džentelmenas, ne grybas! 214 – Tu irgi grybas, Varna. Aš žiūriu į nežinia ką. Oi, čia jau déjà vu kažkoks, antras dublis. Varna? Kur tu? – Aš ČIA, ir ne grybas, bet TEN galiu būti bet kuo, – gyrėsi Varna. Guru Guru pajuto, kad jo kojos grimzta į samanas. Miškas tapo violetinis, o Varna pavirto elegantiška meno kritike. – Štai, Guru Guru, tu atvykai į mano pasaulį! – džiūgavo Varna. – Visi jūs grybai, grybai, grybai! – šaukė į samanas grimztantis ir grybu virstantis Guru Guru. Tyla yra matinė ir moka paslėpti visus tikrovės kampus. Lieka tik apvalumai. Nušlifuotas grožis. Jokių incidentų, pasakiška ramybė. Guru Guru pamatė visus savo priešus, pavirtusius gerais draugais. Prie jo pribėgo Galigantas ir padovanojo dėžutę saldainių. – Paralelinis šokoladas, daug nevalgyk, – įspėjo Varna. – Grybai nebijo eutanazijos, nes jie iš karto reinkarnuojasi į kitus grybus... Guru Guru suvalgė vieną saldainį, kuris buvo skanus kaip grybas, gal nuodingas, gal... – Haliucinogeninis, – patikslino varna. – Jei suvalgysi dar vieną, liksi ČIA amžinai. Ir suvalgė. Ir liko. Ir ne amžinai... Pagaliau Dravenis, atsitokėjęs nuo meditacijos, pamatė ant kelmo sėdintį Guru Guru, begraužiantį grybus, beklausantį varlių koncerto. – Ša! Tuojau pradės griežti žiogai... – įspėjo Guru Guru. Ledi Varna iš prabangaus (krokodilo odos) rankinuko išsitraukė bloknotą ir parkerį ir pradėjo rašyti kritinį straipsnį. – Guru Guru, eiki namo... – maldavo Dravenis. – Neisiu... man ČIA gerai! – spyriojosi Guru Guru. 215 Pagaliau visa jėga smogė žiogai, svirpliai ir varlės. Ir kad ims medžiai šokti vugį bugį, hugį hugį, pagį pagį... Netrukus atvyko miško greitosios pagalbos automobilis. Išlipo sanitarai vilkai. – Vešime į reanimaciją! – O aš pats vilkas, vilko pilko nebijauuuuu, – dainavo Guru Guru. – Kaip gražu miške, – itin noriai pritarė medikai vilkai. Netikėtai Dravenis atidarė juodų akinių stiklus ir uždainavo, matyt, prisiminęs astronauto jaunystę: – Žeeeeemė iliuminatoriuj, Žeeeeemė iliuminatoriuj... Vienas vilkas „išjungė“ Dravenį profesionaliu alkūnės smūgiu. Dravenis išsyk suprato, kad jis ne iš tos operos, o Guru Guru linksmai šoko boogie woogie su ledi Varna. – Reanimacijos nereikia, – konstatavo chirurgas Lokys. Išvažiavo vilkai, nušlepsėjo Lokys. Tik Guru Guru vis dar šoko su ledi Varna. – Nežinau pabaigos, – beveik nuliūdo Dravenis. – Guru Guru, reikia tavo akcento, taško, pauzės, sulaužytos gitaros, orkestro duobės... Ir šokis bus baigtas. į parko suolelį įkliuvo pelė įkliuvo pelė į parko suolelį įkliuvo varlė įkliuvo varlė užstrigo abi jos tarp suolo lentų tarp suolo lentų ir sako viena kitai tai mes aš ir tu 216 – Remember Woodstock, – nusijuokė Dravenis. Ledi Varna pavirto paprasta varna, o Guru Guru nustojo šokti. – Tai ką, reikės vėl grįžti namo? – Future blues, – atsakė Dravenis. – Kalbėk lietuviškai, – pasipiktino Guru Guru. Pagaliau draugai išbrido iš užburto miško, ir Guru Guru pašoko nuo žemės, išvydęs seną troleibusą. Jis buvo laimingas. Tikrai. Guru Guru įlipa į troleibusą Atsidarė priekinės troleibuso durys. Prie vairo sėdėjo jau beveik pamiršta dama, paslaptinga užsakovė, norinti, kad Guru Guru surastų pats save. Tai buvo Mirtis. – Lipk vienas, Dravenis tegul palaukia kito troleibuso, – paragino vairuotoja. Guru Guru pakluso, niekas nedrįsta prieštarauti Mirčiai: nei karaliai, nei prezidentai, nei paprasti žmonės. Guru Guru atsisveikino su mirtinai išblyškusiu Draveniu ir, drąsiai įlipęs į visiškai tuščią troleibusą, atsisėdo šalia Mirties. – Elektrinis katafalkas, originalu, – šyptelėjo Guru Guru. – Dar ne, – lediniu balsu atsakė Mirtis, bet netrukus nusijuokė ir linksmai pridūrė: – Tai paskutinės vilties troleibusas. – Jei mane veži ne į kapines, tai kur? – Į darbą, gerbiamas sekly! Ar pamiršai užduotį? Avansą tai paėmei? Guru Guru prisiminė 1000 eurų, kuriuos jau senokai išleido. – Gerai, aš pratęsiu savo paties paieškas, – pažadėjo Guru Guru. – Nė kiek neabejoju, – pridūrė Mirtis, – o dabar lipki iš troleibuso. Jau atvažiavai. Guru Guru sugrįžo namo kur kas anksčiau, todėl nerado savo Mylimosios. Ji laukė ateityje. Kantriai ir (ne)ilgai. Bet Guru Guru žinojo, kas bus, todėl sudarė paslaptingą sąrašiuką. Tai buvo Nostalgiškų daiktų sąrašas, imamas į kelionę, kuri surengiama kartą per metus, kai Guru Guru apima chondra. 217 Tada jis nebežino, ką daryti, išsirenka kelis tokius daiktus, susimeta į kuprinę ir išvažiuoja, kur akys mato. Dažniausiai tai CD grotuvas su Jeanu Micheliu Jarre’u ir kai kuo stipresniu, gal Nickas Cave’as, Current 93, Death In June... Gal muzikinė dėžutė su daina apie Paryžių, kurio, deja, jo mama jau niekada nepamatys. O ji išmokė Marselietės... Guru Guru pasinėrė į vaikystę ir nebenorėjo būti „didelis“. Užsidarė savo kiaute nuo šio baisaus pasaulio. Ir niekam nieko nesakęs iškeliavo. Kur akys veda. Kur saulė šviečia. Guru Guru išvažiavo senelio dviračiu, kurį surado tuščiame garaže. – Kaip praverstų dabar Dravenio Chrysler... Kelias buvo įtartinai siauras, neasfaltuotas, o virš galvos skrido didžiulė Varna: – Guru Guru, bėgi nuo savęs? Niekur nepaspruksi! – O minčių nėra... – visai neapsidžiaugė Guru Guru. – Tuščias gyvenimas be minčių... Guru Guru sustojo, nusviedė dviratį į griovį ir nuėjo pėsčias. Kur važiuoti be minčių? Kai nurimsta mintys, nereikia jokio transporto. Guru Guru numetė ir batus. Jie nereikalingi. Atsiskyrėliai eina basi ir džiaugiasi, kad neturi nieko, net ir minčių. – Pažvelki į Nostalgiškų daiktų sąrašą, – paragino Varna. Guru Guru pažvelgė į popieriaus lapą, o jis buvo tuščias. – Kur aš atėjau? – pašiurpo Guru Guru. – Tu iš niekur neišėjai. Tu vis dar ČIA! – džiūgavo Varna. – Pažvelki, ten tavo namas, stovi vienas lauke, išplėštas iš miesto konteksto. Gali užeiti... – Ir užeisiu! – tarė Guru Guru. Guru Guru atsargiai pravėrė savo buto duris. Tuščia. Guru Guru pagaliau išgyveno Tuštumos jausmą, nes praėjo pro Tuštumos vartus. Dabar metas sugrįžti. Bet kaip? Guru Guru prisiminė seną triuką – reikia paspausti jungiklį ir uždegti šviesas. Bet jungiklis buvo butaforinis. Ką dabar daryti? Ką daryti? Tai 218 turbūt dažniausias klausimas, kurį sau pateikdavo Guru Guru. Deja, jis niekada nežinodavo atsakymo. Iškeliaudavo ir grįždavo be atsakymo... Guru Guru išėjo į lauką, o jo namas tapo visiškai mažiukas, kaip vaikystės žaisliukas, kurį kažkada padovanojo motina. – Vaikystė – be vaikystės, praeitis – be praeities... O kas vyksta dabar? Varnos karksėjimas tapo vos pakeliamas. Merzbow – „Minus Zero“. Ne, kiečiau, kur kas anapusiau, paraleliau, tamsiau... Raibo akys, švelniai detonavo kelias. Pakilo dulkės. Ir kai vėjas jas nupūtė šalin, Guru Guru stovėjo prie to paties troleibuso. – Guru Guru, – įspėjo Dravenis, – nelipki į troleibusą. – Žinau, – atsakė Guru Guru ir pro atviras duris skubiai įstūmė Dravenį. Troleibusas nuvažiavo, o Guru Guru pagaliau sugrįžo namo. Buvo kiek neramu dėl Dravenio, bet jis mistikas, tai jo pasaulis, tegul pasidžiaugia... Degtukų dėžutė Minus Zero? Zero minus, zero plus, zero ZEEEEEERO (slapti laiko mašinos kodai). Guru Guru kasnakt sapnavo tą patį sapną – seną degtukų dėžutę. Ir ką tai galėtų reikšti? Bejėgiai buvo visi sapnininkai, negelbėjo nei Sigmundas Freudas, nei Carlas Gustavas Jungas, nei popliteratūra apie sapnus. Atsakymas atėjo nelauktai: kai Guru Guru nejučia užsnūdo prie kompiuterio, sapne pasirodė Varna, ir ji nurodė tikslų adresą – Titano gatvė 4. Varna ragino nedelsiant ten nuvykti... Gatvė buvo pažįstama, namas taip pat. Guru Guru paėmė raktą, kurio paskirtis jam buvo nežinoma, ir lengvai atrakino duris. Į senus, pamirštus namus sugrįžtama atrasti savęs. Iš naujo, iš pradžių, iki atminties praradimo. Tik dabar Guru Guru 219 pastebėjo, kad jo atmintis nėra vientisa. Buvo didžiulė properša, raguva, kurioje galimai slypėjo didžiulė paslaptis. Ir ką veikė šiame kabinete Guru Guru, kokį jis dirbo darbą? Gal padės galvosūkį išspręsti interjeras? Deja... Kambaryje buvo tik stalas, spinta, kėdė, fotelis. Visi stalčiai buvo tušti, nė vieno popieriuko. Nebuvo net kompiuterio. Nieko. Guru Guru atsargiai atidarė spintos duris ir ant lentynos pamatė paprastą degtukų dėžutę. Staiga kažkas pabeldė į duris. – Įeikite, neužrakinta, – šūktelėjo Guru Guru. Į kambarį įskrido Varna ir, nutūpusi ant fotelio, pavirto mergina. – Puiku, – beveik nudžiugo Guru Guru, – mes jau pažįstami... – Aš tavo geriausia draugė, laborantė ir padėjėja, – pasigyrė Varna. – Tu dirbi man? – Nejaugi pamiršai? – beveik įsižeidė Varna, bet staiga jos balsas tapo liūdnas. – Tau JIE kažką padarė. Tu esi mokslininkas ir išradai laiko mašiną... Tave norėjo likviduoti, bet apsiribojo tik tuo, kad negrįžtamai ištrynė tau atmintį, tiksliau, visą mokslininko karjeros laikotarpį. Tik dabar Guru Guru prisiminė, kad atminties vilkduobėje visą laiką kaukolės fone garsiai skambėjo beprotiškai nuostabi MAGMA muzika – Mëkanïk Dëstruktïẁ Kömmandöh – ir skaičiai 38:47. Peršokęs per prarastos atminties bedugnę, Guru Guru paklausė: – Ir ką gi aš išradau? – Štai šitą degtukų dėžutę... Atsargiai, tai laiko mašina... Nesusiprotėjo žiopliai, paėmė kompiuterį, visus tavo užrašus ir dingo, bet visa medžiaga bevertė, tavo išradimas nebuvo niekur užfiksuotas... Tai, ką tu išradai, niekur nėra užrašyta... Guru Guru atsargiai vartė degtukų dėžutę. Etiketė geltona, trys žirgai ir užrašas – Sprint. 40 vienetų. Guru Guru atsargiai atidarė – nė vieno degtuko. – Ar tu žinai, kaip veikia laiko mašina? 220 – Žinau, bet dabar nesakysiu, – pasigyrė Varna. – Paimk dėžutę ir tuoj pat sugrįžki namo. Čia būti pavojinga. Pakalbėsime vėliau. Varna išskrido pro langą, o Guru Guru skubiai paliko kabinetą, užrakino duris ir raktą išmetė į upę. Viskas. Belieka pridurti OM, AMEN ir eit miegot... Tobulas pasaulis sugrįžo trumpam.. Bet tai buvo tik pradžia... Pūstelėjo neįtikėtinai šaltas vėjo gūsis. Guru Guru krūptelėjo, sapne atsakymo nebus. Reikia surasti laborantę Varną. – Ją jau pakėlė į mokslų daktares... vilties nėra... – sufleravo neklystanti intuicija. – ...neatskris... Pasisavins tavo išradimą, apsigins disertaciją! Bet Guru Guru rankose buvo laiko mašina, tik bėda ta, kad jis nemokėjo ja naudotis. Kitoje degtukų dėžutės pusėje buvo vos įžiūrima klaviatūra. Guru Guru mokėjo, mokėjo, tik pamiršo, todėl visąlaik nervingai spaudė ne tuos klavišus. kodas kodas kodas laikas laikas laikas mokslas mokslas mokslas ir dar kažkas kažkur kažkiek kažko Guru Guru iš nevilties dar kartą atidarė degtukų dėžutės stalčiuką. Viduryje gulėjo trys paršiukai: Nif Nifas, Nuf Nufas ir Naf Nafas. Atrodo, tokie buvo jų vardai? Guru Guru skubiai uždarė stalčiuką ir pasakė: – Žemė geriau negu visos knygos moko mus. Todėl, kad ji mums priešinasi. (Antoine’as de Saint-Exupéry, Terre des hommes, 1938.) Skraidanti dėžutė. Pakeista sąmonės būsena, arba Kokie Jūsų mėgstami hieroglifai? Ant stalo gulėjo degtukų dėžutė ir magnetiškai traukė Guru Guru žvilgsnį. Sunku atplėšti akis nuo laiko mašinos, ypač kai ji jau sukurta, bet nežinia, kaip ja naudotis. Guru Guru 221 miglotai prisiminė pagrindinį savo naujos doktrinos teiginį: kiekvienas žmogaus pagamintas daiktas yra laiko mašina. Išradimo esmė buvo reali galimybė „užkurti“ bet kokį daiktą, prietaisą ir priversti jį dirbti nauju režimu. Tokiu atveju kuo gi ypatinga ši paprasta dėžutė: išrasta ir neišrasta, sukurta ir nesukurta, svetima ir sava. Guru Guru jautė, kad čia yra paslėptas raktas, kodas, šifras ar dar kas nors. Tiesa, kitoje pusėje pieštuku buvo nubraižyta klaviatūra: skaičiai 1, 2, 3, 4 ir penkios raidės – a, b, c, d, e, ir dar vienas tuščias, be jokio pavadinimo mygtukas. – Mano gyvenime – tik daugtaškiai ir jokios perspektyvos, – burbtelėjo Guru Guru. – Laborantė Varna nesirodo, ir visai logiška, ką tik „iškepta“ mokslų daktarė nesiteikė atvykti pas atmintį praradusį mokslininką, išradėją, nepamenantį savo išradimo. – O ką aš pamenu? Guru Guru įtempė smegenų raumenis, kurių nebuvo, ir pasiruošė minčių šuoliui, kuris buvo neįmanomas. Staiga Guru Guru prisiminė Dravenį. Draugas liko paralelinėje erdvėje, reikia jį sugrąžinti atgal į „normalią“ erdvę. Bet kaip tai padaryti? Guru Guru buvo įsitikinęs, kad pagelbėti gali tik ši paprasta degtukų dėžutė. Laborantė Varna žino paslaptį, bet slepia. Guru Guru neatidėliodamas nuvyko į Miško akademiją. Kelią rodė medinė lentelė, ant kurios buvo išblukęs, vos įžiūrimas herbas: laužas, virš jo – karūnuota varna, o apačioje užrašas, devizas: „Laikas juda į visas puses.“ Guru Guru netrukus priėjo seną, apgriuvusią užeigą, pavadintą „Varna ir karūna“. Smuklininkas buvo itin paslaugus, kai Guru Guru užsakė žaliosios arbatos, bet sumokėjo kaip už butelį brangaus vyno. – Pasakykite, ar dažnai pas jus atskrenda Varna? – Kasdien, ir visada tuo pačiu laiku, ji mėgsta kavą ir minkštas bandeles. Turėtų pasirodyti už 5 minučių. – Palauksiu, – nudžiugo Guru Guru. Nespėjo Guru Guru išgerti puodelio arbatos, kai atplasnojo gerbiama daktarė. 222 – Labas, laborante! – Ko nori, mokslininke? – Noriu sugrąžinti iš paralelinės erdvės Dravenį, – mandagiai paaiškino Guru Guru. – Reikės paaukoti laiko mašiną... – O kaip? – Vakare sukurk laužą ir įmesk degtukų dėžutę į liepsną... Varna pakėlė sparnus. – O kava ir bandelės? – Gali suvalgyti, už viską sumokėta, – karktelėjo Varna ir nuskrido. Guru Guru pažvelgė į lubas – jos buvo raudonos. – Prieš laidą mano užeiga visada liepsnoja, – pasigyrė smuklininkas. – Įdomus, nepaaiškinamas reiškinys, bet visiškai nepavojingas – niekas nesudega... Pėsčias iš žvaigždžių ūko atėjo vakaras, o paskui jį atslinko naktis. Guru Guru užsimerkė, kad būtų dar tamsiau. Bėgo gyvenimas, neskaičiuodamas nei dienų, nei metų. – Ir ką aš nuveikiau? – susimąstė Guru Guru. – Atradau laiko mašiną, bet nemoku ja naudotis. Tapau mokslininku, bet praradau atmintį. Tapau detektyvu, bet nesuradau savęs. Ir ką aš galiu? Galiu padėti draugui. O gal Draveniui TEN geriau? Gal TEN jis laimingas? Bet visada reikia sugrįžti namo. Kai nėra kelio į paslaptį, yra tik kreivi samprotavimų posūkiai ir teorinės kryptys. Negalima pasikliauti net kompasu, nes Šiaurės ašigalis demontavo magnetinius turėklus, ir jau nebėra į ką atsiremti. – Susipykęs su savim, susipykau su pasauliu... Ir išėjau. Ir vėl išėjau. Klajot. Jot... Nereikia didelio laužo, reikia tik sausų šakų ir išdžiūvusios žolės. Simbolinė liepsna lygiavertė pasaulio gaisrui. Guru Guru prisidengė veidą, nes pajuto, kad dega jo plaukai, – ugniniai žalčiai raitėsi aplink rankas, aplink liemenį, kojas, ir jis pavirto gyvu debesimi, ozono sala. 223 Degtukų dėžutė švietė it neono lemputė. Laikas veikti. Guru Guru sviedė laiko mašiną į laužą ir šis tuoj pat užgeso. Dingo miškas, pasikeitė dekoracijos, senas peizažas pasitraukė, bet naujas dar neišniro. – Suradęs greitą sprendimą, aš atsilikau, nutolau nuo savęs dar daugiau, nes visos galimybės pažinti save buvo tokios trumpos, kad aš jau negalėjau nei išmatuoti savo žvilgsnio, nei pasverti minčių. Pradėjo lyti klevo lapais. Krito minkštas auksinis lietus, bet nepatvino nei upės, iš miego nepabudo ežerai. Atskirtis. Diena jau buvo nesujungta su vakaru, ir naktis egzistavo atskirai. Nuotolis buvo išmatuotas begaliniu pievos ilgiu. Nei tako, nei takelio, tik aukšta žolė. Pavojinga bristi, pavojinga stovėti vietoje. Nežinia, kas tyko apačioje. Guru Guru užkopė ant aukšto akmens, kurio paviršius buvo lygus kaip stalas, ir ėmė žvalgytis. Staiga jis išgirdo besisukančių menčių ar propelerio garsą. Kažkas atskrenda. Lėtai artėjo didžiulis dirižablis. Pagaliau dirižablis priskrido labai arti ir išmetė kopėčias. Guru Guru nedelsdamas užkopė į kabiną ir nė kiek nenustebo pamatęs Dravenį, vilkintį XVIII amžiaus jūrų karininko uniformą. – Sveikas, vitinge, – pasisveikino Guru Guru. – Džiugu, kad atskridai. – Dabar mes skrisime į Poliglotų pasaulį. – Kokie tavo mėgstami hieroglifai? – nelauktai paklausė Dravenis ir virtuoziškai nutupdė dirižablį. Toks klausimas Guru Guru nebuvo netikėtas, nes jis atsidūrė ypač ypatingų poliglotų bendruomenėje. Tačiau pasijuto kiek nejaukiai. Pasaulis dūžta, lūžta, teroristai puola, karai vyksta, žmonės žūva, o kažkam rūpi... hieroglifai? Kodėl? Ar jų mokymasis turi prasmę? O gal kaip tik – tik tokie dalykai turi prasmę? Guru Guru ilgai negalėjo išsirinkti iš dailaus sąrašo, kokie hieroglifai jam mieliausi. Galiausiai nusprendė pasirinkti Egipto paukščius ir kitokius ženklus. Klasika vis dėlto. 224 Dabar beliko užšifruotą pranešimą su penkiom pelėdom nusiųsti Draveniui tiesiai į jo asmeninį paštą. Šis mėgo orakulų laikų kinų hieroglifus, kurių vienas reiškė „marš žiūrėt į sieną, nes gausi per kuprą lazdą ne vieną“ (pats hieroglifas tebuvo viena lazda, t. y. brūkšnelis). – Ką darysim su kitais? – Dravenio paklausė Guru Guru. – Nežinau... – kaip visada iš tolo artėdamas prie esmės, nors ją visada žinodavo iš anksto, atsakė šachmatininkas Dravenis. – O jei visus hieroglifus, kiek tik yra, išrašytume ir pateiktume valdžiai kaip peticiją? Ar mus suimtų kaip chuliganus, o gal kaip teroristus? Juk garantuotai niekas nesuprastų. – O daktaras Dešrauskas? – Tai kad jis skaito tik verstines knygas, hieroglifų neperpratęs... – Pabandykime. Gal vis dėlto supras? Dravenis surinko slaptą numerį, sujungiantį jį su ryšininke Katia. – Katia, turiu tau užduotų. Priimk emeilą. Hieroglifai buvo išsiųsti. Atsakymas atėjo labai greitai. Katia buvo sunerimusi. – Kur gavote šį draudžiamą sąrašą? Jums liepta jį sunaikinti. Jis PRASMINGAS. O taip negali būti. Raštai ir pranešimai turi būti nesąmonės. Guru Guru ir Dravenis kaip tikri seni maištininkai atsispausdino hieroglifų sąrašą ir suvalgė jį (dalimis). Iš kompiuterio ir el. pašto ištrynė. – Dabar viską žino tik Katia... Ji mus įduos, moterys tokios... – baiminosi Guru Guru. – Katia yra tik smegenyse... Sąmonėje... – ramiai atsiduso Dravenis. Draugai atsiduso ir įsipylė arbatos. Laiminga pabaiga. P. S. Vaikai, nežaiskite namuose su degtukais! 225 Šešėlis, arba Orkestro duobė Kai pasibaigė opera Philip Glass – Satyagraha, Guru Guru tapo įtartinai šnekus, ir jis savo Mylimajai, Draveniui ir Giedrei eilėje prie rūbinės rėžė ilgą kalbą: – Banalu, bet šešėlį sukuria šviesa. Skaidri nuotaika sukuria lauką, kuriame paklystame laimingi, pamiršę nutįsusį šešėlį, kuris kaip aštriausias peilis pjauna per pusę laimingas mintis. Susidvejina pasaulis. Atskiriame save nuo svajonių miško ir kertame karjeros medžius, statome sau būstą, kuriame gyvens šešėliai ir neliks vietos šviesos šventei. Vaiduokliai ant sienų kirviais iškapoja datas, nes niekas neįsidėmi savo gimimo valandos, bet skaičiuoja kalendorines dienas, nors negali pagauti nei mėnesio, nei metų. Užmaršties tinklai gaudo haliucinogenines akis. Apkurtę nuo modifikuotos tylos, paklystame muzikos labirintuose, nors žinome, kad garsas neturi šešėlio, kad klausa nėra dviguba, kad dar galima išgirsti, kaip virpa žemė ir oras, dejuoja gitaros... Tamsu, kai esi laimingas ar išsigandęs. Kiekvieną dieną ateina paprasti, konservuoti koncertai, kurie primena, kad tu dar gyvas, kad dar ne viskas prarasta ir dar gali numirti, kai bus išjungta muzika, kai pro sudužusias akis bus išmesta aparatūra ir akustinės kolonėlės. Sukasi plokštelės, dreba diskai. Muzika netrukdo pasenti, nebando sulaikyti dienų, pakviesti į garso šventę. Uždegę romantiškas žvakes, pamirškime laidotuves. Ir visai nesvarbu, kad gyvenimas nenori tau dovanoti nei laimės, nei sėkmės, kad bus tik pralaimėjimai ir netektys, kad bus atimtos net ir laimingos akimirkos, kurių tu nesugebėsi ar nespėsi paslėpti tuščioje ledinukų dėžutėje... – Artėja visų koncertų pabaiga. Iš orkestro duobės išlips muzikantai. O tu negalėsi rūbinėje atsiimti savo seno kūno ir išeisi be drabužių nuogas, bet gyvas, – tarsi pratęsė Dravenis. – Draveni, kuo tave traukia (orkestro) duobė? – susidomėjo Guru Guru. 226 – Orkestro duobė – tai sarkofagas, slėptuvė nuo gyvenimo, tai vieta, kurioje žaidžia muzikantai, tai paslaptis... Noriu orkestro duobės, bet, deja, turiu sėdėti balkone ir klausytis pabodusios operos... Guru Guru, keliaukime į orkestro duobę? – O kuo taip ji patinka tau, Draveni? – Tai trauka, gravitacinė svajonių trauka. Esu tikras, kad tu orkestro duobėje pažinsi save ir ištesėsi pažadus, duotus užsakovei Mirčiai. Tu vis dar privatus detektyvas, nes negali pats savęs atleisti iš darbo. Mums keliauti padės patikima gidė – Geltonoji pelytė... Aš jau susitariau... – Kosmoso varteliai prasivėrė, žydi kvantiniai bijūnai, žaižaruoja kvazarai ir kvepia... – nepakankamai nudžiugo Guru Guru. – Tai kvepia alyvos, atvežtos iš Marso... Taigi ar jūs abu pasiruošę kelionei į orkestro duobę? – paklausė Geltonoji pelytė. – Lįskime į duobę! – sutiko ir suriko Guru Guru. Geltonoji pelytė, Guru Guru ir jo Mylimoji, Dravenis ir Giedrė priėjo prie duobės krašto. Staiga trys kurmiai, apsirengę statybininkų kombinezonais, užtvėrė kelią: – Remontas, pašaliniams įeiti griežtai draudžiama! Prie pelytės priskrido piktasai Kranklys ir nusinešė ją amžiams. Tiek juos abu ir tematė. Didysis Scenaristas visus personažus išbraukia iš Scenarijaus. Girgžda plunksna, tolumoje girdėti pelytės cypsėjimas ir kranklio kranksėjimas. Merginos pravirko, joms buvo gaila pelytės. Bet, kaip pranešė Absurdistano naujienų agentūra, Geltonajai pelytei pavyko pasprukti gyvai ir net nesužeistai. Štai taip. Gal ir Vilnius, gal ir ne. 2015 m. Vidinis remontas Poetas, bandydamas užtvenkti upės bėgimą, paskendo upėje. Kupiškio varpa, Nr. 16, 2015 m. liepa. 227 – Įdomiausia TAI, kad nei mano pažiūros, nei tavo, kad ir kokios jos būtų originalios ar filosofiškai tikslios, negali pakeisti, pagerinti nei mano, nei tavo gyvenimo. Niekieno gyvenimo, – samprotavo Dravenis. – O kas gali? – sukluso Guru Guru. – Išprotėjimas! – O kas būna, kai remontuojamas kosmosas? – Išprotėjama, – atsakė Dravenis. Guru Guru lengvu judėsiu pakėlė rojalio dangtį, perbraukė per klavišus ir, paspaudęs kelis akordus, uždainavo: ežerai ežerai sako darom negerai remontuojam kosmosą dusinam cheopsą piramidės piramidės kokios jūs kvailelės jus pastatė tie ateiviai parašą pamiršo hieroglifai hieroglifai (apie jus jau rašėm) esat visko visatis esmės esatis ir pabaigai ir pabaigai cykiai padainuokim kas visatos dėsnių nesilaiko penktą dieną amen – Guru Guru, tai ne išprotėjimas... – nusijuokė Dravenis. – O kas? – Vidinis remontas, – paaiškino Dravenis. – Vidinis remontas visada vyksta išorėje. Labai labai artimame kosmose. Čia pat. Kasdienybė išblukina sienas belaikiais dažais, ir kai pagaliau sudega mediniai namučiai, lieka tik 228 suodini kaminai, išdidūs kaip nepajudinami megalitai. Draveni, aš prisimenu, kiek kartų repetavau sekinančias remonto sceneles: mokykloje, universitete, namuose, talkindamas draugams, bet manęs niekas nepakvietė restauruoti Mėnulio cirkų ar kasti Marso kanalų, ką jau kalbėti apie tolimesnes planetas. Visada įbrukdavo išretėjusį teptuką ir liepdavo dažyti, dažyti... Guru Guru ir susinervino, ir susigraudino, ir susimąstė. Kokteilis, verčiantis iš klumpių, kurios gulėjo įstrigusios rojalyje nuo pirmosios dainų šventės. Dravenis tylėjo, nes žinojo, kad neatsargus žodis gali sunervinti Guru Guru. Tegul groja... Guru Guru pirštai mikliai lakstė klavišais. Prabėgo aštuonios minutės, ir Guru Guru tęsė savo pasakojimą toliau: – Nepaguosdavo nei tapetų klijavimas, nei parketo vaškavimas. Visi darbai buvo monotoniški, niūrūs, be jokių insinuacijų... – Gal nevertėjo žavėtis remontu, – atsargiai įsiterpė Dravenis. – Žavėtis! Kokia nesąmonė, bet mane kaip magnetas traukia restauracijos darbai... – Nesupratau... – Aš visada troškau dirbti stogdengiu, remontuoti sulūžusius ar kiaurus bažnyčių stogus, – paaiškino Guru Guru, – būti arčiau debesų... – Ir jeigu netyčia nukristum, tai tiesiai pas Dievulį... – Neslėpsiu, šis veiksnys buvo taip pat svarbus. – Tai kas sutrukdė? Detektyvo darbas buvo kur kas pavojingesnis? – Kas sutrukdė? Nešnekėk, Draveni, niekų, mano Mylimoji kategoriškai uždraudė dirbti stogdengiu, o privataus detektyvo profesija labai rami. Kokie pavojai tyko ieškančio savęs? – Turbūt tik nesuradimo kartėlis... – Būtent, – pritarė Guru Guru. Guru Guru uždarė rojalio dangtį. – Kodėl negroji? – pasiteiravo Dravenis. – Šiuolaikinis muzikantas turi groti vilkėdamas skafandrą 229 ar bent jau dujokaukę. – Ir kodėl? – Kad sveiki išliktų pirštai, nes klavišai pavirsta šiukšlių krūva... Guru Guru nusižudė Kaip pranešė Absurdistano naujienų agentūra (ANA), Guru Guru, eidamas nežinia kokius metus, nusižudė. Kas jis buvo, nežinoma. Guru Guru pernelyg ilgai gyveno. Taip jis mąstė prieš priimdamas sprendimą. Prisiminė visus, kuriuos įskaudino (na, gal ne visus, bent kai kuriuos), kurie jį įskaudino, savo klaidas ir žygdarbius, kalbėjimus ir tylėjimus. Prisiminė vieno iš sutiktų išmintingų žmonių posakį, kad tik drąsiausieji ryžtasi nusižudyti, nes iš tikro kiekvienas žmogus turėtų tai padaryti ANA įspėja: šis pranešimas apie Guru Guru nusižudymą neskatina žudytis. Priešingai: gyvenkite, dauginkitės, vergaukite, ponaukite... Kaip pavyks. „Tuštybė šios visatos pernelyg didelė, kad ją pakelčiau“, – mąstė Guru Guru. Jis suprato, kad atėjo laikas. Buvo dėkingas visiems, nejautė pykčio, pagiežos, jautė meilę Mylimajai... Prisiminė ir smagius nuotykius su Draveniu. Bet kiek galima gyventi? Kol kažkas to panorės? Ne. Laikas dėti tašką. Paryžius–Vilnius, 2015 m. 230 Lyva, Algimantas, ir Peleckis, Mindaugas Li663 Requiem drugeliams: Inscenizuota absurdo dilogija / Algimantas Lyva, Mindaugas Peleckis. – Šiauliai: Neoprintas, 2015. – 231 p. ISBN 978-609-95391-6-4 Absurdas įmanomas tik „realiame“ gyvenime, o „tikroje“ scenoje – ne. Pjesėje pasakojama apie nepavykusius bandymus pastatyti absurdo spektaklį. Spektaklis virto logišku gyvenimu, o aktoriai ir repetuodami, ir po repeticijų išgyveno tik visišką absurdą... Ir visos Guru Guru ir Dravenio pastangos (ne) nuėjo niekais... nuo epilogo iki pat prologo... UDK 821.172-31 ALGIMANTAS LYVA MINDAUGAS PELECKIS REQUIEM DRUGELIAMS: INSCENIZUOTA ABSURDO DILOGIJA Redaktorė Janina Peleckienė Dailininkė Kazimiera Lyvienė Dizaineris Algimantas K. Lyva Išleido UAB „Neoprintas“ Šarūno g. 12, Šiauliai. 231