Mindaugas Peleckis

The 20th–21st century Lithuanian Tatar identity is a riddle not only for investigating scholars but for Tatars themselves. The article makes an attempt to analyze how Lithuanian Tatars used to be seen from outside in the past are seen today by foreign and Lithuanian scientists (Tatars and non Tatars). Why there are doubts if they preserved their identity and how it is evaluated by Lithuanian Tatars themselves. Our working hypothesis is that Lithuanian Tatars are experiencing revival since the beginning of the 21st century and it is mostly due to the Islam religio

The term "experimentalist" can be used to refer to certain representatives of avant-garde rock and post-rock, composers of sophisticated computer audio tracks, serious music innovators, and intellectual electronic and holistic music performers. We should not forget synthetic genres either: audio poetry, slam poetry, audio theatre, the "Sintezija" movement, and VJ art. New forms of media are creating more opportunities; the inventiveness of artists is increasing, and there are more and more musical movements, experimental music festivals, of websites on the topic. The essential philosophical thought which unites these experimentalists is to create music without regard to any canons, even though a certain form is sometimes selected purely due to conventional rules of the game. In Lithuania, there are several hundred artists who compose experimental music; these artists are on par with their foreign counterparts both in terms of their inventiveness and their ideas. ...

The article deals with the phenomenon of Messianism by comparing two main paradigms: that of Judaism and that of Islam (especially Iranian Mahdism). Both these Abramite religions have much in common with regard to the culture of waiting for the Messiah. The article discusses the etymological, theological, and philosophical discourses on the identity of the Messiah. The analysis shows some of the reasons why Messianism, a theological phenomenon most probably of Assyrian and/or Babylonian origin, became one of the main philosophical subjects for Jewish and Islamic thinkers

This paper analyses religious movements of the New Age. It is noted that the New Age involves many new eclectic religious movements, i.e. occult, astrology, parapsychology, and a cult of Unidentified flying objects. The paper includes discussion on the main varieties of the New Age movements in Lithuania: Lithuanian activity of confederation of Esotericism, sect of Anastasia, Raelists, followers of Roerich, followers of Sathya Sai Baba, satanists, scientologists, spiritists, sub Buddhists, sufis, extremely dangerous sect of Shamballa Ashrama, followers of Sri Chinmoy, sect of transcendental meditation, movement of The Urantia Book, followers of Vissarion, Jehovah’s witnesses, Arcane school, centre of spiritual and cultural heritage of the Balts called Kuronas, followers of Igoris Kalinauskas, IVI sect, school of Cabalists, groups of followers of Oro, and followers of Masonry, Munism and Osho, the teaching of which is considered to be a patchwork of fundamental statements of all reli...

In the article, the main conceptions of theurgy are overviewed by drawing the biggest attention to the unique revelation of relations between philosophy and theurgy in A. Uždavinys' research. The main object of analysis is the monograph Philosophy and Theurgy in Late Antiquity (2010, Sophia Perennis) written and published in English and the scholars ideas analyzed in his articles published in English from the year 2000. By comparing A. Uždavinys' interpretation of theurgy with the researches by the most famous 20th-century theurgs - N. Berdyaev's, V. Solovyov's, A.O. Spare's - we come to realize the originality of the Lithuanian philosopher's thought, his subtle insights into the forms of theurgy which flowered in various countries. The author not only shows the uniqueness and originality of A. Uždavinys' conceptions of theurgy, but also the scholar's meticulous acquaintance with the sources and contexts of his research and truth driven determination ...

Medeina originally was a deity of forests in Lithuanian mythology, later in the 13 th-14 th centuries she became also a deity of war. The fact that a deity of forests became one of the central deities in the mythology of medieval society is rather unique. Also a fact pointing to the archaism of Medeina is her connection with the bear cult. The character of Medeina seems to be a relic of beliefs of a substrate ethnic group. The name of Medeina/Medeinė is derived from Lithuanian words medis "tree" or medė "forest"; which have no reliable Indo-European etymology. The root mede "tree" / "forest" can originate from a language of the Neolithic people of the East European plain, these people spoke a language related to Yeniseian, Caucasian, and Hattic. The root mede "tree" / "forest" correlates with Proto-Northwest Caucasian form *m "pine-tree". The name Medeina/Medeinė originally could sound like Maede/Maedə.

In ancient times both Celtic and Baltic languages were spread in the vast areas of central and northern Europe. It's possible that Celtic and Baltic tribes met on the trade route Amber Road which took place from the North Sea and the Baltic Sea to the Mediterranean Sea since the 16 th century BC. In this paper I want to consider a grammatical feature that is common to Celtic and Baltic languages: nominative singular case marker-as that is seen best in Scottish Gaelic (and also traced in Old Irish, Irish, Cornish, and Welsh) and Lithuanian, and also about some common place names and a common god.

Nors Indonezija atvira, demokratiška visoms religijoms ir religinėms prakti- koms, ką ji įrodė per ilgą istorijos laikmetį, tai bene vienintelė šalis pasaulyje, kur greta mums gana gerai pažįstamų pasaulinių religijų ir jų šventyklų iki šiol galima aptikti įvairių gentinių tikėjimų, klestinčių nė kiek ne prasčiau nei hinduizmas, Isla- mas, budizmas, krikščionybė ar konfucianizmas. Šamanizmas (animizmas) paplitęs visoje Indonezijoje ir netoliese esančioje Malaizijoje, Filipinuose. Indoneziečių šama- nai yra kelių kategorijų – Dukun, Pawang (Pawing), Bomoh. Šių žmonių bijoma, jie gerbiami, todėl monoteizmo (bet kuria forma) kova su senaisiais, toteminiais tikė- jimais yra išties beprasmiška. Indonezija – puikus pavyzdys, kaip įmanoma taikiai (su labai retomis išimtimis, tačiau iš istorijos klaidų sparčiai mokomasi) sugyventi visiškai skirtingoms tikėjimo formoms.

45 interviews with famous musicians, writers, linguists: Robert N. Taylor, Patrick Leagas, The Joy Of Nature, Angel Millar, Boris Nad, Lennart Svensson, Tim Brookes, Allerseelen, Jarboe, Tuxedomoon, Robert Rich, Moon Doogas, Theodore Bastard, Treustye, Thighpaulsandra, Anti-Gnomemartialindustrialneofolkmetal, Laurie Spiegel, Mortiis, Torgeir Vassvik, Art Zoyd, Aranos, Miel Noir, Albin Julius, Deutsch Nepal etc.

EPILOGAS
To negali būti. (Prie baro nugirsta teatralo replika.)
(Veiksmas vyksta ne scenoje.)
DAKTARAS DEŠRAUSKAS
(Sentencijos ne į temą.)
Guru Guru, nėra roko, tik vokaliniai instrumentiniai ansambliai (VIA).
GURU GURU
(Su ironija.)
Tik bebalsiai bedančiai ansambliai (BBA).

Mulla Sadros ‫شیرازی(‬ ‫)مالصدرای‬ "ieškojimo ir radimo" egzistencinė filosofija Pasirinkta tema išplaukia iš nūdienos aktualijų, kurios tiesiogiai siejasi su stiprėjančiais skirtingų civilizacinių pasaulių kultūros, filosofijos, vertybių sistemos kaitos procesais. Iranas, būdamas viena įtakingiausių civilizacijų jau daugiau kaip 2500 metų, dabar vėl atsiduria ant galimų pasaulinių konfliktų slenksčio. Karo, intervencijos, Vakarų civilizacijos įtakos nuojautos bei aktualijos suponuoja dar didesnį norą išlaikyti senąją kultūrą nepaliestą. Persiškoji filosofija užima ypatingą vietą Rytų civilizacijos bei Islamo pasaulyje. Iranas įdomus ir savo netyrinėtais kultūros, filosofijos lobiais, ir mažai vakariečiams pažįstamu šiizmu bei jo apokaliptine mahdaviato doktrina. Mindaugas Peleckis Mulla Sadra. eshiraz.ir pieš. Nors Vakarų pasaulyje persų filosofas Mulla Sadra (Sadras, 1571-1641) žinomas mažai, pasak Oliverio Leamano, jis yra "svarbiausias ir įtakingiausias filosofas Islamo pasaulyje per pastaruosius 400 metų". Sadro filosofija, al-hikma al-muta'aliya, apjungianti savyje iliuminacionizmą (išrakizmą), avicenizmą, Ibn Arabi sufiškąją metafiziką ir šiitų dvyliktininkų ašaritų teologiją, yra unikalus minties šuolis nuo esencializmo į egzistencializmą. Mulla Sadra dažnai lyginamas su Martinu Heideggeriu-tiek dėl jo įtakingumo, tiek dėl kai kurių ontologijos panašumų. Lietuvoje Sadro filosofija nenagrinėta, apie ją trumpai yra užsiminęs tik šviesaus atminimo profesorius Algis Uždavinys. Šis darbas unikalus ir tuo, kad į Sadro susintetintą filosofiją žvelgiame kaip į Islamo religijos bei kitų senovės religijų, įvairių filosofijos krypčių ir mitologijos derinį. Keliame hipotezę, kad Sadro filosofijoje atsispindi per tūkstantmečius Afrikoje, Egipte, Mesopotamijoje, Irane ir kitur sukaupta išmintis. Neatsitiktinai savo filosofijos mokyklą Sadras pavadino "išminties filosofija". Mulla Sadros filosofiją reikia suvokti kaip kelių šimtmečių Islamiškosios minties tąsą, be kita ko, suformavusią ir mahdizmo-pagrindinės šiitų apokaliptinės srovės-kryptį. Sadro filosofijos suvokimas Irano (šiizmo), Islamo apskritai ir pasaulinės filosofijos kontekste atveria naujus horizontus ir padeda mums pažinti Rytų ir Vakarų sąšaukas. Palygindami įvairiose šalyse, regionuose ir istorinėse epochose įsiviešpatavusių Islamo filosofijos formų visetą, nesunkiai įsitikinsime, kad persų filosofija jame vaidina kertinį vaidmenį. Neturime pamiršti, kad Islamo filosofija glaudžiai susijusi su graikų, žydų, krikščionių, zoroastristų ir kitomis Rytų epistemomis.

Deusanas (angl. Jasonas) Bondas moko škotų gėlų kalbos (Gàidhlig), kurią dar visai neseniai mokėjo vos keliasdešimt tūkstančių žmonių Škotijos šiaurėje, kalnuose ir salose, taip pat Naujojoje Škotijoje (Kanada). 2019 m. rudenį šios kalbos programą pasiūlė nemokama kalbų mokymosi platforma Duolingo, šiuo metu apie pusė milijono žmonių daugiau ar mažiau rimtai mokosi škotų gėlų kalbos.

Šiuo metu gyvos keturios keltų kalbos (škotų gėlų, airių, velsiečių ir bretonų), dvi atgaivintos (meniečių ir kornų), bet jų situacija ne itin gera. Bene geriausiai laikosi valstybės ir ES remiama airių kalba, kuri Airijoje pripažinta valstybine, be to, ji – viena iš ES kalbų. Velsiečių kalba irgi pakankamai gyvybinga, tiek ji, tiek škotų gėlų kalba turi savo radijo kanalus BBC. Keltų kultūra žavisi daug kas, tačiau norinčių mokytis kalbėti gana sudėtingomis jų kalbomis ryžtasi net ne kiekvienas šių tautų palikuonis.
Su Deusanu Bondu, kuris moko egzotiškos, nors europietiškos, gilias tradicijas turinčios, deja, nykstančios keltų kalbos, aptarėme susiklosčiusią situaciją.

„Naujojo amžiaus" (New Age) sąjūdžio pradžia laikomi 1971 metai, kai išėjo Baba Ram Dasso knyga „Būk čia dabar" (Be Here Now) ir periodinis leidinys East-West Journal. Tiesa, Naujojo amžiaus ištakos - Alicebs A. Bailey raštuose. Vadinamajai „vakarietiškajai ezoterikai" darė įtaką gnostikai, kabalistai, Paracelso (1493-1541), Jacobo Boehme's (1575-1624) veikalai, rozenkreicerių, masonų, spiritistų, teosofų doktrinos.

Muzikos eksperimentininkų subkultūra Lietuvoje iki šiol mažai tyrinėta, bandysiu paanalizuoti jos ištakas, raidą, įvairovę, filosofinį pagrindą, paplitimą. Eksperimentininkais galima vadinti ir kai kuriuos avangardinio roko, postroko atstovus, ir sudėtingų kompiuterinių garso kompozicijų kūrėjus, ir rimtosios muzikos novatorius, ir intelektualiosios elektroninės, ir holistinės muzikos atlikėjus. Neturėtume pamiršti ir sintetinių žanrų - audiopoezijos, slam poezijos, audioteatro, "Sintezijos" sąjūdžio, vaizdo žokėjų (VJ) meno. Naujosios medijos atveria vis daugiau galimybių, didėja ir menininkų išradingumas, daugėja muzikinių sąjūdžių, eksperimentinės muzikos festivalių, jai skirtų tinklalapių (šiemet gegužę ėmė veikti www.nemuzika.blogspot.com, o 2011 m. spalio 10 d. atidarytas naujausias-www.gruodas.net). Pirmiausia apsibrėžkime, ką priskirti eksperimentininkams, o ko ne, kuo ši subkultūra skiriasi, pavyzdžiui, nuo pankų, metalistų ir kt. Eksperimentininkas - priešingai negu konceptualistas - tai žmogus, siekiantis pats viską išsiaiškinti, kad sukurtų kažką naujo, nebijantis rizikuoti, atmesti kanonų. Eksperimentas yra mokslinis metodas, kurio tikslas - pasirinkti vieną iš galimų variantų, hipotezių, versijų, asmeniškai tą išbandžius. Eksperimentininkai pasitelkia jau egzistuojančias teorijas, kad jas patvirtintų arba paneigtų. Anglų filosofas ir tyrinėtojas Francis Baconas (1561-1626) sukūrė indukcijos metodą, kurio trečioji pakopa yra išvadų patikrinimas eksperimentu (beje, tai mokslininką ir pražudė). Bacono idėjos padėjo padaryti daugybę atradimų, garso kūrimo moksle/mene taip pat. Eksperimentinė muzika-sudėtingas fenomenas, susiliečiantis su avangardu, dadaizmu, futurizmu, triukšmų menu, konkrečiąja, elektroakustine, elektronine muzika, antimenu, siurrealizmu, popartu ir kitais fenomenais. Glaustai apžvelkime eksperimen-tinės muzikos ištakas. Avangardizmas - "kraštutinė, dažnai negatyvi, netgi destruktyvi radikalaus platesnio modernizmo judėjimo apraiška, kartais nutraukianti ne tik ryšius su praeitimi ir realistine vaizdavimo tradicija, bet ir neigianti paties modernizmo iškeltas vertybes, esamą kultūrą, kritikuojanti meno atotrūkį nuo realaus gyvenimo."

Straipsnis skirtas judėjiškojo mesianizmo analizei. Tyrimo tikslas – išanalizuoti judėjiškojo mesianizmo kilmę ir įtaką vėlesnės pasaulinės kultūros istorijai. Pasitelkęs lyginamųjų tyrinėjimo strategijų ir metodų galimybes autorius ypatingą dėmesį sutelkia į šių dviejų mesianizmo formų panašumų ir skirtumų išryškinimą. Mesianizmas tekste traktuojamas kaip sudėtingas teologinis-filosofinis fenomenas, persmelkiantis beveik visas pasaulio didžiąsias religijas, nors pirmiausia asocijuotinas su trimis abraomiškosiomis tradicijomis – judaizmu, krikščionybe ir islamu. Norėdami suprasti mesianizmo genezę ir vystymąsi, turime pažvelgti ir į paties žodžio „Mesijas“ etimologiją ir plačiau – komparatyvistiniu požiūriu – panagrinėti mesianizmą abraomiškojoje tradicijoje bei už jos ribų.

Šis straipsnis publikuotas leidinyje "Rytai–Vakarai: komparatyvistinės studijos XI. Kultūrų sąveika" (Sudarytojas Antanas Andrijauskas, Vilnius: LKTI, 2011). Nusprendėme, kad su juo dėl išskirtinės šviesaus atminimo prof. Algio Uždavinio asmenybės turėtų susipažinti ir platesnė auditorija - mūsų skaitytojai: šis žmogus buvo radikaliai kitoks nei didžiuma Lietuvos mokslininkų.

Straipsnis skirtas sudėtingo teurgijos (gr. θεουργία) fenomeno analizei žymaus lietuvių komparatyvisto ir Artimųjų Rytų mąstymo tradicijų tyrinėtojo Algio Uždavinio veikaluose. Autorius glaustai aptaręs pagrindines teurgijos sampratas, aiškinasi, koks yra filosofijos ir teurgijos ryšys, aprašytas A. Uždavinio misticizmo tyrinėjimuose: būtent – monografijoje anglų kalba „Philosophy and Theurgy in Late Antiquity“ (2010, Sophia Perennis) ir ankstesniuose jo straipsniuose (taip pat anglų kalba ), kurių teurgijos tematika maždaug nuo 2000-ųjų mokslininkas išspausdino apie dešimtį. Taip pat palyginsime A. Uždavinio teurgijos interpretaciją su žymiausių XX a. teurgų - N. Berdiajevo, V. Solovjovo, A. Crowley‘io, A. O. Spare‘o – tyrinėjimais ir išryškinsime jo požiūrių į teurgijos ir filosofijos santykius savitumą.

Poezijos rinktinėje "Užkasti kastuvai" pateikiami geriausi Algimanto Lyvos eilėraščiai iš knygų "Naujas vėjas" ir "Uždraustas šifras (1234)", bei nauji, parašyti 2016 ir 2017 metais. Eilėse vyrauja tradiciški paradoksų atspalviai, keistų įžvalgų raibuliai, kampuotų metaforų aketės, iškirstos baltame posmų lede. Autoriaus kūrybai neramus vėjas, pustantis lakų dykumų smėlį, byrantį iš audringų minčių debesų.

Poezijos knyga publikuota M. Peleckio įkurtame ir redaguojamame žurnale radikaliai.lt

Apokrifai. I. Provincijos eskizai KREIPIMASIS. Brandūs skaitytojai, mes žaidžiame tikrą žaidimą, ir norime pasakyti ilgai slėptą tiesą. Algimantas Lyva ir Mindaugas Peleckis sužaidė ilgą ir negražų žaidimą. Abu jie-užkietėję šuleriai, mikliai apgavę patiklius skaitytojus, ir jų "garsusis" Didžiojo Žaidimo kodeksas yra tik atgrasi grafomaniška afera, ir nieko daugiau. Metas pasakyti tiesą. Dravenis-ne poetas, ne vizionierius, ne iškili asmenybė, o tik girtuoklis, skandalistas ir išpuikęs analfabetas. O Guru Gurutai akademinio pasaulio priešas, kvailų teorijų kūrėjas, susireikšminęs šarlatanas. Taigi, dabar visu grožiu atsiskleis šių personažų menkystė. Skaitykite, kol dar mūsų neužblokavo portalo RADIKALIAI! redakcija. Būkite su mumis. REDAKCIJOS ŽODIS. O mums nusispjaut,-mes už demokratiją. Rašykit, ką norit, vis tiek spausdinsim.

Ekonomikoje ir kultūroje viešpatauja krizės, recesijos, nuosmukiai, todėl romano personažai kartais tampa komiški, ir kai jie kalba išminties žodžius, nežinia, ar juoktis, ar verkti... Galbūt autoriai siekia įkalinti skaitytojus paradoksų narvuose, paklaidinti keistų įvykių ir apmąstymų labirintuose? Ketvirtoje bendroje rašytojų Algimanto Lyvos ir Mindaugo Peleckio knygoje iškyla rimti idėjiniai nesutarimai tarp pagrindinių personažų Guru Guru ir Dravenio. Įdomu, kuo baigsis šis „kon iktas“? Gal tai ir yra šios knygos esmė ir varomoji jėga? Į šį klausimą negali atsakyti net patys autoriai. Laisvė tampa kronikų moto ir amžinu varikliu, todėl keliaujama bet kur, ir ne tik Žemės planetos geogra nėse platumose, bet ir kosmoso platybėse ieškoma atsakymų į pagrindinius būties klausimus. Peršasi mintis, kad tik dvasios kalėjime suvokiama tikroji laisvės vertė, todėl ši knyga yra iracionali ir eklektiška, ko, matyt, ir siekė šio keisto kūrinio autoriai.

SAPNAS – trečioji Algimanto Lyvos ir Mindaugo Peleckio trilogijos (ŽAIDIMAS, POSTPASAULIS, SAPNAS) dalis. Autoriai tęsia Guru Guru ir Dravenio nuotykius. Kiekvienas ieškantysis yra Meistras, ir Mokytojas reikalingas tik tam, kad pasakytų, jog tau nereikia jokio Mokytojo. Tokia pozicija tik sutvirtina Tradiciją ir užkerta kelią šarlatanams ir apgavikams. Pats žmogus turi ieškoti Dievo ir jį surasti, ir niekas kitas to padaryti negali. Tik pats žmogus gali pažinti savo Tikrąją prigimtį, ir kiekvienas turi laimėti kovą, skirtą tik jam.

Man weiß niʼnt, was man ist
Iʼn weiß niʼnt, was iʼn bin; iʼn bin niʼnt, was iʼn weiß; Ein Ding und nit ein Ding, ein Stüpfʼnen und ein Kreis.
Mes nežinome, kas esame;
Aš nežinau, kas esu; aš esu ne tai, ką apie save žinau; Ir esatis, ir nesatis, ir taškas, ir apskritimo lietis.
Der Cherubinischer Wandersmann, „Klajoklis cherubinas“ (1657), Angelus Silesius (Johann Schefer, 1624–1677). Vertė Mindaugas Peleckis.

Šioje knygoje, kurią iš dalies galima vadinti „ZŽaidimo“ tęsiniu, autoriai atskleidžia vidinę žmogaus dilemą – ar atsigręžti į Tradiciją ir eiti išminčių pramintais takais, ar klaidžioti Postpasaulio džiunglėse. Autoriai ne pinigų kartos lūkesčius, ieškojimus ir dvejones atskleidžia dialogais ir eilėmis. Romano herojai nenori melstis Postpasaulio stabui Kiberžalčiui, todėl yra tikri, nesuklastoti, o JIE, monetos ver-gai, tėra simuliakrai, klastotės, klonai.

Autorių „Žaidimas“ – tai psichodelinė kūryba, beletristinis krautas, neturintis jokio literatūrinio tikslo. Knyga neturi nei pradžios, nei pabaigos. Tai – žaidimas be aiškių ribų, bet jis nėra begalinis. Minčių srautas gali nutrūkti ir vėl atgimti bet kada, bet kur ir nebūtinai rašytine forma. Knygos sumanymas priklauso  loso jos doktorantui Mindaugui Peleckiui. Tai – pirmas bendras dviejų Lietuvos rašytojų sąjungos narių kūrinys.

Romuva - tolimas akių šešėlis, be sapno tiesa.
Akmens raštas.
Fantazijos pabaiga, paskutinė trilogijos „Gotika“, „Kirnis“, „Švaistiko kalavijas“ dalis. Dėl viešpatavimo planetoje rungiasi gėris ir blogis. Nepaisant šviesos ir tamsos stichijų galybės, ateitį Žemėje vis dėlto lemia žmogus. Poetas Erdenis ir jo draugė Vakarė ieško Vinkšnynės piliakalnio ir užburto Švaistiko kalavijo. Pragaro kurjeris Juodasis laiškanešys bet kokia kaina siekia gauti stebuklingą ginklą, nes trokšta užkariauti visą pasaulį. Erdeniui ir Vakarei kovoti su nelabuoju ir jo pakalikais padeda mistiška būtybė Aitvaras ir deivė Laima.

Šis pasaulis panašus į sapną ar į reginį stebuklingai suprojektuotą iš nieko.
Lankavatara sutra.
“Gotika” - tai dar viena pasvirusio pasaulio bibliotekos knyga. Pagrindinis romano herojus, rašytojas Karminas, pavargęs nuo nuo civilizacijos grįžta atgal į gamtą. Menininkas siekia išvalyti sąmonę nuo skaudžių prisiminimų, aistrų ir troškimų. Bet šis kelias nėra lengvas, nes dvasiškai tobulėjant iš beribių pasąmonės gelmių plaukia keisti reginiai, haliucinacijos ir vizijos. Kančia formuoja teisingą Karmino protą, gotiškų išgyvenimų tamsoje gim- sta nauja kūrybinė šviesa.

Šventi miškai saugo Kirnio veidą, sudužusį tamsioje marių tėkmėje. Ant baltos kopos sienos Aitvaras sausa pušies šakele rašo eiles, o Vėjas biriame smėlyje piešia žmones. Švarus laikas nuspalvina akimirkų smilteles nenuspėjama likimo spalva, o akinantis žaibas kuria dabartį iš naujo. Vėl skleidžiasi pageltę lapai ir jūra virsta mėlyna žuvim.

Pagrindinis romano herojus Kirnis pamilsta klasiokę Aušrinę. Klaidžiodamas mokyklos koridoriais gimnazistas svajoja apie laimę. Kirnio globėjas Aitvaras jaunuoliui dovanoja keisčiausias vizijas. Nugrimzdęs į paslaptingą Aitvaro pasaulį Kirnis akies kraštelių žvilgteli į gyvenimo paslaptis.

Žmonija nesukūrė net ir meno, jį atnešėme mes. Esate nevykėliai, todėl jūsų kūryba juda išsigimimo link. Tai pagrindinė knygos mintis, ištarta ateivio iš kosmoso Aksominio duobkasio. Iš Visatos išnirę ateiviai prikelia Pasvirusio pasaulio veikėjus ir priverčia juos gyventi. Viskas tame pasaulyje netikra, suklastota, dirbtina. Netikri veikėjai netikrose situacijose veikia antisiužetiškai, chaotiškai, netikslingai. Jie tarsi šešėliai legendinėje Platono aprašytoje oloje: stebime energingas pastangas, keistus judesius, beprotiškas pokalbių pynes, siužeto raizgalynes, pamišusius aistros šokius ir laukiame, kol veikėjai supras esantys marionetės, todėl neišvengiamai bus atvesti prie esminio klausimo: kas yra tikra? Robertas Kundrotas

Written in Blood by Lithuanian writer, journalist, music and mythology researcher Mindaugas Peleckis was really written in blood. This metaphor came true while listening to MK9 in Vilnius, 2014, when Michael Contreras let the blood go down his wrists and marked his manifesto with it. This made a big impression on Mindaugas Peleckis who was investigating music and philosophy at the time. At that moment, everything became clear: all the people who talked to him, all the music which was listened to, all the mythologies - everything comes from blood, or it's nothing at all. The main aim of the book is to show modern mythologies from different backgrounds, and highlight that we are all blood's creatures. The author chose to present his interviews and other material about people from around the world - including the post-Soviet bloc (Lithuania, Latvia, Russia, Ukraine, Poland), Europe (Ireland, Sami lands, Finland, UK, Austria, Sweden, Italy, Norway, Switzerland, Germany, Greece), the USA, and Asia (Malaysia). Not all people who talk here and give us their "blood" are musicians: some are philosophers, writers, artists and other interesting people with a unique view of our world. A special introduction to Written in Blood is provided by Thomas Bey William Bailey, and the book also includes a special epilogue by world famous philosopher and photographer Alphonso Lingis. Mindaugas Peleckis (1975, Lithuania) has written and published more than a dozen books: first the encyclopedia of Lithuanian rock music (2011), a mythological study, a book on new religious movements, poetry, and novels. Educated as a professional journalist and philosopher, he especially tries to investigate modern music which he loves very much. Written in Blood is his first book in the English language. Interviews include: Patrick Leagas (Death in June, Mother Destruction, Six Comm) Steve Chandra Savale (Asian Dub Foundation) Peter Andersson (Raison d'etre) Andrew Liles (Nurse With Wound, Current 93) Robert Taylor (Changes) Kirlian Camera (Italy) Martin Bladh (IRM) Sam Rosenthal (Black Tape For A Blue Girl) Helge S. Moune (Screaming Corpses, Maeror Tri, 1000Schoen) Michael Contreras aka MK9.

45 interviews with famous musicians, writers, linguists: Robert N. Taylor, Patrick Leagas, The Joy Of Nature, Angel Millar, Boris Nad, Lennart Svensson, Tim Brookes, Allerseelen, Jarboe, Tuxedomoon, Robert Rich, Moon Doogas, Theodore Bastard, Treustye, Thighpaulsandra, Anti-Gnomemartialindustrialneofolkmetal, Laurie Spiegel, Mortiis, Torgeir Vassvik, Art Zoyd, Aranos, Miel Noir, Albin Julius, Deutsch Nepal etc.

45 interview with various legendary people: musicians, linguists, writers:
Angel Millar
Boris Nad
Dayal Patterson
Lennart Svensson
Tim Brookes
Allerseelen
Daniele Brusaschetto
Albin Julius
Deutsch Nepal
Eurasian Artists Association
TSIDMZ
Barbarossa Umtrunk
Le Cose Bianche
Otto Van Kleist
Maira
Marc Ceccotti
Marc-Emmanuel Ackermann
Martin Dumais
Miel Noir
Phallus Dei
Patrick Leagas
Raffaele Pezzella
Robert N. Taylor
Rose Rovine E Amanti
The Joy Of Nature
Theodore Bastard
Thighpaulsandra
Anti-Gnomemartialindustrialneofolkmetal
Torgeir Vassvik
Trepaneringsritualen
Треустье, Treustye
Aranos
Art Zoyd
Ian Staples
Alio Die
Laurie Spiegel
Mortiis
Robert Rich
Mark Spybey
Aidan Baker
Tuxedomoon
Moon Doogas
Kazeria
Jarboe
Sonnenkind.

Knygoje kalbama apie archajiškiausią Lietuvos religiją – vandens, žuvų, vėliau vandens gyvačių kultą, totemizmą. (Žaltys yra ir vandens, ir žemės gyvatė.) Totemizmas – pirmoji žmonijos religija. Apie seniausią lietuvių religiją išlikę labai daug medžiagos, tačiau beveik nėra jokių tyrinėjimų – tik nedideli fragmentai apie vandens ir žalčio reikšmę tautosakoje. Turime daugiau kaip penkis milijonus tautosakos pavyzdžių (pasakų, dainų ir pan.), tarp jų daug mįslių, kurios neįmintos.

Jei negalime Lietuvoje ir pasaulyje grąžinti pagarbos žalčiui, žuviai, vande- niui, gamtai kaip mitologijos subjektams, bent jau suvokime, kad pusė pasaulio šiuo metu kenčia troškulį, o didelė dalis žmonių migruoja, kariauja, kenčia – pirmiausia iš nežinojimo, arabiškai vadinamo džahilija. Sakoma, kad iš jo kyla nesidomėjimas savo praeitimi, dabartimi bei ateitimi, merkantilizmas, savižudybės, žmogžudystės, žmogaus savivertės praradimas, sudėtingos tapatybės paieškos tampa kasdienybe.

Juk tikroji mitologinė kasdienybė – tai amžinieji Vandenys, iš kurių atėjome ir į kuriuos sugrįšime. „Čia Lietuva, čia lietūs lyja...“ – rašė Eduardas Mieželaitis. Šiam įžvalgiam Žmogui ir deramai neįvertintam religijotyros Meistrui Gintarui Beresnevičiui skiriama ši knyga.

Šioje knygoje pirmąsyk lyginamuoju, komparatyvistiniu požiūriu žvelgiama į Afganistano karą, prasidėjusį 1979-aisiais ir iš esmės vykstantį iki šiol. Daugelis ir kariai, ir tyrinėtojai teoretikai karą vadina beprasmiu. Tačiau baisiausia yra ne ši tiesa, o tai, kad iš tikrųjų jis nesibaigė ir greičiausiai niekada nesibaigs. Tarnybos dienas itin gyvai prisimena devyni skirtingi žmonės iš Lietuvos, dalyvavę Afganistano kare, – nuo seržanto iki generolo. Taigi turime skirtingus požiūrio taškus, kurie turėtų padėti suvokti, kas vis dėlto vyko ir vyksta Afganistane. Knyga gausiai iliustruota.