Akimirkos erdvė

Algimantas Lyva Akimirkos erdvė Poezija PRATARMĖ Gyvenimo erdvę formuoja akimirkos. Turiu daug akimirkų, ir visos - ne mano, tai kam tada priklauso erdvė? Pirmoji ir paskutinioji akimirkos trunka itin ilgai, nes jų visai nėra. Laimės akimirka – kibirkštis, negęstanti prisiminimų lauže. Akimirkos – laisvos, be jungčių ar ryšių, priežasčių ir pasekmių. Akimirkos audžia lemtingas juostas, ir kančiomis pagerbia visus. Akimirkos – tuščios it seni, įskilę ąsočiai. Akimirkos – laiptai į kitą pusę. Akimirka – amžinas gimtadienis, nepastebima dovana. Akimirkos kuria pasaulį, kurio nėra. Akimirka – tik viena, be jokio pasirinkimo. Akimirka – tai abu upės krantai. Akimirka – sunki, nes ji – besvorė. Akimirka – seno rojalio dangtis, pamesta pasaga, sudužusi lemputė. Akimirka nušvinta ir užgęsta vienu metu. 1 asfaltu praminti takai be pėdsako grįžties duobėtos susigūžusios balos --it klevo lapas kris ruduo dangus pabers snieguotus sapnus ant delnų tirps snaigės nespėję sušokti gulbių baleto --nusivažiavę šaligatviai į patvorius ridens pamestus obuolius --lakdamas elektrą 1 dvės senas gatvės žibintas --kaminai pasislėpę už debesų lauks kasdienybės šalčio - - keisti sukeisti batai šlapdribos bėgiais bėgs balų maratoną 2 smegenų kontūrai nesusijungę į taisyklingas figūras vinguriuoja gyvatiškomis rievėmis --tik paskutinę akimirką mintys pavirs plienu 3 aplenkdami į rūko puotą pavėlavusias čerpes dūmais pražysta kaminai aštrus vandentakio žvilgsnis krenta aukštyn cinkuota skarda sulopydamas aukštas stogų akis --lietus iki dugno išgeria ežerus ir upes kad beburiai laivai plauktų asfaltu ir gabentų tolimus uostus namo 4 slenka migla senka uždusęs vėjas išniręs iš nakties audringų bangų kalėjimo be sienų prie žemės prikalto dangus --žalsta pievų mintys aiškėja medžių tikslai žolė geria lietų ir skęsta debesų saulėje 5 banguoja akmenys laisvės taku brenda smėlio upė apsunkęs nuo girgždančių debesų į pravirą dangaus pakalnę rieda saulėlydis 6 2 beržais ataugo sniego pieva snaigėmis nuspalvintas vėjas laukia sparnuotos nakties 7 atlapi šaligatviai kiauri balų stalai nuo laiptų krenta stačias lietus 8 prospekto pasieniais skrieja pražiūrėtos svajos akys renka lietaus lašus apsimetę angelais troleibusai veža į rojų 9 nuo smalsaus tilto paslėpęs upę rūkas baltu tinklu apgaubė miglą debesyse palaimingai užsnūdo pušys niekas netrukdė žiūrėti į dangų ir laukti žvaigždžių lietaus 10 akmuo dovana žolei žaibai skina ąžuolo lapus ir pina vėtrai vainiką 11 lango stiklu sustingo žvilgsnis į ledo puotą čiuožė pūga 12 pievoje griežia akmuo šoka žaltys kadagius sapnuoja pušys nulaužtu beržu į mišką grįžta sumušta vėtra 13 negelbsti vėjo lietpaltis šąla apdraskyti krūmų pirštai vis dar rusena laužas saulėta viltimi žaižaruoja apdegusi tvora 14 3 saulės šešėlis išblizgino stalo paviršių išmokė dulkes pakilti 15 sutirpo žvakė iš tuščio puodelio atsigėrė vaiduoklis pakvipo padūmavusiu viskiu 16 skeldėja debesų ištroškusios čerpės spoksodamos į mėnulį sustingo sienos namo sugrįžo valkataujanti naktis 17 šėlsta beržų viršūnės metalo riksmu grasina varnos už grybų sienos saugi miško aikštelė galima statyti debesų pilis mokytis paukščių kalbos 18 streikuoja šaligatvio plytelės stogai kvėpuoja maištingu kaminų oru pajuodo namų sienos kariška rikiuote sustingo medinės tvoros į miestą skverbiasi stikliniai dangoraižių tankai 19 džiugiai atviravo lietus bet praeiviai nepanoro išklausyti prieštvaninių legendų ir nuo neskęstančių žodžių prisidengė juodais skėčiais 20 į pakalnę rieda kreivas takas kvatoja iškili varna saugiai paslėpusi septynmylius batus 21 artėjant vakarui paaiškėjo vėjo kryptis vakaro liūtimi pajuodo eiklūs debesų žirgai 4 22 rūksta cigaretės anglėja tabakas kėdes klibina stalai 23 tolimų žvaigždžių nepaslepia tamsa žvilgsniu patikslinęs lango gelmę lubose atrandu baltą ratą šuolio vartus 24 nepajudinama siena į šalį nustūmė beržą susmuko laiptais užrakinta pakalnė 25 ištirpus lietaus pamatams debesys ataugo žole ir žaliai nudažė varnas 26 laikrodžio rodyklė artėja prie stabilios padalos - - ir nesustoja 27 tvoros atviros lietui giliau į vėją grimzta pušys sunku pagauti mišką po medžiais naktis juodesnė nei žemė 28 drugeliai žolės ramybė atpildams pavargusioms akims 29 mėnulio šviesa sidabriniu balų rūku uždegė meldus 30 5 po varlių koncerto nežinia iš kur atplaukia liūdnos mintys 31 lygios lubos plokščias stalas lėkšta galva o mintys vis sukasi ir sukasi apvalios taurės dugne 32 automobilio langas stiklu užtvėrė kelią iš vietos nejuda namai nėra kur slėptis ant šaligatvių ropoja urzgiantys automobiliai 33 priemiesčių tvoros slepia tuščius laukus kad kelias prarastų kryptį kad nepasiektum namų pasuktum atgalios ir atvėręs miglos duris šoktum danguje 34 kai nustos snigti lietumi prabils šlapdriba ir vėl šaligatvius atras paklydusios balos 35 ištrupėjusiais laiptais į ežerą lipa medžiai ir saugo debesis 36 ant parketo spjaudžiau nuodus kol grindys pavirto duobe - - į šalį pasitraukė siena tik vienam žingsniui į akmens tamsą 6 37 po žeme užrakinti medžių sapnai vėjo pagauta pieva laukia gandrų sliekų ir varnų 38 nesipriešino vėjas sugrįžau atgal į tuščią kavinę kol minčių sumaištis neužduso rūku 39 lauką sušildė drėgmė ilgas atodrėkis nutyso link miško --pažadinęs balas į krūmus slenka pavargęs sniegas 40 kiauroje pavėsinėje paslaptinga pašnekovė migdė laisvas lietaus svajas --aukštas debesų pasakas sekė sena surūdijusi skarda 41 laužo ugnis apkurtino šakų traškėjimu ir naktis neišgirdo kaip pirštų galiukais atsėlino rytas 42 pažvelki į klasikų piešinius grožio kontūrai pastebimai keičia kryptį dabar šviesa jau sklinda tavo iš vidaus 43 abejoju liga senatve mirtimi paslaptimi už vartų --atgimsiu griuvėsiais tviskančia šuke alumi 7 44 danguje nėra langų drąsinanti mėnulio šypsena ragina šokti aukštyn 45 kai nutirpsta sniegas iš asfalto be ragų nagų uodegų išlenda duobės --velniškai kietos 46 nevilties riksmu aplimpa laiptinės tyla kai koridoriai it raktus pameta duris ir neskaudi betono ašara aplenkusi sienas krenta į turėklų duobę gelmėje ieškoti atramos 47 atslūgo parketas užgeso elektros lemputės kiekvieną vakarą užmigti tenka be aiškaus plano 48 į kalnus kopia aukšti medžiai bet viršūnę pasiekia tik lėkštas kokteilių ledas 49 vartai ne atrama tvorai tik basliai patikimai saugo dirvonuojantį lauką - - kirtikliais išakėtose lysvėse drąsiai noksta valgomos daržovės 50 apakęs nuo sienų tylos baimingai girgždėjo parterio veidas --prožektorių dulksnoje skendo atvira scena slėpdami instrumentus repetavo šešėliai --gražu be vokalo smagu kai smogia 8 elektrinės gitaros be stygų 51 traukia magneto tamsa varnų riksmai nurimki įvertink naktį kaip pergalę ir kai nukauti debesys priartės prie pamestų namų papurtyki galvą ant asfalto nukris krištolinė kaukolė ir tu sugrįši atgal į Valhalos laukus 52 kai nepareikalavęs nė cento laiko įkainotojas vėjas atiduos visus dirvonus --paprašysiu akmens freskų miglotų daubų nakvynės pelkėje 53 anapus kaukės rūko siena ištroškę šviesos beviltiškai sudaužysime elektros lemputę ir tamsoje išgyvenę finansinį siaubą užsisklęsime išplėštame seife 54 apsnūdusių namų neįkvepia mandagi eisena tvorų aukštų kranų didybė vėjas it sielius debesų upe plukdo stogus naktyje pasiklydo miestas mėnulis vienintelis lunatikų švyturys --pašauktasis brenda čerpėmis pusę sapno nešdamas namo 55 nukritę ant žemės debesys virsta balomis --9 spigina saulė akina švarus dangus --ant stogo atverstos visos kortos paprasta sužinojus ateitį atsilaužti gabaliuką lemties pyrago ir nuskristi 56 mirtinai nutrenkia aukštos valkatų šnekos nutvieksti žaibų patvorių pamokslininkai svaigsta pigiu alumi --apšviesti tik puse dangaus jie pažino asfalto duobes įkopė į šiukšlių kalnus 57 atskiri atskirti nesujungti nesujungiami keliautojo žingsniai aplenkia gyvenimą įveikdami nematomą barjerą --už ribos kelias tampa tiesus nes ties paskutiniu posūkiu nukrenta visos atramos ir tiltai praradę tvirtumą skrieja į žvaigždes 58 dirvonuojame kasnakt nes tušti laukai atsparūs laužų burtams ir kol liepsnos apšviesti akmenys derasi su vėju pabunda ankstyvas rytas 59 šviesūs krūmai ragina žolę augti pasiekti klevų lapus - - į debesis ištiesiu rankas gaudau pušų šakas 60 10 kai iškertamas šilojus kankorėžiai tampa daug sunkesni 61 žiūrime į tamsą nematydami paslėpto miško atsirėmę į miglotas daubas ieškome aplinkkelių į laisvę 62 vieškelis į pakelės griovį nusviedė paklydusią galvą iš akių dygsta eglės laukiu šlapdribos lietaus 63 ištirpus sniegui neverta galynėtis su kelmais verčiau taikiai susitarti kada vasara ateis 64 nereikia vaišių laiko skerdykloje galima blaiviai suvokti svaigų gyvenimo džiugesį 65 kasdien eidami tomis pačiomis gatvėmis darome kitokias klaidas nesugebėdami atskirti pergalės nuo pralaimėjimo --užribyje namai kuriuos palikai vaikystės komiksuose 66 einame gatve o varnos liepų viršūnėse skaičiuoja mūsų žingsnius --esame paprasti nepakeisti atviri melui 11 saulės dėmei akyje --kai iškrenta proto dantis ir paaiškėja dirvono dugnas atsirėmę į užutekių sutemas stebime kaip rugių laukuose noksta saldūs akmenys 67 marmuro balomis patvino tuščias laukas delsia nuo laužo dūmų atsišvartavęs šiaurys --sudegę priešaušrio lauže atrajojame šaltas prisiminimų žarijas 68 kai pametamos aiškios mintys supančioti minkštomis šlepetėmis išvengsime sienų padalijimo į keturias dalis ir boogie woogie ritmu patikslinsime parketo raštą --beviltiška kalendoriuje ieškoti paskutinės stotelės adreso 69 rūbininkai ieško vienintelio nepalikto palto --svajonė aitri belangė be laiptų į aukštas sutemas 70 aukšti langai neslepia spalvų griūties dar nesutemus galerijoje iš senų portretų pradingsta istoriniai žvilgsniai --į dabartį atsivėrusiame akių plyšyje blizga aštrus dangoraižių stiklas 12 71 apgultos sniego sudegė medinės pilys ramu į dangų atsirėmė tolimas slėnis tik dūmai ties miško kraštu dingstis įspėjančiam varnos riksmui 72 salą saugo ežero gelme neiškirsti krūmai dirvonas 73 pritvinkęs žaibų grėsmingai šniokštė lietus reikėjo vytis varlę bet žolė tarsi sustingo užlieta skystu metalu 74 užvaldė baimė dar nebuvo visai nušvitę rausva ryto kaukė vis dar slėpė dienos veidą kažin ar reikia aiškinti apie nakties lūkesčius gal iškeliauti nebegrįžti su žvaigždėmis --eglių viršūnėmis rieda debesys pievoje skęsta ežeras 75 debesų jūros nesuturi lietaus užtvanka ežere kur kas daugiau ištirpusių upių 76 nepašauktas atsigręžė užakęs vandens malūnas ketindamas kerais sumalti pamestas girnas 77 jei esi laisvas gali laukti kada ateis tvora ir tvirti basliai sukalbės dar kietesnius užkeikimus 78 13 virš toli pažengusio kelio ta pati bala 79 išvengęs saulės pilnaties taip ir nesužinosi ar pavojus buvo tikras 80 kandžiodami tamsą sudilo mėnulio dantys pastūmėti žvaigždžių vis dar sukasi debesys beieškant šviesos horizonto liniuotė išmatavo rankas galiu vėl atrasti pamestus gamtovaizdžius atspėti slėnio vardą 81 miestu klaidžioja vaiduokliai namai atostogauja sienos kiaurus metus 82 neteko galių tabaku persunktas oras it pašautas bombonešis ant lubų nukrito pamušta akis perskeltas pusiau nutraukiu sietyno stebėjimą saugus lyg vario laidas kvėpuoju elektra 83 atvirai kvatoja veidrodžių balos iki dugno nuseko langai ištirpo atmintis beveik užgeso rūkas neryškus spindesys dirvonų duobėse sudužusios valties dugne piktas vėjas galanda ajerų ašmenis ežeras tiltas atgal 84 palangėje šalia pelargonijos ieškodamas šviesos ataugau fraku išvarytas 14 iš šešėlio atsirėmiau į meduolių sieną neveža arbata tenka pėsčiomis sugrįžti prie stalo smėliu patikslinti skonį 85 pirmadieni s padovanojo žadintuvą dramblį šviesoforą asfalto pagalvę --namuose liko miegantys kambariai tarpduryje įstrigę koridoriai 86 stiklinėje baržoje loja logistas šuva pro žalį plaukia suvalgyti peizažai reklaminiai skydai žada išdžiuvusį šulinį dykumos miražą --kai odekolonas praras savo skonį ir savitas šaligatvio kreivumas apgins nuo pilnaties lauksiu kol išblės naktis ir balose paskendę stulpai metalu apšvies tarpuvartės mozaiką 87 kvaištelėję troleibusai smaugia vario laidais nelieka laiko pasiguosti skersgatvių tamsai atsiverti sutemų langams --jau pasiektas dangus pasakų mieste ant sienų dygsta elektros lemputės --raibsta horizontas už kampo aprimusi naktis aukšti kaminai dūmų žnyplės 88 15 liko tik tvoros šonkauliai ir šalta varlės pėda 89 viltis mirties galimybė į smėlį pamerktos gėlės --pavojinga laukti naujos klaidos 90 debesų soduose noksta sultingi moliūgai ant stalo cukraus gabalėlis saldi paslaptis --ištyso klevų lapai kiek aukščiau pakilo saulė lauko žolė jau siunčia skruzdėles rinkti šokolado dėžučių --tarp kolonų linksi varna išseko vario ąsočiai bet vis dar laša ledinis stogo vanduo --prie kamino skardinis paklydėlis baltas it brangus akmuo --burtas mestas horizonto koridoriuje tirpsta tamsa 91 gailestingai užmynę kankorėžį sunkios žemėje paslėpsime pušies skausmą samanų kilimais užlosime kelmų sarkofagus netekę tiltų stebėsime bedugnę (tai gera naujiena) 92 tvora slepia paslaptį todėl iki pat teatro durų slenkame valgydami musmires --nugynę juodas varnas baukščiai apakę pasvirsime 16 nepastebėdami atviros langų šventės 93 debesimis plaukia stogai lietingi šaligatviai kiauri kibirai 94 pievose vingiuoja perėjūnų praminti takai aidi akmenų žingsniai jei nutiltų bent vienas svirplys pakelčiau tolimą raistą 95 iki amžino pašalo dar toli pamiršęs mirties stebuklą kapinėse vis dar gyvas sklandau tarp dviejų būsenų --laukdamas paskutinio išpardavimo vilties žvilgsniu puošiu dangų 96 žvakė moka tik paguosti išsklaidyti kambario tamsą - - ilgai lauktas ryto atoslūgis atidengė vaišių stalą šukėmis užlopė atminties spragas 97 šlapdriba gesina balų gaisrą užgriozdinti debesų šviesa alsuoja gatvių žibintai pro dūmus skverbias lietaus šuorai 98 žaibo ugnis bedugnė be dugno svaigus kritimas į šviesą 99 nugairintos vėjo 17 žaibų iš tolimų girių sugrįžta nukirstos pušys --žolėje skęsta žiogai pametęs žingsnius sugrįžti be valties ir jau nebegali išplaukti iš pievų 100 kosėja laužas pažeme slenka dūmai ratu sukasi takas --apsidairyki aplink surask sieną ar tvorą kelionei ieškok naujų duobių 101 geriame saulę riekiame mėnulį stiklinėje suradę dugną kylame aukštyn 102 balose tirpsta asfalto freskos pamiršę žingsnius judesio ritmą bėga saulės zuikučiai 103 belaukiant lietaus langai sulenkia sienas stumteli lubas 104 virš abiejų upės krantų kirai suka ratus apverčia stogus bangose skandina mintis 105 palydint saulę rieda kieti riešutai šąla žalia arbata ir jau 18 negalvojama apie saldų pyragą --ir nors po klevu dar karšta bet negaivina vanduo išpilstytas į balas - - tenka žvalgytis į šalis laukti kada matiniai spinduliai pavirs šviesos laiptais --bet niekas neturi laiko stebėti gęstantį dirvoną migla užtvindytas pievas ir laukti kol iš dangaus nukris sutemose paskendęs ežeras 106 laikas atsigręžia smogia į širdį nepastebimai išrieda metaline ašara --perdaug užimtas asfaltu nepastebi kaip ūmus vėjas kerpa plaukus --į dangų palenki galvą įkriski į vaikystės ežerą --nepaskandinama dabartis jau sveria sapnus ir kai sulūš svarstyklės kvatos niūrus šaltis paniręs į degantį dykumos smėlį 107 pažvelki langas jau kasa duobę --esi tik bėgančių šešėlių liudininkas 108 atrama ne grindys ne posūkis į aukštą sieną - - kai nežinia atsigręš į tave pastebėsi baltais klavišas bėgančią pasalą 19 108 +1 esi tilto atrama kirų bazė --kryptis aplinkkelis kiauras nuolydis rūku užtvertas takas 108+2 svajonė akmenuotas kalnas duobėtas bedugnės atsakas 108+3 slegia tingus lėkščių blizgis akina taisyklingai išrikiuoti peiliai iš nepagaunamo kampo sklinda haliucinogeninė grybų šviesa --valgiaraštyje sunku surasti tinkamą skonį pamėlusios racionalistų nosys uodžia modifikuotą jovalą falsifikuotą aperityvą --išbadėją kanibalai proklamacijomis šluoto riebaluotus stalus --šlubuoja girtas parketas grožio kontūrų ieško apspangę estetai ----koridoriaus dirvone atrandamas pamestas batas tvirtas sienų perimetras atramos spyris 108+4 gali padauginti save iš nulio --išgertas visas vynas 108+5 pakankamai išretintas šilojus neužstoja mėnulio laimingas pušis skaičiuoja statistai 108+6 20 elektros įbauginti sietynai neatgauna ramybės naktis katastrofiškai apgavo dieną 108+7 kvatoja šakočiaus griuvėsiai verkia taurės duobė netraukia žolė --už tvoros nė vieno antikos poeto vis sunkiau kalbėti su dievais --už lango žydi vieniša slyva ant stalo neišskiriami draugai duona ir svogūnas degtinė ir agurkas ----apkarto gyvenimas arbatai nereikia cukraus 108+n ------- Vilnius, 2017 - 2018 m. 21