Algimantas Lyva PILNATIS poezija APSVAIGIMAS ieškodami stebuklingo pieštuko atradome surūdijusį kastuvą apakę nuo ryškių spalvų į tranzitinius rėmus kalėme sidabro vinis kad drobėse liepsnotų derlingi rugiai ir užtvankų ašaros skalautų vyno plantacijas pasidžiaugę medine molberto drąsa it šernai iškniskime pastoralines pievas kad gausiai užderėtų haliucinogeniniai grybai ir neatauštų baloje išvirtas mėnulis ŠALIA PILIES pajuodo bangos tolimi atsivėrimai užtemdė upės vingius įtaigiai rūdija iš vakarų atridentas vamzdis 1 LIŪDESYS netyla žingsniai tolstantys į tamsą sunku pavyti griūvančias sienas delsia giedoti stogai kai nukris paskutinė čerpė nepakaks palinkėjimų išsapnuotų atvertų KOMPIUTERIS stikline lazda atmuštas grožio pojūtis neskauda kai žiuri į monitoriaus ekraną išgirdę baltą triukšmą aplenkime tylos šauksmą susemkime laidus išlietus ant grindų tik nereikia kaltinti parketo nes lūžta ir tiltų atramos palikdamos tuščias bangų duobes 2 TOSTAS nepaviję snaigių suklupome nes neiškirsti žingsniai neteko ryškumo ir kai pūgoje ištirps neįskaitoma kelio rodyklė vyno taure pagreitinkime vėją kad liktų daugiau vietos saulei kad nesudužtų diena ir vakaras palauktų nakties FANTASTINIS ROMANAS kažkur tolimame restorane garavo rūgšti (acto ir sieros) arbata įžūliai traškėjo sprangus akustinis metalas ir nieko keisto dar iki dugno neišgerta rauplėta partitūros nata nesupjaustyti rauginti smuikai nesuraikyti švininiai trombonai neiškepta elektrinė gitara <> ant scenos vangiai šoko kėdės ir stalai dar nevėlu simetriškai ilsėtis kuklūs pasiekimai neturi užgožti paslaptingų tikslų tai kas kad pastatyti devintieji namai (skaičiuojant nuo galo) 3 pakeisti užkaltų durų vyriai atsukti matinių langų varžtai bet nuo lubų dar nenukrito stiklas ant kilimo nesudužo veidrodinė tyla kodėl ??? todėl kad įtartinai lengvai atspėta kita į naują naktį nepanaši diena ir ties užlenkto valgiaraščio kraštu išbluko ryški slibino žvilgsnio dėmė BARJERAS yra tik viena kliūtis užstojanti debesis tai bejausmė tvora iškilusi tiek kad nudžiūtų troškimų medis LAIDA atsigėręs ežero vandens atgijo apmiręs saulėlydis surinkti į pievų saujas suspindo balzgani lietaus lašai 4 horizonto migla iki paskutinės padalos sutrumpino žvilgsnio liniuotę <> tamsos maišai jau atrišti į pakalnę virsta mediniai turėklai LAIMĖS GEOMETRIJA stačiakampiai langai išlaisvino dangų negalvodami apie apskritimus ratu sukasi debesys <> žiūrėdami į aukštus stogus pamirškime piramides HORIZONTAS kiauri batai išgėrė kibirą lietaus liko tik metras asfalto obuolys šukė į šviesų rytojų nutįso makaronų šešėliai 5 MOKSLAS užvertęs biologines kojas akademikas nudvesia ateistine mirtimi LOPŠINĖ temsta švelnūs žolės pirštai supa grybų kepures dangumi plaukia debesys ir negali pabusti PROGRESAS kai laukinė baimė virsta urbanistine laime į mišką atėjęs žmogus nemato medžių AUŠRA neverta debesyse ieškoti aukštų kalnų 6 tik pušys gali nugriauti rūko tvoras ir pavyti mėnulį KERAMIKA sukasi tvoros sienos žiedžia neįveikiamus kalnus kai išdegs molis ąsotyje neliks nė lašo vandens <> trošku žiūrėti į lubas nenukris laiminga snaigė tik atsivers durys į laisvą koridorių LOPŠINĖ ledine čerpių tarme gieda skarda snūduriuoja geltoni žibintų šešėliai varnos sapnuoja pienes 7 KELIAS nesvarbu lyja ar sninga užuovėjos neieško pušys <> aukščiau asfalto nepakyla plentas balose dvesia padangių žuvys LEMTIS atvirose pievose liko tik akmenys prarasto laiko ženklai sunku pametus seną sapną sugrįžti pamirštais takais KRANTAS ant smėlio žuvėdros pėda it valtis ištraukta į krantą sukasi vanagas ratu aštrūs sparnai pjauna dangaus stiklą 8 <> akių dugne tas pats smėlis rūkas paklydęs miške KAS neveža tarp slibino dantų įstrigęs troleibusas lėkšto anekdoto inspiruotas juokas kubatūros vergai žiūri į dangų ir negali pagauti net musės ant betono sienos ištatuiruota liūdna vienatvės ataskaita rūgšti diena įvardinta saldžiu sirupu prisimink kas užrakino duris ir įkalino tave AIŠKUMAS dangus tik profilis tik vaizdas iš šono į kitą pusę žiūrinti akis 9 <> nudažę tik pusė sienos netapsime žvaigždžių pilna statine vis dar esame kambaryje nors laukas žymiai platesnis --ir laisvas šuolis sumeluotas tik dar nesuvaldyta žolė maištauja duobės ilgėja šešėliai trumpėja žingsniai auga tvora VAKARAS jau vėlu parko vartelius užtrenkė vėjas nepasiduodu ir vėl suradau vaikystės takelį į dangų 10 RYTAS mėnulis sviedžia kamuolį sudreba siena atšoka tinkas atviros plytos šiepia dantis dar nepastatytas dangus žemose gatvėse pabunda oro pilys IZOLIACIJA išvarginti kaukių pantomimos trokštame veikti internetas tik linksmas košmaras minčių ventiliacija IZOLIACIJA II neapsakomai tuščia ir gatvėje ir širdyje už lango pavargę namai į sieną žiūri dulkės nieko nėra tik aš 11 IZOLIACIJA III bespalvė gatvė stiklas pusę nakties užtemdė knygos spintoje tik nuogi drabužiai poezijai neliko vietos slysta mėnulio dantys dejuoja tinkas virpa užuolaidos kai suduš vyno taurė į šukes sutelksiu mintis IZOLIACIJA IV negelbsti sienos į langus krenta debesys bet vis dar galima pažvelgti į kiemą ir laukti sniego lietaus IZOLIACIJA V ant stogo varna saugo namą izoliuotais laidais teka aukšta srovė 12 radijas gaudo tolimą stotį atšipo dantys atriekti nuo kepalo duonos langai siurbia šviesą stiklinėje laisvas dugnas pilnas karčios žolės seklu IZOLIACIJA VI iki soties atsigėrę paprasto vandens pirštais palieskime sieną stebėkime kaip dega delnai užgesinti nukirsto klevo sula IZOLIACIJA VII iki dugno du langai trys arbatos coliai nepaskęsi neišplauksi neskrenda kilimas nepakilsi iki lubų 13 IZOLIACIJA VIII už lango ilga juoda asfalto barža gaudžia nušlifuota plokštelė metalas skverbiasi į smegenis slysta sienos temsta lubos į judrią veido mozaiką smogia parketo zigzagas kilimu rieda pamuštas žvilgsnis yra kur slėptis IZOLIACIJA IX dar ilgai teks slampinėti kambariais kol į nepavojingas šukes suduš viruso karūna ir kai ant žiniasklaidos liežuvio bus užklijuotas gydomasis pleistras sužinosime vaiduokliai jau nupirko visas kaukes ir į gatvę galime išeiti net ir be galvos IZOLIOCIJA X ragais prabadęs debesis 14 į arbatos stiklinę nukrito mėnulis IZOLIOCIJA XI kai tris dienas nelyja atslenka karštis stiklinėje užverda vanduo arbatoje ištirpsta cukrus akis užlieja saldi migla IZOLIOCIJA XII ant stalo sausainiai lentynoje knygos nukirstos miške vėsta arbata porcelianas trukdo išsižioti ir praryti save IZOLIOCIJA XIII bananų smūgiais paraginti ištirpsime raudoname vyne atrajodami nuvalkiotus lozungus nuriedėsime po stalu kaip beverčiai vitaminai 15 IZOLIACIJA XIV tarp sienų kvėpuojame nafta dulkių smėliu langai skaidri apgaulė sunku patikrinti ar mes tikrai gyvi IZOLIACIJA XV prie stalo griaučių laukiu kada išmes į gatvę danguje vis dar dirba žmonės gabena sniegą ir lietų užmigau išgėręs gurkšnį arbatos nepatikrinęs ar užrakintos durys IZOLIACIJA XVI kartu su varlėmis arbatoje skęsta miestas ventiliuodami plaučius vaiduokliai varsto duris pakvieskime varnas į puotą gyvenkime linksmai 16 IZOLIACIJA XVII klimpstame į sienų liūną arbatos stiklinėje skandiname tyliais valandas tarpai tarp grindų lentų nutįsta bėgiais į sienas pro atviras duris atrieda balta stotelė delsiame atverti akis keliauti į tamsią žvaigždžių šviesą IZOLIACIJA XVIII kaktusais užgaląsti langai slepia protesto riksmą ypatinga laimė pralaužti lubas nustumti stogą ir pavirsti lietumi IZOLIACIJA XIX mėnulis lange įrėmino naktį užliejo kambarį šviesa nuo sienų atšoko išgąsdinti paveikslai lunatikas pabeldė į duris 17 IZOLIACIJA XX pamiršę gimtąją kalbą praradę pinigus judėsime svetimu miestu nepadės švilpimas gestai riksmai šokis šaligatvyje IZOLIACIJA XXI kai stori albumai paslėps jaunystės draugus dvi akys atras vieną mėnulį nuskridęs ten sužinosi gyveni ne vieną kartą BE LIETAUS pasibaigė medžių atostogos arbatos nėra jau galima apversti tuščią stiklinę ir laukti kada nuo stogo 18 pradės lašėti gaivi čerpių gira STYGINIS KVARTETAS jau nebereikia tvorų ir haliucinogeninių grybų sudygę bulvės čia pat galima sėstis ant maišo ir be ketvirčio smuiko bei pusės fortepijono išgirsti varnų riksmus nes nėra gyvenimo net iki mirties BELAUKIANT LIETAUS troleibusai tiesina kreivas gatvės stiprybe alsuoja šaligatviai stogai jau surinko debesų šukes gyventi lengva pamiršus vandens skonį AIŠKUMAS kai ritiesi į pakalnę pajunti kad gyvenai teisingai 19 kad miškas tikrai žalias ir vanduo neužverda be ugnies PASLAPTIS skrendame kai garuoja arbata skęstame kai atšąla apsąlame kai nėra cukraus ir nė vieno laimės atomo RYŽTAS sušlamėjo gluosnis atsiduso akmuo nėra laiškų atverstų knygų atkeltų laiko vartų protėvių akys saugomos slaptame muziejuje todėl dar kartą nupieški pilį ir būsi pagerbtas 20 AIŠKUMAS II atmetę abejones nesužinosime kas slepiasi už sienos peršokę tvorą nepateksime į rojaus sodą tik laukas išliks tuščias ir tiesus neslėpdamas nei ežero nei girios KELIAS žingsnis ne kastuvas nepakels velėnos neatidengs auksinio smėlio tik pakelės akmuo nukirs mąstymą ir apsvaigimą HORIZONTAS jau atimtas paskutinis dilgėlės lapas ir grybai iškeliavo toli toli kur noksta šlifuoti arbūzai ir svyruoja apgirtę klevai abejodamas griūvančiais namais suki saulės laikrodžio rodyklę atgal kol pažaliuos akmenys ir akyse suspindės užgesusios žvaigždės 21 STABA žvilgsniu pastūmę debesis šalin nuviję lietų grožėsimės bala ilgėdamiesi remonto lauksime kada mieguistos tvoros praras spalvas ir bus pašalintas metalinis kioskas DANGUS už horizonto linijos varnų nupieštas suolelis liūdnų minčių atrama ir tenka ilgai žiūrėti į sieną kol ant grindų nukrenta akys ir sustoja visi laikrodžiai LOMBARDAS ryte pabudę užstatysime buvimą ir be akcijos pirksime laimės konservus kad vakare užmigtum nealkani 22 BELAUKIANT NAKTIES kai dulkes siurbia langai ir nepajudinami namai užgožia debesis balkonais verta ištiesinti taurių šešėlius <> nustoji galvoti (vis vien nesužinosi kas stovi už durų) nes tik vakare pageltęs vynas smėliu užlies parketą ABEJONĖ krentame ne kampu bet tiese nubrėžta per du taškus nepavyks smūgiu sulaužyti taisyklių pažeminti geometrijos dėsnių ir skrydis bus toks trumpas kad nesuprasi ar kritai ar tik miegojai ant žolės 23 PRIGIMTIS žiūrėdami į dangų negalvokite apie žvaigždes pamirškite kaukolę skeletą ieškokite mėnulio trečiosios vėjo akies LIETUS pasislėpę po plačiu debesų grybu stebime kaip į pakalnę rieda sunki bala ir skęsta varnų torpeduotas kioskas ĮŽEMINTI debesys saugo keturias vėjo puses jei užlipsi ant kelmo nepavirsi medžiu į dangų nekyla miško takai aukščiau nėra tavo namų 24 ĮKVĖPIMAS stalčiuje nerasime rankų kurios parašė liūdnas eiles tik tuščia lapą ir seną sulaužytą pieštuką LOBIS kai smaugia upės kilpa ir betonu slegia namai atrandi debesis žemus ir šlapią žolę po lietaus VAKARE kai namo sugrįžti uždegi elektros lemputę tuščią koridorių užpildai savimi ir vėl tas pačias sienas atrandi 25 NAMO duris atvėrė vėjas nuvijo senatvę namo sugrįžo vaikystė KELIONĖ lietus nupieš tavo liūdną veidą lange vėjas atplukdys debesis ir tu lauksi kada pušys pakvies tave į šilą dainuoti DAR NE DIENA lopšinę gieda vėjas sienas supa klevai užmigsi virš debesų ant kiauro čerpių stogo 26 LIEPSNOJANTIS TEATRAS užgaląsti nuoskaudų dilde atšimpa jausmingi dalgiai minčių dumble tą pačią melodiją įkyriai kvaksi varlės jau vėlu surūdijusiu laistytuvu gaivinti svajonių gėles --sutaupę valandą arbatai nusipirksime laimingą spektaklio bilietą ir lauksime kada naują veiksmą pradės greitoji sirena PORTALAS bala drumsto vandens stiklas varlių vitrina sekliam dugne nukainoti akmenys vitamininga žolė dumblinas alus saugi riba nubrėžta troleibuso ratais stabilia konteinerių talpa šalin kanalizacijos grotas gerkime rūgštų lietų dugne visi lygūs ir laisvi <> pamiršę kietą asfaltą įžengsime į pelkę 27 sugausime pavargusį lapą laimingą bilietą skrendantį virš liūno pastumsime supuvusį kelmą atkelsime vartus į tolimus žvaigždynus kur sukasi planetos į kitą pusę ŠVIESA sunku sutarti su besistumdančiais minčių stulpais vis dar norisi ramybės pasaldintos gurkšniu arbatos žvilgsniu sušildytos sienos švelnaus pušų ošimo ir jei nukristų bent viena žvaigždė užsidegtų liūdnos akys ir vėl būtų šviesu <> apvirsta labdaros karučiai aptemsta milinės pradurtos sausu šešėlio durklu neturime rankų galinčių kiek toliau nuo asfalto intrigų pastumti nuliūdusį beržą pabeldę į kopūsto galvą išgauti žalvarinį varpo skambesį kai surimtės varnos atsivers vartai ir tuščiame lauke neliks nė lašo rasos bejėgė tvora jau nesutūrės link stadiono bėgančių sraigių <> kai trūksta mėnulio apšvietimo ir kiauro dangaus kas geria lietų išpilstytą į aukštas langų stiklines trys gurkšniai ištįsta judriomis skruzdėlių kolonomis į vamzdžius suvyniotais blynais juodais laivyno makaronais portretas ilgas raikytas batonas apipelijusi klaviatūra lagaminas vėliava piliakalnio fortui pamestas pamatų akmuo 28 vėlu atbuline data išvykti iš nepakeliamai baltų ledynų <> ištuštėsime lietumi praskrieję virš oro uostų pamiršti dėl oro stokos apraudoti aukštų vandentiekio bokštų PARKAS sūpuoklėse svaigsta linksmas vėjas jau neįdomu be tikslo lakstyti gatve smėlio dėžėje statyti pilį kibirėliu kepti šaltas bandeles nepasigedę šuns sugrįšime į parką kur loja skylėta tvora čia lengva skaičiuoti varnas pasvirti nuo vėjo aplenkti vabalą nuspirti sukirmijusį grybą ir laukti žaislinio autobuso KAI kai sunkiasvoriai uodai pramušę automobilių skardą siurbia benziną nedera tuščiu kibiru grasinanti lietui be teleskopo žvelgti į saulę 29 melo detektoriumi tikrinti duris <> kai atvės rugiai kokteilių šiaudeliais užlopę prakiurusį stogą įkopsime į kopėčių rūką paparčių plantacijoje skinti žiedų NEMIGA kai nuo vėjo naštos linksta stogo sparnai ir žaibo vargonais groja lietus dingsta noras sode kasti žemę ravėti aštrias piktžoles tai kas kad nemiga beldžia į lubas ir kvadratais išlankstyti langai kviečia į lauką verčiau žiūrėti į sieną kol nukris visi paveikslai ir mėnulio jūrose nurims audra ATRADIMAS virš debesų baltas svajonių asfaltas pasakų šalis 30 arčiau nei ieškai ATVAŽIAVOME iškritę iš troleibuso stebėsime varnas sukančias ratus aplink stiklinį kioską nepasiekę dangoraižių langų pažvelgsime į balos dugną kur mirksta raiti batai pasmerkti šuoliui per tvorą <> belaukiant žaibų prailgs diena liks tik šaligatvis tiltas paskendęs upėje DRAUGAI išpilstykime po lygiai debesis į stiklines kad apgirstų bejausmis dangus ir nuo stogo senais lietaus vamzdžiais tekėtų vynas 31 SUPRATIMAS praktikuojant bėgimą aplink balą ratu pamirštama tiesė nubrėžta krentančiu klevo lapu įžeminti smūgiu į nugarą surinkame be balso be balsių tampame atviresni asfalto monologui NAKTĮ šiukšlėmis kvėpuoja tarpuvartės varnos ant stogo augina rugius šviesu elektros lemputėms nereikia benzino <> nuo lietaus vamzdžių atsuksime varžtus iš konteinerių surinksime ilgą troleibusą ir riedėsime į parką <> sunkią valandą paguos ryški alaus etiketė šešiastygė gitara 32 LAIMĖ nors varnos rėkia įkyriai ragindamos skraidyti sudūžtame atsitrenkę į orą <> surinkę liūdesio šukes išliekame gyvi nepakilę virš asfalto betono NEVERTA ridenti į pakalnę lietaus statinę girti rūką mokyti pušis mazgu surišti nutrūkusią stygą ir smėlyje ieškoti kritusios žvaigždės <> apibrėšime kreida slibino dantis kad nesikandžiotų dangus kad aukštuose debesų bokštuose užmigtų sakalai ir uždrausti gamtovaizdžiai atvertų žaibų užkaltus langus 33 DIENOTVARKĖ sugausime numestą žodį aplipusį pernykščiais lapais ir aulinių batų žingsniais dergsime gėlių pievas artėdami prie laisvės vartų išvengsime pušų dūrio į nugarą pažadais besišvaistančių varnų <> žvilgsnio ristele abejingai pro tamsius akmenis atridentus iš tolimo klonio pažvelgsime į pastatus kurie nugrius dar nepastatyti kur sieniniai laikrodžiai bėga į ateities supirktuvę kur juokdarys atneš šaltą pyragą ir metalinės lydekos užplikins kvapią dilgėlių arbatą <> žinodami apskritimo ilgį išmatuosime trikampes sapno kraštines nes nuolydžio kampai šalti žemi neramūs <> sulaužysime bemieges lovas į laisvę išleisime balandžius pagirdysime lietumi upes kad dykumose auksu spindėtų smėlis ir tyla surinktų liūdesio perlaužtus žodžius 34 <> nežinome kurioje gatvės pusėje šviesiau kur temsta granitas kur niekas negali pabusti nes pasiutęs dangus pakeitė veidrodžio atspindį bežvaigžde troškimų gelme PRIPAŽINIMAS poetas it klevas nukirstas per pusę nukritusių kankorėžių tarme šnekina pušį ir į kelmų taures pila auksinį smėlį <> kai eilės sutrumpėja iki vieno atodūsio ir ties praraja kaupiasi debesų tiltai nelieka virtuoziškų pasakų kur raudonos kepurėlės kepa blynus ir alkani vilkai geria sidrą <> delsia dirižablio propeleriai nes oras visiškai skaidrus ir į pripažinimo aikštę jau galima kristi be parašiuto 35 AUKŠTIS debesų dugne neįžeminti dangoraižiai ugnimi pašerti kaminai rūke paskendęs miestas <> kai trūksta tvorų sunku apriboti judėjimo laisvę apdairus funikulierius saugo laiptus sušluotus į krūvą <> išgirdus garlaivio sireną negaila bibliotekose pamestų akvariumų į tolimą kelionę išplaukusių žuvelių PRIEŠ AUDRĄ ramu delsia audra sunokti žaibu apeiti miestą ratu nulaužti paklydusį medį snaudžia ant šono apvirtęs meduolis už debesų sienos lietaus laukas žalia pievų arbata 36 POTVYNIS į tolį į upės alkūnę į ištiestą vandens ranką į žaibo žodžius pakartotus prieš audrą kad nepaskęstų gatvė kad atplauktų iš lentų sukalti troleibusai ir ant asfalto išdygtų morkos <> griežia stogų skarda šoka čerpes šokoladu užlietas šaligatvis plukdo radijo stotis atgal skrenda automobiliai autobusų stotelėse ūkia traukiniai nedrįskite galynėtis su elektros stulpais prašyti katerio nerti į balos dugną AIŠKUMAS lengvi žuvėdrų skydžiai oro balionais išmatuoti atstumai dunda debesų bėgiai rieda bangos be ratų atspindėtas debesų be akmenų naštos skrisi it pienės pūkas nutolsi nuo molo už horizonto atšipęs audros dalgis liūtis 37 DIENA debesų parketu čiuožia lėktuvai baltomis linijomis aižėja dangus tarsi akmenys svyruoja beržai <> gale lauko ežero takas batai pamerkti į smėlį žuvis išbridusi į krantą MIGLA kai vaikystės sąsiuviniuose nelieka pieštukais nuspalvintų namų krūmų žiūrinčių į griūvančią vienuolyno sieną apraudama lemtis ir atraminės džiaugsmo spalvos <> girgžda akmeninių durų vyriai neatidaromi aplinkkeliai spindi paprastu žvyru tolsta stogų skarda sulopytos valtys <> užpūsti žvakę teks patiems liks tik paskutinis apskritimas nutrūkusi skrydžio orbita lauksime dar vieno spektaklio gyvatvore aptvertos scenos kaktusų išdygusių duobėtoje palangėje 38 KONCERTAS marmuru spindi ežeras kirai gelbėja skęstančius debesis jau neliko vyno pagirdyto rytiniu rūku apsvaigę nuo saulės suderinsime gitaros stygas pakviesime pušį padainuoti kad pralinksmėtų gluosniai ir liūdni prisiminimai netektų galios TIKSLAS kai pabos tamsa asfalto duobėje užkasime ratus ir iki užburtos pilies sienos coline liniuote išmatuosime aukštą atstumą kad vaiduokliai aplenkę naktį stebėtų tolimą salą žolėje skęstančius akmenis <> ir kai žvyro karjere ruduo atspausdins beverčius klevo lapus paviję lauko varnas skrisime į debesis kur jau neliko riboženkliais aptvertų žvaigždžių 39 JŪRA aplenkdami oro duobes artėjame prie valčių visai netoli molas brendantis į tą patį krantą ir niekam nereikia horizonto debesimis užlietos jūros baltos žuvėdrų bangos LAIKAS kai ištįsta eglės šešėlis ir aptemsta žolė neverta miško aikštelėje ieškoti durų priešintis debesų apgaulei seni alksniai neranda girioje paklydusių žaibų nulūžusių saulės laikrodžių rodyklių <> laikas griauna patiklias prisiminimų tvoras gesina pasitikėjimo laužus atranda degtukų dėžutę nedegančią knygą <> įpusėjus neparašytai dienai išmetę rašiklį atvirsime balta drobe 40 NEMIGA kai žalsvos užuolaidos supa sienas naktis nukanda mėnulio nosį kad plokščia žemė apvalėtų nesustabdomai lengvai <> stiklinės dugnas aptvertas smėlio tvora it buteliai nusenka atkimšti žodžiai vandens molekulė lengva išgerta rieda it golfo kamuoliukas virsta per pusė sulenkta kėdė iki lubų pakyla drumzlinas žvilgsnis <> jau atmesti kaltinimai troleibusams kad gatvės neišsibėgiotų po pievas ir nesulinktų aukšti stogai palaikantys debesis SLĖNIS šviesa užgrobė naktį žvaigždėmis užtvindė dangaus kelius gale lauko liūdnas mėnulis laukia saulės debesų paraštėse liko piliakalnis ir upė 41 nepastebėta obelis NERIMAS negelbsti rytas už debesų neįveikiama šviesa diena tik prasidėjo ir kaip toli iki lauko pabaigos ten laukia tamsi giria ežeras paslėptas krūmų vikri žuvis gili banga paskendęs dugnas AUDRA kai į debesis atsitrenks žolė ir šešėliai paryškins naktį žiūrėkite į laužą šviesą išmatuotą liepsna pakviesti į vėjo puotą laukite kada žiema pievas nudažys baltai ir bangos ledu užkals pakrantę 42 <> žaibais pragys Perkūno paukščiai ugnies lietuje sudegs belapė pušis ištirps lauke paklydęs akmuo TIKRIEJI NAMAI kai šviečia saulė spindi pamestas raktas sunku atrakinti neužkaltus debesis neradusi vartų per sieną lipa žolė ir kai užgęsta šviesa paskęsta prarasto namo šešėlis stogo aidas paklydęs lauke <> įstrigus minčių spūstyje negelbsti šviesą lenkiantis greitis beieškant kelio į dangų ilgai tenka laukti lietaus LUNATIKAI virš stogų pakibę debesys moline čerpių liniuote matuoja mėnulio žingsnius nei mirę nei gyvi kyla dūmai į dangų džiazuoja latakų vamzdžiai šoka laimingi kaminai iki skardos krašto tik pusė pėdos 43 ties atbraila džiugi bedugnė saugus asfaltas kiek aukščiau lietaus kopėčios bebaimė tamsa aukšti varnų sparnai ARBATOS CEREMONIJA rašalo batai brenda sausa upe lūžta nupiešti pieštukai tuščiame lape suraskite kibirą lietui pagauti <> sliūkina tingūs meduoliai apvalėja stiklinės rieda smėlio statinės gęsta suklastoti gimtadieniai temsta kreivi veidrodžiai lieka tik sutemų žvaigždės teleskopai nutaikyti į dangų ATRADIMAI kopėčios remiasi į sieną bet nelipa į viršų lipa kitas kurio nepažįsta nei medis 44 nei akmuo nei metalas <> rūkas iki pat miško tiesia miglotus tinklus bet negaudo nei skruzdėlių nei pušų pakanka nurimti sustoti ir nuseks ežeras išgertas vėjo TIKSLAS lauko kraštas tik miškas už horizonto kelias kurį sunku atrasti smagu paklysti apsvaigus nuo uogų ir grybų delsia upės stoviniuoja ežerai tik akmenys laukia pirmojo žingsnio AIŠKUMAS tik pabudę tarsi iš naujo atrandame senas sienas ir jau sunku užmigti 45 nes vėjas vis dar pučia į tą pačią pusę iš kur ateina naktis ILTIS laisvam žingsniui neliko vietos į dykumas tiesiame kelius atgal į ištakas teka sunkus vanduo nepajudinę lauko akmens nepagausime griūvančios duobės ir kai lietus atneš arbatos stiklinę žarijų take pavysime debesis kad šalia tiltų vėl augtų pušys ir žuvys į žolę mestų tinklus KELIONĖ džiūsta pušys beteisiai debesys tapo fantomus sunku šnekėti su beržu lietumi užgesinti minčių gaisrą <> lauke daug erdvės akmenų laisvei galima keliauti bet kur 46 žvyrkeliu be vėjo krypties .TIK DIENA po lietaus medžiuose slepiasi audra varnos buria juodą sparnų šokį ir ieško pamestų vėjo batų baloje skęsta kiauras mėnuo dugne nėra saulės tik tyras vanduo VILTIS kai nepavijęs gatvės stulpų iki paskutinės padalos sutrumpės šaligatvis neišgelbės metaliniai kiosko vitražai tiesi skardinių kompozicija <> troleibusas pametė batus asfaltu bėga pirštai šaltas lietus kviečia rėkti kol užkims stogai ir iš akių pradės kristi varlės 47 TEMSTANT naktis varsto debesų langus kamuoliniais žaibais žaidžia svirpliai sunku kaminais išmatuoti stogo šešėlį minkštomis čerpėmis apauti lunatiką mėnulio paminklui pakeisti galvą <> arbatos stiklu užtemdę sieną nugrimsime į sapno dugną žiemoti STADIONE nepasiekę finišo ant bėgimo takų jau krenta pageltę lapai brisdami debesimis degtukų dėžutėse nešime snaiges išvengę atšipusių šaligatvių globosime laiptus ir sienas laukdami nepaskandinamo mėnulio lietaus pažadais užtvenksime upę ATRADIMAI kiek giliau panirus į žolę sutrinka rega 48 apskriti akmenys nutolsta kvadratais ilgais dilgėlių grioviais sudužusiais butelių stebuklais <> po vanago sparnu banguoja ežeras supasi lietumi pagirdytos valtys neverta ganyti uodų laukti kada užtems pieva ir tvora padalins žvilgsnį į dvi lygias dalis <> liūdna kai nekinta debesų spalva ir nežinai apie ką šneka varnos slysta mintys delsia sustoti nepatikrintas dangus sutrikus nereikia girtis aukštais krantais hamaku kabančiu magneto poliuose DURYS grindys plukdo batus delsia meluoti langai aplink stiklinę bėga skruzdėlė į bokalą byra ledo gabaliukai stuksena pieštukas skrenda musė <> tamsus dvejonių šulinys belapis dykumų kelias žalios pušys neįbrenda į smėlį parimęs ties laukine obelimi miražo laukia lietus 49 pakviesti atostogauti pelkėje prabilkime paukščių kalba ir laukime kada užgiedos sparnuoti krokodilai <> nėra aplinkkelių į laisvę nepasiekę dangoraižio stiklo į užgesusias aukštakrosnių akis svieskime ledinukų saują kad ilgi agurkų korpusai ištįstų oro balionais <> užmigsime debesyse naktis neužklumps ryte nes pievoje palikome atviras duris DANGUJE žąsų trikampis be kraštinės be ateivių žemė plokščia į tą pačią pusę sukasi plokštelė kartodama pabodusias dainas laisvame kalėjime tik grybų tiltai kelia į kitą pusę NETIKRAS PAVOJUS laukais ir kloniais pametę medinius dviračius skuodžia lapuočiai nepasislėpsi nei grioviuose nei debesyse 50 tuoj sprogs vasara ir ant žolės pabirs geltoni lapai tik amžinai žalios pušys žino ir laukia antro pavasario sprogimo PILNATIS girgžda beržas asfalto dainas gaudo vėjas nesutramdoma žolė kelmais aria pievas akrobatai vorai tiesia tiltus kad būtų lengviau įveikti upes ir grybai aplenkę oro duobes saugiai virstų į griovį Vilnius, 2020 m. 51