Mindaugas Peleckis
In 1993 graduated J.Janonis' secondary school in Šiauliai. 1993-1999 studied in Vilnius University (Bachelor and Master of Communication Studies/Journalism). In 1996 studied in Utrecht University, The Netherlands, in 1998 – journalism and EU politics in Århus University (Denmark), in 2003 – courses of journalism in Maastricht University, The Netherlands, and Brussels, Belgium. From 2008 to 2013 – doctoral student of philosophy in Institute of Culture, Philosophy and Art (from 2010 - Lithuanian Culture Investigation Institute), Vilnius, Lithuania, finished thesis on Mulla Sadra‘s philosophy.
Work experience: 1997-1999 translator/interpreter of English and Russian languages in Vilnius. 1999-2004 worked in daily newspaper „Respublika“ („Republic“; starting from reporter on cultural, political, law matters to special correspondent, editor of Lithuanian matters). After that, 2006-2011 – a cultural reviewer, analyst in weekly „Literatūra ir menas“ („Literature and art“). From 2008 – Member of Lithuanian Writers‘ union, freelance writer and journalist, musician (Agama Tirtha). 1990-2018 author of about 20 books (documentary, poems, prose, essays, scientific, about music, mythological, encyclopedia), published in Lithuania, Australia and France (in French). I‘ve written about several thousand journalistic publications in total, translated one book (Carl Honoré, In Praise of Slow), published and written several scientific publications in Lithuanian and English. I wrote and published a book of popular science about phenomenon of apocalypse. Also, I've written a book about new religious movements in Lithuania and a mythological study about water-snakes.
Scientific interests: languages, language ecology, literature, philosophy, mythology, comparative view of cultures, civilization studies, geopolitics, pseudohistoriography, religious minorities.
Work experience: 1997-1999 translator/interpreter of English and Russian languages in Vilnius. 1999-2004 worked in daily newspaper „Respublika“ („Republic“; starting from reporter on cultural, political, law matters to special correspondent, editor of Lithuanian matters). After that, 2006-2011 – a cultural reviewer, analyst in weekly „Literatūra ir menas“ („Literature and art“). From 2008 – Member of Lithuanian Writers‘ union, freelance writer and journalist, musician (Agama Tirtha). 1990-2018 author of about 20 books (documentary, poems, prose, essays, scientific, about music, mythological, encyclopedia), published in Lithuania, Australia and France (in French). I‘ve written about several thousand journalistic publications in total, translated one book (Carl Honoré, In Praise of Slow), published and written several scientific publications in Lithuanian and English. I wrote and published a book of popular science about phenomenon of apocalypse. Also, I've written a book about new religious movements in Lithuania and a mythological study about water-snakes.
Scientific interests: languages, language ecology, literature, philosophy, mythology, comparative view of cultures, civilization studies, geopolitics, pseudohistoriography, religious minorities.
less
InterestsView All (242)
Uploads
Papers by Mindaugas Peleckis
To negali būti. (Prie baro nugirsta teatralo replika.)
(Veiksmas vyksta ne scenoje.)
DAKTARAS DEŠRAUSKAS
(Sentencijos ne į temą.)
Guru Guru, nėra roko, tik vokaliniai instrumentiniai ansambliai (VIA).
GURU GURU
(Su ironija.)
Tik bebalsiai bedančiai ansambliai (BBA).
Šiuo metu gyvos keturios keltų kalbos (škotų gėlų, airių, velsiečių ir bretonų), dvi atgaivintos (meniečių ir kornų), bet jų situacija ne itin gera. Bene geriausiai laikosi valstybės ir ES remiama airių kalba, kuri Airijoje pripažinta valstybine, be to, ji – viena iš ES kalbų. Velsiečių kalba irgi pakankamai gyvybinga, tiek ji, tiek škotų gėlų kalba turi savo radijo kanalus BBC. Keltų kultūra žavisi daug kas, tačiau norinčių mokytis kalbėti gana sudėtingomis jų kalbomis ryžtasi net ne kiekvienas šių tautų palikuonis.
Su Deusanu Bondu, kuris moko egzotiškos, nors europietiškos, gilias tradicijas turinčios, deja, nykstančios keltų kalbos, aptarėme susiklosčiusią situaciją.
To negali būti. (Prie baro nugirsta teatralo replika.)
(Veiksmas vyksta ne scenoje.)
DAKTARAS DEŠRAUSKAS
(Sentencijos ne į temą.)
Guru Guru, nėra roko, tik vokaliniai instrumentiniai ansambliai (VIA).
GURU GURU
(Su ironija.)
Tik bebalsiai bedančiai ansambliai (BBA).
Šiuo metu gyvos keturios keltų kalbos (škotų gėlų, airių, velsiečių ir bretonų), dvi atgaivintos (meniečių ir kornų), bet jų situacija ne itin gera. Bene geriausiai laikosi valstybės ir ES remiama airių kalba, kuri Airijoje pripažinta valstybine, be to, ji – viena iš ES kalbų. Velsiečių kalba irgi pakankamai gyvybinga, tiek ji, tiek škotų gėlų kalba turi savo radijo kanalus BBC. Keltų kultūra žavisi daug kas, tačiau norinčių mokytis kalbėti gana sudėtingomis jų kalbomis ryžtasi net ne kiekvienas šių tautų palikuonis.
Su Deusanu Bondu, kuris moko egzotiškos, nors europietiškos, gilias tradicijas turinčios, deja, nykstančios keltų kalbos, aptarėme susiklosčiusią situaciją.
Poezijos knyga publikuota M. Peleckio įkurtame ir redaguojamame žurnale radikaliai.lt
Iʼn weiß niʼnt, was iʼn bin; iʼn bin niʼnt, was iʼn weiß; Ein Ding und nit ein Ding, ein Stüpfʼnen und ein Kreis.
Mes nežinome, kas esame;
Aš nežinau, kas esu; aš esu ne tai, ką apie save žinau; Ir esatis, ir nesatis, ir taškas, ir apskritimo lietis.
Der Cherubinischer Wandersmann, „Klajoklis cherubinas“ (1657), Angelus Silesius (Johann Schefer, 1624–1677). Vertė Mindaugas Peleckis.
Šioje knygoje, kurią iš dalies galima vadinti „ZŽaidimo“ tęsiniu, autoriai atskleidžia vidinę žmogaus dilemą – ar atsigręžti į Tradiciją ir eiti išminčių pramintais takais, ar klaidžioti Postpasaulio džiunglėse. Autoriai ne pinigų kartos lūkesčius, ieškojimus ir dvejones atskleidžia dialogais ir eilėmis. Romano herojai nenori melstis Postpasaulio stabui Kiberžalčiui, todėl yra tikri, nesuklastoti, o JIE, monetos ver-gai, tėra simuliakrai, klastotės, klonai.
Akmens raštas.
Fantazijos pabaiga, paskutinė trilogijos „Gotika“, „Kirnis“, „Švaistiko kalavijas“ dalis. Dėl viešpatavimo planetoje rungiasi gėris ir blogis. Nepaisant šviesos ir tamsos stichijų galybės, ateitį Žemėje vis dėlto lemia žmogus. Poetas Erdenis ir jo draugė Vakarė ieško Vinkšnynės piliakalnio ir užburto Švaistiko kalavijo. Pragaro kurjeris Juodasis laiškanešys bet kokia kaina siekia gauti stebuklingą ginklą, nes trokšta užkariauti visą pasaulį. Erdeniui ir Vakarei kovoti su nelabuoju ir jo pakalikais padeda mistiška būtybė Aitvaras ir deivė Laima.
Lankavatara sutra.
“Gotika” - tai dar viena pasvirusio pasaulio bibliotekos knyga. Pagrindinis romano herojus, rašytojas Karminas, pavargęs nuo nuo civilizacijos grįžta atgal į gamtą. Menininkas siekia išvalyti sąmonę nuo skaudžių prisiminimų, aistrų ir troškimų. Bet šis kelias nėra lengvas, nes dvasiškai tobulėjant iš beribių pasąmonės gelmių plaukia keisti reginiai, haliucinacijos ir vizijos. Kančia formuoja teisingą Karmino protą, gotiškų išgyvenimų tamsoje gim- sta nauja kūrybinė šviesa.
Pagrindinis romano herojus Kirnis pamilsta klasiokę Aušrinę. Klaidžiodamas mokyklos koridoriais gimnazistas svajoja apie laimę. Kirnio globėjas Aitvaras jaunuoliui dovanoja keisčiausias vizijas. Nugrimzdęs į paslaptingą Aitvaro pasaulį Kirnis akies kraštelių žvilgteli į gyvenimo paslaptis.