Poezijos knyga, publikuota M. Peleckio įkurtame ir redaguojamame žurnale radikaliai.lt
Algimantas Lyva
ADAGIO
eilės
ADAGIO
mėnulis surinko šaligatvio nuorūkas
karščiams pasiruošė vasara
nuo stogo krenta sunkus paltas
baloje mirksi varnos akis
aptaškydami tvoras skrieja
metalu sulopyti troleibusai
sprogsta pumpurai
virsta ąžuolai
daug medienos ir benzino
puotauja bebrai
ANDANTE
neskrenda batai
į akis krenta oro balionai
skrydžiu įslaptinę debesų aukštį
--kai sužydės pienės
saulėti sienų dūžiai
atrakins sparnus
stalai liks be kojų
suduš debesų stiklas
žole išlaisvins rankas
dusliai sprogs kėdė
pyragu pakvips parketas
--virš stogų pakilę
daugybos lentelėmis
puošime prospektus
pavysime šaligatvius
aplenksime dirvonus
minčių atabradais
išmatuosime upių pakrantes
ADAGIETTO
kiauri batai
išlaisvino pėdas
--į ateitį
bėga bankrotas
1
--dangaus vazoje
tulpės
kadagiai
--iš valgiaraščio išbraukę pienes
debesyse riešutauja vanagai
ADDOLCENDO
lubos
nepasiekta plytų prasmė
--gęsta sienų pulsas
užmūryta žodžio galia
tamsus gyvenimas skleidžia
ypatingą šviesą
neskamba užrašytos mintys
sausas smėlis
puošia balto lapo pakrantes
--džiūsta nukirtos pieštukų šakos
sulūžę stalai kūrybai išlaisvina rankas
SMŪGIS
prislėgti debesų dūsta žibintai
džiūgauja balos
nesugeba gatvės pasislėpti nuo lietaus
negelbsti alus
sunku
ignoruoti nulaužtą dangaus ekraną
pradaužti šaligatvio plyteles
reikalauti giedros
--į laisvę veržiasi sliekai ir liepos
aplink kioską sukinėjasi vėjas
ištarki garsiai savo vardą
pajuski nosies skausmą
griuvimą
NEVILTIS
čiulba varnos
kriokia lietaus vamzdžiai
tarpuvartėje
be valties
pasitinku paskendusį saulėlydį
AKMENS AKIS
2
rūke
nei šviesu
nei tamsu
tebesu susaistytas tamsa
nematau tako į debesis
--apvertęs akmenį suradau savo sunkią akį
ARTEFAKTAS
relikviją
slepia sniegas
archeologines paslaptis
atveria purvas
Simfonija Nr. 1 C – dur („Pirmoji“)
praskleidę atomines užuolaidas pastebėsime grybo suodžius
nepadės atsilošusi gerklė ir radioaktyvus placebas
guvus raketos smūgis atvers paralelines duris
----mėnulio atabradą puošia apokaliptinė šypsena
žuvėdrų riksmu patręšti drambliai žvejoja šprotus
ryklių pliaže smilksta torpedos nuorūka
--užderėjo totali vargonų žiema
be aido užsilenkė kariliono meistrai
rupaus asfalto nepaveja pacifistinė veja
amžini romantikai miegančioms gražuolėms skina stiklo pienes
--vis dar šviesu
haliucinogeniniai kazlėkai suka kelmų turbinas
stogų šarvais sustingo paskrudusi skarda
griuvėsių prieškambariuose šoka šmėklos ir vaiduokliai
iš laimės traška fasoniniai batai
į puokštes suvyniotas parketas dovanoja spintoms frakus
--metaforų montažui paruošta gaivaus oro atsarga
poetui palikta tik pusė rankos
nuo apelsino ištrinti lyrines dėmes
--neverta žavėtis kruša
beviltiška diskutuoti su lietumi
tik sniegas išsaugos prigimtinį baltumą
Toccata op. 1 („Pamirštoji“)
lūžta svajonių parketas
3
bevertė trauma
neverta žavėtis dažytomis grindimis
jausmų gravitaciją nugali vėjas
išsivaduoja iš burių traukos
sunku atsisveikinti su violetine prieblanda
skamba taurės
nuo alkoholizmo romantikus gelbsti
neperšaunama liemenė
neįkertama metaforų kalba
vargonai
--žemiau vaterlinijos jūros kopūstai
tamsi medūzų gelmė
itin žemai panirę
padugnėmis tampa narai
laimė pavirsta pražūtingu balastu
ARBATOS KANTATA
it dresiruotos sienos
vasarą atvės ketaus ežerai
ir kai pritrūks lietaus
kopų smėlis pripildys tuščias stiklines
lig dugno atsigėrę žiemos
sausose mėnulio jūrose
apsiklosime vaišių stalu
užmigsime
pamiršę beviltiškus baldus
--bekraštė naktis
tolimi šviesmečiai geria arbatą
prisimink
kur tu buvai kai šypsojosi sniegas
--sapne
laiptai į dangų
ir nė trupučio cukraus
KULTINĖ KANTATA
lūžta pirštų armatūra
iš rankų slysta porcelianas
nereikia kaltinti stalo
jei šalia židinio nukrito taurė
--viskio dūžis
apgaulinga sėkmė
pražūtingas naivumas
4
blaiviojo spiritizmo virtuozai
ant rojalio klavišų piešia lemtingus skaičius
--nekliba nei lubos
nei dantys
it kulkosvaidis
kala vidinis dialogas
--nereikia atramos
oras nugali trauką
be varžto laikosi galva
be ratų juda kojos
be krano į sieną panyra ranka
ir pagauna gotikinę lydeką
--atrakinta kaukolės dėmė
kita akies pusė
gelmių tyla
vinis
BELAUKIANT...
dunda tolimi Grižulio ratai
upės vingių nepaiso banga
sausoje jūroje skęsta mėnulis
žolėje nakvoja akmenys
migdo gęstančio laužo ramybė
pagauti tylos laukiame lietaus
pajuodo nuodėgulių skruostai
debesų sienoje tamsūs langai
ramybę saugo dilgėlių žiedai
supuvusias tvorų klavišais
pravirko obliuotos lentos
KAI ŠVIESU
pieva ištrina ribas
nerandu debesų
tik akmenis
spigina pušys
tako dugne lobis
šalta saulė
apsauginį rūką sulesė varnos
į pakalnę rieda kadagiai
5
NAKTIES RAMYBĖ
bežiūrint į žvaigždes aptemo akys
ieškodamas žolės kopėčių
atrandu blizgią stiklinę
užplikinęs švyturių šaknis
paskendau arbatos šviesoje
--lai griūna debesys
lai lyja laužais
duobėtame minčių reljefe
nėra nei sienų
nei lubų
SKRYDIS
ratu apėjęs laužą
išvydau ugnies sparnus
nurimau
nereikia niekur skristi
--nepavysiu aušros
žarijos jau dvelkia žiema
SUTRAMDYTAS ATŠIAURUMAS
palengva sukasi debesų ratai
naktis gena vėją
--prie nugriuvusių vartų
palūžę laiptai
pavargę patvoriai
asfaltas
--aušra išslaptino klevus ir drebules
džiaugiuosi šlamančiais lapais
nepaskendęs slėnio platybėse
atrandu naujus takus
žolėje pasislėpusius akmenis
--palauksiu
kol varlė užbaigs aukštą šuolį
kol sraigė nušliauš į kitą griovio pusę
ar verta skubėti
jei smėliu plaukia skruzdėlės
ir virš gėlių sklendžia drugeliai
--neradau kelmų
miškas
aplenkęs slėnį
6
nubėgo prie upės
atsigerti tyro vandens
ELEGIJA
rūke skęsta žolė
balomis pasipuošė takas
nurimo drebulės
iš bet kurios pusės gali ateiti vėjas
praskleisti miglos užuolaidas
--bet šviesiau nebus
dar snaudžia giria
lieknos eglės sapnuoja aukštus debesis
skęsta į ežerą panirusios salos
--saulė ridena sunkius akmenis
šaltose bangose jau bunda rytas
--pievoje užmigo varlės
tyloje paskendo dangaus žuvys
LAUKIMAS
atsiduso duobė
giliai
įtaigiai
dar nepagelto lapai
ošia neprinokę klevai
PAGALBA
terasoje juoko priepuolis
stiklo fantomas
snaigės
sunku atsispirti puošniam barokui
išvengti kolonų valdžios
--pašaukęs vėją
nugrioviau dangoraižio sieną
į kamuolį suvyniojau asfaltą
tapau vasaros draugu
DEPRESIJA
akina variniai atspindžiai tvorų
slegia dilgėlių žiedai
pernykščiuose lapuose
voliojasi išgerta skardinė
lengva akimirka vilties
7
--neliko nė pusės laimės gurkšnio
tik troškulys
nedaloma pelkių galia
--nepakeistas
bešvarkis
praradęs takus
nutraukiu debesų stebėjimą
it iškultas langas žvelgiu į šukes
TIKĖJIMAS
suabejojau upe
nes ji nuseko
suabejojau ežeru
nes jis užšalo
suabejojau gyvenimu
nes pasenau
KONTŪZIJA
vis pro šalį
žaibo kirvis
svyruoju
pakirstas debesies
laukiu
lietaus koncerto
--sunki
nepakeliama ramybė
sustingo
nepasverti stogai
ATOKVĖPIS
kai smogia duobė
neverta tapti girtu idiotu
abejonių vikšrai graužia minčių kontūrus
renesanso migla slepia žvaigždes
laisvė
tik vienas arbatos gurkšnis
LEMTIS
po lietaus nutilo pieva
lengvas vėjas kalbina pušis
akmenys kvėpuoja rasa
pasmerkta skrydžiui
8
žole brenda vieniša varna
LYGUMA
lietus surado paslėptą slėnį
nuo šešėlio nutrūko pušis
lauko akmenys
prisiminė pamirštas apeigas
ir apėjo daubą ratu
--rūku
prašneko žolė
NAKTIS
ties siena sustojo debesų šešėlis
sukluso vėjo pašaukti lapai
lange sustingo įrėmintas mėnulis
nejau ateis audra
ir žolė pakils
į dangų
SAUSRA
apsunko molio takai
išdžiuvo žolė
smėlis nudažė pievas
liko tik žvyrkelis
dulkėtas
ramus
VILTIS
ant debesų krenta pageltę lapai
žvyrkeliu slenka bejausmis lietus
verkia sušalusi žolė
--sutemos atvėrė langus
nutilo sumeluotos balos
--bus šviesu
kai vėjas atneš neparašytus laiškus
aidą atmesto rojaus
ŠIRDIS
vėjas užpūs žvakę
ir saulę pakeis
šviesa
9
KAMBARYS
palangių šešėliai
piešia jūrą
pamirštą uostą
smėlėtą pakrantę
pelargonijų žieduose
skęstančią vaikystę
--prabėgs dar viena diena
nebus jokio atlygio
tik buvimas
IŠMINTIS
kai lietus aptemdo stogus
žemė sugeria balas
nelieka ir debesų
gyventi lengva
pamiršus vandens skonį
--skrenda batai
senus šaligatvius
išardė žolė
VIENATVĖ
ateina sienos
tvoros
įkyrios mintys
negelbsti dienos
naktys
--dvi akys
o mėnulis vienas
ATRASTA NAKTIS
lietus
sidabro siūlais audžia darganą
sudegė sena valtis
švyti žarijų patalai
bunda apsnūdęs rytas
--išblėso laužas
žvyrkeliu atplaukė giria
TROŠKULYS
kai lietus aptemdys protą
10
ir žolė suremontuos kiaurą valtį
plauksiu pas pingvinus
atsigerti mineralinio vandens
--ledynuose nereikės apsimesti sodininku
ir skinti šaldytas braškes
LABIRINTAS
kai sugrįžti iš tolimų kelionių
namo parsiveži tik sudilusius batus
veltui ieškojai siūlo galo
pasaulį užvaldė atvirkštinė kamuolių mada
negyvi vertėjai į mirusią kalbą
išvertę visus labirintų vingius
--atsakymai nublanko prieš klausimus
ir klausimai prarado svorį
LAIKO GRIUVĖSIAI
nematoma gatve
skuba nepastebimas žmogus
--apstulbęs pajunti
esi svetimas
pats sau
LAIŠKAS
maži drebulės lapai
netelpa žodžiai
piešiu raides
klimpstu
į naivų praeities rūką
--sustingau
negaliu išbristi iš pievos
nesumindęs žolės
VAKARAS
žibinto šešėlis
neištiesino gatvės
sulinko nuliūdę namai
--negęsta kavinių langai
šviesu ir tuščia viduje
LENKTYNĖS
11
čerpių stogais rieda
trapus kaminkrėtys mėnulis
per kojas kerta lietus
sunku pavyti troleibusą
--džiūgauja debesys
kaminai ir dūmai
SMĖLIS
panirki į gaivų miražą
išlaisvinki dykumas nuo smėlio
sapnuoki vandenį
išgertą lietaus
--ateisi kartu su laiptais
pakilsi kartu su kopėčiomis
ir lauksi
nepašauktos nakties
šešėlio dugno
KANISTRAS
it ištroškęs delfinas
klaidžioju arbatžolių krūmyne
išgėręs galoną alaus
praradau virtualią kontrolę
ir paskendau sausoje mėnulio jūroje
universalus laikas
pavėluotai atvėrė neužrakintas duris
jau negana taurės išgertos iki pusės
maža sienų stovinčių šalia žvakių šviesos
molėtu taku nutyso pabodęs stalas
gėlėtas kilimas pavirto pieva
pakvipo vėju
--jau galiu ištiesinti smegenų vingius
prarasti tikrumo jausmą
pakitusiu žingsniu
torpeduoti balas
NAŠTA
prislėgtas laukimo
kalbu su sienomis
neprašau nakvynės miške
noriu svečiuotis pelkėje
kur niekada neužklysta viltis
12
KELIAS
iš dangaus krenta balta siena
taškosi nesutramdomas lietus
šalia tvoros
spalvota benzino bala
sulaukėjusios gėles
--negelbsti rupi asfalto atgaila
skvero laukia graži
statybų ateitis
LIŪTIS
debesų turėklus išardė vanagai
laiptai pametė žaibo batus
girgžda tvora
krenta bedalis lietus
--bejėgiai atviri ir uždari langai
SUTEMOS
prieš audrą išdžiūsta stogai
dūmais plaukia kaminai
garuoja arbata
--į debesis atsitrenkė menulis
neono šviesa nušvito bevertis stalas
RAMYBĖ
debesys išardė tamsą
suspindo mėnulis
sušilo žvarbi naktis
--kai esi laimingas
ir liūdesys būna kitoks
SVAJONĖ
vėjo banga
apvalus laumės žiedas
smėlyje
kritę kankorėžiai
pušų mintys
--pakirsti tolių
į slėnį vingiuoja takai
atsitrenkęs į klevo šešėlį
13
prie upės sustingo akmuo
LEMTIS
esu pamestas koridoriuje
prie pat neužrakintų durų
--neauga vinys
sulenktos per pusę
TAMSA
langas
pertvara dangaus
moliniai čerpių akiniai
stogo duobė
--įdienojo
bematė naktis
pajuodo žibintų šešėliai
IŠBLUKĘS ŽAIBAS
pusę mėnulio nukando debesų dantys
vargonais pravirko stogo skarda
dunda vamzdynų dumplės
ant stalo dega kiaura stiklinė
stalčiuje gęsta knyga
IŠMINTIS
namai
(ne tik beprotnamiai)
neturi sveiko proto
imituodamas
opelio blerbimą
urzgia šuva
slenku
nežinodamas
iš kur ateina rytas
TREMTIS
išguitas iš zoologijos sodo
skardiniu smuiku griežia svirplys
kol iškris elektriniai žibintų dantys
ir kaminų šešėliai pavirs dūmais
--naktis atriekė dar vieną stogo riekę
ir pavaišino mėnulį čerpių pyragu
14
AIŠKUMAS
žvelgiu į jūrą
neklausiu
kodėl dangus
toks tuščias
ir ryškus
--pabaiga
nėra likimas
o tikslas
ne pradžia
RAMYBĖ
niekur nelipa laiptai
ir asfaltas
tik kelias kitiems
--nurimstama
įbridus į laumžirgių ganyklas
kur liūdną minčių dvelksmą
nusineša tyla
VAKARAS
ežero vanduo tamsus
užgesęs
ištroškęs žvelgia į dangų
--gieda kelmai
vos girdimai ošia žolė
nepakeliamai aštriai
šoka uodai
LIŪTIS
lyja
ant debesų parketo šoka vėtra
krenta dangiškos skiedros
išskleisti skėčiai geria balas
temsta akys pamerktos į rūką
sunku atpažinti patvinusias gatves
--migloje neverta stebėti dangoraižius
tik tiltai išlieka ramūs
kai stogais brenda mirtini žaibai
APEIGA
15
minčių rūke
išsigąsdinti svirpliai
pražilę kadagiai
aukuro akmuo
burėmis išartos bangos
--slėnyje
žvilgsniu pagerbki tolį
KELIONĖ
baloje neskęsta varlės
einu skilusia lenta
tikiuosi pakaks vikrumo
išvengti oro duobės
skaudžiai kerta dangaus kulkos
guminiai lietaus lašai
iki laimingo žingsnio pabaigos
tik kiauras batas
svyruoju be tvoros
griaustinis atrakino ausis
pakaks užmiesčio melo
pats laikas atsitrenkti į slidų dirvono molį
sausa pušies šaka nugynė abejonių šešėlius
be žiaunų galima kvėpuoti ir žolėje
PILIAKALNIS
šalia akmens
į žolę paniro upelis
vanago ratas
žarijų vainikas
vanduo
REMONTAS
tinkas
aprengė
sienas
spalva
LAUKIMAS
arbata užtvenkė naktį
nepasveikau
išgėręs vyno taurę
iki beprotybės dugno
grimztu į šviesą
pilnaties
16
--jau skamba žolės stygos
nors rytas dar toli
SAPNAS
svajoti trukdo
porcelianu apkrautas stalas
beviltiškai garuoja arbata
uždusęs čirškia telefonas
į duris skambina abstraktūs paveikslai
--sunku pabusti
gyvenu nepakviestas namo
PREZENTACIJA
svyruoja blyški akvarelė
neišgerta rašalo spalva
transliuoja siaubo madas
rasoja kokteilio taurė
--mąstyti trukdo
paauksuoti rėmai
vos įžiūrimi ledynai
saugios klasikų šypsenos
RAMYBĖ
šviesėjo dangus
sapnuodami
saugias elektros lemputes
jausmingai geso aukšti žibintai
išsiblaivius nuo rūko
galima gerti arbatą
ir likti vienam
iki ryto pabaigos
LAISVALAIKIS
gaisrinėmis kopėčiomis
ant stogo lipa kaminai
--pamiršęs skrydį ir kritimą
prie tvoros atvedžiau
paklydusį šešėlį
--nėra vartų pabaigos
prisėdau ant laiptų
su varnomis lošiu
17
domino
ATEITIS
kai be pykčio vėjas užtrenks duris
ir elektros lemputės atsivers šviesai
neištirpsime kokteilių ledynuose
--užaugę dekoratyviniuose vazonuose
vyksime į girias rinkti laukinių žemuogių
BE IŠEITIES
slenkstis
tamsus durų liudininkas
už sienos
labirinto laisvė
KARŠTIS
kadagiais kvepia tyla
sausa žolė lesa mėnulį
sukluso prisaikdinti svirpliai
--noksta tvorų šešėliai
kiauri stogai laukia
kada čerpes sulopys lietus
APEIGA
kai žvaigždes uždegs naktis
ieškokite įdubusio akmens
lietaus taurės
--atsigėrę gėlių vyno
išvysite nurimusį laužą
žarijų beldimą
atviras liepsnos duris
ATVIRUMAS
šešėlis nukirto pušį
delne
skiedrų sauja
--plaukia rugiai
paslaptimi
užtvindę liūdesį
KABINETAS
18
aukšti
kaktusais užgaląsti langai
tapybiškai ryški rėmų spalva
sekinantis stiklo skaidrumas slepia protesto riksmą
nėra raudonu pieštuku nubrėžtos linijos
stabdančios šuolį į vėjo sutemas
išlepęs fotelis bodisi asfalto
atgrasi diena ilgisi vaikystės smėlio
tenka tingiai pakelti nesenkančią stiklinę
kandžią akimirką
minčių duobę
ištrupėjusius laiptus
supuvusią virvę
--stiprybe alsuoja tinkas
sunku pralaužti parketo ledą
kai patikimas laikrodžio dūžis užkals ausis
išgirsi
pelargonijų pasakas laisviems uodams
BANKETAS
riešutų akys
regi papajų griaučius
pirštus laužo kava
smaugia saldi torto kilpa
pastalėje
šalia toršero pėdų
kekso trupiniai pažerti šešėliams
apsalau
tarsi susiūtas cukraus siūlais
--sprunku iš salės
išgėręs kibirą dažų
TAMSA
skardiniam stogo orkestrui pučiant miglą
gaudau gaivaus vėjo ausis
asfalto duobe patikrinęs regėjimą
ieškau mėtinės žvaigždžių gaivos
--slenku gatve
kol užges žibintų akys
KAMERINĖ PANIKA
delsiama
į sieną sviesti prabangią vazą
19
ne todėl
kad nuvyto į vandenį pamerktos gėlės
kad siena neturi istorinės vertės
--girgžda riešutmedžio spinta
iškilus branduoliniam pavojui
civiliai drabužiai neteko prasmės
RŪKO LAIPTAI
nustebino abejonių dėmė
ji augo
plėtėsi
nutyso debesiu
pralaužė lubas
nustūmė stogą
nebeliko nei namo
nei pievos
tik miglos siena
--ypatinga laimė pavirsti lietumi
UOSTAS
lietumi plaukia langai
į debesis išmečiau inkarą
prie stiklo prilipo akys
--neverta atsiremti į sieną
balų nesaugo stogai
RYTAS
griūna debesų sienos
tiesindami sulinkusias tvoras
saulėtekio takais skuodžia žaibai
žolė pilna medaus
žaliu vynu patvino pievos
GALERIJOJE
šoka drobinės katės
dūžta sklidinos taurės
į parketą sminga
neišgertos krokodilo ašaros
--vyno bangose
skęsta stilingi šernai
neįsiknisę į jokį paveikslą
20
BIBLIOTEKOJE
svaigina paauksuotas parketo kvapas
lange duobė
galima stebėti aklą kiemą
liepsnoti
kol užges neperskaitytos knygos
IDILIJA
klevo lapuose įstrigo saulė
atrieda bruknių banga
persmelkti girios kvapų
į samanas smenga grioviai
akmens dugne
nepasiekiama aukštuma
džiūsta alkani medžiai
krenta lapai
tvinsta balos
į smėlėtas salas
plaukia žolė
PABAIGA
tamsią naktį
minkštuose pataluose
sprogsta pernokę agurkai
--negelbsti čerpių stogai
sodrus kaminų tabakas
Vilnius, 2018 m.
21