Avant-Guarde Art

Muzikos eksperimentininkų subkultūra Lietuvoje iki šiol mažai tyrinėta, bandysiu paanalizuoti jos ištakas, raidą, įvairovę, filosofinį pagrindą, paplitimą. Eksperimentininkais galima vadinti ir kai kuriuos avangardinio roko, postroko atstovus, ir sudėtingų kompiuterinių garso kompozicijų kūrėjus, ir rimtosios muzikos novatorius, ir intelektualiosios elektroninės, ir holistinės muzikos atlikėjus. Neturėtume pamiršti ir sintetinių žanrų - audiopoezijos, slam poezijos, audioteatro, "Sintezijos" sąjūdžio, vaizdo žokėjų (VJ) meno. Naujosios medijos atveria vis daugiau galimybių, didėja ir menininkų išradingumas, daugėja muzikinių sąjūdžių, eksperimentinės muzikos festivalių, jai skirtų tinklalapių (šiemet gegužę ėmė veikti www.nemuzika.blogspot.com, o 2011 m. spalio 10 d. atidarytas naujausias-www.gruodas.net). Pirmiausia apsibrėžkime, ką priskirti eksperimentininkams, o ko ne, kuo ši subkultūra skiriasi, pavyzdžiui, nuo pankų, metalistų ir kt. Eksperimentininkas - priešingai negu konceptualistas - tai žmogus, siekiantis pats viską išsiaiškinti, kad sukurtų kažką naujo, nebijantis rizikuoti, atmesti kanonų. Eksperimentas yra mokslinis metodas, kurio tikslas - pasirinkti vieną iš galimų variantų, hipotezių, versijų, asmeniškai tą išbandžius. Eksperimentininkai pasitelkia jau egzistuojančias teorijas, kad jas patvirtintų arba paneigtų. Anglų filosofas ir tyrinėtojas Francis Baconas (1561-1626) sukūrė indukcijos metodą, kurio trečioji pakopa yra išvadų patikrinimas eksperimentu (beje, tai mokslininką ir pražudė). Bacono idėjos padėjo padaryti daugybę atradimų, garso kūrimo moksle/mene taip pat. Eksperimentinė muzika-sudėtingas fenomenas, susiliečiantis su avangardu, dadaizmu, futurizmu, triukšmų menu, konkrečiąja, elektroakustine, elektronine muzika, antimenu, siurrealizmu, popartu ir kitais fenomenais. Glaustai apžvelkime eksperimen-tinės muzikos ištakas. Avangardizmas - "kraštutinė, dažnai negatyvi, netgi destruktyvi radikalaus platesnio modernizmo judėjimo apraiška, kartais nutraukianti ne tik ryšius su praeitimi ir realistine vaizdavimo tradicija, bet ir neigianti paties modernizmo iškeltas vertybes, esamą kultūrą, kritikuojanti meno atotrūkį nuo realaus gyvenimo."