Lithuanian Army

Straipsnyje analizuojama 4-ojo artilerijos ir 6-ojo pėstininkų pulkų kultūrinė raiš-ka Plungės mieste. Atskleidžiamos kariuomenės atsikėlimo ir įsikūrimo Plungėje aplinkybės, aptariama kariuomenės orkestro veikla, karių rengiamos šventės, minė-jimai bei karių dalyvavimas miesto šventėse. Straipsnyje teigiama, kad karinės įgulos kultūrinė veikla, įtraukdama ir miestiečius, praturtino miesto kultūrinį gyvenimą ir tapo svarbiu tarpukario provincijos miesto kultūrą formuojančiu veiksniu. Raktažodžiai: Plungė, Lietuvos kariuomenė, kultūra, orkestras, šventės, 4-asis artile-rijos pulkas, 6-asis pėstininkų Pilėnų kunigaikščio Margio pulkas ĮVADAS XX a. 4-ajame dešimtmetyje Plungė buvo valsčiaus centras, kuriame 1934 m. gyveno 4 559 žmonės [40]. Centrinėje Žemaitijos dalyje prie geležinkelio ir kelių susikirtimo ašyje įsikūręs miestas yra karių dislokacijai strategiškai tinkamoje vietoje. Kariuomenės dalinių įkūrimą mieste lėmė politinės aplinkybės. Prie iki tol buvusios Lenkijos karinės grėsmės prisidėjo Vokietija, kurios planuose atsirado pretenzijos į Klaipėdos kraštą. Lietuvos vy-riausybė, siekdama sustiprinti Klaipėdos krašto pozicijas, 1934–1935 m. atkūrė 3-iąjį ir 6-ąjį pėstininkų pulkus, taip pat 1-ąjį artilerijos pulką ir 3-iąjį kavalerijos pulką, kuriuos dislokavo Vakarų Lietuvoje [27, 273]. Į Plungę iš Vilkaviškio 1934 m. atkeltas 4-asis arti-lerijos pulkas. Kitais metais Plungėje suformuotas ir 6-asis pėstininkų Pilėnų kunigaikščio Margio pulkas, kurio viena dalis buvo dislokuota ir Klaipėdoje. 6-ojo pėstininkų pulko pra-džia siekia nepriklausomybės kovas. 1926 m. jis buvo išformuotas ir vėl atkurtas stiprinant karines pajėgas Vakarų Lietuvoje. Abu minėti kariniai daliniai Plungėje veikė iki 1940 m. rugpjūčio mėnesio, kai sovietinės valdžios buvo išformuoti. Nors abu pulkai buvo atskiri kariniai vienetai, tačiau Plungės miesto kultūriniame gyvenime dažnai dalyvaudavo kartu. Šaltiniuose ir XX a. 4-ojo deš. pabaigos spaudoje kalbama apie abiejų pulkų veiklą, todėl atskirti artilerijos ir pėstininkų pulkų kultūrinę veiklą mieste ne visada įmanoma. Šiame straipsnyje pulkai vadinami bendru įgulos vardu. Taigi įgulos įkūrimas Plungėje buvo įvykis, kuris, be karinės reikšmės, turėjo įtakos kul-tūriniam miesto gyvenimui. Tyrinėjant Plungės kultūrinį gyvenimą pastebėta, kad jis suak-tyvėjo į miestą atsikėlus dviem Lietuvos kariuomenės pulkams. Šalia kovinio pasirengimo kariai turėjo ir įvairių laisvalaikio užsiėmimų – gyvavo meninės sekcijos, orkestrai, chorai.