Lexmc X
Lexmc X
Lexmc X
instituti
1
Ve r si f i c a t ion
Tbilisi
2018
2
leqsmcodneoba
leqsmcodneobis meaTe
samecniero sesia
(masalebi)
Tbilisi
2018
3
UDC(uak) 821.353.1.09-1
redaqtori Editor
Tamar barbaqaZe Tamar Barbakadze
ISSN 1987-6823
4
paolo iaSvili
eqspromti
(qarTvel futuristebs)
arCevania saxelovani,
Cven ki sicocxles kidev vecdebiT
da mixaria,
rom Ciqovani
Cven gvanadgurebs manifestebiT.
valerian gafrindaSvili
dagvianebuli soneti
simon Ciqovans
ivnisi, 1932 w.
murman lebaniZe
1969
7
SoTa niSnianiZe
simon Ciqovans
I
TiTqos futkrebi fxaWnian dumils,
wignidan dgeba fiqri fusfusa,
wamoiSleba asoTa mumli
da Semeseva tanze bususad.
arCil sulakauri
Cemi Rrubeli
(simon Ciqovanis gaxseneba)
9
Sen ki,
me vici, sadRac cimcimeb,
sadRac ukvdavi suliT enTebi,
me moxril mxrebze mawevs simZime
da Senken maRla ver vixedebi.
daviT werediani
variaciebi
simon Ciqovanis Temaze: cira
es dila civia,
dalimdi,
Conguris laro,
obadis nalevze
cira da Jirmuxi larJi.
ilmodi alvili,
raRacas liklikebs wyaro,
simReras avlia,
sityvebi ar ismis qarSi.
10
aido baidebs,
ilmodi alvilTa piras.
aido baidebs,
giSrebiT,
Savrebis remiT.
es dila civia,
cremliRa kiafobs, cira
cremliRa kiafobs,
visia, Seni Tu Cemi?
labaxors davxveri,
saydari vixile yvavTa,
frTaTeTri movniSne,
dafrinda, damijda TavTan.
bindi da qereWi,
bindi da bindi da qereWi.
sixaruls ver ityvi,
arada, sixaruls hgavda.
(`orioni~, Tbilisi, 2010, gv. 25)
Sarlota kvantaliani
marika da simoni
(trioleti)
nagubari cremli
12
ver gavamrTele ori naxmlevi,
Tqmas me varCie sityvaZviroba,
cxovrebis aRmarTs bevrjer avyevi,
ver moviSuSe ori Wriloba.
............................
Zma rom dabrundes, netav, ras vetyvi,
riT gavumarTle Zveli piroba?
pasuxad mimaqvs guli nasetyvi
da pirgaxsnili ori Wriloba.
14
valerian gafrindaSvili
15
mocemuli socialuri foni. agreTve unda gavilaSqro, ra-
sakvirvelia, SavguliZis sityvis winaaRmdeg imitom, rom
TiTqmis arc erTi misi debuleba ar aris marTali. mag. man
sTqva, rom Ciqovanis leqsebSi aris gabatonebuli ojaxuri
momentebi, rac marTali ar aris...
16
ana kalandaZe
***
keTilmosagonar dReTagan gamovyof im dRes, rodesac
gavige, rom simon Ciqovans surda Cemi gacnoba. es ukve bevrs
meubneboda Cemi leqsebis bedis gasagebad mweralTa kavSirSi
misuls 1946 gazafxulze.
simon Ciqovanis, am suliT xorcamde inteligentis, lite-
raturuli interesebiT wva, marTlac, saocari iyo!
batoni simoni dResac sazomia CemTvis vieTTa da vieTTa
adamianuri Rirsebebis Sefasebisas.
... literaturul axalgazrdobaze zrunva misi sulieri
moTxovnileba ufro iyo, – is talanti, romliTac aseve mxo-
lod rCeulebs `ajildoebs buneba!~.. axalgazrdebic farva-
nasaviT awydebodnen simon Ciqovanis piruTvnelsa da maRal
samsjavros. bevri axalgazrda avtoris wigns naxavdiT mis
ojaxSi; krebulebs, miseul Sefasebas rom elodnen. msjav-
ri misi ki TiTqmis utyuari iyo. es vizualurad susti age-
bulebis kaci saocari gaafTrebiT icavda xolme ama Tu im
avtors, mis ama Tu im striqons, sityvasac ki, Tu is avtoris
niWierebas igrZnobda, Tu niWis mSvenierebas dainaxavda...
... simon Ciqovani ukve Cems Semdgom TaobaSic legendasa-
viT gadmovida: Tqven simon Ciqovani gaxsovTo, – Semomnatra
erTxel axalgazrda poetma...
WeSmaritad sanimuSo iyo simon Ciqovanis pirovneba, misi
keTilSobileba da sulieri aristokratizmi gaxldaT po-
etis pirovnebis umaRlesi daxvewilobis saTave.
1984
ana kalandaZe, ortomeuli, t. II. Tbilisi,
gamomcemloba `saqarTvelo~, 1996,
gv. 354-356; gv. 391; gv. 400-405.
17
guram asaTiani
19
gaga lomiZe
simon Ciqovani
32
emzar kvitaiSvili
simon Ciqovani
(literaturuli portreti)
34
zurabis erTaderTi vaJi, nikolozi, col-qmarma iSvila, Rir-
seul, didad ganaTlebul pirovnebad aRzarda.
marTalia, ocdaaTiani wlebis sulisSemxuTavi ideolo-
giuri wnexi simon Ciqovanis Semoqmedebasac daetyo, magram
amave dros mis poeziaSi aSkarad SeigrZnoba sasikeTo Zvrac
– ferweruli xatebisken swrafva da TvalsaCino daostateba.
1934 wlidan simon Ciqovani saqarTvelos mweralTa kav-
Siris gamgeobis mudmivi wevri xdeba, xolo 1947-1951 wlebSi
amave kavSiris Tavmjdomarea.
1942 wels, rodesac meore msoflio omis mZvinvarebda,
simon Ciqovani ramdenjerme gagzavnes moqmed armiaSi, sa-
dac igi gamoCenil mxedarTmTavars, general konstantine
leseliZes dauaxlovda; omis Temaze dawera araerTi mniS-
vnelovani leqsi, magram zogierTi am leqsebidan ar pasuxob-
da imxanad dadgenil CarCoebs da mxolod mogvianebiT, po-
etis gardacvalebis Semdeg gamoqveynda.
1947 wels omisdroindeli lirikisa da poemisaTvis `sim-
Rera daviT guramiSvilze~ simon Ciqovans mieniWa pirveli
xarisxis stalinuri premia.
1954-1960 wlebSi simon Ciqovani redaqtorobda Jurnal
`mnaTobs~, risi meoxebiTac gonivrulad, Cveuli taqtiT
warmarTavda mTel maSindel literaturul cxovrebas, xels
uwyobda Sesaferisi atmosferos damkvidrebas. amasTanave,
xelmZRvanelobda literaturul seminars, riTac didi amagi
dasdo niWier axalgazrda mwerlebs, Tavdauzogavad zrunav-
da maTi gemovnebis daxvewasa da daostatebaze.
1963 wels Cvenma sazogadoebam sazeimod aRniSna poetis
dabadebis samoci wlisTavi, magram am droisaTvis misi janm-
rTeloba sagrZnoblad iyo Seryeuli, rasac daemata gla-
ukoma da sibrmave. aseT mdgomareobaSi myofic ganagrZobda
nayofier SemoqmedebiT muSaobas – daamTavra poema nikoloz
baraTaSvilze – `ganjis dRiuri~, dawera leqsebis cikli
`Semodgomis dReebi aWaraSi~, sakavSiro presaSi gamoaqveynda
Zalze mniSvnelovani polemikuri werilebi. aseT intensiur
saqmianobas igi namdvilad ver SesZlebda, mxarSi rom ar amos-
35
dgomoba fanatikurad erTguli cxovrebis megobari marika
eliava, vinc bevr rames ukiTxavda mzeradaSretil poets.
1966 wlis martSi simon Ciqovanma dawera mSvenieri, avi wi-
naTgrnobiT gamsWvaluli ukanaskneli leqsi `ar mSordeba
Wirveuli marti~ da erTi Tvis mere, 24 aprils, gardaicvala.
mZimed daavadebul qalbaton marikasac didxans aRar ucocx-
lia, 1968 wlis agvistoSi daasrula miwieri arseboba. ander-
Zad daibara, Cemi ferfli simonis saflavis miwas SeurieTo.
marikas da simonis memkvidrem nikam, ojaxis uaxloesma naTe-
savebma es survili Seusrules.
simon Ciqovans Tavisi cxovrebis manZilze axlo megobro-
ba hqonda sxvadasxva erovnebis araerT gamoCenil poetTan,
riTac didad argo mSobliur mwerlobas. calke wignis dawe-
ra SeiZleboda: boris pasternakTan, nikoloz zabolockis-
Tan, mikola baJanTan, pavle antokolskisTan da sxvebTan
misi xangrZlivi, Zmuri urTierTobis gamo. samociani wlebis
rusi poetebidan simon Ciqovanis mimarT did siyvaruls am-
JRavnebdnen bela axmadulina da andrei voznesenski da aman
maT SemoqmedebaSic hpova asaxva.
araa dasaviwyebeli erTi naklebad cnobili garemoebac.
tragikuli bedisa da mZlavri talantis didi rusi poeti
vladimer maiakovski (mas saqarTvelosTan mxolod dabade-
ba da siymawvilis wlebi rodi akavSirebda), vinc sicocxlis
miwuruls sulierad metismetad aforiaqebuli iyo (bolo
xanebSi gamovlenilma saarqivo masalebma cxadyo, rom sa-
xelmwifo uSiSroebis organoebi mas sazRvargareT gasvlis
vizas aRar aZlevdnen), TbilisSi bolo Camosvlisas, 1927
wels, metismetad daeWvebuli, gandobia simon Ciqovans – ar
vici, yvelaferi es, rac Cven garSemo xdeba, saWiroa Tu arao.
amas igi, aTasnairi SxamiT mowamluli da sabWoeTidan gada-
saxvewad gamzadebuli, bevr vinmesTan ar ityoda. etyoba,
simon Ciqovanis momxiblav, Sinaganad marTal pirovnebaSi
gacnobisTanave dainaxa TanamgrZnobi da Tanamoazre, guli
gadauxsna.
36
***
literaturis mkvlevrebs araerTxel gamouTqvamT amg-
vari Tvalsazrisi – poeti im saukeTesoTi unda Seafaso,
rac man datova. aseTi midgoma uTuod gamarTlebulia si-
mon Ciqovanis rTuli, bevr SemTxvevaSi winaaRmdegobrivi da
araTanabari Semoqmedebis mimarT, rasac qartexilebiT savse
boboqarma epoqamac Tavisi daRi daasva.
pirveli leqsi, sadac simon Ciqovanma ramdenadme sru-
lad gamoavlina Tavisi saxe da SesaZleblobani, es aris mis
Seyvarebulis da SemdgomSi cxovrebis uerTgulesi me-
gobris marika eliavasadmi miZRvnili `mgzavris simRera~
(1927). poeti matarebliT midis moskovs da mZafrad ganic-
dis daSorebas satrfosTan, romelic jer kidev bolomde
ar TanaugrZnobs mas. leqsSi, albaT TvalTa ganivi Wrilis
gamo, erTgan naTqvamia qalis mongolur ierze:
momgonebixar, momgonebia
lerwmad rxeuli Seni sxeuli.
es vagonebic mongolebia
da sad mivyavar Seni rCeuli.
39
simon Ciqovanis poeziaSi gamorCeuli adgili ukavia kaxe-
Tis Semodgomis TvalismomWrel silamazes (amaze Semdgomac
mogviwevs Tqma), mosavlis aRebis baraqas, roca irgvliv fe-
rebis eniT auwereli simdidrea. leqsSi `Semodgomis dila
kaxeTSi~ poeti flamandrieli ostatebis mxardamxar, ax-
senebs sezansa da firosmans. es dawyvileba yovelmxriv ga-
marTlebulia. firosmanisa da sezanis moxmoba, umTavresad,
imas isaxavs miznad, rom sityvaSi gacocxldes ori genialu-
ri mxatvris naturmortebi, Caumqrali, xasxasa ferebi, riTac
miRweulia araCveulebrivi sagnobrivi sicxade da amiT kaxur
Semodgomas sxva madli da naTeli efineba. ori udidesi os-
tatis gverdigverd dayeneba, maTi mxatvruli principebis
Tavisebureba, samyaros maTeuli Wvreta simon Ciqovanis war-
mosaxvaSi myarad rom ijda, amas msgavsi xasiaTisa da tona-
lobis sxva leqsic mowmobs:
45
Cvenebr ebrZoda hamburgs lesingi,
germanul sulis aRdgenis mizniT.
46
ul variants akvirdeba da amave dros savsebiT marTalia,
roca migvaniSnebs, rom striqoni – `me Sen giwodeb scenis
jadoqars~ (aseTi ram saSualo niWis Jurnalistsac SeeZlo
daewera) – konkretulobas moklebulia, ar gamodgeba uSan-
gi CxeiZis mZlavri talantis warmosaCenad; amitomac poetis
gumanma igrZno, megobris mier virtuozulad Sesrulebuli
rolebi unda gaexsenebina da gaCnda mimarTva, sadac ganzrax
aris darRveuli saleqso sazomi, riTac saWiro aqcenti er-
Tiorad Zlierdeba: `Zmao hamlet, brZeno yvaryvare, bavSvo
uriel!~
am striqons mosdevs monografiis avtoris gakvirveba,
rac ufro moulodnelobiT aRZrul pirvel efeqts waagavs:
`es ra gamaognebel SesityvebebSi moqceula uSangi CxeiZis
rolebi da maTgan gamowveuli STabeWdilebani.
hamleti Zmad rom esaxeba poets, jer esec moulodnelia,
magram urielis sibavSve da sulac yvaryvares brZenoba???~
(`gadamwvari mze~, gv. 50).
TandaTan cxadi xdeba, rom es paradoqsuloba zedapiru-
li, moCvenebiTia da am Tavis bolos, sxva rameebTan erTad,
naCvenebia, rom nacarqeqiad, mkveTrad satirul personaJad
Cafiqrebul yvaryvares saxes uSangi CxeiZem momxiblavi li-
rizmi da sxvanairi siRrme SesZina, igi Tavis erT-erT sauke-
Teso rolad aqcia.
kote marjaniSvilis (igi misive aRzrdilma msaxiobebma
Teatridan gandevnes) Seumcdar alRos unda vumadlodeT,
rom man sandro JorJolianis avadmyofobis gamo yvaryvares
roli premieris winadRes swored uSangi CxeiZes miando da
manac warmoudgeneli, fantastikuri Zalisxmeva gamoiCina –
yvaryvares uberebeli niRabi erT dRe-RameSi moirgo.
yvaryvares mere manjaniSvils gadawyvetili hqonda
uSangi CxeiZe don kixotis rolSi eTamaSebina da rom ara
uZvirfasesi msaxiobis uecari sulierad gatexa, vin icis,
mayurebeli ra saswaulis momswre gaxdeboda.
Tu rogor fanatikurad uyvarda simon Ciqovans Teatri
sicocxlis bolomde, amis metyvel magaliTad gamodgeba
47
Cveni didad niWieri msaxiobisa da mwerlis gogi xaraba-
Zis cocxali mogoneba misi Zalze mimzidveli dokumenturi
moTxro-bidan `saxli rusTavelze~.
`rusTavelis Teatri saxelmwifo iyo saxelmwifoSi. iq
yofna, TamaSi did rames niSnavda...
sxva Zala hqonda, sxva dafaseba...
`mefe lirs~ sergo zaqariaZe TamaSobda. generalur repe-
ticiaze darbazSi mxolod erTi kaci ijda, simon Ciqovani.
– ki magram, batono sergo, batoni simoni xom sul ver xe-
davs, – daviwye moridebulad.
– ra dagemarTa, kaco, Sen! xo esmis! hoda, magas ro esmis,
sxvis xedvaze metia eg!
meore dRes sagrimioroSi Tavis sarkeze furceli gaakra,
romelzec simon Ciqovanis SeniSvnebi iyo Camowerili~ (`li-
teraturuli saqarTvelo~, 6 dekemberi, 2013, gv. 8).
ramdeni ramis mTqmelia es amaRelvebeli epizodi. aq isic
aRsaniSnia, rom sergo zaqariaZes uSangi CxeiZe msaxiobis ide-
alad miaCnda, aRmerTebda da am moTxrobis avtorma kargad
icis maTi uguliTadesi megobrobis ambavi.
erT wyebas simon Ciqovanis adrindeli, eqsperimentuli
xasiaTis leqsebisa aerTianebs calke cikli `orkestruli
leqsaloba~. aq, alag-alag, ukiduresobamdea miyvanili
bgerweruli feierverkebi. poeti Warbad iyenebs misTvis
mSobliur megrul leqsikas, riTac am Tavisebur cdebs eg-
zotikuri elferi eZleva. aseTebia: `qarboria~, `mekameCee-
bis urmuli~, `sidu~ (nawilobriv), `cira~, `sanapiro simRe-
ra `xabo~... poeti garkveul ganwyobilebas ki qmnis, magram
striqonTa did nawilSi raime mwyobri azris, Sinaarsis Zebna
ar iqneboda gamarTlebuli. yovelive es Tanmimdevrul, lo-
gikur metyvelebas ar emorCileba. STabeWdileba iqmneba, rom
wamosrolilia calkeuli, gamokveTilad JReradi sityvebi
da maT Soris kavSiris damyarebaze avtori naklebad zrunavs.
ise Cans, rom poetma Taviseburad moikla axalgazrduli
Jini, roca TanxmierebiT ucnaurad dawyvilebuli sityvebis
tevrSi laRad ganavardebis ufleba misca Tavs. mogvianebiT
48
cdilobda suraTi xmasTan Seexamebina, magram upiratesad
igi mainc ferweruli metaforebis ostatad darCa, rac li-
teraturaTmcodneebs aRuniSnavi ar darCeniaT.
`orkestruli leqsalobidan~ artistizmiTa da sityvis
magiuri flobiT gamoirCeva veriko anjafariZisadmi miZR-
vnili `cira~, sadac adresatis ymawvilqalobis garemoa
daxatuli. Soreulad ismis megruli simReris melodia; `ba-
disa~ da `baidebis~, `mdinaris piras cxenebis~ xseneba kolxur
yofas acocxlebs (visac mousmenia, exsomeba, rogori gulSi
Camwvdomi lirizmiTa da Rrma gancdis kiTxulobs Tavad
veriko anjafariZe am leqss). mimzidveli garegnobis kolx
gogonad, cirad warmodgenili gamoCenili msaxiobis gamo-
metyveleba, iersaxe marjved warmoCndeba, roca naxsenebia
`warbi~ da amas mosdevs masTan mibmuli, Zalze eqspresiuli
sityva `warbenili~.
poeti mTlianadaa mindobili sityvebis musikas, gamZaf-
rebuli gumaniT arCevs yovel maTgans da Cvenc sxva araferi
dagvrCenia, garda imisa, rom aseve gansjis gareSe mivendoT
Tavawyvetil striqonTa nebaze miSvebul Wenebas.
bade baidebs,
bude baidebs,
cira muxlebze gulfiltvs daidebs,
aida-baidebs, aido baidebs,
cira ciba, cira warbi,
cira warbi, warbenili.
cakuTxuri, cakuTxedi, xidbogiri.
odeliodo bude,
odeliodo ca,
mdinaris piras cxenebis mocda.
cira Sindi,
Sors baidiT gadafrindi.
ude bude,
udevs bade
da baidebs
obadebi abadia.
49
am Sesavali nawyvetis moxmobac sakmarisia, virwmunoT,
rom simon Ciqovani saucxood flobda fonetikurad monaTe-
save sityvebis erTmaneTze gadabmis xelovnebss. `ciras~ si-
cocxlisunarianobaze, cxovelmyofelobaze mtyvelebs isic,
rom man sasurveli gamoZaxili hpova daviT weredianis erT-
erT umSvenieres leqsSi `variaciebi simon Ciqovanis Temaze:
cira~, oRond aq burusi, bundovaneba naklebia da riTmaTa
wyvilebic ufro klasikur CarCoSia Casmuli. TviT leqssac
ukve svanuri ieri dahkravs (samegrelo da svaneTi xom isedac
esazRvrebian erTmaneTs), rac araviTar SeuTavseblobas ar
qmnis. `cirasTan~ meti kavSiri am leqsis Sua nawils aqvs da
Cven mis motanas davjerdebiT:
aido baidebs,
ilmodi alvilTa piras.
aido baidebs,
giSrebiT
Sakrebis emiT.
es dila civia,
cremliRa kiafobs, cira,
cremliRa kiafobs,
visia, Seni Tu Cemi?
(werediani 2012: 25)
52
aqve CamoTvlilia `fanjarasTan CrdiliviT mdgari~
gamzrdeli bebias xelSenaxebi sagnebi (`saTvale, Razli,
TefSze xorbali...~), riTac ixateba ukiduresad mokrZalebu-
li amagdari winapris saxe. moxuci stiqiis dawynarebas, qaris
Cadgomas ucdis, anTebul, moRuRune buxarTan SviliSvils
zRaprebi da uZvelesi gadmocemebi rom mouTxros. striqon-
Ta Soris sacnauria faqizi, bunebrivi gadasvlebi. niJaraze
SerCenili ferfli winaswar migvaniSnebs Cveni miTologi-
uri gmiris, amiranis Camqral cecxlze, anu Tavisuflebis da-
kargvaze. es aris Cveni, saukuneebSi gamotarebuli, sawuxari,
monobas, borkilebs rom davaRwioT Tavi. amiranis Tqmulebis
SemoWra leqss dramatizms matebs. bebia krialosans marc-
vlavs da axlo warsulis poetTa qmnilebebs acnobs ymawvils,
riTac mTeli gardasuli epoqa cocxldeba.
54
nili tropis amowera SeiZleboda. WeSmarit simaRles simon
Ciqovanma mainc zamTris Tbilisze daweril im leqsSi miaR-
wia (`Tbilisis Tovli~, 1956), sadac mTeli simZafriT aris
gamoTqmuli sawuTrosTan gardauvali ganSorebiT gamowve-
uli tragizmis grZnoba, magram aq mosatani striqonebi an-
derZiviT JRers da, amasTanave, WeSmariti lirkisaTvis da-
maxasiaTebeli sisaTuTec ar aklia:
60
`siWabukobidanve mxiblavda es gansacvifrebeli suraTi.
am or striqonSi vxedavdi monRolTa batonobis mTel pano-
ramas, TiTqmis metic ar mWirdeboda, rom megrZno im epoqis
saSineli simZime, Tanac es yvelaferi mowmisa da TvaliTmxil-
velis mier gancdilis iluzias qmnis (Ciqovani 2004: 26).
am leqsSi raWis erisTavTa asulis, ulumazesi gvanca
dedoflis gulsaklavi aRsasrulia gaxsenebuli, mware xved-
ri kalmiT naxati qalisa, vinc bijnisSi tyved myofi Tavad
ixila qarTvelTa mefem ulu daviTma, magram `avagis col-
yofils~, qvrivs, visi dauflebac, leqsis avtoris varaudiT,
TviT monRolTa mrisxane noins ewada (`egeb getrfoda Tvi-
Ton CaRatar?~), veraferi eSvela.
poeti ise uSualod, mtkivneulad ganicdis saukuneTa
miRma daRupuli didgvarovani qarTveli qalis beds, TiTqos
TvalebSi Sescqeris mematianis xeliT aRweril mSvenierebas,
mterTagan Tavis mokveTas rom elodeba:
69
wvimis burusSia gaxveuli, gamodarebas piri ar uCans, garedan
`wveTebis kvnesa~, maTi naRvliani wkapawkupi ismis.
Semdeg leqss `mamis ocneba~ hqvia. mSobeli Svilis studen-
tobaze ocnebobda, undoda, igi mTis inJineri gamosuliyo,
magram memkvidrem sxva gza irCia da anderZi ver Seusrula.
aq Cans, mamamisi kiTxvis rogori moyvaruli yofila (`warbze
eyara wignebis mtveri~) da rogor exerxeboda saintereso ra-
meebis moyola (`dikensiviT ambis mTxrobeli...~). es bolo Se-
dareba mravlismTqmelia. kargadaa cnobili, dikenss hqonda
iSviaTi unari, Tavisi nebismieri romani orsaaTian qargaSi
Caesva da darbazSi myofebi gafacicebulni usmendnen.
ormociani wlebis damdegs, rodesac inglisis dedaqalaqi
germanelebisgan ibombeboda, simon Ciqovanma uZvirfasesi
mwerlis aCrdili kvlav gamoixmo (`dikensis molandeba~) da
gviCvena – misi suli dasacavad rogor gadafofrebia upa-
tronod darCenil bavSvebs, misi fiqrisa da zrunvis sagani
isev is aris – `kvlavad mosZebnos oliver tvisti~.
Zalze STambeWdavi da amaRelvebelia am lqsis bolo
strofebi, sadac poets dikensi vaJas mSobliur sofel
CargalSi Camohyavs, rom sicocxlis damamkvidrebeli da
momRerali ori geniis Sexvedra moxdes. finalSi yvelaferi
saimisodaa Semzadebuli, raTa Soreuli albionidan, warmo-
saxvis ZaliT Camosuli, didi Semoqmedi –
meameba samaia.
iveriis RvTismSobelis baia.
Seni Tvali Ria samarea,
Seni kaba, Wreli Wiamaia.
82
aaSrialeT arwivis frTebi,
kldiT gaigoneT yvirili irmis.
***
sruliad gancalkavebeli da didi Temaa simon Ciqovani,
rogorc literaturis uTvalsaCinoesi, Rrma da metad an-
gariSgasawevi mkvlevari, rasac, bunebrivia, winamdebare, mo-
culobiT SezRudul portretSi ver vitvirTebdiT. ubralo
CamoTvlac cxads gaxdis, ramdenadac farTo da masStaburia
misi Tvalsawieri.
`siyvarulis, megobrobisa da gmirobis simRera~ erT-erTi
saukeTeso naSromia, rac `vefxistyaosanze~ gamoqveynebula.
gasagebi mizezebis gamo, simon Ciqovans yvelaze safuZvli-
anad daviT guramiSvilis cxovreba da Semoqmedeba hqonda
Seswavlili, rac xelSesaxebad aisaxa mozrdil narkvev-
Si: `daviTiani~ da sarwyavis da wisqvilis ambavi da misi
moxazuloba~.
`nikoloz baraTaSvilis poezia~, `ilia WavWavaZis poetu-
ri memkvidreoba~, `akaki wereTlis lirikuli leqsebi~, `vaJa-
fSavelas cxovrebis elferi da misi poeturi Semoqmedeba~
da sxva werilebi cxadyofs, Tu raoden Rrmad da safuZvli-
anad icoda man mecxramete saukunis qarTveli klasikosebi.
didi amagi dasdo simon Ciqovanma, agreTve, vasil barnovis
literaturul memkvidreobas (`vasil barnovis Txzuleba-
Ta garSemo~). aq CamoTvlilma werilebma simon Ciqovanis
oTxtomeulis mesame tomi Seadgina.
aseve didad sayuradRebo, problemuri xasiaTis werile-
bia Setanili bolo, meoTxe tomSi. amaTgan SegviZlia dava-
saxeloT: `SeniSvnebi vaJa-fSavelas saliteraturo enis
gamo~, `daviT guramiSvili daRestanSi~, `niko lorTqifaniZis
moTxrobebi~, `tician tabiZis leqsebis wigni~, `lado asaTia-
nis leqsebis wignis winasityvaoba~, `nikoloz zabolocki~,
`mikola baJani~, `aleqsandr bloki~ da sxvebi.
84
sagangebod unda vaxsenoT polemikuri xasiaTis Zalze aq-
tualuri, principuli werili `literaturuli kritikisa da
literaturismcodneobis sakiTxebi~, sadac simon Ciqovani
araerT axal mosazrebas gamoTqvams da ar erideba mZafr ka-
maTs iseT uzarmazar mecnierTan, rogoric korneli kekeliZe
gaxldaT.
***
SeuZlebelia, zogi ram ar iTqvas im umWidroes megobro-
baze, rac aTeuli wlebis manZilze simon Ciqovans saqarT-
velos uerTgules WirisufalTan, did rus poetTan, boris
pasternakTan, hqonda. am urTierTobis amsaxveli mravali
faqti arsebobs.
cnobilia, rogor daundoblad, Seubraleblad moqmedeb-
da gasuli saukunis ocdaaTian wlebSi sabWoTa represiuli
aparati, ramdeni udanaSaulo adamianisa da, maT Soris, mwer-
lebis sicocxle Seiwira sisxlianma, ganukiTxaobis simbo-
lod qceulma reJimma.
aseT dros vinmes dasacavad xmis amoReba namdvili gmiro-
ba iyo, sakuTari sicocxlis sasworze Segdebas niSnavda da
es gaakeTa simon Ciqovanma boroti Tavdasxmis obieqtad qce-
uli didi Semoqmedis, boris pasternakis, gamo.
1937 wlis 3 aprils simon Ciqovanma (igi moskovSi Catare-
buli ideologiuri TaTbiridan axali dabrunebuli iyo)
werili gaugzavna gavlenian rus kritikos viqtor golcevs,
vinc qarTul mwerlobas Taviseburad meurveobda da Tval-
sac adevnebda. arqividan amoRebuli dokumenti imdenad mniS-
vnelovania, igi mTlianad unda movitano:
`Cveni Camosvlis Smdeg aq gaimarTa saerTo kreba plenumis
Sedegebze da es gagrZelda sam dRes. me iZulebuli gavxdi,
gamovsuliyavi da umaduri Rorebisgan damecva pasternaki.
vTqvi, rom pasternakma didi politikuri saqme gaakeTa, roca
Targmna qarTveli poetebi da rom igi, saerTod, kavSiris
saukeTeso poetia. Cemi gamosvliT me Sevarcxvine paster-
nakis ramdenime aqauri axlo megobari, mis winaaRmdeg rom
85
ilaparakes. Cemi gamosvla maTTvis moulodneli aRmoCnda.
arcerTs ar egona, rom me xmamaRla vityodi simarTles~
(gramova 2006: 527).
es `xmamaRlad naTqvami simarTle~ simon Ciqovans SeiZle-
boda sicocxlis fasad dasjdomoda, magram igi ar SeuSinda
sindisze, kacobaze xelaRebul adamianebs, romelTa gvareb-
sac werilSi ar asaxelebs.
boris pasternaki did angariSs uwevda simon Ciqovanis
Tvalsazriss poeziaze, ama Tu im leqsze da rodesac Tavisi
gaxmaurebuli romanisTvis Jivagos leqsebis saboloo vari-
antebs azustebda, 1953 wlis 29 oqtombers tician tabiZis
meuRles, nina tabiZes, werilTan erTad gamougzavna erT-er-
Ti leqsi (`zRapari~), romelSic urCxulis gamgmiravi wminda
giorgis xati ilandeba, pasternakma zedmiwevniT kargad ico-
da qarTvelTa yofa da istoria, isic – raoden Zlieria am Rv-
Taebis kulti saqarTveloSi da ainteresebda uSualod simon
Ciqovaniseuli Sefaseba oTx nawilad gayofili am leqsisa,
romlis bolo, meoTxe nawili mTlianad `iavnanas~ xmaze iyo
gawyobili (dedaberi umReroda Tavis badiSs cxenze amxed-
rebul gmirze); leqsis es acekvebuli, amCatebuli varianti
TviT pasternaksac aeWvebda (`aseTi giorgi rogor gavag-
zavno saqarTveloSi! es xom Tavxedobaa!~ – werda igi). pas-
ternaki TviT adresats ase mimarTavda: `geTayva, aCveneT Ci-
qovans da rCeva hkiTxeT. igi erTaderTi adamiania ruseTSi,
vis gemovnebasa da gagebasac SemiZlia davendo~ (pasternaki
1990: 722).
aSkarad Cans, nina mayaSvilma Tavisi ojaxis did megobar-
sa da mfarvels Txovna Seusrula, simon Ciqovans waakiTxa is
varianti da manac daadastura avtoris eWvi, ris Semdegac pas-
ternakma `zRapars~ uyoymanod CamoaSora Seusabamo meoTxe
nawili.
boris pasternaks TviT simon CiqovanTanac hqonda mi-
mowera Tavisi cxovrebis kritikuli periodis Jams, roca
`eqim Jivagos~ gamo (nobelis premiaze uari aTqmevines) saSin-
lad aviwroebdnen, 1957 wlis 23 agvistos peredelkinodan
86
werili gaugzavna simon Ciqovans da sxva ambebTan erTad atyo-
binebda, rom centralur komitetTan da mweralTa kavSirTan
gaurTulda mdgomareoba, rac sikeTes ar uqadda.
poeti grZnobs qariSxlis moaxloebas da Tavis gangaSs um-
xels megobars: `...savsebiT cxadia, rogor sasikvdilo muqa-
rebsa da usiamovnebebs mimalavs yvelaze uaxloesi wlebi~.
iqve sinanuls gamosTqvamda, rom umTavresis moyola ar Se-
eZlo (pasternaki 1922: 553).
meore, moskovidan gamogzavnil baraTs, TariRad igive 1957
wlis 6 oqtomberi, uzis da, ZiriTadad, warmoadgens STabeW-
dilebas tician tabiZeze daweril simon Ciqovanis statiaze,
romelic mas didi kulturis gamovlinebad miaCnia. paster-
naks awuxebs, rom bevri ver Cawvdeba simon Ciqovanis daweri-
lis siRrmes da amitomac kiTxva uCndeba: `visTvis feTqavs
Tqveni Ziebebis ZarRvi, Tqveni sizuste, Tqveni daxvewiloba
da Tqven martosul codnaTa SekumSuloba?~
es is periodia, roca Tavisi romanis gamo boris paster-
naki xelisuflebis mxridan inkvizitorul devnas ganicdida
da guls uxsnis megobars, rasac sxvebTan ar akeTebda. aq unda
movitanoT mcire abzaci maSindeli drois ukuRmarTobaze.
boris pasternaki daufaravad wers:
`nawarmoebis bedi unda gamocalkevdes mwerlis bedisgan,
igi unda iyos damoukidebeli da misgan gansxvavebuli. es
bunebrivia didi adamianebisa da didi literaturis mimarT,
es bavSvebsac ki esmiT xelovnebisTvis bednier epoqaSi, da
amas veravin igebs Cvens droSi, romelic ase cdilobs, adami-
anSi Caklas mxatvari, ase lamobs pirovnebis ganadgurebas,
spobs mis Cveneul gagebas~ (pasternaki 1922: 555).
***
simon Ciqovans mravali usiamovneba Sexvda pirad cxovre-
baSi, magram yvelaze didi saSineleba mxedvelobis dakargva
iyo, misnairi SemoqmedisaTvis, vinc fers gadamwyvet mniS-
vnelobas aniWebda, aseT tragedias veraferi Seanelebda.
erTaderTi nugeSi is iyo, rom misi cxovrebis ganuyreli
87
Tanamgzavri qalbatoni marika eliava yvelafers ukiTxav-
da, rac ainteresebda (am mxriv misi dRiurebi Zvirfas masa-
las iZleva) da Tavis leqsebsac, bolo wlebSi, igi marikas-
ve karnaxobda.
poetis biografiis am yvelaze ufro tragikul momen-
tze bevrma dawera, magram arCil sulakauris darad aravis
dauxatavs TvalisCinwarTmeuli Semoqmedis zemgrZnobi-
are gancdebi, samyaros Secnobis ucnaurad gamZafrebuli,
Seumcdari unari. arCil sulakauri wlebis manZilze muS-
aobda `mnaTobSi~ simon Ciqovanis redaqtorobis dros da
mogvianebiT TviTonac am Jurnalis redaqtori gaxda. ufros
megobarze daweril mis saukeTeso mogonebaSi – `simon Ci-
qovanis gaxseneba~ – vkiTxulobT:
`simon Ciqovani Tavisi bunebiT Semfasebeli, Tu SeiZleba
ase iTqvas, literaturuli iuveliri iyo da, TiTqos es Tvise-
bac Tandayolili hqonda. daxedavda Tu ara, maSinve ityoda,
ra wylis Tvali, an rogori xarisxis oqro iyo an, saerTod,
iyo Tu ara oqro. yalb monetas ver Seatyuebdi~.
amis mere, `mnaTobidan~ sruliad usamarTlod gaTavi-
suflebul da orTav TvaliT dabrmavebul Zvirfas moZR-
varze arCil sulakauri xatovnad, Sekavebuli Sinagani mRel-
varebiT wers:
`bolo xanebSi, batono simoni, daemsgavsa balzakis mo-
xucebul brma iuvelirs, romelsac patiosani Tvlebisa da
oqros elvarebam Tvalebi dauvso. parizis quCebSi moseir-ne
moxuci Seucdomeli alRoTi Cerdeboda im vitrinisa Tu da-
rabis win, romlis miRmac oqro da Tvalmargaliti brwyinav-
da, iuveliri veRar xedavda, magram utyuarad grZnobda maTi
elvarebis sinaRdes~ (mogonebebi ... 2009: 70-71).
visac simon Ciqovanis ganumeorebeli fenomenis, gamor-
Ceuli poeturi samyaros, misi Taviseburebebis TiTqmis
amomwuravi, yovelmxrivi SegrZnoba surs, man uTuod unda
waikiTxos oTar CxeiZis mravalplaniani, ubrwyinvalesi ese
`muza simon Ciqovanisa~, romelic ganuzomlad scildeba
dasaTaurebas (masSi samagaliTod naTqvamia, rom amdeni STa-
88
gonebuli leqsi sayvareli arsebisaTvis qveyanaze arcerT
poets ar miuZRvnia uZvelesi droidan dRevandlamde). eses
avtori ostaturad gadmogviSlis ukve mzeradaSretili
Semoqmedis tragediasa da xasiaTis dafarul Sreebs.
Tu raoden natifi suli hqonda oTar CxeiZis uRalato,
mudam mxarSi mdgom da ukeTureTagan veragulad gametebul
ufros megobars, amis naTelsayofad erTi momxiblavad damux-
tuli da dasuraTxatebuli nawyvetis moxmobac ikmarebs: `...
imis aRtaceba, Tavisebureba Tu ucnauroba isic iyo, rom Se-
eZlo gaxarebuliyo, silamaze daenaxa TviT Cveulebrivsa da
umniSvnelo sagnebSi, erTi SexedviT Cveulebrivsa da umniS-
vneloSi. SeeZlo gaxarebuliyo da saaTobiT xelSi sWero-
da yurZnis mtevani, saaTobiT xelSi sWeroda da erTi ra aris,
erTi calic ar gamoemarcvla, ar daekarebina piri; SeeZlo
aseve atamica sWeroda xelSi, bususiani atami, sWeroda da ar
daesrisa bususi; es bunebis siyvaruli gaxldaT da xilva iyo
mSvenierebisa bunebis nayofSi; es xilva iyo da mgrZnobianoba,
xilva da gancda, es xilva iyo da filosofiuri Wvreta, mis
poeziaSi ro gadadioda~ (mogonebebi ... 2009: 49).
simon Ciqovanisa da marika eliavas urTierTobaze inti-
mur, ojaxur garemoSi bevr saintereso, farTo sazogado-
ebisaTvis ucnob faqts gvawvdis qalbatoni marikas diswu-
li liziko gabunia mSvenier, cocxlad daweril mogonebaSi
`simonTan axlos~ (ilia WavWavaZesa da olRa guramiSvils
Tu ar gavixsenebT, maTnairi harmoniuli da erTmaneTis
moyvaruli col-qmari qarTulma mwerlobam ar icis).
liziko gabunia iSviaTi sinaziTa da poeturobiT xatavs
usayvarles deidasTan erTad Tavisi saamayo biZis uaRresad
adamianur bunebas, xasiaTis keTilSobilebas, imasac, rogor
cdilobda simon Ciqovani yvela niWis Semoqmeds daxmareboda,
maTTvis gza gaekvlia.
89
***
Tuki saflavis silamazeze SeiZleba ilaparako, am mxriv
simon Ciqovans namdvilad gaumarTla – ukeTess verafers
inatrebda. misi samudamo gansasvenebeli yvelaze sadad da
mimzidvelad gamoiyureba. mexs TiTqos Suaze gaupiao ruxi
marmarilos lodi; texili, farTo xaziT or nawiladaa gan-
calkevebuli da mainc mTlianad, monoliTad aRiqmeba. SuaSi
Carguli broweulis xe ukve kargad damsxvilebula da gaza-
fxulobiT hyvavis, alisfrad gadavarvarebuli, Semodgoma-
ze nayofiTac ixunZleba.
gvaxsovs, sarecels mijaWvulma, simon Ciqovanis uerT-
gulesma meuRlem qalbatonma marikam gardacvalebis win da-
ibara – Cemi ferfli simonis saflavze moabnieTo. vaJma, nika
Ciqovanma, mTelma sanaTesaom, ojaxis uaxloesma adamianebma
Seusrules ukanaskneli survili. axla ukve, amdeni wlis mere,
marmarilos lodis marcxena mxares, uJangavi liTonis vercx-
lisfer asoebad Camosxmuli misi saxelia dakruli – `mari-
ka~. mSvidad, auRelveblad ver daxedav im moelvare, safla-
viviTve, sada warweras; ramdeni ramis macne da mTqmelia es
erTi sityva. oRond egaa – miwaSi Rrmad CaWrili broweulis
fesvi amaod dauwyebs Zebnas qalis Zvirfas samkauls – os-
tatis xeliT naWed samajurze, rom CaexlarTos da rgolSi
sacecebi gahyos – poetis uWknobma muzam ferflad qceva
isurva.
isic aranakleb sakvirvelia – rogor Sehferis, esadageba
ganuyreli col-qmris saerTo samares epitafiad gamosade-
gi, aRTqmasaviT wminda striqonebi poetisa:
7 marti, 2014
90
damowmebani:
91
manana yifiani
***
niko lorTqifaniZis saxelTanaa dakavSirebuli qarTul
prozaSi impresionistuli weris maneris SeWra. n. lorTqi-
faniZem wera daiwyo wminda impresionistuli novelebiT,
rogorc Sinaarsis, aseve formis TvalsazrisiT. impresio-
nistuli weris manera moiTxovda xelovanisagan SekumSul,
lakoniur, magram amave dros azrtevad frazas.
niko lorTqifaniZis misvla impresionizmTan ar iyo SemTx-
veviTi. misi, rogorc fsiqikuri individuumis, mTavar Tvise-
bas warmoadgenda SemoqmedebiTi azris afeTqeba Zli-eri
STabeWdilebis zegavleniT, riTac fsiqologiurad momza-
debuli iyo niadagi impresionizmis esTetikisTvis. niko
lorTqifaniZem daiwyo wera wminda impresionistuli nawar-
moebebiT da mis Semoqmedebas bolomde gahyva impresionis-
tuli weris manera, romelmac sakuTari, gansxvavebuli stili
daumkvidra mwerals.
riT SeiZleba aixsnas s. Ciqovanis misvla futurizmis es-
TetikasTan (ufro sworad, futurizmis poetikis mTel rig
TaviseburebebTan)?
futuristuli msoflgageba ikvebeboda intuitivizmis
TeoriiT, romlis Tanaxmadac, SemoqmedebiT process safuZ-
93
vlad udevs intuicia, romelic sruliad damoukidebelia
cnobieri sferosgan da upirispirdeba inteleqts, codnas.
amgvarad, poeti, pirvel yovlisa, unda yofiliyo intu-
iti da unda hqonoda asociaciuri aRqmis didi unari. `Tu
intuiti ara xar, nu gaekarebi poezias!~ – acxadebdnen rusi
futuristebi.
s. Ciqovanis, rogorc indviduumis, fsiqikuri wyobis Ta-
viseburebas warmoadgenda swored mdidari asociaciuri
fantazia da gamaxvilebuli intuicia, romelic kidev ufro
gamoaaSkarava futuristulma eqsperimentebma. Cven ver vi-
tyviT, TiTqos asociaciuri poeturi saxeebiT azrovneba
s. Ciqovans futurizmma aswavla, magram biZgi misca poetis
bunebriv monacemebs da Taviseburi gziT ganaviTara igi. am
mxriv s. Ciqovanma saWiro skola gaiara.
`me, romelmac sakvirveleba daviWire sinamdvileSi~, – es
iyo am skolis yvelaze didi damsaxureba poetis mimarT.
***
saqarTveloSi futurizmis Camoyalibeba sabWoTa xeli-
suflebis damyarebas mohyva; pirveli futuristuli or-
ganizacia Seiqmna 1922 wels. am periodisaTvis italiuri
futurizmi qveynis wamyvan literaturul skolas aRar war-
moadgens, ego- da kubo-futurizmis etapebic Cavlilia. 1922
wels Camoyalibda rusuli konstruqtivizmi.* daaxloebiT
amave periodSi aRwevs saqarTvelomde `dadaizmis~ lite-
raturuli skolis esTetikuri principebic. yovelive aman
gansazRvra saqarTveloSi futurizmis ekleqtikuri xasi-
aTi; ramdenadac futurizmi saqarTveloSi nagvianevi movle-
na iyo, mas saSualeba hqonda gaeTvaliswinebina zemoT aRniS-
96
`xismunduri~
xvali
utirale
ingi
monalingi
arCa
xabalarCa.
(CaCava 1925, I: 17)
`Tvali mrude~
Tvali mrude,
Tvali
brali
gangeb abezaruli
farCa norCi
oqroT
oqro
uxvad gamodarebuli.
(CaCava 1925, I: 21)
guli – sagule
da gadagulineba.
gulxe-gulxeoba. gulxevi-
wyroma gauwyaro.
guli-daguli
gulqva gaqvavdi. gulagul
gigule wynar gulo, guldaguli
gulmSrali gamwyrali aagulo.
sagule migule, egouls mamomSarara guli
Sarageli, egouli da a.S.
(Ciqovani 1925: 2)
97
aseTive xasiaTisaa n. CaCavas leqsi `Zilgatexils~.
amdenad, qarTvelma futuristebma TavianTi roSaris da-
sayrdeni xalxur poeziaSi hpoves da amaSi dainaxes swored
qarTuli xelovnebis organuli xazis aRdgena.
xalxuri poeziis elementebiT gamdidrebuli `roSari~*
met saSualebas miscems poets axali sagnebis SenebaSi.
s. Ciqovari werilSi – `axali xelovnebis faqtebi~ wers:
`Cven mier gacocxlebuli iqna xalxuri poezia. ukanaskne-
lis Semoqmedebis bgerebis struqturis daxmarebiT, Cven
SevZeliT gardagveqmna xelovnebis aSenebis meTodebi. Cven
amiT aRvadgineT qarTuli xelovnebis organuli kavSiri~
(Ciqovani 1925: 2).
garda amisa, futuristebis azriT, xalxuri leqsebi ufro
gamZlea da didxans cocxloben, vidre klasikuri nimuSebi.
biZina abulaZe werilSi: `ufro mets mobrunebul fokusSi~
wers: `sakvirveli araa, rom Tanamedrove qarTveli `uflis-
cixeli patarZliT~ ufro erToba, vinem d. guramiSvilis an
ilias da akakis leqsebiT. mosaxsenebelia agreTve sasimRero
leqsebi. `abadelia~, `lale~ – da sxv., romelTac ufro meti
pirdapiri daniSnuleba aqvT musikis dargSi, an leqsis musi-
kalur teqnikaSi~ (abulaZe 1925: 8).
futuristebisaTvis mniSvnelovani iyo ara marto sagne-
bisa da movlenebis metad Taviseburi aRqma da warmosaxva,
aramed maTi aRmniSvneli sityvebis metad Taviseburi gage-
bac; isini tradiciul saxes ukargavdnen ara marto sagnebs,
aramed maTs aRmniSvnel sityvebsac. poetisTvis pirvel-
xarisxovani iyo, Tavad ras karnaxobda esa Tu is sityva akus-
tikuri TvalsazrisiT da Semdeg is Sinaarsi, romelzec igi
miuTiTebda. S. alxaziSvili werilSi `Ppoezia~ wers: `yoveli
sityva jer xma aris, mere Sinaarsi. amitom yoveli sityva mi-
* demna Sengelaias statia `taqtilizmi~ ganmartebulia terminebi: `taqti-
lizmi – uSualod sagnis SexebasTan aris dakavSirebuli da danarCeni oTxi
grZnoba am SemTxvevaSi gamoricxulia... Cveni taqtilika niSnavs nivTis ide-
amde dasvlas, sagnis TavisTavadobis miwvdomis cdas, nivTis intimobamde
dasvlas... Semoqmedi sagnis pirvelxilvisas axdens mis saxels da ibadeba is
bgeradi leqsebi, romelTac Cven aseTi Seuferebeli saxeli davarqviT – roS-
va~ (Sengelaia 1925: 2).
98
saRebia individualurad. mag. CemTvis sityva `ofli~ ufro
lamazia, vidre `vardi~. azri, idea, Sinaarsi meore xarisxis
ekvivalentia~, radgan poetebma sityvebs daukarges Tavi-
anTi mniSvneloba da bgerebis Tavmoyrad gamoacxades, ami-
tom sityvaSi calkeul bgerebs misces Tavisufleba. s. Ci-
qovanis azriT, futuristi poetebis mTeli damsaxureba,
simbolistebTan SedarebiT, aris, rom maT leqsis bgeriTi
fonologia Temis raobis fons SeuTanxmes (sxva mxriv, amas
bgerebis Seneba ewodeboda), da rom yovel poetSi Semodis
bgerebis fiziologiuri gancda da es gancda leqsSi ar unda
daikargos. s. Ciqovani werilSi `axali xelovnebis faqtebi~
wers: `bgerebis fiziologiaze dasvliT aramcTu movspeT
Cven qarTuli xelovneba, aramed gavacocxleT misi Zireuli
gancda~ (Ciqovani 1925, II: 81).
sailustraciod SegviZlia moviyvanoT n. CaCavas `orkes-
truli leqsebi~, romlebSic Sinaarsi mTlianad uaryofi-
lia. magram Tu gaviTvaliswinebT s. Ciqovanis mosazrebas `Te-
mis raobis fonis~ Sesaxeb, maSin am leqsebSic aRmovaCenT am
fonis Sesabamis bgeriT akustikas. n. CaCavas leqsis `abreSumi
TiTistarze~ Temis foni TavisTavad gansazRvrulia. darCa
mxolod is bgeriTi Sesityveba, romelsac gamoscems, poetis
azriT, abreSumis TiTistarze daxvevis momenti.
abreSumi, Sumi,
meabreSume.
Sara
mardaT
damidabreSume.
TiTistari agebuli
kube gobi,
gube damidagebule... da sxv.
(CaCava 1925, I: 21)
99
qars hqonda frTa
frantali
qari gafrinda,
qars gahyva cindali
erTi cida.
(CaCava 1925, I: 18)
bude baidebs
bude baidebs
cira muxlebze gul-filtvs daidebs,
aida-baidebs, aido-baidebs
cira warba, cira warba,
cira warbi warbenili
cakuTxedi, cakuTxeri, xidbogiri
odelaido bude, odelaido ca _
mdinaris piras cxenebis mocda.
(Ciqovani 1925, II: 18)
100
`cakuTxedi, cakuTxeri, xidbogiri~ – ciras ukanaskneli
imedi gamosWvivis, is jer kidev xedavs nacnob adgilebs, Tum-
ca ukve mekobreebis xelSia da `mdinaris piras cxenebis moc-
da~ – es ukve yvelafris dasasrulia: cira moitaces.
es leqsi erTaderTia, romelic am tipis leqsebidan Se-
morCa s. Ciqovanis poezias. am leqsSi poetma miaRwia im bge-
riT JReradobas, romelmac SeZlo leqsis Sinaarsobrivi fo-
nis Sesabamisi ganwyobis gadmocema.
rogorc zemoT aRvniSneT, futuristebisaTvis sagnebis
axleburad gancdis erT-erTi piroba iyo saganTa dayirave-
bulad warmodgena, e.w. sagnebiT Jonglioroba. am mxriv, aR-
saniSnavia s. Ciqovanis leqsi `revolucionur mindvrebis Se-
saxeb~, romelic poeturi eqsperimentis Targebs scildeba
da damoukidebel poetur Rirebulebas iZens.
102
qalaqis grafika, modis tramvai
cilindriT.
klasikur Rrublebs kontrabandiT
moaqvT zamTari.
reportiorma daatyveva feletoni dro
da gazeTebi gamoscemen brZanebiT terors.
rogorc tenori dgas qalaqSi Zegli puSkinis.
(Ciqovani 1925, II: 45)
103
Tu i. WavWavaZis `aCrdilis~ moxuci myinvarze idga da po-
etis azrebi iqidan ifrqveoda da es azrebi da survilebi mis
TanamedroveT, mis epoqas ekuTvnoda, axla futurist poets
surs, myinvarze fexi daadgas da iqidan iqadagos Tavisi epo-
qis moTxovnebi.
***
`unda mepovna ucxo napiri~...
mSier-mwyurvali da usaxlkaro,
cxeniT gavyevi papis nakvalevs,
104
viyav ubiri da uangaro
da puris yua sagzlad makmares.
106
Tu CagivardaT TvalSi varskvlavi,
nu aswevT wamwams,
Sevuberav suls da amovagdeb
davyri cTomilebs Tqvens winaSe,
winwklis klanWians
da Tqveni Tvalebi gvritebiviT Casxdebian
rbil savarZlebSi.
........................
Tqveni Tvalebi, aSverili, mzis molodinSi
varskvlavebad darCnen zecaSi, da a. S.
da Tu Sen fiqrob,
jer me bavSvi var,
sibrZnis kbili jerac maklia,
da Zlier vCqarob,
rom vamzadeb sameranod
dadaRul kvicebs.
me gipasuxeb: guli didi maqvs
adamianTa var saZirkveli
da Seni sisxli
Cem ZarRvSi rom sdgas
STamomavlobas me davumtkiceb!
(Ciqovani 1932: 169)
baraTaSvilis da WavWavaZis
me var modgma da pirdapiri STamomavali.
(Ciqovani 1932: 216)
108
netav Cems sxeuls am sinestiT mainc sZinavdes
da ar eZebdes ufskrulebis gamrRvev kamaras...
soveli vrCebiT mTawmindaze, mxolod me da Sen
da verasodes ver gavSrebiT guSindeliviT.
(Ciqovani 1932: 299)
109
aqedan ukve sul erTi nabijia futuristuli principebis
uaryofamde da sakuTari Secdomebis aRiarebamde.
***
kolumbic zRvaSi sdevda indoeTs
da gemis ltolvam sxva mxare gaxsna.
***
pirveli asociaciuri poeturi saxeebi simon Ciqovanis
leqsebSi ase gamoiyureba:
114
an: mTebi maRlebi, moxrilebi rogorc glexebi,
115
an: Tqvens savarZelze zis poezia
Tqvens savarZelze zis gazafxuli.
116
mtkvarTan fiqrebi adre davTese,
TmaSi WaRara gamCaRebia,
da viT peplebi Taflis sanTelze,
guls varskvlavebi ejaxebian.
(Ciqovani 1963, I: 168)
119
an: Sens alayafTan vberdebi, mgoni,
es mTvare Rrubels ybaSi gaCria.
(`roca TbilisSi~)
120
daRlili kvamli miiltvis cisken
da mec kvamliviT gzaze gavedi.
(`Tovli~)
***
egeb martivad avxsen yoveli,
veRar vwvdebodi samSoblos didxans.
maSin wamodges Cemi mgmobeli
da ufro rTuli ocneba miTxras.
damowmebani:
126
Sengelaia 1925: Sengeleia d. `taqtilizmi~. gaz. `drouli~, 5 dekemberi,
1925.
Ciqovani 1924: Ciqovani s. saswrafo ganmarteba Jurnal H2SO4-isa. Jurn.
mnaTobi, № 4. Tbilisi: 1924.
Ciqovani 1925: Ciqovani s. fiqrebi mtkvris piras. tfilisi: 1925.
Ciqovani 1925, I: Ciqovani s. `gul-sagul~. gaz. `drouli~, 5 dekemberi,
1925.
Ciqovani 1925, II: Ciqovani s. axali xelovnebis faqtebi. Jurn. litera-
tura da sxva. 1925.
Ciqovani 1932: Ciqovani s. mxolod leqsebi. Tbilisi, 1932.
Ciqovani 1963: Ciqovani s. Txzulebani. t. I. Tbilisi: 1963.
Ciqovani 1965: Ciqovani s. Txzulebani. t. II. Tbilisi: 1965.
CaCava 1925: CaCava n. `qarTveli futuristebi~. gaz. `drouli~, 5 dekem-
beri, 1925.
CaCava 1925, I: CaCava n. bgeraTa orientaciis sakiTxi. Jurn. `literatu-
ra da sxva~. № 1, 1925.
127
Tamar barbaqaZe
dede ladeR,
dilas adeq,
mze gaabnevs nislis bades,
rom mwvervali Segiyvardes.
(`svanuri iavnana~. Ciqovani 1975. I: 107)
...gvexveva bamba.
bambiT tkivilebs gvritebiviT vin dagvinaxavs,
foTlebs – frinvelebs me movunaxav enas,
simunjes da saidumloT.
(Ciqovani 1980. II: 379)
..........
ase Znelia swerdes poeti: gulis – trilogias da
mTawmindaze SemoRamebas...
(Ciqovani 1980. II: 379)
138
vtoveb mtkvars
mwevars – sawyauls aRuvsebels da fiqrebis
Wvartlian WurWels
da TiTqmis codvebis gamomgonma
mtkvris mucelSi me CavaCarxe fiqri – mercxali
da fexSiSvela, msurs gadvirbino gaxurebuli mze
nakverCxali (Ciqovani 1980. II: 381).
damowmebani:
140
levan bregaZe
143
igive erTmarcvliani sityvebis xSiri gameoreba.* isic unda
gaviTvaliswinoT, rom qarTulSi xuTi xmovania da amitom
xSirad erTmarcvliani sityvebi erTmaneTs gaeriTmebian.
es ki uxerxuli iqneba, radgan, rogorc viciT, berZnuli da
romauli periodis laTinur leqss riTma ara aqvs (...). garda
amisa, qarTul leqsSi erTmarcvliani sityvebiT striqonebis
dasruleba arcTu ise xSiria da klasikur sazomebSi ritmu-
lad garkveul uxerxulobas qmnis~ (nazoni 1987: 44. xazgasma
Cvenia. – l. b.).
aq ibadeba kiTxva: ki magram, im enebSi (germanulSi, ru-
sulSi...), romlebzedac (frangulisa da inglisurisgan
gansxvavebiT) warmatebiT xerxdeba elegiuri distiqis ana-
logebis SeTxzva, nuTu imdeni erTmarcvliani sityvaa, rom
zemoaRniSnuli uxerxulobani ar warmoiqmnas? ara, cxa-
dia, arc am enebSia im odenobiT erTmarcvliani sityvebi,
rom mxolod maTze dayrdnobiT moxerxdes pentametris
kargad gamarTuli oreulis Seqmna. rusul da germanul
enebSi erTmarcvliani sityvebis `dasaxmareblad~ am dros
mobilizebulni arian maxviliani marcvliT daboloebuli
terfebi Tu sityvebi.** qarTulSi ki amgvari damxmare
saSualeba ar arsebobs – qarTul enaSi maxviliani marcvliT
sityva ar bolovdeba.
ai amis gamo Wirs vrceli poeturi teqstebis gadmoqar-
Tuleba elegiuri distiqis simon yauxCiSvilis mier Semo-
Tavazebuli qarTuli analogis gamoyenebiT.
manana RaribaSvili zemoaRniSnuli uxerxulobebisTvis
Tavis aridebis mizniT sxva gzas daadga. man elegiuri dis-
tiqis qarTulad gadmosatanad gamoiyena Semdegi sazomebi:
pirveli taepisTvis gaormagebuli 3/3/2, xolo meorisTvis
* nazonis leqsebi ramdenime aTeul striqons Seicavs, magaliTad, erTi maT-
gani (trfobani, III, 6) 106-taepiania (l. b.).
** samagaliTod vnaxoT aleqsandr puSkinis distiqi saTauriT `На перевод
Илиады~ (`iliadis~ Targmanze~): `Слышу умолкнувший звук божественной эллинской
речи; // Старца великого тень / чую смущенной душой~ (pentametrSi gavamuqeT max-
viliani xmovnebi). Tuki cezuris win erTmarcvliani sityva zis (тень), striqo-
nis bolos ormarcvliani sityvaa maxviliT bolodan pirvel marcvalze.
144
– gaormagebuli 5/2 (gaormageba imitom gaxda saWiro, rom
striqoni ufro tevadi gamosuliyo – berZnuli distiqis
taepTa sigrZe xom Cvenebur 17- da 14-marcvlovan taepTa
sigrZis tolia).
orive es friad melodiuri metri erTob iSviaTad gamo-
iyeneba qarTul poeziaSi da orive maTgani galaktion tabiZis
poetikur Ziebebs ukavSirdeba.
amrigad, elegiuri distiqis heqsametruli taepis adgi-
las manana RaribaSvili Teqvsmetmarcvlian sazoms iyenebs,
romelic 3/3/2-is gaorkecebiT aris miRebuli. 3/3/2-iT Ses-
rulebul striqons JReradobis mxriv araferi aqvs saerTo
arc dabal da arc maRal SairTan. akaki xinTibiZe mas ase axa-
siaTebs wignSi `galaktionis poetika~:
`rvamarcvliani sazomebidan calke unda gamoiyos kidev
erTi saintereso saxeoba, romelmac sruli damoukidebloba
pirvelad galaktionis versifikaciaSi miiRo. ormarcvliani
daboloeba striqonisa – brZolisgan daRlili saxe (sqema:
3/3/2) ritms Tavisebur dinebas aZlevs. ori gadabmuli sam-
marcvledi striqonis TavSi mesame sammarcvliani muxlis
moTxovnilebas qmnis (mag.: brZolisgan daRlili Tvalebi) da
moulodneli mokveca striqons Tavisebur iers aZlevs.
es sazomi, romelic agebulebiT dabal Sairs hgavs (Seicavs
sammarclian muxlebs), xolo daboloebiT maRal Sairs (or-
marcvliani kadencia), sagrZnoblad gansxvavebulia rogorc
erTis, ise meorisagan:
145
erTi lekis biWi hyavda
im giorgi kuWatnelsa.
beWebSi dambaCa dasca
pirSi bolo gavardesa.
[...]
magram arc xalxur leqsSi, arc vaJasa da akakis poeziaSi,
arc arsad galaktionamde am wyobiT ara Tu mTeli leqsi, erTi
strofic ki ar dawerila. igi mxolod dro da dro, calkeuli
striqonebis saxiT gaereoda SairSi.
1925 wels `mnaTobis~ me-10 nomerSi `aluCa, Svidi wlis
bavSvis~ gamoCena sayuradRebo movlena iyo. leqsi Tavidan
bolomde 3/3/2 sqemiT aris dawerili [...]. Seiqmna sruliad ax-
ali saxeoba leqsisa, romelic isevea gancalkevebuli am met-
ris ori sxva saxeobisgan (maRali da dabali Sairi), rogorc
es ori saxeoba erTmaneTisagan.
amas Semdeg mohyva `CurCuli ulurjes farCis~ [...]. magram
es aris da es. am unikaluri sazomiT Semdeg galaktions ara
Tu leqsi, striqonic ki ar dauweria~ (xinTibiZe 1987: 201-
202. – xazgasma Cvenia. l. b.).
am sazoms mimarTa manana RaribaSvilma elegiuri distiqis
heqsametruli taepis qarTulad gadmotanisas.
{SeiZleba mogveCvenos, rom igive sazomi (3/3/2), oRond
mxolod pirveli taepis pirvel naxevarSi, gamoiyena simon
yauxCiSvilmac zemoT citirebul strofSi:
***
axla aseTi kiTxva davsvaT: ramdenad relevanturi (arse-
biTi xasiaTis mqone) movlenaa heterosilaburoba elegiur
distiqSi? ra daSavdeba, Tuki mas izosilaburi leqsiT gad-
moviRebT? (aseT mcdelobasac hqonda adgili: rogorc ukve
vTqviT, roman miminoSvilma mis gadmosatanad 14-marcvliani
izosilaburi leqsi gamoiyena).
wavikiTxoT ovidius nazonis es strofi (trfobani, I, 1):
qarTulad:
qarTuli pwkaredi:
`heqsametrSi esTetma gudastvirma qari [haeri] CaisunTqa, // pen-
tametrSi ki mere kvlav gareT gamostyorcna igi [qari, haeri]~.
qarTuli pwkaredi:
154
mal~), an kidev – gvxvdeba (maqsimum ori: `metic, gizgizebs/
braziT, metic, gulSigniT vyavar~), magram isinic marcxniv
mdgar qoreebTan xuTmarcvlian terfs qmnian, rac amcirebs
maT Semayovnebel zemoqmedebas taepis tempze, ris Sedegadac
14-marcvliani taepi zemodan qvemoT daSvebis STabeWdile-
bas qmnis wina 16-marcvliani taepis `aRmavali~ intonaciis
fonze.
damowmebani:
155
nino gogiaSvili
156
misaxvedri araa, Tu ratom hqonda am dros lirikas „cisferi
sisxli“ da ratom unda daertyaT mainc da mainc Ceqma. miuxe-
davad simbolistur esTetikasTan dapirispirebisa, futur-
istebma TviTgamoxatva swored simboloebiT, cifrebiTa da
niSnebiT gadawyvites. es faqtic metyvelebs maT Sinagan ar-
amdgradobasa da winaamdegobaze, ramac Zalian maleve iCi-
na Tavi da, futurizmi iseve aqrolda, rogorc qroldeba
H2SO4, Znelad, magram – mainc. Tumca, unda aRvniSnoT, rom
futurizmi marTlac metad saintereso, aucilebeli da „sa-
SiSi naxtomi“ gaxldaT. man, garkveulwilad, indikatoris
funqcia SeiTavsa qarTul literaturaSi da gamoavlina misi
sayuradRebo latenturi Tvisebebi.
qarTulma futurizmma sul 3-4 weli iarseba, Tumca es
mcire dro sakmarisi aRmoCnda didi ZvrebisTvis Cvens sali-
teraturo saazrovno sivrceSi. futurizmis talRam, ro-
melic qarTul realobaSi ZiriTadad futurizmis, dadaizmis
da konstruqcivizmis nazavs warmoadgenda, „swrafi siaru-
liTa“ da „saSiSi naxtomebiT“ gadauara Cvens literaturas.
gansxvavebiT italiuri futurizmisa, romelic realisturi
xelovnebis sawinaaRmdegod Seiqmna, qarTuli futurizmi,
rogorc ukve aRvniSneT, yvelaze mZlavrad simbolistur es-
Tetikas upirispirdeboda. simon Ciqovani iyo upirvelesi,
vinc aqtiurad CaerTo am „brZolaSi“. misi am periodis le-
qsebi futuristuli mxatvruli azrovnebis mkafio gamov-
linebis nimuSebia. esenia: „cira“, „xabo“, „mekameCeebis ur-
muli“, „qarboria“... am leqsebma, TiTqos, „siliT da muStiT“,
stilis, punqtuaciis, ritmis aRreviT, alogikuri aqcentiT
bgerweraze, siTamamiTa da yvelafris wamlekavi TviTga-
mocxadebulobiT, mZlavri antibiotikis roli iTamaSes mis
poeziaSi – „gankurnes“ dazianebuli arqauli elementebi,
„Caaqres“ SeCveuli ritmuli da riTmuli Sablonebis „anTe-
biTi procesebi“, daaviwyes „angariSvaldebuleba“ ZvelTan,
sayovelTaod aRiarebulTan da misaRebTan.
Tavdapirvelad Cvens yuradRebas gavamaxvilebT simon
Ciqovanis 1925 wlis ianvriT daTariRebul leqsze „cira“,
157
romelic veriko anjafariZisadmia miZRvnili. leqsi „zau-
muri“ poeziis nimuSia. mogexsenebaT, zaumuri ena futuriz-
mis kvaldakvalaa aRmocenebuli da is axali enis Seqmnas gu-
lisxmobs. v.f. markovi zaumur enas uwodebda „SesaniSnav da
gamomwvev ideas, romelmac miiyvana futurizmi mis umaRles
miRwevamde da logikur daboloebamde“. „zaumi“ futuris-
tuli mimdinareobis yvelaze logikuri gamoxatulebaa, ram-
denadac mas SegviZlia vuwodoT logikuri. „avangardisti ar
qmnis samyaros sakuTar models; xelovnebis avangardistuli
nawarmoebi ar aRadgens da arc gulisxmobs CvenTvis cnobil,
Cven garSemo arsebul an martooden SesaZlebel sinamdviles,
aramed mimarTulia iqiTken, rom Camoayalibos axali eqsten-
sionalebi – Camoayalibos upirveles yovlisa, enis meSveo-
biT~ (sirotkini 2010). „zaumi“ swored is axali enaa, romelic,
futuristuli esTetikis relevanturia, enobrivi prizmis
TvalsazrisiT. „zaumuri“ leqsi ki, igor terentievis azriT,
„didebuli araraobaa“ .
bade baidebs
bude baidebs
cira muxlebze gulfiltvs daidebs.
aida-baidebs, aido baidebs,
cira ciba, cira warbi,
cira wabli, warbenili.
161
mekobreebis xifaTs abruebs xabo,
xarbi abreSumis xoragi xabo,
ragu xreSi xardingi xabo
boboli bego ofofi xabo,
Raria Raria kldeebs cicabos
oboba Rrume Rrubeli ormo.
birTvi da burTi begobi zurgi
royo xunagi xariba kuzi
bunagi babris kovzi sagube
qolga qoggale bundRis quba
Rromi uremi Ramura Robi
arxi boxi, burRi. (4)
162
ukve literaturuli diagnozia futurizmisgan „gankurne-
bisa“, Tumca kvlav aRvniSnavT im gamaaxalgazrdavebeli da
gamaxalisebeli efeqtis Sesaxeb, romelic am mimdinareobam
datova poeziaSi. simon Ciqovanis da sxva qarTveli futu-
ristebis Semoqmedeba iyo „gamowveva“, romelic maT „esro-
les varskvlavebs“! Tumca, sul male, maTi radikaluri
jgufi daiSala, jgufis wevrebidan ki zogierTi maTgani so-
cialisturi realizmis mexotbe gaxda, zogi sofelSi gadaix-
vewa, zogierTma „xeli aiRo formalistur Ziebebze“, zogmac
lit. muSakad daiwyo muSaoba da sakuTari biografiis „ga-
TeTrebas“ mihyo xeli, simon Ciqovani ki, mweralTa kavSiris
Tavmjdomared mogvevlina. rac mTavaria, yoveli maTganis
Semoqmedeba sruliad daicala avangardis, futurizmis, da-
das da zaumisgan. Tumca, gmiroba mxolod rCeulTa xvedria
da sabWoTa diqtaturis mier miTiTebuli instruqciebi, an
Tavis gadarCenis aseT xerxebze, an gacimbirebaze gadioda.
„saSiSi naxtomis“ traeqtoriam varskvlavebamde ver miaRwia,
magram qarTvelma futuristebma es gamowveva isroles!
damowmebani:
163
qeTevan enuqiZe
2. „afrebis Sriali“
rogorc iyo, qarTvelebma gaixares,
peterburgSi maT Wir-varams miayures,
paraklisis Semdeg svenckiT aiyarnen
da astraxans edilis wyliT miaSures.
4. „mirgorodSi“
qarTvelTa fiqrebi umweod akvrtdnen,
ubrZanes, dabrundnen samSoblo mxareSi,
Tu vinmem indomos ruseTSi damkvidrdes,
mxedrebad ganwesdnen dedoflis jarebSi.
167
besikuri 14-marcvediT dawerili leqsi gansakuTrebu-
lia Temis gamo, romelic „daviTianSic“ erTgvar qvakuTxeds
warmoadgens. igive SeiZleba iTqvas ciklzec. sayuradReboa
mosazRvre riTma, miT umetes, rom, umeteswilad, jvaredin
riTmas iyenebs.
ciklis 14 leqsi heterosilaburia, Tumca maT Sorisac
bevri saerToa:
„dakarguli lukma“ (meeqvse leqsi)
„fiqri sarwyavze“ (ocdameTvramete leqsi)
metruli sqemaa 8/12 (4/4 // 4/4/4)
„dakargul lukmaSi“, iseve, rogorc ciklis pirvel leq-
sebSi, mimarTva gvxvdeba, Tumca metri 8/12 – 4-marcvliani
terfebis ritmuli Tanmimdevroba lirikuli gmiris mZime
mdgomareobis gansakuTrebuli gamZafrebis funqcias asru-
lebs. aSkarad igrZnoba TanagrZnobis efeqtis gamZafrebac
aseT TanmimdevrobaSi. imave emocias vxvdebiT leqsSi „fiqri
sarwyavze“.
or heterosilabur leqsSi meore/meoTxe taepebis bolo
daqtiluri terfi gansxvavebul ritms gvaZlevs.
„wylis amRvreva“ da „bunebis sagalobeli“ ciklis 42-e da
43-e leqsebia da erTi Temis ganviTarebas warmoadgens. mi-
uxedavad imisa, rom mTel cikls, faqtobrivad, tragikuli
elferi dahkravs, es leqsebi im ritmis gavleniT, romelsac
metri qmnis, gamoirCeva optimizmiTa da energiulobiT. mi-
marTvis forma SenarCunebulia.
„aRmzrdeli ZiZis gaxseneba“ aseve heterosilaburia – 8/10
(4/4 // 4/4/2) da 2-marcvliani sxvaoba pirvel-meore taepebs
Soris pozitiuri emociis momcvel dinamikas qmnis.
heterosilaburi leqsebia: „ocneba wisqvilze“ (4/4/3
// 4/4/2), „lodini vsesviatskoeSi“ (4/4/2 // 4/4/4), „meore
minaweri“ (4/4/2 // 4/4/3), „moskovSi Sesvla (4/4/2)“.
„moskovSi Sesvla“ gansakuTrebiT sainteresoa, radgan
leqss enacvleba ara mxolod 10/9-marcvliani taepebi, ar-
amed 4/2-marcvliani da 3-marcvliani terfebi, rac Tavisebur
ritms qmnis. SegviZlia vifiqroT, rom es ritmi SesaniSnavad
168
asaxavs lirikuli gmiris dabneulobas – ixila ra moskovis
sidiade.
Tanabarmarcvliani metris miuxedavad, gansakuTrebiT
sainteresoa meoTxe da mexuTe leqsebi: „daviT guramiSvili
wvimaSi“ da „wamRereba“ (4/4/4 // 4/2 4/2). Tumca unda aRiniS-
nos, rom leqsSi „SemRereba“ mxolod pirvel ortaepedSi
gvxvdeba am tipis metri. iseTi STabeWdileba gvrCeba, TiTqos
meoTxe leqsis erTgvari gagrZelebaa da Semdeg, mesame ta-
epidan, icvleba ritmi.
leqsSi „cxovreba wisqvilSi“, pirvel xuTtaepedSi
gvxvdeba metruli sqema
3/3/4 Ramdeba, RuRunebs wisqvili mwed,
3/3 trialbs borbali
3/4 SemoaqvT xorbali
3/3 ocneba yovelTvis mxne
3/4 edeba Wrilobas mtled.
sainteresoa sariTmo sqema ABBAA
momdevno katreni daqtiluri 12-marcvledia. mas mohyve-
ba ortaepedi, aseve daqtiluri 12-marcvlediT.
Semdeg isev 4-taepedi.
mexuTe strofi oqtavaa, sariTmo sqemiT AABBCDCD
2-taepedi AA
oqtava sqemiT AA BB CC DD
da kvlav katreni AAAA
leqsis bolo nawilSi gvxvdeba 6 da 12-marcvliani taepebis
monacvleoba, yovelgvari mkafio mowesrigebis gareSe. 6-ta-
epedebi xan SuaSi gvxvdeba, xan strofis dasawyisSi.
leqsSi warmodgenilia aRwera im garemosi, romelSic
lirikuli gmiri aRmoCnda, xolo es ritmi unda Seesabame-
bodes wisqvilis ritms.
leqsi „gamoTxoveba da omSi wasvla“ aseve heterosila-
buria, magram gvxvdeba sami tipis ritmi:
4/4 uecarad omSi mixmes
4/4/3 tyeSi viyav, sokos vkrefdi, vinane,
4/4/2 msxmoiare venaxi xar siyrmis,
169
4/4/3 ver gipove, simZimili vinane.
8 strofi aseTi metriT aris dawerili.
pirveli taepebi rvave katrenSi gamokveTilia, xolo da-
narCen taepebSi pirveli mokle taepis gaRrmaveba, ganmtki-
ceba, erTgvari axsnaa mocemuli.
aseve, sayuradReboa leqsi „dabinaveba ukrainaSi“. 6/5-ta-
epedi metruli sqemiT 4/4/3.
oTx 11-marcvleds mihyveba 9-marcvliani taepi 4/4+1. eqv-
sive strofi mTavrdeba erTmarcvliani morfemiT – „me“. Tum-
ca klauzulebis masStabebi gansxvavebulia mexuTe taepebSi,
romlebSic erTmaneTs eriTmeba bolo marcvali – me/ne.
hiperdaqtiluri riTmaa: ar davrbodi me / ar davTmobdi me.
daqtiluri:margo me / gamgone.
isev hiperdaqtiluri riTma:amamRera me / damabera me.
ciklis 51 leqsis metris analizis safuZvelze SeiZleba
iTqvas, rom poeti gansakuTrebul yuradRebas aqcevs Sina-
arsis Sesabamisobas ritmTan, romelic iqmneba metris meSve-
obiT da es bunebrivicaa, Tu gaviTvaliswinebT „daviTians“,
teqsts, romelic metruli mravalferovnebiT gamoirCeva.
simon Ciqovanis ciklis leqsebs Tu ganvixilavT mTlian
teqstad, ritmis cvlileba Sinaarsis dinamikasTan erTad
saintereso efeqts qmnis. masStaburi analizi, romelic mo-
icavs riTmas da evfonias, kidev ufro ganamtkicebs mosaz-
rebas, rom poeti gansakuTrebuli yuradRebiT arCevda
leqsis struqturis yvela mniSvnelovan elements, raTa
metruli mravalferovnebiT, „daviTianis“ TematikiT da gu-
ramiSvilisadmi Tavisi damokidebulebis SerwymiT sasur-
veli miznisTvis mieRwia – Seeqmna daviT guramiSvilis Ta-
namedrove odisea.
SesaZloa, daweris Jams poetis gacxadebuli mizani sab-Wo-
Ta kavSiris ideologiuri safuZveli iyo erTa Zmobis Sesaxeb,
magram simon Ciqovanis umTavresi mizani miRwe-ulia – cik-
li „simRera daviT guramiSvilze“ qarTuli poeziis umniS-
vnelovanes movlenas warmoadgens.
170
Tamar lomiZe
171
formulebi, an locvebi, an samgloviaro leqsebi. anagramuli
principis gamoyenebis safuZveli unda yofiliyo religiuri
warmodgena, romlis Tanaxmad, RmerTisadmi mimarTva, loc-
va, himni ver miaRwevs Tavis mizans, Tu masSi CarTuli araa
RmerTis saxelis Semadgeneli marcvlebi. gamonakliss war-
moadgens lesbosuri lirikuli poezia, romelic, sosiuris
SeniSvniT, Zalze bgerweriTia, magram ar Seicavs anagramebs,
e.i. garkveuli saxelis Semadgeneli marcvlebis gameorebas
ar isaxavda miznad.
da, piriqiT, homerosiseuli poezia bgerweriTia swored
im gagebiT, rom eqvemdebareba anafoniur da anagramul prin-
cips – masSi drodadro meordeba garkveuli saxelis Semad-
geneli marcvlebi.
am anagramuli hipoTezis sasargeblod, ambobs sosiuri,
arsebobs uamravi argumenti.
vikiTxoT: gacnobierebuli hqondaT Zvel mwerlebs es
principi Tu gaucnobiereblad iyenebdnen mas?
sosiurma ver gasca pasuxi am kiTxvas. levi-strosis az-
riT, sosiuris dabneuloba gamoiwvia iman, rom Zvel mwerlebs
araferi uTqvamT anagramuli principis cnobieri gamoyene-
bis Sesaxeb.
Tu es gaucnobiereblad xdeboda, maSin, hipoTezis saxiT,
unda vivaraudoT, rom anagramuli principi SeiZleba war-
moadgendes, sazogadod, poeturi teqstebis universalur
struqturul princips da unda Segvxvdes yvela epoqis teq-
stebSi. im problemis gadasawyvetad, funqcionirebs Tu ara
Tanamedrove poeziaSi anagramuli principi, Cven CavatareT
eqsperimenti. vgulisxmobdiT, rom yovel poetur teqstSi
SeiZleba daiZebnos erTgvari birTvi – garkveuli bgeraTkom-
pleqsi, romelic recipientebis mier aRiqmeba rogorc
ama Tu im sagnis an movlenis saxeli, ese igi, garkveuli teq-
stis referentis saxeli.
am hipoTezis Sesamowmeblad SevarCieT galaktion tabiZis
25 leqsi, romlebic mieZRvna ama Tu im sagans an movlenas
(muxa, qari, Semodgoma, Tovli, vuali, anZebi, Hhaeri, sanTeli,
172
kvnesa, sibere, gadia, dedofala, avdrebi, xelebi, tye, dro,
balaxebi, Tvalebi, Woti, yanebi, zRapari, sizmrebi, qalwuli,
foTlebi, sinanuli). yoveli leqsidan amovkrifeT statis-
tikurad yvelaze xSiri sami Tanxmovani da sami xmovani. fo-
netikuri SemadgenlobiT isini ar emTxveodnen referentebis
uzualur saxelebs, romlebic, bunebrivia, ar figurirebd-
nen teqstebSi. maTgan SevadgineT sammarcvliani uazro
sityvebi, romlebic, amosavali hipoTezis mixedviT, unda
yofiliyo amave sagnebis anagramuli saxelebi. as ormocdaaT
recipients davurigeT baraTebi, romelTagan TiToeulze
dawerili iyo sami nawarmoebis saxelwodeba, maT gaswvriv
ki – amave nawarmoebebidan amokrefili anagramuli sityvebi
(bunebrivia, maTi rigi gansxvavebuli iyo).
as ormocdaaTidan oTxmocdaToTxmetma recipientma, ese
igi daaxloebiT orma mesamedma, sworad daukavSira uazro
saxelebi Sesabamisi nawarmoebebis saxelwodebebs.
amgvarad, SeiZleba miviCnioT, rom poeturi teqstebis
mocemul amonakrebSi funqcionirebs teqstis bgeriTi orga-
nizebis anagramuli principi, Tumca es anagramuli saxelebi
ar warmoadgenen enis leqsikuri maragis nawils.
rogoria amgvari sityvebis semantikuri struqtura?
aqvT Tu ara maT, sazogadod, raimenairi semantika?
rogorc Cans, maT aqvT erTgvari implicituri semantika,
sxva SemTxvevaSi recipientebi ver daukavSirebdnen am sity-
vebs garkveul referentebs. Tumca, saubari imaze, rom maT
aqvT semebis raimenairi erToblioba, ese igi, met-naklebad
rTuli semantikuri struqtura, an imaze, rom es sityvebi
Seesabamebian raime cnebas, ar SeiZleba. am sityvebis `mniSv-
nelobebis~ dadgena kidev ufro garTuldeba im SemTxvevaSi,
Tu maT ganvixilavT izolirebulad, anu garkveuli semanti-
kis mqone sityvebTan Sejerebis gareSe.
miuxedavad amisa, ar SeiZleba Cveni eqsperimentis Sede-
gebis ignorireba – garkveuli, Tumca ki bundovani seman-
tika am sityvebs namdvilad aqvT da, Sesabamisad, anagramuli
principi mocemul lirikul teqstebSi funqcionirebs, ese
igi, am teqstebSi xorcieldeba nawarmoebTa saxelwodebebSi
173
miTiTebuli referentebis erTgvari saxeldeba, SesaZlebe-
lia iTqvas – meoradi saxeldeba.
dimitri uznaZis fsiqologiur koncefciaSi,romelic exe-
ba saxeldebis problemebs, aRniSnulia, rom Zveli adamianis
enobrivi aqtivobis ganmsazRvreli fsiqologiuri meqanizmi
ucvleladaa Semonaxuli Tanamedrove adamianis fsiqikaSi.
uznaZisa da misi mowafeebis gamokvlevebma daadastura, rom
aRmniSvneli da aRsaniSni kanonzomierad ukavSirdeba erTma-
neTs (aq, ra Tqma unda, igulisxmeba analizis fsiqologiuri
da ara lingvisturi done. amitom es Tvalsazrisi ar warmo-
adgens arguments enobrivi niSnis sosiurisuli defini-
ciis winaaRmdeg), ese igi, saxelis SerCeva garkveuli refe-
rentisTvis SemTxveviTi araa. aqedan gamomdinare, SeiZleba
davaskvnaT, rom Tanamedrove poetur teqstebSi mimofan-
tuli anagramuli saxelebi kanonzomierad (ganwyobismierad,
aracnobierad) ukavSirdeba mocemuli teqstebis referentebs.
amasTan, aris epoqebi (yovel SemTxvevaSi, erTi epoqa) ro-
desac anagramuli saxeli ar monawileobs teqstSi implici-
turad, aramed uSualodaa reprezentirebuli recipientisTvis.
kerZod, aseTia futuristuli poeziis literaturuli
teqstebi. maTSi semantikuri TvalsazrisiT gamWvirvale
leqsikur erTeulebs, romlebic ukavSirdeba gansazRvrul
referentebs, enacvleba zaumuri* sityvebi, romelTac gaur-
kveveli, bundovani semantika aqvT.
xlebnikovi fiqrobda, rom `SesaZlebelia zaumuri enis
gadaqceva gonismier enad. Tu aviRebT erT sityvas, magali-
Tad, чашка, maSin ar gvecodineba, ra mniSvneloba aqvs mTeli
sityvisTvis yovel calkeul bgeras. magram Tu movagrovebT
bgera `C~-Ti dawyebul sityvebs (чашка, череп, чан, чулок), maSin
yvela danarCeni bgera erTmaneTs gaanadgurebs da is zogadi
mniSvneloba, romelic eqneba am sityvebs, iqneba `C~-s mniSv-
neloba. amgvarad, zaumuri ena zaumuri aRar iqneba. is iqceva
TamaSad Cven mier gacnobierebuli anbaniT...
175
irine maniJaSvili
178
rogorc ukve aRvniSneT, mzesumzirebi, Tiva, wvima, var-
skvlavebi poetis ferwerul saxeebSi gamorCeuli STagonebis
wyaroa. Tivis surneli da sinotive xelSesaxebad igrZno-
ba araerT leqsSi. `svanur iavnanaSi~, romelic Semkulia
araerTi mxatvruli RirsebiT (aSkaraa, svanuri intonaciebi,
folkloris gavlena, sayuradReboa Tavisi ritmikiT, evfon-
iurobiT, mxatvruli saxeebiT), deda ase mimarTavs Svils:
181
1944 welsaa dawerili `jamis namsxvrevebi~. aqac domini-
rebs dramatuli ganwyoba da Sesabamisi ferweruli saxeebi:
`nisliT savse gulis qisa~, unugeSo mdgomareoba, mwuxris
sevda da naRveli, magram gadarCenis imedsa da rwmenas ara-
sodes kargavs poeti. ukideganoa misi warmosaxva:
182
qisis msgavsi cxare xili gamokveTa,
amowuwna miwa mxedris namklavebi.
mogonebiT Tbili fesvi gamokveba
da nayofSi Caalaga varskvlavebi.
(Ciqovani 2007:40)
183
Seirxevian metyvelSrialiT,
Camavali mze arigebs ferebs,
da zRvaze gavliT sxivi wyliani
TiTo xes TiTo vards miakerebs.
(Ciqovani 2007:57)
184
TeTri da TeTri, TeTri merqnebi,
TeTri qerqi da mwvane kvirtebi.
TiTqo CaucvamT TeTri Ceqmebi,
da tbors aSroben evkaliptebi.
(Ciqovani 2007:73)
188
amouwuravi ferweruli saxeebia gabneuli poetis liri-
kaSi. rac ufro Rrmad vecnobiT mis poetur samyaros,
vrwmundebiT , rom simon Ciqovanma axali siRrme da tevadoba
aRmouCina qarTul sityvas, ukiduresi azrobrivi datvir-
Tva misca ferwerul saxeebs poeziaSi. misi yoveli sityva,
gancda gulidan iRebs saTaves. `guli gamovwvi qarTul To-
neSio~, – ambobs erTgan poeti (Ciqovani 2007:78). marTlac
TiToeuli misi fraza, ferweruli saxe qarTuli wiaRidan
modis, erovnuli sunTqviT aris gamTbari.
simon Ciqovanis poeturi asociaciebi piradi cxovre-
bidan iRebs saTaves da mis lirikul samyaroSia gardasaxu-
li. po-eti, romelic saocari simZafriT aRiqvamda samyaros
ferebs da qmnida ganumeorebel ferwerul saxeebs, sicocx-
lis bolo wlebSi kargavs Tvalis sinaTles, magram misi
Sinagani xedva TiTqos Zlierdeba da `mwuxris simRera~
mis Semoqmedebas sxvagvar elfers da sxivs matebs. pirad
dRiurSi arsebuli Canaweric xom swored amaze metyvelebs:
`mwifobisTveSi mzis Casvla da ferebis dafioni, iseTive
momxiblavia, rogorc aprilSi mzis amosvla da atmis yva-
vilebis gizgizi. xandaxan simReris wamowyeba mwuxris Jams
ufro bunebrivia, vidre sicocxlis ganTiadze...~ (Ciqovani
2012: 9).
damowmebani:
189
murad mTvareliZe
190
leqsSi `iWvi“ poeti pirdapir miuTiTebs im aucilebeli
Tvisebis Sesaxeb, rac didi poetis Semoqmedebis masazrdo-
ebel wyaros unda warmoadgendes:
192
baT amowmebda leqsis JReradobas. werda mxolod fanqriT
umaRlesi xarisxis qaRaldze; werda Zalian wvrilad – Taba-
xis meoTxedze atevda sakmaod vrcel leqss. Tabaxis danar-
Cen sivrces cariels tovebda momavali variantebisaTvis.
asoebi ise wvrilia, rom Wirs maTi wakiTxva gamadidebeli mi-
nis gareSe, magram yoveli aso gamoyvanilia Zalian mkafiod
da, saerTod, xelnawers atyvia Taviseburi eleganturoba.
TandaTan, mxedvelobis gauaresebasTan erTad, msxvildebo-
da da kargavda silamazes mamas xelwera. es ki sagrZnoblad
awuxebda, radgan is garkveul mniSvnelobas aniWebda xel-
naweris esTetikur mxares“.
zemoTxsenebul interviuSi s. Ciqovani ganmartavs: `po-
ezia mudam gansacvifrebeli Sedegia poetisa da gare samya-
ros rTuli, daZabuli, dramatuli Sexvedrisa, igi is naper-
wkalia, maTi Sejaxebisas rom gakvesavs, imisda miuxedavad,
harmonia Tu dapirispireba akavSirebs samyarosTan poets.
mxolod gulwrfelobas ar ZaluZs gakvesos es `naperwkali“.
ar gaaCnia unari leqsis Casaxvisa“.
aq ki bunebrivad daismis kiTxva: rodis gakrTeba es
naperwkali?
raki STagoneba munji qaRaldis meufea, ocnebas ki afra
sWirdeba, rom niJaris darad maluli RaRadiT `ena miani-
Wos“ gadaSlil furcels, am SemTxvevaSi, poets Tavisi Tavi
warmoudgenia abedad, romelmac es SemoqmedebiTi cecxli
unda gaaCinos. `abedi viyav da Sen sakvesiT cecxli momec da
patruqi gavxdi“ .
mxolod amis Semdeg Seisxams frTebs `abartyebuli xma“ da
frenaSi gaiwafeba, xolo cxovrebisTvis dabadebul fiqrs
poeziis sinaTle Caefineba. yvela es piroba aucilebelia
leqsis Sesaqmnelad. ase daibadeba axali poeturi sinamdvi-
le, romelic poetsTavis epoqasTan uSualo kavSirSi aqvs
warmodgenili:
194
`leqso, komunizms uSeneb kedels, aswie ufro da mtkiced
sWede“ (iqve); `leqsSi kamkamebs guli ymawvili da sabWoeTis
Semogareni“ (*** wineT vambobdi).
simon CiqovanisaTvis leqsi, ZiriTadad brZolis nayo-
fia. swored es miaCnia poets poeturi teqstis upirveles
misiad. Semoqmedeba bevr sirTulesTanaa dakavSirebuli,
magram poeti amisTvis mzad unda iyos. man sakuTar mxrebze
unda gadaitanos yvela is sirTule, rac marTal sityvas
mosdevs. mTavari erTi ramaa, leqsma ibrZolos da mizansac
miaRwevs:
me miyvars roca leqsi moqmedobs,
zogs eniSneba da zogs abrazebs
da grZnobebidan Semdgar oqmiviT
daadgens, moxsnas mkvdari azrebi.
mec xom movedi leqsalur setyviT
rogorc Rmuili maRal xevidan;
da siyvarulma saqmian sityvis
Sxamic mravaljer damanTxevina.
(Ciqovani 1975: 340)
damowmebani:
197
zeinab saria
198
igi italiidan vrceldeba sxva qveynebSi mas Semdeg, rac 1909
wlis 20 Tebervals daibeWda futurizmis pireli manifesti,
romlis avtori iyo tomazo filipo marineti. italiidan esma
mTel samyaros, rom modis Taoba, romelic brZolas ucxadebs
yovelive Zvels, rac mis TvalSi sxva ara aris ra, Tu ara
sabediswero gangrena, magaliTad, profesorebi Zveli cno-
bierebiT, arqeologebi da yovelgvari antikvariati.
1922 wlis 6 maiss gazeT „poeziis dReSi“ ibeWdeba qarTvel
futuristTa manifesti, romelsac qvia „saqarTvelo – fe-
niqsi“. saxelwodebiT miniSnebulia ganaxlebisaken swrafva.
feniqsi, rogorc mogexsenebaT, miTologiuri frinvelia,
cecxlis stiqiiT Sepyrobili, romelic TviTwvis Semdeg fer-
flidan aRdgeba, amitomac ganaxlebis simbolod aris miCneu-
li. feniqselebis ideebi sazRvargareTeli Tanamokalmeebis
ideaTa msgavsi iyo: teqnikis kulti, urbanizmi, WkuismiRmuri
ena, agresiuli TviTdamkvidreba, siswrafis kulti, saxifaTo
naxtomi, sazogadoebis gemovnebis uaryofa... futuristuli
poeziis niSnebad damkvidrda saxifaTo novaciebi, safrTxiT
savse nabijebi, wregadasuli gabeduleba.
manana yifianis gamokvlevis Tanaxmad, pirveli qarTuli
futuristuli jgufi qalaq TbilisSi 1922 wlis 3 oqtombers
Seiqmna, italiis dajgufebidan mTeli 13 wlis dagvianebiT.
sul 3 wevrisagan Sedgeboda es Tavdapirveli gaerTianeba:
Salva alxaziSvili, beno gordeziani da irakli gamrekeli
iyvnen pirveli wevrebi. didxans ar dauyovnebia quTaisur
gamoxmaurebasac. iqaur gaerTianebaSi Sediodnen simon Ci-
qovani, pavle nozaZe da niogol CaCava. rogorc manana yifi-
ani wers Tavis gamokvlevaSi, „1923 wlis 11 Tebervals es ori
jgufi gaerTianda. maTi pirveli sajaro gamosvla Sedga 1923
wlis 23 marts Tbilisis saxelmwifo konservatoriis Seno-
baSi. 1924 wlis aprilSi gamovida futuristebis pirveli be-
WdviTi organo „H2SO4“ (yifiani 2006: 36). am saxelwodebiT
ori ram iyo xazgasmuli: teqnikis kulti da gogirdmJavas
xsnaris gamanadgurebeli efeqtiT daxavsebuli tradiciis
gadabugva.
199
mkvlevar lali avalianis azriT, simon Ciqovani futu-
ristebis upirvelesi falavania (avaliani 2016: 102). futur-
istuli esTetikis tipuri magaliTia simon Ciqovanis „cira“,
romelic v. anjafariZes mieZRvna. es leqsi cxadyofs, rom
rTulia futuristTa literaturul sivrceSi orientireba,
Znelia da zogjer SeuZlebelic logikuri sazrisebis Zebna,
magram, amis sapirwoned, mdidrdeba SegrZnebaTa speqtri.
leqsis pirvelive wakiTxva naTelyofs, rom avtorma
sazogadoebis gemovnebas marTlac sila gaawna. qarTvel
mkiTxvels aqamde amgvari araferi waekiTxa.
bade baidebs,
bude baidebs,
cira muxlebze gulfiltvs daidebs,
aida-baidebs, aido baidebs,
cira ciba, cira warbi,
cira wabli, warbenili.
cakuTxuri, cakuTxedi, xidbogiri.
odeliodo bude,
odeliodo ca,
mdinaris piras cxenebis mocda.
cira Sindi,
Sors baidiT gadafrindi.
ude bude,
udevs bade
da baidebs
obadebi abadia.
gadafrindnen, gadmofrinden,
frinvelebi ubinadro.
odeliodo umbo bude,
odeliodo ukibedro
xidbogirze cira cibas,
obobebiT Seevedre.
ubinadro uZaridro
Zarbaidebs cisadgami
200
curavs zRvaSi camebuli
gemebs moaqvs
ialqarze cabokoni,
tyes datvirTavs wamebuli
odeliodo ca,
ude bude,
udevs bade
obobamde.
futi buxris warbebs moxris,
cira guliT gamocrili
gamocira gamoxidi
cisbokonebs gamoxede.
odeliodo TuTa
TuTa, do cafari
nSogamo da cabari.
cira gaTxelda,
rogorc Cafara.
cira ciba,
tori tanze da fafari.
Sara warbi warbenili,
gamoguli wamoSlilo gamofita
gamoguli Sors baidebs,
rom miyevxar gabutuli.
gamoguli mziT mdinare,
damSrali da gamarglili.
gamoguli moTuTo da umbo bba,
bade bude, mdinare baidebs.
cira Sindi,
obobebze gadafrindi,
ude bude,
udevs bade
da baidebs
obadebi abadia.
201
daT ieriSi sazogadoebriv gemovnebaze. Sokismomgvreli
maTi siaxle swored amiT xdeboda popularuli, maSokirebe-
li efeqtiT. gaugonari siaxle yviris, mkveTria da uCveulo
maTi gamomsaxvelobiTi saSualebebi. mkiTxvelis gakvirvebas
kvaldakval mohyveboda Secnobis interesi.
sityva daicala saleqsikono mniSvnelobebisagan. gauCnda
sxva saidumlo markeri. sityvas gamoecala sagnobrivi mniS-
vneloba da darCa JReradobis amara. gaaqtiurda xmovaneba,
romelmac gaaaqtiura SegrZnebebi. „zaumi“ anu „WkuismiR-
muri ena“ efeqturad inaxavs emocias, gancdas, SegrZnebas.
aqedan iqsoveba saxe. is, rac mezobel xelovnebaSi, musikaSi
kanonzomieria, cdilobs gadmovides poeziaSi. ixureba lo-
gikis karebi da Tvals axels intuicia.
sul utradicio esec ar iyo qarTveli mkiTxvelisTvis.
Cvens erovnul folklorSi mravlad aris Selocvebi, gaTv-
lebi, romlebSic TvalsaCinoa aralogikuri sityvaTSeTan-
xmebebi, harmoniul bgerwerasTan miaxloebuli gamoTqmebi.
futurizmma yovelive amas modernizebuli saxe misca. „ci-
rac“ swored amis magaliTia.
futuristebTan azri sagangebod aris gabundovanebuli
nisleulSi CaZiruli, xolo amis sapirwoned Zlierdeba in-
tuicia, mdidrdeba asociaciuri azrovneba, Cndeba sivrce
sityvaTqmnadobisaTvis, mniSvnelovani xdeba bgeraTa akus-
tika. simon Ciqovanis taepSi Cndeba SemoqmedebiTad trans-
formirebuli megruli sityvebi.
TviTon miuTiTebda am tipis leqsebis folklorTan kav-
Sirze: „im wlebSi CemTvis sagangebo mniSvneloba hqonda be-
sikis poeturi sityvis JReradobas da qarTuli folkloris
mTel rig wiaRsvlebsa da xerxebs“ (Ciqovani 2012:48). ra wiasv-
lebsa da xerxebs gulisxmobda poeti?
gavixsenoT qarTuli folkloridan erT-erTi, orsulis
Selocva:
202
saxeliTa RvTisaTa,
mamisa, ZisaTa,
sulisa wmindisaTa.
ani iZra, bani iZra,
gani iZra, doni iZra,
cixe iZra, qalaqi iZra.
yoveli nayofieri iZra,
miwa iZra, uZravi iZra,
naZravi dadga.
onofrem cxeni gaaWena,
mobrunda da gaCerda.
onofre xidze midioda,
mobrunda da gaCerda.
onofre gzaze midioda,
mobrunda da gaCerda.
onofre saydarSi Sevida,
mobrunda da gaCerda.
samjer wisqvilis borbali
mobrunda da gaCerda.
samjer mexrem wkneli moiqnia,
mobrunda da gaCerda.
cxenis mucelSi
kvici iZra da dadga,
Zroxis mucelSi
xbo iZra da dadga,
Txis mucelSi
Tikani iZra da dadga,
cxvris mucelSi
kravi iZra da dadga,
qalis mucelSi
bavSvi iZra da dadga.
isemc damdgarxar,
rogorc oqros langarze
oqros cxvari dadges.
(burusi, http://armuri.4forum.biz/t691-topic).
203
teqstSi fiqsirdeba Semdegi Taviseburebani – frazebis
ganmeoreba, erTi da imave sityvis moqceva sxvadasxva sity-
vaTSexamebaSi, logikuris gverdiT gaugebari da aralogi-
kuri sintagmebi, saidumloebis gancda, rac msmenelSi iwvevs
SeucnobelSi SesaRwevad yuradRebis gafacicebas. amasTan
erTad Semlocveli aRwevs sugestias, ganwyobilebis gad-
debas msmenelebSi.
imave niSnebs movixelTebT Semdeg teqstSic.
Tvalnavnebis locva
206
anaCqva nebiTa TuTaS,
gaqarჷ morialeSi naCamina.
an kidev Selocva obobaze:
borbolia borbo squa,
Cxoro dida Cxoro squa,
meti vafala, meti vasqua,
fuჷ, TaSi gaaqari.
eiSen, geiSen,
eigebedeiSen,
Toi moicxariSen,
ubado SuriT,
ubado guriT,
(TiS saxeli, misiT ulorsenqin)
mikarCqiasi Tis
Tors nacar,
gurs laxvar,
fui, TeS ganqari!
207
Semdeg fragmentSi / cira ciba, cira warbi,/cira wabli,
warbenili (cakuTxuri, cakuTxedi...) wina nunismieri Tan-
xmovnebi Warbobs: „c“ – yru/fSvinvieri da „w“ – yru /mkveTri,
ragvarobis mixedviT, xSl/napralovnebi. es fonemebi (sa-
metyvelo bgerebi) saintereso akustikur efeqts qmnis.
TiTqos pastelis nazi ferebi Semodis gancdaSi. mTliani
leqsikuri erTeulebiT kolxi asulis silamaze iZerweba.
romantikuli ganwyobileba mkvidrdeba.
udardelobis gancda moaqvs sintagmebs: odeliodo bude,
odeliodo ca.
mere yvelaferi iqufreba, muqdeba. mwuxarebis feriT
inisleba suraTi.
„mdinaris piras cxenebis mocda“, – gveubneba avtori da
vxvdebiT, rom sasikeTod ar icdian eg cxenebi. sul male
poeti gvetyvis: „tori tanze da fafari“ da Cven vxvdebiT,
rom ciras motacebis suraTi dagvixates. „cira guliT
gamocrili“ da „gamogulia.“ Tamarela woworia Tvlis, rom
avtorma gvaniSna, qaliSvils TiTqos guli amoacales, si-
cocxlis xalisi waarTves.
ra iyo es? saidumlodan amosvla da saidumloSi Casvla.
aba, aSkarad Tqma rom ndomeboda avtors, realisturad
gaakaSkaSebda saTqmels.
TviTon simon Ciqovani, sruliad axalgazrda, Tvlida,
rom winaparTagan gansxvavebuli sityva unda eTqva: „mwerali
sainteresoa swored imiT, riTac gansxvavdeba Tavisi mas-
wavleblebisagan“ (kvantaliani 2016: 356). unda vaRiaroT,
miuxedavad sabWouri zewolisa, mas es gamouvida.
mxatvari, rodesac abstraqcias xatavs, ferebs saWiro-
ebisamebr uxamebs erTmaneTs da gviqmnis ganwyobilebas, ro-
melic ierTebs emociis tonalobebs. futuristuli leqsic
amgvaria, qsovs ganwyobilebas sxvadasxva emociis poeturi
nazaviT.
208
damowmebani:
209
luara sordia
211
simon Ciqovanis ideali iyo `yvavilebi sulSi aRzrdili
(gazafxuli) (Ciqovani 1975:167).
suli iyo cecxlisa da mzis savane: `cecxliT amivse sagu-
le jami... mziT amivse sagule jami~ (gamoTxoveba siymawvi-
lesTan) (Ciqovani 1975:76-77).
yvavili, cecxli, mze saRvTo saxelebia (mosia 1995:121).
poeti moiazreba mebaduris, mxedris saxeSi, romelsac
udabnoSi – urwmuno samyaroSi Seaqvs amaRlebuli ideebi:
`me var mxedari, ori xeli CavWide aRvirs da hgavs simRera
udabnoSi meranis Wixvins~ (Seni Crdilis saZebnelad) (Ciqo-
vani 1975:68-69).
poeti `menavea~, cxovrebis zRvaSi `navsadguris~, `cisfe-
ri fiqrebis~ maZiebeli, zogjer eWvebiTac Sepyrobili:
`minda yovelwams leqsebi vwero, Sin Sevityuo fiqri cisfe-
ri, Tu var menave, cxovrebis zRvaSi navsadgurs risTvis ver
mivageni?~ (leqsis saTave) (Ciqovani 1975:226).
bibliur winaswarmetyvelTa da RvTismetyvelTa msgav-
sad, simon Ciqovani cxovrebas gaiazrebda zRvis saxeSi.
bibliis mixedviT, `boroteulni aRelvebul zRvas hgva-
nan, romelic ver wynardeba da misi talRebi isvrian lafs da
talaxs~ (esaia winaswarmetyveli 57.20) (biblia: 1990).
netari avgustines mixedviT, `zRva, mwarewyliani mari-
lisgan da mSfoTvare qariSxalTagan, simboloa ama soflisa~
(aRsareba 1985:519).
ioanes saxarebis netari avgustineseuli ganmartebiT, am
`zRvaze gadasasvleli gemia Zeli, igive jvari, jvarcma~.
bibliaSi zRvaze uvneblad gaiara ebraelebis winamZRolma
mosem Tavis xalxTan erTad, saxarebaSi qriste qarian zRvaSi
dadioda, `mciredmorwmune~ petrem ki CaZirva iwyo.
pavle mociquli Tavis Tanamoazreebs zRvasa da RrubelSi
monaTlulebad moixseniebs: `Cveni mamebi yvelani Rrubel-
qveS iyvnen da yvela gaiara zRvaSi~.
`da yvelani moinaTlen moses mier RrubelSi da zRvaSi~
(I korinTelTa, 10, 1, 2) (axali aRTqma 1992:370).
212
poemaSi `simRera daviT guramiSvilze~ simon Ciqovani
sulxan-saba orbelians zRvaSi monaTluls uwodebs: `iyo
arakTa leqsSi garTuli, zRvaSi naTluli kaci marTali~
(Ciqovani 1980:222).
leqsSi `niJaris saferfle~ (Ciqovani 1975:145-146) aqcen-
tirebulia kolxeTis `didebis zRva~, `kolxuri qarebi~.
siyvarulis grZnobac zRvis da albatrosis mimarTebis
WrilSia gaazrebuli: `mindodi, rogorc zRva albatross~
(mesam miZRvna ukanasknels) (Ciqovani 1975:25).
leqsSi `mamis ocneba~ cxovreba aRiqmeba zRvad, xolo ma-
mis `maSveli gemi~ aris Svili (Ciqovani 1980:215).
Tamaz Cxenkelis azriT, `simon Ciqovanis leqsebis Tbi-
li zRvauri anelebs sikvdilis niRbiT movlenili poetis
gancdebs~ (mwvane bivriti) (Cxenkeli 1989:429).
kolxeTis xseneba bunebrivad ukavSirdeba dakargul
oqros sawmiss, graals, verZs, rac mohyva berZeni iazonis
meTaurobiT argonavtebis laSqrobas: `... Cemi ocneba SoreT-
Si qroda, rogorc farfata, cisferi afra... veZebdi wyalSi
CaZirul faziss da kolxidaSi dakargul sawmiss. muxas
ekida sawmisi Temis, vefxvis tyaviviT mSvenebiT sruli,
mwuxrze gamoCnda cisferi gemi da SoreTidan Semohyva Suri.
mterma mogvtaca verZi muxidan, male dakarga kolxidam feri,
Surma waiRo ganZi uxvi da gadmogvyares qarebma mtveri.
Waobis suni moedo mamuls, gaxda umweo kolxeTis mxare~
(oqros sawmisi) (Ciqovani 1975:140-144).
erTgvar WrilSi moiazreben oqros sawmiss, graals, fi-
losofiur qvas. es cneba dakavSirebulia kabadokiur eT-
nosTan, qarTvelTa monaTesave tomebTan da simboloa `kos-
miuri sibrZnis, suliwmindis, RvTismSoblis. graalis mflo-
beli aris suliwmindiT gamsWvaluli adamiani~ (gamsaxurdia
1990:35).
zogjer gaigivebulia graali da wigni (genoni1992).
`vefxistyaosani~ miiCneva graalis poemad (gamsaxurdia
1990:38).
213
graalis problema vrclad aris damuSavebuli rogorc
Teoriul, ise mxatvrul WrilSi (g. tabiZe, gr. robaqiZe,
z.gamsaxurdia, m. kostava, o. WilaZe, v. egriseli, l. wereTeli).
simon Ciqovanis poeziaSi oqros sawmisis variaciaa `xom-
lis barZimi~, xolo mis dauflebas sWirdeba cis da miwis
saidumloebaTa Secnoba: `... ver moitaca xomlis barZimi, caSi
briala Tvali ar cxreba da atyorcnili caSi arwivi mkerdiT
pitalos daenarcxeba~ (arwivis sikvdili) (Ciqovani 1975:72).
simon Ciqovanis SemoqmedebaSi mTesveli, Tesva, yana,
puri, gaazrebulia saxarebis kvalobaze.
maTes saxarebaSi moTxrobilia `igavi mTesvelze~ da gar-
Ceulia gzispirze daTesili, eklebSi daTesili, kldovanze
davardnili da poxier miwaze daTesili Teslebi da iqvea
ganmarteba, rom `nayofis gamomRebi ar aris arc gzispirs,
arc eklebSi, arc kldovanSi daTesili, xolo poxier miwaze
daTesili is aris, vinc moismens sityvas, gonebiT Cawvdeba da
swored is aris nayofieri~ (maTe, 13, 27-28). igavi mTesvelze)
(axali aRTqma 1992).
xolo `xorblis da RvarZlis igavis `ganmartebis mixed-
viT, keTili Teslis mTesveli kacis Zea.
`yana ki aris wuTisofeli; keTili Tesli sasufevlis Zeni
arian, xolo RvarZli-borotis Zeni.
`xolo mteri, romelmac is daTesa, aris eSmaki; mka ki aris
wuTisoflis aRsasruli, xolo momkelni angelozebi arian~
(maTe, 13, 37-39) (axali aRTqma 1992:29).
`sicocxlis puri~ aris qristes mcnebebi~ (ioane, 6, 48, 51)
(axali aRTqma 1992:193).
simon Ciqovani ara xorbals, aramed sityvas Tesavda, ekal-
bardebs aSorebda naTess da `momavlis puris~, `xvalinde-
li puris~ mowevas cdilobda sibrZnis, WeSmaritebis saxiT:
`mesmis samkali yanis bibini da momkels uxmobs Cemi sayviri~
(cxovrebis gzaze) (Ciqovani 1975:64:66).
poets Secnobili hqonda sakuTari misia: `da me sawuTro
mkaSi meZaxis~ (saubris gagrZeleba) (Ciqovani 1975:86).
214
darwmunebuli iyo, rom samomavlo sityvas qadagebda:
`mTebze yaWiviT fiqri acocda... mtkvris xeobaSi mTvare ga-
cocxlda da me xalindel purs vilukmebi~ (cxovrebis gzaze)
(Ciqovani 1975:64-66).
`cis TavTavebs~ adevnebuls, sjeroda, rom `STagonebiT
mkas mohyveba xvavi~ (leqsis saTave) (Ciqovani 1975:227).
poeti natrobda: `... Cemi qveynis yoveli wami sulis je-
jilad aqcevdes marcvals da rogorc buCqi bibliur Jamis,
avanTo guli da veRar davwva~.
misi mizani iyo `arsobis puris moweva~, `sityva~ ki `je-
jilivT RaRanebs~ (simRera daviT guramiSvilze) (Ciqovani
1980:182).
esmoda `samkali puris RaRani~ (niJara) (Ciqovani 1975:147).
poetis leqsebis wigni aris `beReli..., Sig uCinari yana
Srialebs~.
Semdeg ki pirdapir azustebs: `Cemi moZmeni xorbals Te-
saven da me xmebs vTesav, Seni kvnesame~ (guramiSvilis da vaJas
feri) (Ciqovani 1975:205).
`sulSi Srialebs sityvis ylortebi, safutkre cacxvi
furcelze hyvavis da kvlav saTaves vuaxlovdebi~, gvamcnobs
poeti (leqsis saTave) (Ciqovani 1975:327).
dedis cremlebidan aRmocendeba `xe mgalobeli~, romlis
rtoze hkidia `fiqrTa mtevnebi~ (dedis cremlebi) (Ciqovani
1975:219).
simon Ciqovani kiTxulobs: `vin akrefs caSi Cayolil
TavTavebs?~
erTnairi interesis sagania ca da miwa, `xomlis barZimis~
(zeciuri sibrZnis, uzenaesi sawyisebis) gaTaviseba, magram
arwivi (poeti), romelmac `ca ver Seicno da miwis cnobac ar
exerxeba ... mkerdiT pitalos daenarcxeba~ (arwivis sikvdili)
(Ciqovani 1975:72).
qriste ambobs saxarebaSi: `samkali bevria, muSakni ki –
cota.
`amitom evedreT samklis ufals, rom warmogzavnos muSak-
ni Tavis samkalSi~ (maTe, 10, 37, 38) (axali aRTqma 1992:19).
215
simon Ciqovani iyo sulis yanis bejiTi muSaki, dauRalavi
momkeli.
marcvlis, Tesvis, TavTavis, puris Sinaarsi poets saxa-
rebis kvalobaze hqonda gacnobierebuli.
`RvTis puri isaa, romelic zecidan Camodis da sicocxles
aZlevs wuTisofels.
`me var puri sicocxlisa. CemTan momsvlels ar moSivdeba
da Cems morwmunes ar moswyurdeba~ (ioane, 6, 33, 35) (axali
aRTqma, 1992:190).
`me var puri sicocxlisa~.
`me cocxali puri var, zecidan Camosuli~ (ioane, 6, 48, 51)
(axali aRTqma, 1992:193).
fsalmunSic `ciuri puri~ RmerTis saxelia (fs. 77, 24)
(axali aRTqma, 1992:605).
simon Ciqovani eZebda `momavlis purs~, `xvalindel purs~,
anu qristes rwmenas.
poetis epiTeti iyo `purisferi~ (Sdr. galaktionis `Rvi-
nisferi~). sulieri puris mowevna did sulier Zalisxmevas,
eSmakis cdunebisgan ganridebas, gamocda – gansacdelebs
ukavSirdeba, radgan gzaSi, yanaSi, jejilSi yovelTvis Cnde-
ba ekali, ZeZvi.
RvTis gzasTan misasvlels, `ucxo napirs~ mCxvletavi
eklebi faravs simon Ciqovanis leqsSi: `meguleboda gza
pirdapiri, gzaze mCxvletavi xSiri ekali, unda mepova ucxo
napiri da Tundac mere mexs movekali~ (cxovrebis gzaze)
(Ciqovani 1975:66).
magram poetis sulSi `sakmeli~ enTo, eklebian gzas uZ-
lebda Zlieri qusli, qariSxalSi mTvare unaTebda gzas da
`xvalindel purs~ eziareboda: `ver damiRara qusli eklebma,
ar damlevia sulSi sakmeli... bevr qariSxalSi davrCi cocxa-
li da me sawuTro mkaSi meZaxis. mTebze yaWiviT fiqri
acocda... mtkvris xeobaSi mTvare gacocxlda da me xvalin-
del purs vilukmebi~ (cxovrebis gzaze) (Ciqovani 1975:64-66).
`xevSi ganvlie ekalnarebi~, gvamcnobs poeti (udReur po-
ets) (Ciqovani 1975:37).
216
morwmuneobis gamo, is `eklebis mkafavad~ daudgenia gan-
gebas (ZiZis saflavi) (Ciqovani 1975:228).
saxarebis mixedviT, `eklebSi daTesili is aris, vinc si-
tyvas ismens, magram wuTisoflis sazrunavi da simdidris
sacduri aSToben sityvas da igi unayofo Seiqneba~.
`keTili Teslis mTesveli kacis Zea~.
`keTili Tesli sasufevlis Zeni arian, xolo RvarZli-
borotebis Zeni~.
`xolo mteri, romelmac is daTesa, aris eSmaki~ (maTe, 13,
37-39) (axali aRTqma 1992:39).
wminda werilis mixedviT, `... miwa, romelic iwovs masze
mravalgzis mosul wvimas da iZleva mwvanils, sasargebloa
maTTvisac, visTvisac muSavdeba – igi RvTisgan Rebulobs
kurTxevas.
`xolo romelic iZleva ekalsa da kurosTavs, uvargisia
da lamis dawyevlili, misi boloa dawva~ (pavle mociquli,
ebraelTa, 6, 7, 8) (axali aRTqma. 1992:177).
ekali urwmuno sulis maxasiaTebelia: `rogorc daumuSa-
vebeli miwa uxeSdeba da ifareba nar-ekliT, aseve saRmrTo
swavlebas moklebul sulSic aRmocendeba eklebi da manki-
eri survilebi.
`adamianis cdomilebis mosdevs eklebisa da kurosTa-
vebis aRmoceneba~ (damaskeli 2002:357).
RvTis sityva, rwmena, wminda werilis mixedviT, aris `si-
marTlis javSani~, `rwmenis fari~, `xsnis CaCqani~, `sulis
maxvili~ (pavle mociquli, efeselTa, 6, 14, 16, 17) (axali
aRTqma. 1992:422).
simon Ciqovanis leqsSi poeti ambobs: `xmali viyav da el-
vare faric~ (gamoTxoveba siymawvilesTan) (Ciqovani 1975: 78-
79).
zogjer eWvic iCens Tavs: `ver Sevityue sityvaSi fiqri,
ver movaxvie javSani gareT~ (eWvi) (Ciqovani 1975:226).
bibliaSi ebraeli xalxs winamZRolma mosem ixila mayvlis
buCqi, romelsac cecli exveoda, magram ar iwveboda.
217
mayvali RvTismSoblis, cecxli qristes simboloa (mosia
1995:124).
simon Ciqovanis erT leqsSi gvxvdeba bibliur Jamis buC-
qTan Sedarebuli guli, romelic anTebulia, magram ar iwve-
ba: `guli buCqia bibliur Jamis, avanTe igi da veRar davwvi~
(nikoloz baraTaSvils) (Ciqovani 1975:63).
poetis SemoqmedebaSi gamoxatuleba upovnia bibliuri
iakobis RmerTTan Serkinebis epizods, oRond gadaazrebul
WrilSi.
simon Ciqovani iakobiviT erkineba ara uflis angelozs,
aramed arwivs – STagonebas.
leqsSi `vaJa-fSavelas buxarTan~ (Ciqovani 1975:201-203)
winapari poetis buxarTan aRmoCenili avtori iakobiviT
arwivs erkineba, Semdeg ki kurTxevas iTxovs: `vaJas buxar-
Tan arwivi... iakobiviT mas verkinebi da alionze kurTxevas
viTxov~...
poemaSi `simRera daviT guramiSvilze~ nawarmoebis ad-
resati Sedarebulia lazaresTan: `Sen TviTon iyav lazare,
mkvdreTiT amdgari yaribi~ (Ciqovani 1980:287).
adreuli periodis leqsebSi mravlad aris qristianuli
simboloebis magaliTebi: `cxovrebis wylis Rari, aRsavlis
kari, ukvdavi wyaro, mtredi mwvane rtoTi, venaxi, arsobis
puri, cxovrebis xe, xe mgalobeli, Soreuli wvima, cxovrebis
wigni, sulis yvavili, cecxli, mze, gazafxuli, mebaRe~.
gamocxadebis mixedviT, `sicocxlis wignSi~ Caiwerebian
mxolod rwmenisTvis sisxlis gamRebni, mxolod wmindaT,
TeTriT Semosilebs miemadlebaT `axali galobis~ aRvlenis
unari.
simon Ciqovanma ukve Cawera `bedis sarkeze~ Tavisi saT-
qmeli, `cxovrebis wignis~ saidumloebebic gaiTavisa: `bedis
sarkeze frTebi avlande, cxovrebis wignis dedanze vwerdi~
(bulbuliani) (Ciqovani 1975:231-236).
simon Ciqovanis SemoqmedebaSi gvxvdeba filosofiuri
problemebi, poeti saubrobs gardacvalebaze, magram warmav-
lobis sevdas sZlevs gardasxeulebis Teoriis miRebiT: `ra
218
aris sulis gardacvaleba? feriscvaleba, gadasvla xalxSi.
gazafuliviT gavCndebiT isev da grZnoba Tu ar damexavseba,
Cems siymawviles meore hpovebs, kaci, romelic me memsgavse-
ba~ (pirveli minaweri) (1975:212-213).
simon Ciqovanis poeziaSi mravalgzis ixseneba biblia, sa-
xareba. Semoqmedebis adreul periodSi poeti warmoCndeba,
rogorc WeSmarit qristianul rwmenas naziarebi adamiani,
swored iseTi, rogoric wminda werilSia.
wminda pavle mociquli brZanebs: `saxareba, romelsac
vaxarebdi, ar aris adamianuri.
`vinaidan mec ar mimiRia da ar miswavlia igi adamianis-
gan, aramed ieso qrists gamocxadebiT~ (pavle mociquli,
galatelTa, 1, 11, 12) (axali aRTqma 1992:404).
suliwmindis qnarad wodebuli wminda mama amxels gala-
telebs qristes saxarebis damaxinjebaSi: `mikvirs, rom ase
male gadaxvediT sxva saxarebaze imisgan, vinc mogiwodaT
qristes madliT.
`ar arsebobs sxva saxareba magram arseboben adamianebi,
romelTac areuloba SeaqvT TqvenSi da surT daamaxinjon
qristes saxareba~ (pavle mociquli, galatelTa, I, 6, 7) (axa-
li aRTqma 1992:603).
simon Ciqovanis poeziaSi icvleba saxarebis azri. aTeis-
tur, socialistur sazogadoebaSi, kulakobis – anu mSro-
meli glexobis ganadgurebis, gamrje adamianebis naSrom-
najafis eqspropriaciis xarjze Seiqmna kolmeurneoba, rac,
rogorc mere gairkva, mSromelTa yvlefis moxerxebuli
forma iyo.
`simon Ciqovani uyoymanod emxroboda sisxliT, teroriT
mosuli xelisuflebis yovel nabijs, is iyo `revoluciis
ultramomxre~, revoluciis WeSmariti poeti. vinc ar izi-
arebda revoluciis gzas, utevda daundoblad da sastikad~
(Wilaia, simon Ciqovani) (XX s. qarTuli mwerloba) (Wilaia
1962:59).
poets Tavi moswonda axali drois miRebiT, muSebis, mebr-
Zolebis, axali gmirebis mxardaWeriT, `saukunis sayvirad~,
219
`n. baraTaSvilis da i. WavWavaZis modgmad da pirdapir STa-
momavlad~ acxadebda Tavis Tavs, magram poetis es winaprebi
arasodes yofilan kanonikuri cnebebis, marTlmadidebluri
eklesiis opozicia.
simon Ciqovanis poeziaSi icvleba saxarebis azri, soci-
alistur sazogadoebaSi axali gmirobis saxareba gamxdara
mTavari: `vqadageb xalxSi saxarebas axal gmirobis~ (fiqri
mtkvris piras) (Ciqovani 1980:373-387).
saxarebaze saubari isev meordeba da mas gamoclili aqvs
Tavisi pirvandeli Sinaarsi, axali gmirobis saxarebaze
uarismTqmels samare, yinuli da cecxli elodeba: `unda
daidgas am napirebSi Zegli grZnobebis da warwerebis, qada-
gebs ase saxareba axal gmirobis – mtkvari, daraji Zveli
Tbilisis, am sicocxleSi mowyvetiT yofnas – munji, priala
samare gijobs. yinuli Sublze, vinc 23-Si sicocxlis
furclebs. ver SeiTvisebs da siyvaruliTY Suagul cecxlSi
mourideblad fexs Seabijebs~ (Ciqovani 1980:382).
leqsi dawerilia 1925 wels.
religiur cnebaTa aseT gadafasebas Tanmimdevruli xa-
siaTi aqvs simon Ciqovanis sabWoTa periodis poeziaSi, poeti
TiTqos ukompromisod mihyveba socialisturi realizmis
dogmebs.
mkrexeluria Semdegi azri: `Tu RvTismSobeli meuRle iyo
marTla durgalis, rad ar aswavle qveyanas, RmerTo, burRis
xmareba, rom aTvisebdi locvas – sefiskvers~ (fiqri mtkvris
piras) (Ciqovani 1980:384).
leqsSi `xasiaTi da simRera~ (Ciqovani 1975:248-249) orbi
faravs ciur biblias, muSas da bulbuls mosZulebiaT erT-
maneTi da kvdeba bulbuli, xmeba vardi: `diadi orbi, viT
mwignobari, eger sadRac zis mdumared srulad. haerSi ar
hyavs mas megobari da cis siRrmeSi Cafiqrebula. orbsac ara
hyavs arcerTi tyve da bundRi faravs ciur biblias. muSas ar
uyvars bulbuli, arc bulbuls uyvars muSis xma. amitom mok-
vda bulbuli, amitom vardi Camoxma~.
220
bibliaSi miwiuri vazi ebraeli xalxis simboloa: `me dag-
rge rCeul venaxad, keTil Teslad dagTese, rogor gadajiS-
di da ucxo vazad rogor Semecvale?~ (ieremia winaswamrtyve-
li, 2, 21) (biblia 1990:126).
saxarebaSi qristes epiTetia `vazi WeSmariti~: `me var vazi
WeSmariti, mamaCemi ki mevenaxea~ (ioane, 15, 1) (axali aRTqma
1992:213).
simon Ciqovanis `ganjis dRiuri~ iseT morwmune poets
eZRvneba, rogorc iyo nikoloz baraTaSvili. poemaSi vena-
xis adresatia ara miwis vazi – xalxi, an RmerTi, aramed
qali: `Sen xar venaxi, alaznis vazi... Sens aivanze zis poezia~
(Ciqovani 1980:354-355).
leqsSi `winaprebi~ (Ciqovani 1980:229) `gauqmebuli, viT sa-
xareba, kldeze hkidia varZiis kari~.
`dakiduli serafimic~ aTeisturi epoqis maxasiaTebe-
lia: `gulSi vigoneb dakidul serafims~ (axali saSiSroeba)
(Ciqovani).
`kidobani gamomxmari kvnesis, WriWinebs~ (fiqri mtkvris
piras) (Ciqovani 1980:382).
kidobani mariam RvTismSoblis somboloa: `gixaroden
kidobano oqrovanqmnilo suliTa~ (daujdomeli yovladwmin-
da RvTismSobelisa) (sapatriarqo 2009:12).
simon Ciqovani zedmiwevniT kargad icnobda wminda werils,
msoflio da qarTul klasikur memkvidreobas, gaTavisebuli
hqonda simbolur-igavuri sibrZne, magram oqtombris revo-
luciis Semdeg, srulad cvlida maT pirvandel Sinaars. mor-
wmune poeti cdilobda aTeisturi epoqisTvis miesadagebina,
materialisturi gageba mieca qristianuli saxeebisTvis.
axali drois mexotbed qceuli, cdilobda mkiTxvelis da-
jerebas imaSi, rac TviTonac ar sjeroda.
da Tu sadme wamocdeboda simarTle, amas saguldagulod
malavda da ar Sehqonda Tavis TxzulebaTa krebulebSi.
mainc moiZieba mis SemoqmedebaSi xelisuflebis mier Seqm-
nili viTarebisadmi opoziciuri ganwyobis nimuSebi da am ga-
dasaxedidanac unda Sefasdes poetis mxatvruli nimuSebi.
221
am TvalsazrisiT, yuradRebas iqcevs ori nawarmoebi:
`Semodgomis dReebi aWaraSi~ da poema `bedi respiblika~, rom-
lebsac pirvelad miaqcia yuradReba profesorma avTandil
nikoleiSvilma.
`Semodgomis dReebi aWaraSi~ gamoxatavs poetis damokide-
bulebas avbediTi 1937 wlis represiebisadmi: `keriis cecx-
liT enTo imedi, adre grZnobebi mudam Warbia, weli dagvesxa
ocdaCvidmeti, Sin Semovarda da dagvarbia. mainc ar gavty-
diT, ar davifukeT, mamuls gavyeviT gzebze mxardamxar, axla
ar Canxar Sen, siWabukev, Sen, gazafxulo, mainc sada xar?~.
rogorc aRniSnulia, `am leqsSi poetis moqalaqeobriv-
msoflmxedvelobrivi protestantizmi... ararazrovnad aris
gamoxatuli~ (nikoleiSvili 2002:407).
es ukmayofileba vlindeba intimur leqsSic: `ormocda-
erTi da mSfoTvare ocdaCvidmeti, ramden SemTxvevam gada-
buga Cemi imedi~.
`dasjili~ poeti zRvasTan eZebs `samkurnalo balaxs:
`isev zRvasTan var, rogorc dasjili, msurs samkurnalo
balaxi vTibo... Sen ki Sors wevxar mxarSi daWrili da me mer-
yeva sicocxlis libo.~
sulSi `qarvis qariSxali, mcire eWvi~ da `Cumi eWvic~
ibudebda.
1928 w. dawerili poema `bedi respublika~ simon Ciqovans
krebulebSi ar Seutania.
nawarmoebSi asaxulia saqarTvelos damoukidebeli res-
publikis damxoba da bolSevikuri xelisuflebis damyareba
ruseTidan mosuli wiTeli jaris daxmarebiT.
SemTxveviTi rodia ilia WavWavaZis `aCrdilis~ saqarT-
velos Tanamdevi ukvdavi sulis, samSoblos gulSematkivari
moxucis movlineba erovnuli droSiT, moxucis godeba sam-
Soblos dacemaze, rom saTaveSi modis urwmuno, moZalade
xalxi, romelTac `arc xati swamT da arc eklesia~. moxuci
dastiris `mcirewlovani respublikis~ sikvdils, saqarTve-
loSi danTebul xanZars.
222
poemaSi aSkaraa `antibolSevikuri Sexedulebani~ (niko-
leiSvili 2002:411).
gaismis mowodeba, Caketon darialis karebi, saidanac Semo-
dis uRmerToba. oratoris azriT, `kisers moitexs komunizmi
kavkasionTan da istorias Cabardeba SecdomebiT~.
naCvenebia damarcxebuli parlamentis bolo sxdoma. aS-
karaa `bedis wignze~ dasasrulis wertilis dasma. gaismis go-
deba, rom `axla viRac wiTelma furebma unda wixlon~, rom
`yaCaRebSia qarTlis bedi gadawyvetili~ da `myoobadi devs
yiameTiviT~.
respublika daclilia sisxlisgan, suli amRvreulia Wo-
roxiviT da `zRvis sivrceze saqarTvelos bedi gaiyida~.
poemaSi naCvenebia erovnuli Zalebis protesti, xazgas-
mulia bolSevikuri ideologiis satanuroba.
axali xelisufleba warmoCndeba, rogorc moZalade, sis-
xliani, araerovnuli, wiTeli ruseTis xiStiT mosuli.
aseTi protesti mere arasodes gamouxatavs poets.
simon Ciqovanis poeziaSi gvxvdeba simReriT sikvdilis
idea: `mtirali movel miwaze RamiT, ukan simReriT mimiRos
Ramem~ (aris siyrmes da simwifes Soris) (Ciqovani 1975:177).
am SemTxvevaSi misi winamorbedebi arian akaki wereTeli
(`qebaTa qeba~, `moxucis simRera~) da galaktion tabiZe
(`mTawmindis mTvare~).
simon Ciqivanis maRalmxatvruli poezia mdidaria epiTe-
tebiT, simbolur-igavuri saxeebiT.
neologizmebis magaliTebia: moavgaroze, akvirtdnen,
abartyebuli, gamicisfera, gamostriqondes, minanave, mige-
luwe, gedavriSe, vimxilvaro, gaboqlomdebi, moiSvilda, ga-
daxvelebuli, gauabreSuma, esaTuTa.
mis lkeqsebSi `Sairi Srialebs~, `cremli Srialebs~.
erTgvari kompromisebis miuxedavad, rasac aiZulebda to-
talitaruli socializmis epoqa, simon Ciqovanma SefarviT
daafiqsira Tavisi azri d opoziciuri mxatvruli nimuSebiT
mainc Seqmna Tavisi Tanamedroveobis STambeWdavi suraTi.
223
`Cveni drois poeturi kultura msoflios yvela kuTxe-
Si, maT Soris, ruseTsa da saqarTveloSic, warmoadgens sim-
bolizmisa da misgan gamosuli an masTan mopaeqre skolaTa
bunebriv Sedegs, Tumca am mimdinareobaTa saukeTeso dag-
virgvinebis nimuSad SeiZleba gamodges simon Ciqovanis siax-
liT aRniSnuli, mravalsaxovani da TviTmyofadi Semoqmede-
ba~, imowmebs boris pasternakis azrs giorgi margvelaSvili
(Ciqovani 1975:52).
damowmebani:
224
linda cicqiSvili
gadafrindnen, gadmofrindnen,
frinvelebi ubinadro.
odeliodo umbo bude,
odeliodo ukibedro
xidbogirze cira cibas,
obobebiT Seevedre.
(`cira“, Ciqovani 2007: 7)
228
bade baidebs,
bude baidebs,
cira muxlebze gulfiltvs daidebs,
cira ciba, cira warbi,
cira wabli, warbenili.
(Ciqovani `cira“ 2007:7)
229
ras paemani~ namdvilad ekuTvnis `ciras“ cikls. es erTi Temis
damuSavebaa.
msgavsi zaumuri eniT dawerili leqsia `mekameCeebis
urmuli“:
ei! do zor, Sara motoba, domumli.
naxSiris muxaSi
bRaoda muxaSi
kameCi uxeSi
talaxSi fuyeSi.
231
CrdiliviT gagyva samyaro Zveli,
xalxur Tqmulebis sibrZnec kiafebs,
da Semobrunda legenda mTeli,
rac amiranis bedze miambe.
kolxida dadga didebiT zRvaze,
baRi moertya napirs olarad,
da devs saferfle Cems magidaze,
kolxur qarebis mosagonarad.
(`niJaris saferfle“. Ciqovani 1960: 237)
232
Sig yvaoda aprili da siWabuke,
da Seni xmac baraTidan gavigone.
(Ciqovani `baraTebi“ 1960:175)
235
damowmebani:
236
zoia cxadaia
241
Soreuli xma Sinaurs hgavda,
Soreuls hgavda Tvalwin dobiri,
sikvdils simRera bWyalebSi hyavda.
simRera – Cemi tkbili dobili.
242
rogor mxiblaveno mTebi daferili,
ra TeTrad elavTo, mTebo sanatrelo,
TiTqo afrebia caze gafenili,
afrebis miRmaa Cveni saqarTvelo.
247
ra gulsakavad yrantalebs yvavi,
mzes ar umzeren mzesumzirebi.
damowmebani:
248
Tamarela woworia
250
maturia, miuxedavad am skolisadmi „rainduli erTgulebisa“,
swored simon Ciqovani iyo iniciatori, avangardistuli
„orTodoqsebis“ realizmisaken mobrunebisa.
aRsaniSnavia isic, rom WeSmariti poeti ver eteva xolme
romelime mimarTulebis an stilis rkalSi. igi vercerTi
Teoriis (Tundac sakuTaris) pedantur aRmsruleblad ver
iqceva, radgan qmnis procesSi poeturi stiqia mainc Tavisas
gaitans. arc simon Ciqovani yofila orTodoqsi futuristi.
poetis adreuli leqsebis nawili futuristulia da
enaTesaveba v. xlenikovisa da a. kruCionixis poezias. poeti
maT msgavsad cdilobs nacionaluri masalis gaazrebas, qa-
rTuli sityvis siRrmeSi SeWras, koloritis dacvas. poeti
orkestrul leqsebad aRadgens bavSvobis STabeWdilebebs,
mexsierebas xmebad rom SerCenia. maT arqaulobis elferi
dahkravT, bundovani sityvebi nisliviT axveviaT da melan-
qoliur ganwyobasac aRZraven, rasac ase jiutad uaryofdnen
futurizmis ideologebi, – wers soso sigua.
futuristebis devizi iyo „poezia sityvebis gareSe“.
isini qmnidnen dematerializebul leqsebs. leqsi gadaiqca
grafikuli xazebis sistemad. H2SO4 Tavs esxmis qarTul kla-
sikur poezias da mis warmomadgenlebs. gadmonaSTad Tvlis
patriotizmis grZnobas, saqarTvelos warsuliT gatacebas.
saWiroa momavali saqarTvelos Zieba, – aRniSnavdnen isini.
Tavs esxmodnen sentimentalizms, naturalizms, romantizms,
dekadentur mimarTulebas. mtrulad iyvnen ganwyobilni sim-
bolistebis mimarT. win swevdnen sakuTar damsaxurebas, maTi
skolis mniSvnelobas. brZolas ucxadebdnen literaturis
sxva Janrebs. cdilobdnen romanis axali Janris dadgenas
da rasac isini romans uwodebdnen, mxolod calkeul Sexe-
dulebaTa demonstrirebas warmoadgenda. frangi dadaiste-
bis afrikuli leqsikonisa da rusi futuristebis „zaumuri“
metyvelebis msgavsad, qarTvelma futuristebma Seqmnes
individualuri poeturi ena. isini Tavisuflad eqceodnen
enobriv normebs. italieli futuristebis msgavsad, gamo-
acxades „zmnis gareSe moZraoba, sityvis inJineria, maTema-
251
tika“. winadadeba Seamokles maTematikuri niSnebiT. rusi
futuristebis msgavsad, mividnen sityvis lamis uaryofam-
dec. sityva bgerebis Tavmoyrad gamoacxades. moindomes misi
daSla da calkeuli bgerebis gamoTavisufleba. JurnalSi
warmodgenilia H2SO4-is e.w. qimiuri laboratoria. futu-
ristebs daumuSavebeli daxvdaT qarTuli anbanis, rogorc
grafikuloba, aseve sityvis mTeli buxhalteria: „H2SO4-is
laboratoriebi amuSaveben qarTuli xmis sxeulobasa da si-
tyvas“ (J. H2SO4.1924 weli. gverdi 29).
isini moiTxovdnen sagnisa da movlenis aRmniSvnel pir-
velsityvebis aRdgenas (intuiciiT). am mxriv, win swevdnen
xalxuri poeziis mniSvnelobas, magram primitiulad miiC-
nevdnen qarTli anbanis grafikas da qalaqis mravalxmovano-
bis gamosaxatavad bgerebis naklulovanebas sayvedurebdnen.
maTi azriT, „qalaqi, ganviTarebuli teqnikiT, iZleva iseT
xmebs, romlis gamomTqmeli niSani jer ar gakeTebula.
H2SO4-is xmauri aris laboratoriuli muSaoba am xmebis da-
samuSaveblad. Cveni momavali, qalaqiT Seqmnil xmas gaukeTebs
sakuTar formas“. maT qarTul Srifts daumates asoebi, rom-
lis saWiroebasac, maTi azriT, qmnida qalaqi. es asoebi gamo-
diodnen aralegaluri mdgomareobidan da iRebdnen patents
swori uflebobisa. laboratoriis mizani iyo poligrafiu-
li siaxlis danergva da leqsikis gamdidreba neologizme-
biT, radgan miaCndaT, rom qarTuli Srifti erTgvarovani da
mosawyeni iyo. kuTxuri Sriftis SemoReba Seamcirebs xedviT
energias da nabeWdis kiTxvas gaaxalisebso. maT mier Semo-
Tavazebuli siaxleebi SesaZlebelia Sesuliyo qarTuli enis
leqsikaSi, magram es ase ar momxdara.
futuristebisTvis amosavali iyo forma da ara Sinaarsi.
maT daukarges Sinaarss kategoriis funqcia da gaaigives
formasTan. futuristebisaTvis mniSvnelovani iyo aramarto
sagnebisa da movlenebis Taviseburi aRqma da warmosaxva, ar-
amed, maTi aRmniSvneli sityvebis gagebac. aseve mniSvnelova-
ni iyo sityvis akustika da Semdeg – Sinaarsi.
252
simon Ciqovani werda: futuristi poetebis damsaxureba
isaa, rom maT leqsis bgeriTi fonologia Temis raobis fons
SeuTanxmes (daiwyes bgerebis Seneba!), rom yovel poetSi
aris bgerebis fiziologiuri gancda da es leqsSi ar unda
daikargoso.
leqsis Sinaarsis uaryofisa da fonis Sesabamisi bgeriTi
akustikis nimuSia leqsi „cira“. simon Ciqovanis lirikaSi
gansakuTrebuli poeturi ZaliT ganicdeba kolxuri garemo,
misi warsuli, naTesav-megobarTa bedi, rac dasturia imisa,
rom miuxedavad azris primatisa, xedva-Wvretis qadagebisa,
STagoneba-gaTvlis principisa, industriuli da socialis-
turi yofis apologiisa, masSi sulisa da sisxlis genealogia
metyvelebs. rac aracnobierad warmarTavda mis fiqrs da aq
vlindeba Rrma pirovnuli sawyisi.
futuristul leqsebSi (konstantine gamsaxurdia maT
„epigonebis cikls“ uwodebda) simon Ciqovani uaryofs pun-
qtuacias, metrs, logikur metyvelebas: „me-fu-turizmi,
brZola, kivili“-ai, poetis lozungi.
leqss „cira“ („literatura da sxva“) pirvel nabeWdSi
aseTi saTauri aqvs „primitivi simReris Zala“. miuxedavad
imisa, rom leqsis siuJeti bundovania, unda veZioT impul-
suri sityvebi, maqsimalurad unda gamovyoT bunebrivi si-
tyvebi „zaumirisagan“, rom miaxloebiT mainc gavigoT misi
Sinaarsi.
amisaTvis leqsi davyoT logikur monakveTebad:
1 ciras motaceba – samegreloSi cira axalgazrda, gau-
Txovari qalis saxelia, romelic leqsSi aTjer gaismis. cira,
mdinaris pirasaa Cakecil-Camuxluli. miuTiTeben, TiTqos
kubisturi suraTia, sadac Sinaganis gamotana da garegnuli
ieris deformireba xdeba. es kadri didi wuxilisa da dar-
dis gamomxatvelicaa. cira ise tiris, lamisaa gul-filtvi
amouvardes, „cira muxlebze gulfiltvs daidebs“. leqsis
am logikur monakveTSi aliterirebulia „b“ da „c“ bgerebi.
cira, bade, ca, xidbogiri. b bgeris aliteracia ukavSird-
eba or sintagmas: bade-baidebs, bude-baidebs, mravalmniS-
253
vnelovania sityva baidebi, romelic ciras bedis gaurkvvelo-
baze mianiSnebs, TiTqos bedma gaimeta da budidan gadmoagdo
cisferTvala „cira ciba“, (megrulSi ciba fisos saxelia),
„cirawarbi“, “cira wabli, warbenili“. aq aliterirebulia
logikuri azri, ciras wabla cxeniT waarbenineben. wa-wa mar-
cvali TiTqos aCqarebs da amZafrebs ubedurebis SegrZnebas,
„wabli warbenili“ – aq „wabli“ ufro cxenis saxelia. iseve
rogorc, 1939 wliT daTariRebul leqsSi „ciras paemani“, po-
eti „qurana cxens“ da iqve arabasac axsenebs, „Celas migalobs
erTi araba“. paemanze dagvianebuli ciras wamwams Salafas,
velur usurvazs adarebs, „ciras wamwami-giSris Salafa“. sa-
analizo leqss asociaciurad exmianeba mexuTe taepis sawyisi
striqonebi `cxeni rom myavdes, mogitacebdi“-o, aq metrfes
guliswadili ikiTxeba, „cira“ ki sul sxva safiqrals aRZravs.
ciras xidbogiriT, sabas mixedviT „moficruli xidiT“; cim-
cim gadmoiyvanen, budes auSlian da mSobliur cis nafleTs
– „cakuTxurs“ moanatreben, Tumca sabralo asuli jer kidev
umzers „cakuTxeds“. am varauds adasturebs „mdinaris piras
cxenebi mocda“.
2. Semdegi logikuri monakveTia ciras iZulebiTi gamgzav-
reba Sors – „sors baidiT gadafrindi“, sxvadasxva gamocemeb-
Si leqsikuri erTeuli sors, ikiTxeba rogorc Sors! baidi
aqac gaurkvevelobis asocoacias qmnis, zmna gadafrindi ki
gadakargvisa da daubruneblobis mauwyeblia. sintagma ude-
bude ki, saxli-budes moSlaze miuTiTebs (megr. Fude-sayude-
li, saxli), radgan am budes „udevs bade“ da kvlav meramdened
xmiandeba bude-badesTan aliterirebuli sityva baidebi,
romelic yvelaze usamarTlo sityvaa am leqsis qsovilSi,
romelTanac dakavSirebulia ciras tragikuli bedi. aq baid-
ebs obadebi abadia. abadia-is mas, es obadebi-asociaciurad
ciras mSobliuri, sadabad(eb)o adgilebia, romelsac samu-
damod eTxoveba motacebuli asuli. baidebi bedisweris mac-
neebadac SeiZleba miviCnioT. umweo ciras „sors gadafrena“
semantikurad „ubinadro frinvelebis“ gadafrena – gadmof-
renasTan wyvildeba. calmxrivad Seyvarebuli mijnurisagan
254
motacebuli qalis tanjvas iziarebs cira. igi, savaraudod,
stambulis tyveTa bazrisaken mimaval rTul gzas gaivlis.
tyveTa syidvas qarTvelTa istoriaSi samarcxvino furcels
uwodeben istorikosebi. sxvadasxva kuTxeSi motacebuli qa-
lebi, axalgazrda gogo-biWebi, wlebis manZilze, aWaris gav-
liT, gahyavdaT saqarTvelodan. es procesi verc imereTis
mefis, solomon I-is 1759 wels miRebulma gadawyvetilebam
(oficialurad akrZaluliyo tyveTa syidva!) da verc dasav-
leT saqarTvelos saeklesio krebaze Sedgenilma kaTalikos-
Ta samarTalma SeaCera.
„jvarze gaecvas is, romelic kacs moiparavs, didi iqneba,
mcire iqneba, eklesiaSi uziareblobiT daisajos“, – kaTa-
likosTa samarTalSi Cawerilma tyvis gayidvis akrZalvam
Sedegi ver gamoiRo.
sulxan-sabas leqsikonis Tavfurclebze minaweri sulis-
SemZvreli istoria gavixsenoT: „nu gaTaTrdebi“ – egvip-
tis mtredia, momcro frinveli, msgavsi gvritisa. eseni,
odes mgzavrs kacs naxaven, iwyeben Zaxils qarTulis eniT:
„nu gaTaTrdebi!“am frinvels „giaur-yuSs“ anu „urjulo
frinvels“uwodeben. RmerTi am patara Citis eniT, TiTqos
afrTxilebda gasayidad gamwesebul qarTvelebs rjuls nu
gamoicvliTo! Zneli dasajerebelia, realurad earseba
frinvels, romelic maTsave mSobliur enaze elaparakeboda
ucxoeTSi gadaxvewil qarTvelebs da ase daJinebiT Seagoneb-
da, sadac ar unda moxvdeT, nu gadagvardebiT, sikvdilamde
iqarTveleTo! arada, rogor gvWirdeba swored dRes aseTi
frTosani!
leqsSic frinvelTa es gadafrena – gadmofrena tyve asu-
lis sulieri mdgomareobis gamziareblad gvaqcevs. leqsi-
kuri erTeuli umbo – zoologiurad frinvelTa niskartis
aRmniSvnelia, romelic sintaqsurad eTanadeba kidevac si-
tyvas bude – „odeliodi umbo bude“. aqve obobas qselis
qsovis xilviTi asociaciaa. „obobebiT Seevedre, ubinadro
uZaridro, Zarbaidebs cisadgami“. b da Z-Tanxmovnebis ali-
teracia uCveuloa da musikas qmnis, Tumca Seuqcevadi logi-
255
kuri saxe simbolo gamokrTeba: ciras bedis bade- moqsovili
obobas qselis simtkiciT.
3. Semdegi logikuri monakveTi – Sor gzaze ciras gemiT
mgzavroba.
zRviT gadahyavT cira „curavs zRvaSi camebuli“, ge-
mis moZraobisas, ialqanze Cndeba „cisbokoni“, ukidegano
horizonti, cis sivrcec daxSulia, TiTqos obobas badiTaa
gadaqsovili, esec tyveqmnilis gza da ciras sulis sevdiani
traeqtoriaa. „tyes darvirTavs wamebuli“, axali semanti-
kuri erTeuli „darvirTavs“ – ciras uiRblobiTaa datvir-
Tuli, mas zmnis funqcia akisria, tyve asulis „ude budes“,
romelsac „udevs bade obobamde“!, rogorc SevniSneT, ciras
Tavis samyofels aSorebs es iZulebiTi mgzavroba da bade,
obobas naqseliviT mtkice da gaurRvevlia. sainteresoa ta-
epis Semdegi striqonebi: „futi buxris warbebs moxris“, futi
igive kvamlia, romelic metaforizebulia rogorc „buxris
warbi“, romelsac kvamli xris, formas ucvlis.
4. „cira guliT gamocrili“ – sasowarkveTili cira xan
zRis talRebs ayolebs Tvals da xan horizonts gaxedavs,
romelic cas uerTdeba – „cisbokonebs gamoxede“. cis-bo-
koni kompozitia, bokoni-moris bijia, romelsac eyrdnoba
ficruli saxlis saZirkvelis direebi. cirac imedisagan da-
clili, sayrdengamoclili da gamocrilia, xsnas arsaidan
elis, dardisgan „gamoi-cira“, es ukanaskneli zmnis sruliad
unikaluri formaa da Seicavs saTaurSi gamotanil sakuTar
saxels- cira. (sul orjer gvxvdeba ukiduresi dardis forma
„gamocrili-gamoicira“). cira gamoi-cira, anu ukve gamoiara
axalgazrdoba. is gamoxedavs cisbokonebs, magram casac „ca-
fari TuTa“, (megr. mTvare) faravs. „TuTa. do cafari, neSoga-
mo da cabari“. gancdebisa da mRelvarebisgan „cira gaTxelda,
rogorc Cafara“. Cafari xsnas megrulad Celti, romelzec
abreSumis Wias aTavseben. cira, es abrSumiviT asuli, neSoga-
moclili CeltiviT Camoxma. katasaviT moqnili „cira ciba“
ixsenebs gamtaceblebis mier „Sara. warbenils“, datorili da
256
fafarayrili cxenebiT gamovlil gzas, „tori tanze da fa-
fari“ (tori, samecxvareo joxi, didi argani).
5. „gamoguli cira“ – mihyavT gamTangveli mgzavrobiTa da
SiSiT gamogul-gamofituli cira, „wamoguli Sors baidebs“
„rom mihyavxar gabutuli“, aq msazRvreli sityvebis mrav-
lobaa, isini Seicaven sityva guls (gamo-guli; wamo-guli;
gamo-guli), sityvaTa sarTebi gamo-wamo-gamo maSorebeli
TavsarTebia. ciras guli Sors darCa da nazi asuli, sakuTar
bedze gabutuli, gamargluli, gamogvaluli da damSralia,
rogorc „gamoguli mziT mdinare“.
leqsSi sagulisxmoa orjer naxsenebi sintagma „cira Sin-
di“. Sinds Turme TurqeTSi eZaxian „xes, romelmac eSmaki
moatyua“. legendis mixedviT, eSmakma Sindis adreuli yvavi-
loba ixila da ifiqra, rom nayofsac adre miscemda. dajda
xis qveS da sami Tve eloda. am dros SeamCnia, rom sxva xeebma
nayofi adre gamoiRes, Sindi ki gvian Semovida. fraza – „cira
Sindi“ – poetisaTvis optimisturia. eimedeba samSoblodan
gadaxvewili ciras bedi, rom igi moaxerxebs Tavisi bedis Sem-
kvrelebs raRac manqanebiT dausxltes da gamoeqces. „obobe-
bze gadafrindi-o“, anu ajobeo, amxnevebs ciras, romlis „ude
budes,“ „udevs bade“ da „baidebs“ anu am sityvaSi Sefarul
uxeS Zalebs, misi mSobliuri adgilebi – „obadebi abadia“-T.
„cira“ 57 striqonisagan Sedgeba. leqsi ritmulia da hete-
rosilaburi sazomiTaa dawerili. 5-jer meordeba refreni
„odeloidi“, romelic myari naduri misamReris, „odelias“
modificirebuli variantia da leqss tragikul tonalobas
aniWebs da misi kanonzomieri gameoreba „nu gaTaTrdebis“
semantikiT miacilebs sabralo asuls tyveobis gzaze.
c-Tanxmovnis aliteracia leqsis saTaurs miemarTeba.
aqve gaamwkrivebs poeti sityva-sagnebis miseul gamas: cira
ciba, ca, cakuTxuri, cakuTxedi, cisadgami, cabokoni, cafari,
cabari, gamoicira. TvalnaTelia b-Tanxmovanis aliteraci-
ac: bade, baidebi, bude, obobamde, obadebi, abadia. mas Sem-
deg, rac siuJets movixelTebT, vkiTxulobT leqss, rogorc
analogiaTa jaWviTa da aliteraciebiT SeTxzuls, romlis
orkestrul JReradobas diriJoroben „c“ da „b“konsonantebi.
257
damowmebani:
258
maia jaliaSvili
259
isini fiqrobdnen, rom qarTuli xelovneba sruliad
daSorebuli iyo Tanadroulobas, amitom saWiro iyo misi
gardaqmna, transformacia, raTa gamoxatuliyo teqnolo-
giebis ganviTarebis xanaSi adamianis axali Ziebebis gzebi, is
tempi, ritmi da energetika, romelic urbanizmis pirobeb-
Si ibadeboda, viTardeboda da kacobriobas warmoudgenel
perspeqtivebs uqmnida samyaros Sesamecneblad. amitom
mxatvruli SemoqmedebisTvis sruliad gamousadegari iyo
realisturi, romantikuli, simbolisturi, impresionistu-
li Tu am rigis sxva izmisTvis damaxasiaTebeli strategiebis
gamoyeneba.
qarTvel futuristebs saqarTveloSi arsebuli moder-
nistuli skolebi plagiatad miaCndaT da amtkicebdnen,
rom maTs suliskveTebas an saerTod araferi, an mcire ram
anaTesavebda italiursa, frangulsa Tu rusul futurizm-
Tan. isini uaryofdnen italiur futurizms, rogorc „aris-
tokratiis komforts“, franguls, Tavisi dadaTi, emijne-
bodnen, rogorc „salonur revolucionerobas“ da rusuls,
rogorc mxolod plakatsa da agitacias. ra Tqma unda, amgva-
ri radikalizmi iyo erTgvari eqstremaluri poza, romel-
sac maTi individualuroba metad unda gamoekveTa.
„poezia sityvis gareSe“ iyo maTi mTavari amocana, ro-mel-
sac nacnobi sityvebis banaluri Sinaarsisgan gaTavisufle-
biT, maTi mniSvnelobis tyveobisgan xsniT, sruliad axal
konteqstSi moqcevis mcdelobiT TavianTi gancdebis gamo-
saxatav instrumentad iyenebdnen. maTTvis miuRebeli iyo is
leqsika, romlis Sinaarsi gulisxmobda sufTas, Seuryvnels,
amaRlebuls, wmindas. isini fiqrobdnen, rom poezias unda
moeSorebina es siyalbe, gacveTili lirika, Sablonuri da
stereotipuli realizmi da sityvis xelaxali aRmoCeniT,
calkeul bgeraze aqcentirebiT adamianis Sinagani samyaros
is niuansebi gadmoeca, romlebic zustad Seesatyviseboda
mis gancdebs da gamoxatvis procesSi ar mruddeboda da ga-
dasxvaferdeboda. sityvis montaJi, akrobatika, sanaxaoba,
jambazoba, inJineria, masTan Sexeba, zmnis gareSe moZraobis
260
gamoxatva – iqca maT mTavar safiqralad, raTa samyarosa da
adamianis cnobierebaSi mimdinare epoqaluri kataklizmebi
gamoexata. niogol CaCava: `uwin iyo muza. exla aris teqnika.
iyo poezia – keTilSobileba. aris avantiura~ (H2S04 1924: 5).
„yoveli sityva jer xma aris, mere Sinaarsi, amitom yoveli
sityva misaRebia individualurad. magaliTad CemTvis sity-
va „ofli“ ufro lamazia vidre „vardi“. azri. idea. Sinaarsi
meore xarisxis ekvivalentia“ (alxaziSvili 1924: 61). fu-
turistebisTvis ilias `me ca mniSnavs da eri mzrdis miwieri
zeciersa...~, an modernistuli, valerian gafrindaSviliseu-
li: `samarcxvinoa poetisTvis sxva kariera, garda sigiJis...~,
an akakis: `Congurs simebi gavubi, movmarTe nela-nelao~ – iyo
mxolod `Conguris simRerebi~ da meti araferi. `poetis aka-
demia – rusTaveli~ iyo mxolod xsovna, `fexiT sasiarulo
warsuli naftaliniani istoria~. maT uaryves romantika daa
sentimentaluri grZnobebis gamoxatva, Sesabamisad, Temebi:
`sikvdil-sicocxlis problema, cremlebi, mistika, feru-
marili, qinaqina, sarke, mamuliSviloba, Tavadaznauroba...~
(H2S04 1924: 4). leqsis Seqmnas Caenacvla roSva, romelic udri-
da sityvis `montaJsa da industrias~. `poezia+poieti=0~ (ase
ironiulad moixseniebdnen poets). beno gordeziani wer-
da: `saqarTvelo aris qoTani, saakaZe da mewisqvile~. isini
fiqrobdnen, rom bgeraTa kombinaciiT unda gamoexataT is,
rasac `axal samyaroSi~, industrializaciis epoqaSi xedavd-
nen. „natifi frazis adgils iWers uxeSi gamoTqma. Warbad
Semodis urbanuli garemos, teqnicizmis amsaxveli specifi-
kuri leqsika („eleqtros Sadrevani“, „motori“, „aeroplane-
bi“, „foladis kunTebi“, „cecxlis cepelini“, „telefoni“,
„baton-betoni:, „avtomobili“, „debeti krediti“, „prospeq-
ti“, „ekrani“, „tresti“, „fabrikantebi“, „trotuari“, „trans-
porti“...), romelsac moaqvs Sesabamisi ganwyobileba da rit-
mi. romantikuli paTosis wil iwyeba cnebebis, sagnebis, sa-
xelebis gamiwiereba, maT SemoeclebaT Saravandedi. magram
Warbi nihilizmi absurdamde midis~ (sigua 1994: 246).
261
am Jurnalis eqsperimentebSi, romelsac gogirdmJavas
formula hqonda, rogorc provokaciuli saTauri, aqtiurad
monawileobda simon Ciqovani. isic iziarebda im azrs, rom
banalur mxatvrul saxeebSi moqceuli qarTuli poezia unda
ganwmendiliyo maTi ideebiT iseve, rogorc gogirdmJava moq-
medebda antisanitariis winaaRmdeg.
am avangardistulma eqsperimentebma, ra Tqma unda, Ta-
visi kvali datova literaturis istoriaSi. futuristuli
ideebi saqarTveloSi meoce saukunis 10-iani wlebidan gaaq-
tiurda, radgan swored am dros Camovida rusi futuristi
igor severianini, romelmac Tavisi mogzaurobisas Tbilis-
sa, baTumsa da quTaisSi bevri axalgazrda Semoqmedis guli
daipyro da mimdevaric gaiCina. qarTuli sazogadoebisTvis
sruliad ucxo uyo rusi poetis stili, leqsebis kiTxvis ma-
nera da intonaciebi. `italiur futurizmTan mas anaTesaveb-
da epataJuri narcisizmi, Zveli kulturis xelaRebiT uar-
yofa, urbanizmis gafetiSeba, teqnikuri progresis apolo-
gia~ (avaliani 2014: 83). futurizmis gavlenas xeli Seuwyo
1914 wels vladimer maiakovskis, david burliukisa da vasi-
li kamenskis da sxvebis Camosvlam, aseve, ruseTSi ukve saxel-
moxveWili futuristebis, Zmebi, ilia da kirile zdaneviCebis
Semoqmedebam. yovelive amis gaTvaliwinebiT, lali avaliani
daaskvnis: `rusuli futurizmis akvani TbilisSic dairwa~.
10-ian wlebSive gaecno qarTveli axalgazrdoba marinetisa
da mis mimdevarTa manifestebsa da ideebs. maTiT gatace-
bulTa Soris iyvnen cisferyanwelebic, romelTa werilebSi
irekleboda sworedac futuristebisTvis damaxasiaTebeli
dapirispireba warsulTan. paolo iaSvilis `winaTqmaSi~ Cans
marinetis futuristuli manifestis gamoZaxili: `vadidebT
damsxvrevis mSvenierebas. uarvyofT warsuls... cecxli, ce-
cxli yvelafers, rac Sobs mwuxarebasa da daRlilobas~
(iaSvili 2002). Tumca es mxolod gamoZaxili iyo da maTs esTe-
tikur kredoze umniSvnelod imoqmeda.
futuristuli ideebis gavlena dagvirgvinda 1922 wlis 22
apriliT, rodesac konservatoriis darbazSi gaimarTa maTi
262
pirveli saRamo, amas mohyva manifesti `saqarTvelo – feniqsi~,
Jurnalebi: H2S04, `literatura da sxv~ (redaqtori: nikoloz
CaCava~, 1924-25), `memarcxeneoba~ (pirvel nomeri rdkolegi-
is saxeliT, meoris redaqtori: simon Ciqovani (1927-28 weli)
da gazeTi `drouli~ (redaqtori: Jango RoRoberiZe, 1925).
isini apirebdnen, rom gamoecaT Jurnali `zero~ da gazeTi `0~,
magram ver moaxerxes. soso siguas azriT, H2SO4 ar iyo mxolod
Jurnalis saxelwodeba, aramed jgufi, romelmac gaaerTiana
dadaizmis, konstruqtivizmis da futurizmis principebi.
1924 wlis 25 maiss gamocemul am JurnalSi dabeWdilia
simon Ciqovanis Semdegi teqstebi: sami leqsi (`sanapiro sim-
Rera xabo~, `romantiuli plakati~ da usaTauro) da ori we-
rili (`proeqti axali kreiseris, fokusi mobrunebuli Semoq-
medebis, H2SO4 poeziis paralitikebs, kretinebis qarxana~),
romlebzedac amjerad gavamaxvilebT yuradRebas. maTSi
kargad warmoCnda futuristuli msoflmxedvelobis arsi da
sarkesaviT airekla samyaros aRqmisa da gamosaxvis ZiriTadi
principebi. orive ese ekleqturobiT gamoirCeva da warmoa-
Cens avtoris survils, daasabuTos futuristuli antiesTe-
tikuri poziciis WeSmariteba.
werilSi `fokusi mobrunebuli Semoqmedebis~ 22 wlis si-
mon Ciqovani iziarebs azrs, rom `mobruneba udris moZrao-
bis axal kombinaciebs~. misi azriT, samyarom, sagnebma rRveva
daiwyes da am apokalifsur dro-sivrceSi dedamiwis reqviemi
unda Seeqmna axal poezias. misi azriT, romantizmi daiRupa,
Caiares `romantikulma sezonebma~ da Tan waiRes misTvis da-
maxasiaTebeli mSvenierebis kulti, saWiro iyo axali ritmi,
raTa daexata `adamiani manqana~ – pirmSo Tanamedrove civi-
lizaciisa. man marineti kolumbad gamoacxada, romelmac
adamianis Sinagani samyaros axali sivrceebi aRmoaCina. did-
ma qalaqebma, ganviTarebulma teqnologiebma mospes religia
da mistika, sakralurisa da RvTaebrivis gancda, maTi adgili
daikaves utilitarulma nivTebma da yvelaferi gadalagda.
igi am procesSi sam taps gamoyofs:
263
1. sagnebis daSla;
2. sagnebis ganivTeba;
3. aTviseba nivTebis.
`daRupvisa da mobrunebis poetikam~, rogor TviTon uwo-
debs axal esTetizms, moitana axali saxeebi, magaliTad: Jiul
laforgis: `mze mkrTali, rogorc nafurTxi~ – mowmobs imas,
rom sagani, rogorc mistikuri fenomeni, daikarga. maiakovs-
kis: `mze – `yviTeli mRebavi~ – migvaniSnebs imaze, rom `RvTa-
ebrioba gadavida komfortSi~, marinetis: `guli wiTeli
Saqris~ – asaxavs imas, rom `sagani gaxda utilitaruli, e.i.
nivTi~ da pasternakis: `mze akrobati~ – mowmobs imas, rom `sa-
ganma SeiTvisa akrobatika (RvTaebriobis nacvlad) da gaxda
nivTi~ (H2SO4 1924: 36).
simon Ciqovani yuradRebas amaxvilebs omebis Semdeg mo-
tanil krizisze, komunisturi revoluciebis perspeqtivebze
da axali poeziis Seqnis aucileblobaze. igi zedmiwevniT mi-
moixilavs dadas, rogorc futurizmis wiaRSi warmoSobil
axali poeturi enis Seqmnis warmatebul mcdelobas: `dada-
istebma leqsebisTvis afrikuli leqsikoni Seadgines, xSirad
ki mTlianad mospes metyveleba~. mas ainteresebs ufro am
eqsperimentis procesi, vidre Sedegi da miiCnevs, rom dada-
istebis sityvieri akrobatika sazrdoobs sxvaTa (apolineri,
lotreamoni, marineti) ideebiT da `dekadenturi narCeni da-
daSi lotreamonis vagonidan aris gadmotvirTuli~ (H2SO4
1924: 37). simon Ciqovanis azriT, `futurizmi aris ekrani myo-
faderi realobis~. mas ara aqvs mizani, is mxolod nivTebs
qmnis, Tan igi aris konstruqcia momavlis fsiqikisa. ese igi,
poezia aris nivTi. Tavis msjelobas is amTavrebs am axali
proeqtis, futurizmis ideebis, erTgvar formulebSi moqce-
viT: amisTvis is moixmobs maTematikisa da fizikis cnebebs da
azrs ase ayalibebs:
1. 1=2. es niSnavs Semdegs: dedamiwa orbitis garSemo moZ-
raobisas moxazavs moZraobis or formas: moZraobas RerZisa
da moZraobas orbitis garSemo. miwis burTi aris 1, moZrao-
bis forma 2. umoZrao miwis burTi aris sagani, romelic moZ-
264
raobaSi kargavs sagnobriobas da iqceva nivTad (dabadeba
rgolebis). xelovnebaSi rgoli aris suprematuli nivTi. es
rgoli itevs moZraobasac da miwis formasac. moZraobas sa-
gani gadahyavs ramdenime nivTSi. am msjelobis Semdeg ki avto-
ri metaforulad daaskvnis: `aq aris mSobiaroba formebis da
es formulirovka udris Tanamedrove ritms~ (H2SO4 1924: 39).
meore werilSi, epataJuri saTauriT `kretinebis qarxana~
simon Ciqovani akritikebs modernistul skolebs, upirve-
lesad, cisferyanwelebis simbolistur esTetikas. misi
leqsika da Sefasebebi zedmetad uxeSi da Tavxeduria, rac
sruliad miesadageba qcevis im kodeqss, romelsac mihyvebod-
nen msoflios futuristebi. magaliTad, yanwelebis skolas
uwodebs masxruls, maTs Semoqmedebas `Tagvebis repertu-
ars~. `mTeli ideologia da praqtika `yanwelebis~ iyo imer-
uli sadRegrZeloebi~. robaqiZe-gamsaxurdias erT tafaSi
moaqcevs da dascinis maTs eqspresionistul cdebs. `gamsa-
xurdia rusuli Jurnal-gazeTebis bibliografiuli werile-
biT kiTxulobda leqciebs da prospeqtze ukanaskneli modis
frakiT daiareboda~, robaqiZes `malariis degeneratad~ da
`kardonis mumiad~ moixseniebs, agreTve, qarTuli bulvaruli
Worebis Semkrebad, `amis Sedegi iyo is, rom poezia gadaibarga
Waobebis kurortebSi~. kolau nadiraZes uwunebs `kombos-
tos gemovnebas~, paolo iaSvils – `Setrusul farSevangebs~.
`paolo iaSvili gamodis damcvelad yvela nagvis, romelic
darCenilia saqarTveloSi sicarielis amosavsebad... igi aris
poeziaSi meTauri `mmaCis~ biuros daarsebis~. `tician tabiZes
aqvs balalaikis stili. tites ara aqvs smena. qaldeas mistika
da ironia erTad dezinteriis dros Tu moTavsdeba~. valeri-
an gafrindaSvili ki `agonebs ciyvs, romelic sarkeSi zis da
romlis amoyvanazec ocnebobs~. yanwelebis poezias miiCnevs
balmontisa da briusovis plagiatad, versifikaciul Ziebebs
– `yroyinad~, `moSlili gramafonis~ JRarunad. masxrad ig-
debs maTs evropelobasac: `pativcemul evropielebs kalo-
Sebi gemze darCaT~. igi kbils gahkravs galaktionsa da gri-
SaSvils: `yanwelebi efarebodnen galaktion tabiZis grexas
265
da kabas da griSaSvilis abanos~, galaktion tabiZis `lurja
cxenebi – Samili, Savi pelikani – vaSa, vaSa (arRnis motivi)~.
`griSaSvilis leqsebi imRereba soflis gitaraze~. arc in-
goroyvasa da kotetiSvils indobs: ingoroyvas – `Caxruxa-
Zeze Semjdar mogzaur mxedars~ uwodebs. `qarTuli sityva~
vaxtang kotetiSvilis gazeTad gadaiqca. aq grovdeba saqar-
Tvelos mTeli sanagve masalebi. poetebi anbanze moinaxebian~.
`ra unda am xalxs, aravin icis~. igi akritikebs am `nagvis~
mkvlevarebsac – zaqaria WiWinaZesa da ivane gomarTels.
igi modernist mwerlebs uwodebs `paralitikebs~, rom-
lebic sxvadasxva Jurnalis gziT cdiloben TavianTi `bul-
varuli Semoqmedebis~ gasaRebas. am lanZRvas igi asrulebs
amgvarad: amieridan yuradReba unda mieqces xelovnebis
antisanitarul mdgomareobas da dawyebuli galtab tit-
tabidan kasraZeTi daTavebuli garekil iqnen Semoqmedebis
arenidan. haeris dasawmendi recepti mocemuli aris: H2SO4~
(H2SO4 1924: 39).
Semdeg simon Ciqovanma SedarebiT naklebi epataJuro-
biTa da zomieri msjelobiT ganagrZo Teoriuli Sexedule-
bebis warmoCena futuristTa zemoT dasaxelebul Jurnal-
gazeTebSic.
am JurnalSi dabeWdil sam leqsTagan ki, pirveli, `sana-
piro simRera `xabo~, gamoirCeva surviliT, bgerebis kombi-
naciebiT, punqtuaciis gareSe, axali sityvebis TamaSiT, xal-
xuri Selocvis msgavsi sintaqsiT, gadmosces SegrZnebaTa
xlarTebi:
xifaTi xabos
orbebi xabos
zoromi, zoromi,
Rrublebs anRreuls
kldeebs cicabos.
(H2SO4 1924: 35).
damowmebani:
268
marika jiqia
270
mravalJamier gugunebdes xma a
`mumli muxasa~ da `lileosi~, b
es gmirTa CvenTa aris simRera, – a
es simReraa saqarTvelosi. b
271
rom uvali gza etexnaT, a
rom mxned eTesaT da exnaT, a
uxsovar droiT am qveynad a
ibrZoda adamiani. b
im gza da garemoidan, c
im uxsovari droidan c
kaci me bevri vpove da C
miyvarda adamiani. b
mxolod samSoblos erTguli, d
ar moRalate da sruli d
simarTlisaTvis – viT guli d
iwoda adamiani. b
grZnobebiT umxurvalesiT, g
mamiam, xmalebr nalesiT g
leqsiT (da mere ra leqsiT) g
icoda adamiani. b
272
exla cis laJvards sxivosans, i
didebul mziT gvirgvinosans, i
am miwas, am zRvas – vin flobs, an i
vin hflobda? – adamiani! b
***
mogonebaTa Tovis a
mohqris niavi Sovis, a
sxva siSoreTa Soris a
aRimarTeba buba. b
moSorebuli tfiliss, c
nacnobs avyvebi biliks, c
mogonebebis tkbilis c
rom gaiSalos quCa. b
(tabiZe 1988: 528)
273
***
me mivdiodi erTi, a
sadac maRali ferdi, a
viT uZvelesi RmerTi, a
amarTuliyo cada. b
damowmebani:
274
***
nunu balavaZe
damowmebani:
279
cira komaxiZe
bade baidebs
bude baidebs
cira muxlebze gulfiltvs daidebs.
aida-baidebs, aido baidebs,
cira ciba, cira warbi,
cira wabli,warbenili.
ca kuTxuri, cakuTxedi, xidbogiri odeliodo bude,
odeliodo ca,
mdinaris piras cxenebi mocda.
286
cira Sindi,
sors baidiT gadafrindi.
ude bude,
udevs bade
da baidebs
obadebi abadia.
gadafrindnen, gadmofrindnen,
frinvelebi ubinadro.
odeliodo umbo bude,
odeliodo ukibedro
xidbogit Seevedre. rze cira cibas,
obobebiT Seevedre.
ubinadro uZaridro
Zarbaidebs cisaadgami
curavs zRvaSi camebuli
gemebs moaqvs
ialqarze cabokoni,
tyes darvirTavs wamebuli
odeliodo ca,
ude bude
udevs bade
obobamde.
futi buxris warbebs moxris.
cira guliT gamocrili
gamoicira gamoxidi
cisbokonebs gamoxede
odeliodo TuTa
TuTa, do cafari
neSogamo da cabari,
cira gaTxelda,
rogorc Cafara.
cira ciba,
tori tanze da fafari
Sara warbi warbenili,
gamoguli wabolilo gamofita
287
wamoguli Sors baidebs,
rommihyavxar gabutuli.
gamoguli mziT mdinare,
damSrali da gamargili
gamogulimoTuTo da umbo bba.
bade bude, mdinare baidebs.
cira Sindi,
obobebze gadafrindi,
ude bude,
udevs bade
da baidebs
obadebi abadia.
288
rom wamosrolilia calkeuli, gamokveTilad JReradi si-
tyvebi da maT Soris kavSiris damyarebaze avtori naklebad
zrunavs. ise Cans, rom poetma miseburad moikla axalgazr-
duli Jini, roca TanxmierebiT ucnaurad dawyvilebuli si-
tyvebis tevrSi laRad ganavardebis ufleba misca Tavs“
(kvitaiSvili 2014: 51).
futurizmias da dadaizmis Camoyalibeba, simon Ciqovanis
leqsebis simZime, rTuli wyoba da a.S. swored rom Sesa-
ferisia im realobis, romlis farglebSic warmoiSva. imedi,
romelsac realizmi eyrdnoboda da saxavda erTdroulad,
me-20 sk-is dasawyisSi gaumarTlebel proeqtad warmoCnda
da saWiro gaxda radikaluri zomebis miReba. axali imedis
dabadeba, romelsac araferi eqneboda saerTo warsulTan:
„awmyo, warsulis uarmyofeli, aris mSobeli momavlisa“ –
(Ciqovani-nikoleiSvili 2002: 398), romelic gaanadgurebda
warsul xelovnebas: „yovel naz Congurs daswyviteT simi da
mkvdar Rimilsac CamoexseniT,/Zveli grZnobebis davaZroT
fesvi da gadavferoT cxovrebis leqsi,/moqalaqenob quCebi
SevqmnaTb axali gegma avwonoT misxliT./davartyaT TavSi
lirikas Ceqma da davadinoT cisferi sisxli./gaiwmindeba mo-
mavlis fesvi da gaimarjvebs axali leqsi“ („mowodeba, 1927, gv:
400). magram, futuristul-dadaisturi proeqti maleve Ta-
vad Cabarda warsuls, poetTa didi nawili isev klasikuri le-
qsis weras Seudga, zogma prozas mihyo xeli da radikaluri,
„memarcxeneobrivi“ midgomebi aRar iyo aqtualuri. simon Ci-
qovanis ufro gviandel Semoqmedebasac ukve aRaraferi aqvs
saerTo aRniSnul modernistul tendenciebTan. Tumca, unda
aRiniSnos, rom warmodgenili nakali Zalian mniSvnelovania,
radgan is erTgvari gamoZaxilia im problemebis, romelic
me-20 saukunis dasawyisSi arsebobda TiTqmis mTel msofli-
oSi, sxvadasxva doneze da doziT. „qarTul mwerlobaSi fu-
turizmma rogorc literaturulma skolam Tavisi kvali
uTuod datova. kerZod, simon Ciqovanis poeziaSi yvelaze ti-
purad aRibeWda futurizmis „zaumikuri eqsperimentaluri
289
cdebi, rekonstruqtuli, orkestruli mwerloba“ (Wilaia
1980: 75-76).
daskvnis saxiT SeiZleba iTqvas, rom futurizmisa da da-
daizmis Camoyalibeba zogadad, erTgvari krizisis maCvenebe-
lia. miznebi da amocanebi, romelic am mimdinareobam daisaxa
– asobgeraTa daxmarebiT mieRwiaT musikalurobisTvis, ga-
nuxorcielebeli darCa. simon Ciqovanis moxmobili leqsi
„cirac“ gaugebrobis da bundovanebis gancdas tovebs, ver
vxedavT sasmenad sasiamovno bgeraTa wyobas, verc konkre-
tuli saxis Cvenebas (miuxedavad imisa, rom cnobilia, aRniS-
nuli leqsi veriko anjafariZes miuZRvna). CvenTvis, es mov-
lena sainteresoa ufro socialuri mdgomareobis kuTxiT,
romelic aisaxa xelovnebaSi da maT Soris simon Ciqovanis
leqsebis garkveul ciklSi „orkestruli leqsaloba“. es aris
mniSvnelovani saerTaSoriso kulturul procesebSi Car-
Tulobis da poetis SemoqmedebiTi ganviTarebis erTi etapis
saCveneblad.
damowmebani:
291
salome lomouri
292
mkvidrdeba qarTul poeziaSi“ (barbaqaZe 2014: 170). aqve unda
vTqvaT, rom meoce saukuneSi sazomis aRorZineba galaktio-
nis saxels ukavSirdeba.
simon Ciqovanis poeziaSi aTmarcvliani sazomi 4/4/2 sak-
maod bevr leqsSi gvxvdeba, calkec da sxva sazomebTan er-
Tadac. gansakuTrebiT xSirad gvaqvs heterosilabizmis dros
Tormetmarcvlian – 4/4/4-Tan monacvleobiT. poeti am for-
mas iyenebs „qarTlis saRamoebis“ cxra leqsSi, xolo 4/4/2-iT
aris dawerili aTi izosilaburi leqsi poemaSi „simRera
daviT guramiSvilze“. Ciqovanis poeziaSi aseve gvxvdeba
443/442, 44/442, 26/442/424/442, 442/333 variaciebi.
„am sazoms [4/4/2-s] poetebi ZiriTadad maSin iyeneben, ro-
desac mimarTvis forma, wodebiT brunvaSi dasmuli saxeli
unda gamohyon sagangebod an Zalian faqizi grZnobis, xsovnis
gaRviZebas cdiloben. es ori niSani: melodiuroba da mimar-
Tvis subieqtis arseboba 442-is aucilebel pirobad igu-
lisxmeba“ (barbaqaZe 2014: 176). simon Ciqovanis am sazomiT
Sesrulebuli leqsebi pirvel pirobas icavs, xolo meores
rac Seexeba, marTalia, umetesad pirdapiri adresati ar
gvyavs, magram aSkaraa naratiuli intonacia, TiTqos poeti
raRacas gviyveba. xSirad monaTxrobi saqarTvelos an Tavad
lirikuli gmiris warsuls Seexeba da naTlad Cans gadmoce-
muli istoriisadmi lirikuli gmiris damokidebuleba. erT-
erTi kargi magaliTia simon Ciqovanis cnobili leqsi –
„qarTveli deda“:
300
amgvar garemoSi Semoqmedi didxans ver gadarCeba da
firosmanic tragikul xvedrs iziarebs – „Sen Tbilisis
fskerze CaiRupe/ da tiloze STagoneba dagrCa“. 4 4 2 / 4 4 4
monacvleobiT aris heterosilaburi metriT dawerili „lo-
dini vsesviatskoeSi“ (poemidan – „daviT guramiSvili“), ro-
melic yuradRebas, sazomis garda, gameorebebiTac iqcevs:
damowmebani:
302
nino malutaSvili
gaizarde, mare,
damiZaxe dedi,
ojaxs moexmare
komkavSirSi Sedi.
(Ciqovani 1950:145)
305
struqturuli TvalsazrisiT, simon Ciqovanis „svanuri
iavnana“, rogorc ukve ganvixileT, mniSvnelovnad gans-
xvavdeba qarTuli tradiciuli akvnis simRerebisgan, magram
garkveul kavSirs avlens svanur leqsTan, mis struqturas-
Tan. „svanuri poeziis arqauloba eWvs ar iwvevs. es arqauloba
gamoixateba rogorc uriTmobiTa da leqsis astrofuli age-
bulebiT, aseve ideur-Sinaarsobrivi gaazrebiTa da mTeli
mxatvrul-gamomsaxvelobiTi saSualebebiT“ (werediani 1969:
298)
vfiqrobT, simon Ciqovanis leqsis amgvari gansxvaveba ga-
napiroba im istoriulma konteqstma, romelSic igi Seiqmna.
teqstSi SeiniSneba futuristuli midgoma, ganwyoba, xasi-
aTi... cxadia, es ar aris klasikuri futuristuli teqsti,
magram igi xasiaTdeba tradiciebis uaryofiT, disharomo-
niiT, xerxebisa da formis specifikurobiT, rac ara mxolod
am konkretuli leqsis, aramed mTeli epoqis maxasiaTebeila.
futurizmi swored is formalisturi mimdinareobaa, ro-
melic uaryofda realizms, mTel tradiciul xelovnebas,
Tavisi xerxebiTa da formalur-Sinaarsobrivi aspeqtebiT,
gulisxmobda axali, TanamedroveobisTvis Sesaferisi stil-
is Seqmnas. avangardistul mimdinareobebs Soris xasiaTdeba
yvelaze mkveTri radikalizmiT. „Cven gvsurs gavanadguroT
muzeumebi, biblioTekebi da yvelanairi akademiebi , gvsurs
brZola moralizmis, feminizmisa da yovelnairi oportunis-
tuli Tu utilitaruli simxdalis winaaRmdeg“ (marineti
1909).pirvel futuristul manifestSi vxedavT moZraobas
warsulis uarsayofad,gancdisa da gamoxatvis Tanadroulo-
bas, stuqturuli TvalsazrisiT ki, sintaqsis uaryofasa da
punqtuaciis rRvevas.
swored „futuristuli filosofiis“ gavleniT SeiZleba
aixsnas simon Ciqovanis leqssa da tradiciul folklorul
akvnis simRerebs Soris amgvari gansxvaveba. rRvevis paTosiT
„gajerebuli“ Taoba da misi msoflmxedveloba gansxvavdeba
gasuli epoqebisgan. cxadia, istoriuli konteqsti udides
gavlenas axdens literaturaze da, zogadad, xelovnebaze.
306
didwilad swored istoriuli realobiTaa ganpirobebuli
literaturuli procesi.
„30-iani wlebidan gaCnda antimusikalizmis niSnebi. ufro
adre mas avlendnen t.tabiZe, s. Ciqovani ... es iyo TviTi-
Zulebis nayofi. maT leqsebs aklda akustikuri srulyofa“
(sigua 1976: 52). simon Ciqovanma smeniTi sizuste Caanacvla
sxva komponentebiT da sakuTari poeturi SesaZleblobebi
epoqis moTxovnebs moargo.
folkloruli Semoqmedeba da iavnana, rogorc folklo-
ris erT-erTi umniSvnelovanesi komponenti, udides kav-
SirSia erovnul tradiciebTan da swored am tipis teqstis
dekonstruirebuli versia warmoaCens yvelaze mZafrad
tradiciebTan dapirispirebas da maT uaryofas, rogorc fu-
turistuli mimdinareobis erT-erT umTavres mizans. „fu-
turistebi upirvelesad klasikur esTetikasa da morals
daupirispirdnen“ (lomiZe 2016: 308). futuristuli proeqti
gulisxmobda axali adamianis Seqmnas, axali cxovrebis da-
sawyiss, rac, umTavresad, warsulis xelovnebis dasasruliTa
da axali xelovnebis dawyebiT unda gamoxatuliyo. „futu-
ristebi cdilobdnen iseTive gadatrialeba moexdinaT qar-
Tul poeziaSi, rogoric oqtombris revoluciam moaxdina
socialur sferoSi. es mcdeloba ufro deklarirebuli xasi-
aTisa iyo da miuxedavad mtkicebisa – „CvenTvis yvelaze didi
sityva aris oqtomberio“ – es litoni sityvebi iZulebiTi
xarki gaxldaT, radgan maTi umTavresi mizani da Rirsebac
qarTuli sityvis,misi JReradobis SesaZleblobaTa gamov-
lena da formalisturi Ziebani iyo“ (avaliani 2016: 330).
sagulisxmoa, rom iavnana im tipis teqstia, romelsac ada-
miani erTi realobidan meoreSi gadahyavs, vfiqrobT, Sem-
TxveviTi ar unda iyos avtoriseuli saTqmelis gamoxatva
swored am formiT; rogorc zRapris universaluri Sesavali
– „iyo da ara iyo ra“ – erTgvari formulaa erTi realobidan
meoreSi gadsasvlelad, SeiZleba, iavnanac miviCnioT amgvar
simbolod. futuristebis ZiriTadi mizanic xom mocemuli
realobis uaryofa da axali realobis Seqmna iyo.
307
rogorc zemoT aRvniSneT, Ciqovanis „svanur iavnanaSi“
vxvdebiT erT mniSvnelovan detals, rac aseve istoriuli
konteqstiT SeiZleba aixsnas („gaizarede, mare, damiZaxe dedi,
ojaxs moexmare, komkavSirSi Sedi“).
leqsi dawerilia 1929 wlis Semodgomaze. 1921 wlidan
saqarTveloSi myardeba kominusituri reJimi, iwyeba Sejaxe-
ba azrovnebasa da reprezentatul garemos Soris, xelovane-
bi iZulebulebulni arian arCevani gaakeTon azris Tavisu-
flebasa da ideologiis morCilebas Soris. leninis TqmiT,
kultura, xelovneba unda gadaqceuliyo proletaruli saq-
mis nawilad, unda gamoexata am klasis interesebi. sabWoTa
ideologiis mixedviT, xelovnebis sferos warmomadgenlebi
iZulebuli iyvnen xalxSi daem-kvirdebinaT proletaruli
revluciisadmi erTguleba, partiisa da saxelmwifos uze-
naesobis gancda. sabWoTa xe-lisfuflebis arsebobis ganmav-
lobaSi, gansakuTrebiT, 30-50-ian wlebSi, qveyanaSi SiSis at-
mosfero gabatonda.
erTi mxriv, striqoni, romelsac Ciqovanis „svanur iavna-
naSi“ „gaizarde, mare, komkavSirSi Sedi“) vxvdebiT, SeiZleba
ganpirobebuli iyos, swored amgvari zewoliT. meore mxriv,
ki SeiZleba es recefcirdes, rogorc ironia sabWoTa mmarT-
velobisadmi, es iyo erTaderTi adekvaturi reaqcia dauZ-
leveli ideologiuri zewolisa da Seucvleli realobis
fonze, radganac faqti obieqturad arsebobda, misi racio-
naluri aRqma SesaZlebeli iyo, samagierod, SeuZlebeli iyo
raime cvlilebis ganxorcieleba. garda amisa,simon Ciqovani
im mimdinareobis warmomadgeneli iyo, romelic uaryofda
yovelgvar normirebul formebs, modelebsa da zewolas,
Sesabamisad,metad logikuria, Tuki aRniSnul detals gan-
vsazRvravT, rogorc epoqis zogadi maxasiaTeblebiTa da so-
cialuri konteqstiT ganpirobebul ironias.
308
damowmebani:
309
Sarlota kvantaliani
313
didi poetis Tviseba ari
grZnobas sifrTxiliT gauRos kari,
Tu gaJRenTili ar aris qnari,
ar SeaSfoTos mTvlemare lari.
(`iWvi~)
damowmebani:
315
MEMORIA
zeinab saria
317
aRniSnavda, rom is da misi kolegebi dResac giorgi wereTlis
principebs emyarebodnen: upirvelesad iyvnen qarTvelolo-
gebi da mxolod amis Semdeg – aRmosavleTmcodneni.
deputatobis periods mudam amaRlebul registrSi ix-
senebda. miuxedavad sirTuleebisa, es droeba misTvis ukv-
davyofili iyo umniSvnelovanesi movleniT, saqarTvelos da-
moukideblobis aRdgenis aqtze xelmoweriT.
yuradsaRebia misi mosazreba sazogadoebis pasuxismge-
blobis gancdaze. Tu ram fuWdeba an gvaklia, amaze pasuxis-
mgebelni Cvena varTo, ityoda xolme. sazogadoebaze, misi
azriT, unda visaubroT mravlobiTi ricxvis pirvel pirSi
– „Cven!“ „sazogadoeba dRemde mxolod erT socialur dakve-
Tas aZlevs politikosebs: gadaagde dRevandeli xelisuf-
leba! sxva dakveTa ar gamigia. xelisufleba icvleba erT
dReSi, es erTdRiani amocanaa da Semdeg 5 weli araferi keT-
deba. sxva SekveTa ar iyo. is pirnaTlad Sesrulda“ (https://www.
youtube.com/watch?v=_ntXZEMPwXEeka talaxaZis reportaJi).
batoni apolon silagaZe subieqturi vnebebiT aRZrul indi-
vidTa spontanur gaerTianebas rodi miiCnevda sazogadoe-
bad, aramed maRali RirebulebebiT SekavSirebul adamianTa
erTobas.
mniSvnelovania misi dakvirvebebi qarTuli leqsis kvle-
vis saqmeSi, erovnuli leqswyobis TaviseburebaTa dadgenaSi.
ar iyo erTsulovneba am sakiTxebSi. qarTuli leqsis
silaburobis Teorias mxars uWerdnen: mamuka baraTaSvili,
daviT reqtori, Teimuraz bagrationi, platon ioseliani,
mari brose, daviT CubinaSvili, iona meunargia, grigol
yifSiZe, niko mari, silovan xundaZe, grigol robaqiZe, pav-
le ingoroyva, akaki xinTibiZe... erovnuli versifikaciss
bunebas sxvagvarad xedavdnen silabur-tonurobis Teoriis
mxardamWerni: evgeni bolxovitinovi, kote dodaSvili,
ioseb yifSiZe, sergi gorgaZe, akaki gawerelia, panteleimon
beraZe, roland beriZe...
sainteresoa apolon silagaZis mosazreba. misi Tval-
TaxedviT, qarTuli leqsi SeiZleba arc erT cnobil siste-
mas ar ganekuTvnebodes. igi, iqneb, arc silaburia da arc
318
silabur-tonuri, arc metruli da tonuri. safiqrebelia,
rom is originaluri bunebisaa da oTxi sistemidan arc erTis
CarCoebSi zustad ver Tavsdeba, amitomac misi bunebis kvle-
va kvlavac unda gagrZeldes. miT ufro, rom akaki xinTibiZe,
romelic icavda Cveni leqsis silaburobis Teorias, xedavda,
rom aqcenturi enebis eqspansiis Sedegad qarTul leqss si-
labur-tonurobis niSnebic etyoba (magaliTad, guramiSvi-
lis, XX saukunis avtorTa leqsebi).
gansakuTrebiT sainteresoa apolon silagaZis bolo naS-
romi „megruli leqsi“. avtori iziarebs i. yifSiZis mosaz-
rebas Semdeg sakiTxTan dakavSirebiT: saleqso striqonSi
marcvalTraodenobis SesanarCuneblad megrul leqsSi gamo-
yenebulia sityvis boloSi xmovnis mokveca, sityvis SuaSi
xmovnis amoReba an misi gardaqmna umarcvlo naxevarxmovnad,
xmovnis Camateba SuaSi, damateba sityvis boloSi.
apolon silagaZem megruli leqsi ganixila, rogorc
versifikaciuli sistema da gansazRvra misi adgili saer-
ToqarTuli leqsTwyobis SigniT. mkvlevris azriT, megruli
leqsis Seswavla „warmoadgens nawils iseTi fundamenturi
kvlevisa, rogoricaa qarTveluri protosistemis dadgena~.
mniSvnelovania is faqtic, ra delikaturad cdilobs
mkvlevari qarTveluri enebis arsebobis Cvens droebaSi didi
kamaTis sagnad qceuli problemis Cacxrobas. bolo meoTxe-
di saukunea, rac es sakiTxi feTqebad raobad iqca. gamoikveTa
gogolaZiseuli xazi – megruli, lazuri da svanuri enebia;
futkaraZiseuli xazi – megruli, lazuri da svanuri dialeq-
tebia. apolon silagaZe mecnieruli keTilsindisierebiT xe-
davs, rom dasaxelebuli qarTveluri enebi sworedac enebia
da ara dialeqtebi, magram mavanTa politikuri SiSebis gamo
gamocxadebulia dialeqtebad. yuradsaRebia is faqtic, rom
monografia „megruli leqsi“ dawerilia 2012 wels. am dros
jer kidev ar aris miRebuli kanoni „saxelmwifo enis Sesaxeb“.
es cota mogvianebiT, 2015 wels, moxda. „saxelmwifo enis Se-
saxeb“ kanonis me-4 muxlis me-3 punqtis Tanaxmad, „saxelmwifo
mudmivad zrunavs qarTvelur enaTa da kiloTa SenarCuneba-
319
sa da Seswavlaze, rogorc saxelmwifo enis sicocxlisuna-
rianobis umniSvnelovanes pirobaze~.
sanam cneba „qarTveluri enebi“ ar iyo dafiqsirebuli ka-
nonSi, apolon silagaZem moZebna Sualeduri umtkivneulo
xazi polemikaSi da obieqturi viTareba rom SeenarCunebi-
na, auara ra gverdi maxasiaTebels „ena“, uwoda „ganStoeba“:
„Cveni sinamdvilis SemTxvevaSi, megruli, lazuri da svanuri,
romelTac (gansxvavebiT dialeqtebisagan) saerTo qarTulis
Stoebi SeiZleba ewodos“, magram monografia `metruli le-
qsis~ imave gverdze Cans, rom bolomde ver icavs mecnieris
am mosazrebas da ase agrZelebs: „am SemTxvevaSi gvaqvs erTi
opozicia – qarTuli saliteraturo ena, megruli/lazuri/
svanuri dialeqtebi“.
ganixilavs ra megrul poezias folklorul warmonaqmnad,
a. silagaZe ver xedavs daniel fifiadan dawyebuli Taname-
drove megrulenovani poeziis literaturul (e. i. individu-
alur) aspeqts. maSin jer kidev ar iyo gamocemuli megruli
poeziis anTologia (proeqtis avtori guri otobaia, Tb., 2016
w.). apolon silagaZe icnobs a. cagarlis, i. yifSiZis, a. San-
iZis, k. samuSias, t. gudavas, ap. canavas gamocemebs, magram ar
icnobs daniel fifias, alio qobalias, ramaz kupravas, laSa
gaxarias, giorgi siWinavas, guri otobaias, sergo wurwumias,
zaal jalaRonias, giga qavTaraZisa da sxvaTa poezias.
igi, rogorc iTqva, gaxldaT saqarTvelos uzenaesi sabWos
pirveli mowvevis deputati, imyofeboda xelisuflebis umaR-
les organoSi da eweoda sakanonmdeblo saqmianobas; 1998-2004
wlebSi – saqarTvelos sagangebo da sruluflebiani elCi
egviptis arabTa respublikaSi, siriis arabTa respublikaSi,
libanis respublikasa da iordaniis haSimiTur samefoSi.
misi mecnieruli interesebis sfero moicavda arabisti-
kasa da qarTvelologias. 150-ze meti samecniero Sroma aRi-
nusxeba am adamianis saxeliT.
2017 wlis 25 ivliss, 75 wlisa gardaicvala saxelovani
mecnieri.
darCa samecniero da publicisturi naSromebi, arabuli
poeziis Targmanebi, romlebic agrZeleben avtoris sulis-
mier arsebobas.
320
apolon silagaZis gaxseneba
322
sarCevi
paolo iaSvili
eqspromti
(qarTvel futuristebs).......................................................................5
valerian gafrindaSvili
dagvianebuli soneti
simon Ciqovans...........................................................................................5
murman lebaniZe
simon Ciqovanis xsovnas.........................................................................6
SoTa niSnianiZe
simon Ciqovans...........................................................................................8
arCil sulakauri
Cemi Rrubeli
(simon Ciqovanis gaxseneba)...................................................................9
daviT werediani
variaciebi
simon Ciqovanis Temaze: cira.............................................................10
Sarlota kvantaliani
marika da simoni
(trioleti)................................................................................................11
vaxuSti kotetiSvili
nagubari cremli....................................................................................12
valerian gafrindaSvili
simon Ciqovanis Semoqmedebisadmi miZRvnil
diskusiaze warmoTqmuli sityvidan..............................................15
323
ana kalandaZe
* * * keTilmosagonar dReTagan... ..................................................17
guram asaTiani
`rogorc vazis Wigo mwifobis TveSi~.............................................18
gaga lomiZe
simon Ciqovani..........................................................................................20
emzar kvitaiSvili
simon Ciqovani
(literaturuli portreti)..............................................................33
manana yifiani
simon Ciqovanis poeturi gza.............................................................92
Tamar barbaqaZe
simon Ciqovanis leqsis
ritmul-intonaciuri Taviseburebani........................................128
levan bregaZe
elegiuri distiqi qarTulad..........................................................141
nino gogiaSvili
futurizmi, rogorc „saSiSi naxtomi“
simon Ciqovanis poetur diskursSi...............................................156
qeTevanenuqiZe
simon Ciqovanis ciklis,
„simRera daviT guramiSvilze~,
struqturuli analizi......................................................................164
Tamar lomiZe
sosiuris anagramaTa Teoria da
enobrivi eqsperimentebi futuristul poeziaSi....................171
324
irine maniJaSvili
ferweruli saxeebi
simon Ciqovanis lirikaSi..................................................................176
murad mTvareliZe
simon Ciqovani poeziis arsisa da
SemoqmedebiTi procesis Sesaxeb....................................................190
zeinab saria
simon Ciqovanis „cira“ da
futuristuli markerebi..................................................................198
luara sordia
simon Ciqovanis saxismetyvelebisa da
msoflmxedvelobis ori aspeqti....................................................210
linda cicqiSvili
`nivTi~, rogorc mxatvruli saxe
simon Ciqovanis SemoqmedebaSi........................................................225
zoia cxadaia
sikvdil-sicocxlis aspeqtebi
simon Ciqovanis omisdroindel liirkaSi...................................237
Tamarela woworia
simon Ciqovanis „ cira“ – analizi..................................................249
maia jaliaSvili
H2SO4 – simon Ciqovani da futuristebis
antiesTetikuri platforma...........................................................259
marika jiqia
Turquli saleqso forma – yoSma –
galaktionis SemoqmedebaSi.............................................................269
325
***
nunu balavaZe
simon Ciqovani – nikoloz baraTaSvilis
`STamomavali“ – Sinaarssa da formaSi
gamoxatuli valdebuleba................................................................275
cira komaxiZe
futurizmisa da dadaizmis
ganviTareba saqarTveloSi
simon Ciqovani – „cira“......................................................................280
salome lomouri
aTmarcvliani (4/4/2) sazomi
simon Ciqovanis poeziaSi...................................................................292
nino malutaSvili
simon Ciqovanis „svanuri iavnana“...................................................303
Sarlota kvantaliani
simon Ciqovanis satrfialo lirikis
versifikaciuli Taviseburebani...................................................310
MEMORIA
zeinab saria
sanTeliviT adamiani wavida.............................................................316
326