Location via proxy:   [ UP ]  
[Report a bug]   [Manage cookies]                
0% found this document useful (0 votes)
35 views91 pages

Da Vanteb Santels-1

Download as pdf or txt
Download as pdf or txt
Download as pdf or txt
You are on page 1/ 91

vaxtang WankotaZe

   


   
  


...da
vanTeb
sanTels

(mdumare kohorta)

Tbilisi
2007
winasityvaoba
mniSvnelovani datvirTvis matarebelia sityva
`wuTisofeli~. igi migvaniSnebs, erTis mxriv masze,
wigni gamoica awgardacvlilTa ojaxebis rom aseTuise xanmoklea Cveni yofa da meores mxriv
wevrebisa da avtoris erToblivi ZalisxmeviT. ki imaze, rom rac CvenSi da Cvens garSemo xdeba _
yvelaferi wuTebiT aTvlas eqvemdebareba. da raki
es asea, aRvniSnav, rom gorSi gavatare cxovrebis
avtori madlobas uxdis zurab dabrundaS- yvelaze saintereso periodi dRemde, rac 26 mil-
vils da beglar nozaZes mniSvnelovani mxardaWer- ioni wuTis gaelvebas udris.
isa da daxmarebisaTvis. 1957 wlis zafxulis erT cxel dRes pirvelad
davadgi fexi goris miwas. maSin 24 wlis viyavi da
dResac ver amixsnia, Tu rogor moxda, rom gori
avtori mzadaa, ojaxis wevrebisa da axlo- adre ar mqonda nanaxi. mikvirda, ratom vercerTxel
bel-naTesavebis survilis SemTxvevaSi, wignis me- ver movxvdi im eqskursantTa jgufebSi, romlebic,
2 da me-3 nawilebSi Seitanos monacemebi Tandar- rogorc skolidan, ise universitetidan ramden-
Tuli (wignis bolos) siis Sesabamisad. jerme iyvnen gorSi.
(7-81-81, 893 62-17-56) asea Tu ise, Tbilisis rkinigzis sadgurSi Cavjeqi
matarebelSi, romelic (rogorc miTxres) orsaa-
TnaxevarSi iqneboda gorSi (rogorc axalgazrda
specialisti, samuSaod gamanawiles axladgaxsnil
kvleviT-samecniero institutSi). ar vici, SemTxvevi-
Tobaa, Tu bediswera _ mamaCemsac es gza gauvlia,
roca universitetis damTavrebis Semdeg, rogorc
metyeve-inJineri, samuSaod gaunawilebiaT goris sa-
tyeo meurneobis sistemaSi, 1929 wels.
matarebeli daiZra da CaviZire fiqrebSi: netav ro-
gori qalaqia gori? rogori xalxi cxovrobs? vin
redaqtori a. biZinaSvili gamiwevs megobrobas? samuSao ra siZnelis iqneba?
mxatvari n. JoJuaSvili ramdeni meqneba xelfasi? sad vicxovreb? Dda a. S.
daxarbebuli TvalebiT vkiTxulob da vcdilob
davimaxsovro Sualeduri sadgurebisa da baqnebis
saxelwodebebi. vagoni gadatenilia kalaTebiT,

3
yuTebiT, vedrebiT, CanTebiT... matarebeli xSirad ocneba SemeZlo umuSevar axalgazrda inJiners.
Cerdeba da aris erTi Casvla-amosvla da gniasi, hoda. gavyevi xalxis nakads `Zveli xidisken~ (maSin
futkris skaSi mgonia Tavi. jer kidev ar iyo e. w. `axali xidi~).
sadgurebis, CemTvis ucnobi da imavdroulad uc- mivyvebodi xalxs da kvlav momeZala fiqri; mrava-
nauradmJReradi saxelwodebebi raRac mokrZalebas li kiTxva Txoulobs pasuxs: rogorebi arian gore-
da Sinagan dainteresebas iwvevda. saqarTvelos is- lebi? ra uyvarT da ra ara? ra tradiciebiT da zne-
toriidan zogi ram vicodi goris Sesaxeb, magram ma- CveulebebiT gamoirCevian? rogori mezobloba da
Sin ver warmovidgendi, Tu rarig saintereso kuTxe- megobroba ician? rogori purmarili da Tamadoba
Si mimzadebda cxovrebis didi nawilis gatarebas ician? mRerian Tu ara sufrasTan? xelgaSlilebi
bediswera. ra vicodi, rom win meloda: goris cixe arian Tu momWirneni? visiT amayoben da rogor kacs
da gorijvari, yinwvisi da danaxvisi, ruisi da urb- ver itanen? rogori biWebi moswonT gogonebs? da a. S.
nisi, ufliscixe da stalinis saxlmuzeumi, atenis mokled, mivyvebi xalxis nakads CemTvis ucnobi
sioni da vin moTvlis kidev ra da ramdeni... magram qalaqisaken da rac ufro vuaxlovdebi, miT ufro
jer matareblidan unda Cavide da gavyve xalxis vnerviulob da erTianad daZabuli var _ mimiRebs
nakads qalaqis centrisken. gori?!
esec goris sadguri. matareblidan Camovedi Tu xids gadavcdi da erT swor da grZel quCas (le-
ara, maSinve SevamCnie ioseb stalinis didi suraTi. ninis, axlandel samefo quCas) gavuyevi. dro iyo
Tvali gameqca saaTis isrebisaken, iyo 12 saaTi da vinmesTvis mekiTxa, Tu rogor unda mivsuliyavi mo-
15 wuTi, 1957 wlis 25 ivnisi. Sevxede ciferblats mavali samsaxuris Senobamde. Semxvedrad momavali,
da davafiqsire Cemi cxovrebis axali etapis da- inteligenturi garegnobis mamakaci SevniSne da
sawyisi, axali etapisa, axal garemoSi.... SevaCere mobodiSebiT. es gaxldaT pirveli kaci,
aRsaniSnavia isic, rom iyo samSabaTi dRe, anu romelsac gavesaubre goris miwaze fexis dadgmis
Cemi dabadebis dRe (da ara dabadebis Tve da ricxvi. Semdeg. movlenebs gavaswreb da vityvi, Zalian ga-
ratomRac damkvidrda rom dabadebis dRes veZaxiT mimarTla pirvelnacnobobam. kargi Tvali gamayola
dabadebis Tves da ricxvs?!). karg niSnad meCvena es maSin jer kidev ucnobma mixeil lacabiZem (Cven mo-
faqti, TiTqos meored unda davbadebuliyavi, am- mavalSi axlo da Zalian kargi urTierToba gvqon-
jerad ukve gorSi. da. damekveba didebuli kacis Sexvedra momavali
aCeCil-daCeCili tanisamosi Seviswore da Rrmad cxovrebiseuli bataliebis win). yuradRebiT SemaT-
CavisunTqe; Cems filtvebSi pirvelad SeaRwia qa- valiera, Semotrialda da xeliT mimaniSna: `kremls
rTlis surnelebiT gaJRenTilma haerma da Zala rom gascdebi iqve ariso~. eriha!.. gavifiqre CemTvis;
Semmata. albaT SemamCnia kaxeloba da gaxumreba moisurva-
maSin arc troleibusi moZraobda da arc e. w. meTqi. gavagrZele gza da axla erTi ymawvili Seva-
`marSrutkebi~ dahqrodnen TavawyvetiT. arc taqsze Cere. manac ase mipasuxa: am quCis boloSi marjvniv

4 5
Seuxvie da kremlTan rom mixval, iqve dainaxav sa- tralur univermaRSi gitara 5 maneTi Rirda).
survel Senobaso. male Semiyvares gorelebma da mec didi pativis-
axla ki cudad aris saqme... ra kremli, ris krem- cemiT viyavi maTdami gamsWvaluli, Tumca iyvnen
li?! gamigia moskovis, praRis, magram nuTu gorSic iseTebic, romlebic `Camosuls~ meZaxdnen da ise,
aris kremli?! xasiaTi wamixda; momeCvena, TiTqos rom am sityvaSi raRacnairi qiliki, niSnismogeba,
gorelebma piri Sekres da Cemi gamasxaraveba moin- Tu SeuTavsebadoba igrZnoboda. mwyinda, magram viT-
domes (gvian gavige, rom axlandeli kavSirgabmulo- mendi. viTmendi, radgan mimaCnda, rom mkrexelobis
bis Senobis gverdiT mdebare sacxovrebel binas, tolfasia, roca saqarTveloSi macxovrebel qarT-
sadac cxovrobdnen maRali rangis partiuli da vel kacs `Camosuls~ uwodeb da isic raRac Rvar-
sameurneo moRvaweebi, gorelebi marTlac kremlad ZliT Tu zizRiT. 15-20 wlis Semdegac msmenia es
moixseniebdnen). fxizlad unda viyo, vfiqrob da sityva, Cemi misamarTiT, magram ukve raRacnairad
vagrZeleb gzas. male mivadeqi kvleviT-samecniero Serbilebulad da SedarebiT iSviaTad, Tanac nak-
institutis brwyinvale Senobas (axlandeli gamgeo- lebi siborotiT da SeiZleba iTqvas, naklebi Seu-
ba da samxareo administracia). TavsebadobiT. es ukve mcire, magram mainc warmateba
samsaxurSi mimiRes; sacxovreblad sastumro `qa- iyo. ai, didi xnis Semdeg ki, Tu vinme Cems mimarT
rTlis~ meore sarTulze ganmaweses da daiwyo is, sityva `Camosuls~ ixmarda, ukve vgrZnobdi, rogori
rac daiwyo da grZeldeba dRemde _ friad Sinaar- siTboTi da siyvaruliT ambobdnen amas _ gamosWvio-
siani da mravalferovani ormocdaaaTi weli. maSin da keTilganwyoba, mofereba da pativiscema. es ukve
ver warmovidgendi, rom gorSi Sevqmnidi ojaxs (bev- gamarjveba iyo, risTvisac madlobas movaxseneb Cem
rjer movindome TelavSi gadasvla, magram ratom- yvela gorel axlobels da nacnobs. davrwmundi,
Rac ver moxerxda. arada obladdarCenili patara rom gorelebma mimiRes, damafases da Semiyvares.
da-Zma Cems mzrunvelobas da patronobas eloda), yovelive amas ki TiTqmis naxevari saukune dasWir-
aqve SemeZineboda ori vaJkaci, davicavdi diserta- da.
cias, Sevxvdebodi da vizeimebdi `vercxlis qor- aqve minda aRvniSno, rom pirvel wlebSi gansa-
wils~ (`oqrosic~ male miwevs), SemeZineboda ori kuTrebiT gamiWirda SeCveva or ramesTan: gorul
SviliSvili da SvilTaSvili, gamovcemdi wignebs kilokavTan, (`viyidei~, `besoi~ da a. S.) da gorul
da a. S. RvinosTan. kaxur Rvinoze gazrdils, qarTlis Rvi-
sami weliwadis ganmavlobaSi (sanam ojaxs Sevqm- no mimaCnda raRac ufro msubuq da Txel konsis-
nidi) gitara meWira xelSi da Cems gorel mego- tenciad, magram adamiani yvelafers eCveva da mec
brebTan erTad dakvriTa da simRer-simReriT maqvs SeveCvie. ise gavuSinaurdi `atenurs~, `Tavkvers~ da
Semovlili mTeli goris raioni. gitaras maspinZ- `gorul mwvanes~, rom axla ukve kaxur Rvinos ve-
lis ojaxSi vtovebdi, raTa ganmeorebiTi stumrobis Rar vsvam, raRacnairad sqeli da enismwklartavi
SemTxvevaSi ar vyofiliyaviT ugitarod (goris cen- meCveneba.

6 7
bedma gamiRimao, rom ityvis kaci, swored Cemze da vuTmendi...
iTqmis. ormocdaaTi wlis ganmavlobaSi samsaxure- didi gzaa gavlili... SeuCerebel Wapanwyveta-
brivi Tu piradi saqmianobisas aTasobiT adamianTan Si adamianebi makldebodnen da mematebodnen, mam-
mqonda urTierToba, romelTa absoluturi umrav- wuxrebdnen da maxarebdnen, mirCevdnen da makval-
lesoba gamoirCeoda ganswavlulobiT, erTgule- ianebdnen.... Seuferxeblad trialebda cxovrebis
biT, stumarTmoyvareobiT, raindobiT, patiosnebiT borbali; WaRaras WaRara emateboda da naoWs-
da mecnierebis, kulturis, xelovnebisa da sportis naoWi....
siyvaruliT. aki Cemi pirveli Semxvedri goreli dRes Znelia detalurad gavixseno, Tu vin ro-
(mixeil lacabiZe) Tavad gaxldaT yvela am keTil- dis, rogor da ra viTarebaSi: momca keTili sa-
Sobil niSan-TvisebaTa matarebeli da mqadagebeli. lami, amomidga mxarSi Wirsa da lxinSi, ar daiSura
mas Semdeg `bevrma wyalma Caiara~. izrdeboda da rCeva-darigeba, Semiswora simRera, amimaRla klasi
icvleboda gori. vizrdebodi da vicvlebodi mec. Wadrakis TamaSSi, Semiqo Tu damiwuna Tamadoba,
maxsovs, gorSi damkvidrebidan daaxloebiT 30 wlis gaiziara sportuli miRwevebis sixaruli Tu waru-
Semdeg, erTma mSvenierma gogonam quCaSi `Zia~ miwo- mateblobiT mogvrili sevda, momiloca dabadebis
da. mewyina, magram rodesac saxlSi misulma sarkeSi dRe, gverdSi medga Svilebis qorwilebSi, gza dami-
Cavixede _ davmSviddi, dros Tavisi miaqvs. ufro loca da gamikvala mecnierebaSi, Semayvara poezia,
metic, am SemTxvevidan 10-12 wlis Semdeg, isev quCaSi misayvedura aCqarebuli da moufiqrebeli qmedebi-
da isev gogonebma, mokrZalebiT da odnavSesamCnevi saTvis, momca sanimuSo magaliTi sicocxlis, si-
moferebiT `papa~ miwodes da aRaraferi mwyenia _ yvarulis, raindobisa da samSoblosaTvis Tavgan-
faqti jiuti ram aris! axla ukve didi papac var wirvis da a. S. yvelafers rogor CamoTvlis kaci?!
da rogorRac dasanania, rom aseTi mimarTva, Cveu- aTasobiT Tanmdevi atributi axlavs cxovrebas,
lebriv, yoveldRiur cxovrebaSi ar aris danergi- magram yvelaze mTavari da mniSvnelovani mainc
li. adamianebs Soris urTierTobis xarisxia yofa-
Cemi cxovrebis `gorulma~, 50 wlianma periodma cxovrebis wesis, zneobrivi simarTlisa YTu rain-
ganuwyvetliv swavlasa da SromaSi gaiara. bevrjer duli suliskveTebis formirebis saqmeSi.
mivaRwie warmatebas da dasanani warumateblobac yvelanairi rangis mqone adamiani trialebda Cems
araerTxel mqonia, magram arasdros damiyria farx- garSemo da yvelanairi zneobrivi statusis wreSi
mali da mudam imis mcdelobaSi viyavi, rac SeiZle- momixda yofna da moRvaweoba, magram Cems cxovrebas
ba meti sasargeblo saqme mekeTebina. yovelTvis Tan sdevda keTlganwyobil adamianTa
mamxnevebda is, rom uamravi gamrje da keTili Tanavarskvlavedi _ brwyinvalebiT rom mosavda sa-
adamiani medga mxarSi, bevrsac me vedeqi ZmasaviT: momavlo gzebs.
maswavlidnen da vaswavlidi, mexmarebodnen da vex- adamianebi, romlebsac am patara wignSi warmogid-
marebodi, meferebodnen da veferebodi, miTmendnen genT, ar yofilan pedagogebi dakveTiT. me cxovre-

8 9
bam wilad marguna sxvadasxva etapze maTTan erTad redaqtorisagan
yofna. bunebrivad da Zaldautaneblad vTanamSrom-
lobdiT: saZebns veZebdiT, misaRwevs vaRwevdiT, ga- mqonda pativi redaqtoroba gamewia vaxtang WankotaZis ram-
sakeTebels vakeTebdiT, gasayofs Zmurad viyofdiT, denime wignisaTvis (`mxiaruli riTmebi,~ `bediswera~, `legend-
ebi~, `telepaTiuri Tavgadasavlebi~ da sxva).
asatans vitandiT, erTmaneTs vugebdiT da erTma-
vaxtang WankotaZis nawarmoebebis redaqtireba ar aris rTu-
neTs vavsebdiT... li saqme, piriqiT, sasiamovnoc kia, radgan igi wers ubralo en-
bevri axlobeli da nacnobi myavs dRes gorSi. jer iT, martivad da gasagebad, yovelgvari mikibv-mokibvis gareSe.
kidev maqvs SesaZlebloba da survili, rom maT didi vicnob ra vaxtang WankotaZis Semoqmedebas, SemiZlia aRvniS-
madloba movaxseno ormocdaaTwliani maspinZlobi- no, rom igi sakmaod originaluria nawarmoebis Temisa da Jan-
saTvis da sicocxleSive mivago pativi maT, mudmivi ris SerCevis dros, cdilobs iyos gansxvavebuli sxvebisgan da
yuradRebisa da TanadgomisaTvis. amas aRwevs kidec.
rac Seexeba winamdebare wignSi warmodgenil ada- aviRoT Tundac `mxiaruli riTmebi~. am wignSi Tavmoyrilia
mianebs _ maT ukve piradad veRar gadavuxdi madlo- aTasze meti ortaepiani srtofi, romelsac, rogorc me vici,
bas, veRar Cavexutebi da veRar gavamxneveb adrinde- werda da agrovebda mTeli cxovrebis manZilze (SesaSuri mon-
bulad... Sors wasulan, Tumca, mainc axlos arian, domebaa). anda `telepaTiuri Tavgadasavlebi~. rCeba STabe-
saTiTaod da calcalke wasulebs erTad vxedav da Wdileba, rom aseT wigns nebismieri dawers, radganac yvelas
madlierebiT vidrek muxls maT winaSe yvelaferi gadautania Tavis Tavze is, rac masSi weria, magram aba scade da
mTeli sicocxlis manZilze daafiqsire, rac gangicdia! vaxtang
imisaTvis, rac CemTvis gaakeTes sxvadasxva dros da
WankotaZem es SeZlo.
sxvadasxva viTarebaSi. winamdebare wignic, Cemi azriT, ganekuTvneba originalurTa
isini dRes CemTvis mdumare kohortaa, romelic kategorias; masSi ar aris arc leqsebi (gamonaklisis garda), arc
kvlav ibrZvis, miwaze datovili sikeTis kvaliT, moTxrobebi, arc romanebi da arc poemebi. wignSi Tavmoyrilia
adamianTa keTildReobis, srulyofis da amqveyniur im adamianebis Semoklebuli biografiuli monacemebi, romleb-
codvaTa monaniebisaTvis. mac, pirdapir Tu iribad, iqonies gavlena avtoris cxovrebaze
dae, es mokrZalebuli wigni iyos Cemi didi mad- da romlebic dRes aRar arian Cvens gverdiT.
lierebis gamoxatvis mcdeloba maT mimarT, vinc 24 wlis yofila avtori, roca pirvelad daudgams fexi
bina daido samudamo sasufevelSi. dae, es wigni goris miwaze da es momxdara 1957 wlis 25 ivniss (droc ki aqvs
iyos Cemi mciredi wvlili maTi xsovnis ukvdavyo- dafiqsirebuli _ 12 saaTi da 15 wuTi). samSabaT dRes (daak-
fis saqmeSi. virdiT, ra punqtualobaa). ufro metic, samSabaTi yofila
Tvalwin midganan isini da ase mgonia da meCvene- avtoris dabadebis dRe, diax, dRe (aqac Taviseburia batoni
ba, rom maRlaaweuli CiraRdnebiT kvlav minaTe- vaxtangi. igi Tvlis, rom adamianma Tavis dabadebis dRed unda
ben Cabnelebul da CaxlarTul cxovrebiseul la- miiCnios, aramcTu Tvis esaTuis ricxvi, aramed swored kviris
is dRe, romel dResac daibada). wored rom dabadebis dRes
birinTebs.
dawyebula avtoris meore cxovreba gorSi.
avtori pirveli Semxvedri kacic kargad axsovs baton vaxtangs.

10 11
es yofila awgansvenebuli, uganaTlebulesi da upatiosnesi abulaZe aleqsi (alioSa)
pirovneba, mixeil lacabiZe, romelsac, e.w. Zvel xidTan, miesal-
ma da kvleviT institutis adgilmdebareoba hkiTxa (momavalSi
maT Soris keTilnacnoburi da nayofieri SromiTi urTierTo-
bebi damyarebula).
50 welia gorSi cxovrobs wignis avtori da am xnis gan-
mavlobaSi (nebismieri adamianisaTvis sicocxlis yvelaze sain-
tereso da mniSvnelovani periodi) aTasobiT adamianTan hqonda
urTierToba, rogorc piraduli, ise samsaxurebrivi.
avtori Tvlis da es marTlac asea, rom TiToeulma adamianma
`Tavisi wili~ gavlena iqonia mis cxovrebaze, mis aRzrda-gan-
viTarebaze da Camoyalibebaze, misi msoflmxedvelobisa da ge-
movnebis daxvewaze da a. S. aleqsi abulaZe iyo is kaci, romlisganac Segve-
sxvadasxva profesiisa Tu asakis adamianis cxovrebis gza Zlo gveswavla ganaTlebisaken ltolva, Tavdade-
Caewna avtoris cxovrebis gorul monakveTs. buli Sroma da saqmisadmi erTguleba. amaSi ad-
gzadagza ematebodnen da akldebodnen keTilismsurvelebi,
vilad davrwmundebiT, Tu Tvals gadavavlebT mis
romelTa Sorisac Tavs laRad grZnobda batoni vaxtangi. ram-
biografiul monacemebs.
denime aseuli maTgani dRes aRar aris cocxalTa rigebSi. wignis
abulaZe aleqsi giorgis Ze daibada 1920 wlis 14
avtori cdilobs, erTad Sekribos sxvadasxva dros, sxvadasx-
va asakSi da viTarebaSi imqveynad wasulebi, gonebis TvaliT noembers, goris raionis sofel fxvenisSi. 1937 wels
gadaxedos maTTan gatarebul wlebs da madloba uTxras yvela daamTavra q. cxinvalis I qarTuli saSualo skola.
im sikeTisa da TanadgomisaTvis, rasac igi grZnobda mTeli 50 imave wels swavlis gasagrZeleblad gaemgzavra q.
wlis ganmavlobaSi. saratovSi da swavla ganagrZo sakredito-ekonomi-
wigni `...da vanTeb sanTels~ warmoadgens madlierebis gamox- kur institutSi.
atvis brwyinvale nimuSs (eWvi ar mepareba, rom arc sicocxlis 1939 wlis noemberSi, II kursidan gaiwvies wiTeli
wlebSi moaklebda avtori maT madlobas da pativiscemas) da armiis rigebSi. monawileoba miiRo fineTis omSi,
imavdroulad mokrZalebul samaxsovro saCuqars gardacvlilTa xolo 1941 wlis ivlisidan ibrZoda me-2 msoflio
ojaxebis wevrebisaTvis. momaval Taobebs eqnebaT saSualeba bevri omis dasavleTis frontze, 145-e msroleli diviziis
ram gaigon da iamayon TavianTi uaxloesi winaprebiT. 403-e polkis SemadgenlobaSi, ocmeTauris TanaSem-
erT-erTi Sexvedris dros, batonma vaxtang WankotaZem wis Tanamdebobaze.
miTxra `arc erTi wigni ar gaiyideba, is gardacvlilTa ojaxebs smolenskTan brZolis dros miRebuli mZime Wri-
da biblioTekebs gadaecema~-o. lobis gamo, 1942 wels demobilizebul iqna wiTe-
imedia avtori ar SeCerdeba wignis pirveli nawilis gamoce- li armiis rigebidan, rogorc didi samamulo omis
maze da sxva damwuxrebul ojaxebsac mohgvris mcired, magram II jgufis invalidi. ramdenime Tve imuSava q. sara-
mniSvnelovan adamianur Svebas. tovis 42-e saSualo skolSi samxedro swavlebis
akaki biZinaSvili xelmZRvanelad, xolo Semdeg dabrunda samSobloSi

12 13
meuRlesTan, valentina privalovasTan erTad. 1969 wels aleqsi abulaZe gadahyavT sasoflo
saqarTveloSi dabrunebis Semdeg, muSaoba daiwyo mSeneblobis saministros #3 samSeneblo trestis
q. cxinvalis aRmaskomSi fizkulturisa da sportis mmarTvelad. es tresti mSeneblobebs awarmoebda kas-
komitetis Tavmjdomared (amave ganxriT arCeuli iyo pis, leningoris, cxinvalis, javis, znauris, goris,
komkavSiris saqalaqo komitetis mdivnad, 1944 wels qarelis, xaSuris, borjomis, axalcixis, adigenis,
ki Sevida skkp-s rigebSi). aspinZis, axalqalaqis da bogdanovkis raionebis so-
1945 wels daamTavra Tbilisis iuridiuli sas- flebsa da qalaqebSi. 1969-83 wlebSi am trestma aaS-
wavlebeli da imuSava yofili leningoris raionis ena mravali saxalxo-sameurneo daniSnulebis obi-
prokuroris TanaSemwed da cxinvalisa da znauris eqti.
raionebis saxalxo mosamarTled. 1975 wlidan 10 wlis ganmavlobaSi vologdis
1948 wels ojaxi sacxovreblad gadadis q. gorSi, olqSi saSefo muSaobas axorcielebda #3 trestis
sadac aleqsi abulaZem muSaoba daiwyo bambeulis mudmivmoqmdi samSeneblo matarebeli.
qsovilebis kombinatis mSeneblobaze iuristkon- aleqsi abulaZis damsaxurebiT #3 samSeneblo
sultantad da kadrebis ganyofilebis gamged, xolo tresti sasoflo mSeneblobis saministros sistema-
Semdeg damxmare samrewvelo sawarmoTa ufrosad. Si iTvleboda erTerT mZlavr da mowinave trestad,
samSeneblo sammarTvelos trestad gadakeTebis mravaljer iyo gamarjvebuli da dajildoebuli
Semdeg daniSnes trestis avtosatransporto kanto- sakavSiro gardamavali wiTeli droSebiT da iyo
ris ufrosad, xolo 1959 wlidan #9 samSeneblo aRniSnuli saxalxo meurneobis miRwevaTa sakavSiro
trestis mmarTvelis moadgiled. paralelurad swav- gamofenis sapatio dafaze.
lobda q. moskovis v. kuibiSevis saxelobis samSene- 1954-83 wlebSi aleqsi abulaZe arCeuli iyo saq-k.p.
blo institutSi, dauswrebel ganyofilebaze, ro- goris qalaqis da raionis sabWoebis deputatad.
melic daamTavra 1966 wels. batoni aleqsi dajildoebuli iyo `oqtombris
wyaldidobiT miyenebuli didi ngrevisa da zara- revoluciis~, `samamulo omis I xarisxis~ ordenebiT
lis likvidaciisTvis, q. borjomSi Seiqmna mSene- da 13 sabrZolo da SromiTi miRwevebis medliT.
blobis saministros #12 samSeneblo tresti, xolo 1983 wels aleqsi abulaZe pensiaze gavida, magram
mis mmarTvelad daniSnes aleqsi abulaZe. samcv- Sroma ar Seuwyvetia, ramdenime weli muSaobda saav-
liani muSaobis Sedegad, minimumamde iqna dayvanili tomobilo transportis Sida qarTlis regionalur
wyaldidobebisagan dangreuli borjomis sanapir- sammarTveloSi erT-erTi samsaxuris ufrosad.
oebis aRdgeniTi samuSaoebi, mimdinareobda borjo- aleqsi abulaZes hyavs sami vaJiSvili, maTgan ori
mis wylis Camomsxmeli qarxnis meore rigis mSene- mamis kvals gahyva da mSenebeli inJinrebi arian.
bloba. aRdga dangreuli xidebi, aSenda ori axali gamravlda aleqsi abulaZis ojaxi. mas hyavs 8
kapitaluri xidi mdinare mtkvarze. amasTan erTad SviliSvili da 11 SvilTaSvili.
gegmiurad mimdinareobda saaRmSeneblo samuSaoebi aleqsi abulaZe gardaicvala 2005 wlis 21 ianvars,
axalcixis, adigenis, aspinZis, axalqalaqis da bog- 84 wlis asakSi.
danovkis raionebSi. aleqsi abulaZe im Taobis erT-erTi samagaliTo

14 15
warmomadgeneli iyo, romelmac Tavis zurgiT zida xasiaTis mimoxilvebi araerTxel gamoqveynda q.
me-2 msoflio omis wlebisa da Semdgomi aRmSene- parizSi gamomaval msoflio mevenaxeoba-meRvineobis
blobis urTulesi da umZimesi tvirTi. saerTaSoriso organizaciis biultenebSi.
1937 wels, 17 TanasoflelTan erTad, aleqsi abu- yurZnis masiuri gadamuSavebis procsSi didi
laZis mamas _ giorgi abulaZesac Seexo represiebi mniSvneloba eniWeba sxvadasxva Saqrianobis Semcve-
da gadasaxlebul iqna uzbekeTSi. sasamarTlom cno li yurZnis wvenis fraqciebad dayofas, SemdgomSi
misi udanaSauloba, magram giorgi abulaZe mZime maTi calkeuli, Sesabamisi teqnologiuri reJimisa
avadmyofobis gamo, gadasaxlebaSi gardaicvala. da sxvadasxva markis RvinisaTvis aucilebeli gada-
deda, varvara pataraSvili, sanam Sromisunariani muSavebis ciklis SerCevis mizniT.
iyo, muSaobda fxvenisis kolmeurneobaSi. v. akofaSvilma SeimuSava da ramdenime qarxa-
aleqsi abulaZes hyavda ori Zma _ Salva da naSi warmatebiT danerga nakadSi, yurZnis wvenis
yaflani. Saqrianobis mixedviT fraqciebad dayofis avtoma-
tizirebuli sistema, riTac Seamsubuqa da Seamcira
akofaSvili vaxtangi pirveladi gadamuSavebis qarxnebSi Sromatevadi
samuSaoebi da, rac mTavaria, sagrZnoblad sru-
vaxtang giorgis Ze akofaSvi- lyofili gaxada xarisxiani Rvinomasalebis momza-
li goris samecniero-kvleviTi debis procesi.
institutis im mecnierul eli- swored es sakiTxi gaxldaT vaxtang akofaSvilis
tis warmomadgeneli gaxldaT, sadisertacio naSromis ZiriTadi Tema. 1982 wels
romelmac mniSvnelovani roli vaxtang akofaSvils mieniWa teqnikur mecnierebaTa
Seasrula saqarTvelooSi meRvi- kandidatis samecniero xarisxi.
neobis ganviTarebasa da teqni- ocdaaT welze meti imuSava v. akofaSvilma goris
kuri srulyofis sferoSi. samecniero-kvleviT institutSi sxvadasxva Tanam-
vaxtang akofaSvilma 40-ze debobaze. am xnis ganmavlobaSi ramdenime aTeuli
meti samecniero Sroma miuZ- mniSvnelovani problemis damuSavebaSi miiRo aq-
Rvna meRvineobis sakiTxebs, tiuri monawileoba. gamoirCeoda didi Sromisuna-
maT Soris ocamde gamogoneba, rianobiT. ganuwyvetliv Tavis samuSao magidasTan
romelTa didi nawili dainerga ijda da wynarad, upretenziod asrulebda masze
saqarTvelos Rvinis qarxnebSi dakisrebul movaleobas. axasiaTebda dabali xmiT
(gurjaani, axmeta, mcxeTa da da imavdroulad friad damajerebeli saubari. is,
sxva.) da didi ekonomikuri aRelvebuli an xmamaRla molaparake aravis unax-
efeqti misca saxalxo meurneo- avs. verasdros naxavdiT institutis derefnebSi
bas. usaqmurad mdgoms an uazrod molaparakes. mokled
vaxtang akofaSvilis samec- ambobda saTqmels, mudam Tbili da gulwrfeli Ri-
niero Sromebis anotaciuri miliT Sezavebuls.

16 17
v. akofaSvili daibada 1927 wlis 3 Tebervals qa- ambrolaZe vaxtangi
relis raionis sofel bebnisSi. daamTavra qarelis
saSualo skola da Semdeg saqarTvelos sasoflo- TviTeul moZraobaSi (swrafi
sameurneo institutis teqnologiuri fakulteti siaruli icoda), saubris stil-
meRvineobis profiliT. muSaobda samtrestis goris sa Tu yoveldRiur ojaxur da
qarxanaSi, jer rigiT teqnologad, Semdeg ki labo- sazogadoebriv moRvaweobaSi
ratoriis gamged (1948-1961 w.w.). aSkarad Canda, rom vaxtang am-
vaxtangs mxars umSvenebdnen debi da Zmebi: evgenia brolaZes samxedro wrToba
(agronomi, amJamad pensioneri), meri (medicinis da, hqonda gamovlili.
pensioneri), iasoni (metyeve-inJineri, pensioneri) da 1941 wlidan igi samSoblos
akaki (eqimi qarelis poliklinikaSi). damcvelTa rigebSi Cadga da
aRsaniSnavia is garemoeba, rom, Turme vaxtangi brZolebSi damtkica Tavisi
garkveul cxovrebiseul movlenebTan dakavSirebul usazRvro erTguleba samxedro
Canawerebsac awarmoebda, ris Sesaxebac naklebad ficisadmi. omis mrisxane dReeb-
icodnen misma axloblebma. mis mraval gonebamax- Si gamoCnda misi samxedro niWi,
vilur da marTlac cxovrebiseuli gamocdilebiT brZolis warmarTvis unari da
gajerebul, aforizmTan miaxloebul Canawerebs xelmZRvanelobam mas oficris
miagnes misi mravalferovani da mravalfurcliani wodeba mianiWa.
arqivis gadasinjvis dros. vaxtang ambrolaZe iyo yvela-
ai, ramdenime maTgani: saTvis misaRebi da sasiamov-
_ `... mecniereba bunebis gasaRebia...~ no adamiani, romelmac Zalian
_ `...mesame klasSi viyavi, roca ojaxs amovudeqi Tbili, saintereso epizodebiT
mxarSi: SeSas vWridi, Rumels vaxurebdi, saqonels gamdidrebuli ambebis moyola
Calas vuyridi, wyarodan wyals vezidebodi da a. S. icoda (Tumca bevrs ar laparakobda), rac gansa-
ukve maSin YTavs kacad vTvlidi, Tumca kacobamde kuTrebiT ainteresebdaT axalgazrdebs.
jer kidev Sors iyo...~ vaxtang viqtoris Ze ambrolaZe daibada Tbilis-
`...kaci rogor unda iyos iseTi uvargisi, rom arc Si 1919 wels. saSualo skolis damTavrebis Semdeg
aravin uyvardes da arc aravin Seiyvaros...~ Cairicxa saqarTvelos fizkulturis saxelmwifo
vaxtang akofaSvils ki yvela uyvarda, da isic institutSi. gatacebuli iyo tanvarjiSiT da male
yvelas uyvarda, visac ki mis pirovnebasTan Tundac moxvda saqarTvelos nakrebis SemadgenlobaSi. sia-
mcire Sexeba hqonda. mayis grZnobiT ixsenebda xolme im dRes, rodesac
v. akofaSvili gardaicvala 1992 wels, 65 wlis (1940 w.) moskovSi, wiTel moedanze, saqarTvelos
asakSi. saTayvanebel qveyanas dautova ori Svili: delegaciis SemadgenlobaSi Caiara mavzoleumis
marine baliaSvili (qimikosi, skolis direqtori) da win, sadac stalinTan erTad idgnen sakavSiro mTav-
giorgi (inJiner-geologi). robis xelmZRvanelebi.

18 19
meore msoflio omis bataliebgamovlili vaJkaci urs ixdidnen. batoni vaxtangi mravali ordeniTa
Caeba SromiT ritmSi. male Seqmna ojaxi da aseve da medliT aris dajildoebuli.
mokle droSi daimsaxura gorelebis yuradReba vaxtang ambrolaZe oTxmoc wels iyo miRweuli,
da pativiscema, rogorc uaRresad Sromismoyvare, magram mainc laRi da swrafi nabijebiT dadioda
disciplinirebulma, principulma da imavdroulad Rvawlmosili kaci. kaci sportsmeni, kaci samxedro
keTilma adamianma. oficeri da axalgazrda Taobis patriotuli su-
sxvadasxva dros imuSava baTumis, quTaisis, liskveTebiT aRzrdis SesaniSnavi ostati.
goris samxedro nawilebSi da komisariatSi. igi vaxtang ambrolaZe gardaicvala 1999 wels. 80
siamovnebiT da SesaSuri energiulobiT uziarebda weli bednieri ojaxiT xarobda batoni vaxtangi.
axalgazrda Taobas, maT Soris wvevandelebs, Tavis meuRle, ekaterine xizaniSvili (buRalter-finan-
mdidar gamocdilebas sportisa da samxedro xe- sisti), Svilebi _ revazi (metyeve-inJineri) da zura-
lovnebis sferoSi. bi (inJiner-mSenebeli); SviliSvilebi _ eka, rezo,
1964 wlidan muSaobas iwyebs q. goris #6 sa- Tamuna da nino.
Sualo skolaSi jer fizkulturis, xolo Semdeg
dawyebiTi samxedro momzadebis maswavleblad. aq bazandaraSvili avTandili
igi aqtiurad eweva moswavleebTan muSaobas. mi-
si aRzrdilebi monawileobas Rebuloben rogorc q. gorSi da goris raionSi
respublikur, aseve sakavSiro SejibrebebSi (mo- mravali Senoba-nageboba, gza Tu
skovSi, fskovSi), sadac I da II adgilebs iReben. gvirabi, arxi Tu sacxovrebeli
1971 wels man miiRo sigeli sakavSiro Cvenebaze korpusi dakavSirebulia mSene-
samxedro-patriotuli programis SesrulebisT- bel-inJiner avTandil bazanda-
vis. raSvilis saxelTan.
1986 wlidan igi muSaobas iwyebs tinisxidis saS. pirveli samuSao naTloba
skolaSi dawyebiTi samxedro momzadebis maswavle- avTandil bazandaraSvilma mi-
blad. aqac igi did patriotul-aRmzrdelobiT muS- iRo belorusiaSi erT-erTi xi-
aobas atarebs moswavleebTan. 1987-88 ww-Si mis mier dis mSeneblobaze, sadac igi,
momzadebuli nakrebi raionul pirvelobaze Rebu- rogorc axalgazrda specialisti gaagzavnes Tbili-
lobs I adgils, xolo respublikurze TbilisSi da sis sarkinigzo institutis (xidebisa da gvirabebis
baTumSi II adgils. fakulteti) damTavrebis (1948 w.) Semdeg. muSaobda
tinisxidis skolaSi misi xelmZRvanelobiT aris moskovSi, ukrainaSi da sxv. 1950 wels ki avTandili
aRWurvili samxedro momzadebis kabineti, misi sax- dabrunda Tavis mSobliur q. gorSi da sicocxlis
srebiT aris gakeTebuli 25 metriani tiri, misi bolomde erTgulad emsaxura qalaqis aRmSeneblobis
xeliTaa gakeTebuli stendebi da sxva. bevri mad- saqmes.
lobis werili miuRia mas Tavis aRzrdilebisagan, avTandil bagratis Ze bazandaraSvili daibada 1925
romlebic im dros savaldebulo samxedro samsax- wlis 6 oqtombers glexis ojaxSi. daamTavra karale-

20 21
Tis me-3 saSualo skola. profesionalur saqmianobas kargad uTavsebda
rogorc axloblebi ixseneben, avTandili bavSvo- sazogadoebriv moRvaweobasac. 1955-1956 wlebSi muS-
bidanve iyo dainteresebuli mSenebelis profesiiT aobda q. goris saqalaqo sabWos aRmaskomis jgufis
da aki Camoyalibda kidec maRali donis profesion- ufrosad, partiis saqalaqo komitetis instruqtorad
alad. da a. S. 1972 wels arCeul iqna saqalaqo sabWos depu-
bevr siZnelesTan erTad, mSenebeli inJinrisaT- tatad.
vis, RmerTs, moRvaweobis warmosaCenad, maTi naRvawis avTandil bazandaraSvils gansakuTrebiT uyvarda
TvalsaCinoeba daumadlebia. da dgas axlac q. gorSi Tavisi lamazi ojaxi. igi yvelanairad cdilobda Ta-
bevri, marTlac, TvalsaCino nageboba (k/T `gamarjve- visi codna da gamocdileba gaeziarebina ori vaJka-
ba~, axali xidi md. mtkvarze, kulturis sasaxle, xidi cisaTvis da amas akeTebda didi siTboTi da siyvaru-
q. moskovSi md. iauzaze da mravali sxv.), romlebic liT. avTos uyvarda, col-SvilTan erTad manqaniT
aTeuli wlebis ganmavlobaSi Seaxseneben madlier mogzauroba saqarTvelos kuTxeebSi. rogorc WeS-
Tanamemamuleebs maTi erTerTi avtoris, avTandil ba- marit kacs, gatacebiT uyvarda Tavisi samSoblo da
zandaraSvilis SromiTi moRvaweobis Sesaxeb. amasve unergavda Svilebsac.
sxvadasxva dros avTandili muSaobda: teqnikuri avTandilis meuRle ixsenebs dauviwyar mogzau-
ganyofilebis inJinrad (moskovi, `mostopoezd~), mTa- robas krasnodaris mxareSi, sadac aRmoaCines meore
var inJinrad (goris adg. mrewvelobis kombinati), te- msoflio omis dros avTos daRupuli biZaSvilis sa-
qzedamxedvelad, #3 samSeneblo trestis (q.gori) kom- marxi.
binatis direqtorad, #9 trestis mmarTvelad da a.S. aRsaniSnavia is garemoeba, rom avTandil bazanda-
a. bazandaraSvilma 1959 wels gaiara `umaRlesi raSvils sicocxlis bolomde sistematuri miwer-
sainJinro kursebi~ (q. moskovi) da daeufla mSene- mowera hqonda Tavis kievel, minskel da moskovel
blobaze gamosayenebel uaxles teqnikas da axali megobar-kolegebTan, stumrobda maTTan da Tavadac
samSeneblo masalebiT sargeblobis mowinave te- maspinZlobda.
qnologiebs da meTodebs. igi didi pasuxismgeblobiT avTandil bazandaraSvils Zalian uyvarda fexbur-
ekideboda maszed dakisrebuli saqmianobis warmarT- Ti. gulTan axlos mihqonda sayvareli gundis yvela
vas. gamoirCeoda codniT, energiulobiT, erTgule- warmateba Tu marcxi da yovelive amas gamoxatavda
biT. amave dros avTandil bazandaraSvili iyo Tavmd- emociurad.
abali da sainteresod mosaubre kaci. misi axloblebi matCis televiziiT yurebis dros, ver itanda uad-
ixseneben imis Sesaxebac, rom avTos arasdros aumaR- gilo replikebs da xmaurs, amitom iyo, rom igi xSir-
lebia xmisTvis, arasdros gamouyenebia uxeSi sityve- ad marto rCeboda ekranTan.
bi. avTos megobrebs kargad axsovT mravali SemTxveva, kidev erTi damaxasiaTebeli Strixi avTandil ba-
roca mas piradi (saojaxo) interesebi arafrad Caug- zandaraSvilis pirovnebasTan dakavSirebiT: Tavis ga-
dia da dRe-Rameebi samSeneblo obieqtebze gautare- saWiris, Tu samsaxurSi raime siZneleebis gamo, ar
bia sazogadoebrivi Tu saxelmwifo interesebidan uyvarda Civili da wuwuni. aravis awuxebda Tavisi
gamomdinare. problemebiT da damoukideblad cdilobda mdgo-

22 23
mareobis gamosworebas. saubari hqonda damajerebeli zemod vaxseneT sportuli aR-
da Rimilnarevi. nagoba da es rodi iyo SemTxvevi-
xangrZlivi da nayofieri muSaobisaTvis baton Ti _ badri, Tavisufali stiliT
avTandils miRebuli aqvs ramdenime medali, sapatio moWidave gaxldaT da 22 wlis
sigeli, fuladi premiebi, madlobebi da a.S. asakSi ukve moaswro garkveuli
yvelaze RirsSesaniSnavi momenti ki avTandil ba- warmatebebis miRweva sportul
zandaraSvilisaTvis iyo dRe, rodesac borjomis asparezze. araerTxel daucavs
meore Camosasxmeli qarxnis damTavrebisadmi miZRvnil saqarTvelos moWidaveTa nakre-
sazeimo Sekrebaze, mSeneblebis karg muSaobas xazi bi gundebis Rirseba sxvadasxva
gausva partiis centraluri komitetis maSindilma donis Sejibrebebze. miniWebuli
pirvelma mdivanma vasil mJavanaZem (1970 w.). hqonda sportis ostatis wodeba.
avTandilis mama, bagrat bazandaraSvili meore badri baramiZe daibada 1942
msoflio omis monawile iyo. dajildoebuli iyo sa- wlis 16 ivliss daba qarelSi.
brZolo ordenebiT da medlebiT. deda, qalbatoni misi mSoblebi iyvnen: mama _ sili-
sofo _ mowinave kolmeurne, sakavSiro yrilobebis bistro baramiZe (respublikis
araerTgzis delegati. hqonda miRebuli mTavrobis damsaxurebuli agronomi), deda
jildoebi. remdenime wlis ganmavlobaSi iyo parti- _ mariam nikuraZe (agronomi). hy-
ul samuSaozec. avs da, lamara baramiZe _ goris
avTandil bazandaraSvili gardaicvala 1994 wlis v. muradelis saxelobis samusiko
23 ivniss. datova meuRle da ori Svili, gela da saswavleblis pedagogi.
zaza. badri iyo yovelive qarTulis
qomagi da damcveli. ver warmoedgina qarTveli ka-
baramiZe badri cisagan sicrue, Ralati, uwesrigoba an uzrdeloba.
1964 wlis zafxulis erT cxel dRes, goris kv- Tavad yovelmxriv mowesrigebuli, erTguli da pa-
leviT-samecniero institutis mTavari inJineris tiosani misabaZi iyo sxvebisaTvis. saocari Rimili
kabinetis kari, dakakunebis Semdeg, mokrZalebiT hqonda da vaJkacuri yofa-qceva. aSkarad igrZnoboda,
SeaRo saSualo simaRlis, sportuli aRnagobis ax- rom mis gakaJebul sxeulSi rainduli suli bobo-
algazrdam, romelsac xelSi eWira politeqnikuri qrobda. badris gauTaveblad SeeZlo ekamaTa samsax-
institutis damTavrebis diplomi. specialoba _ av- uris, sportis, Tu zogadad qveynisTvis saWirboro-
tomatika da telemeqanika, kvalifikacia _ inJiner to sakiTxebze da seriozulad ganicdida, Tu ki mis
eleqtromeqanikosi. es axalgazrda gaxldaT badri dasabuTebul faqtebs ver igebda mosaubre. xSirad
baramiZe, romelic, rogorc axalgazrda special- kamaTi xmamaRal replikebSic gadazrdila, magram
isti, gulTbilad miiRo Tavis rigebSi mecnier-mkv- amas iqiT ki arasdros wasula. badris gonieri kom-
levarTa xalxmravalma koleqtivma. am dRidan iwyeba promisic exerxeboda da droze wyvetda kamaTs, Tan
badri baramiZis SromiTi gza. momajadoebel Rimilsac daurTavda.

24 25
1978 wels gorSi safuZveli Caeyara kidev erT basiSvili giorgi
ojaxs. badrim Tanamgzavrad SearCia TinaTin Siu-
kaSvili. sul mokle xanSi moZlierda da gamravlda
ojaxi _ sami Svili: arCili, cotne (amJamad studen-
tebi) da mariami (me-10 klasis moswavle).
badri baramiZis boboqar xasiaTs da praqtikul
moRvaweobisaken dauokebel ltolvas ver esadage-
boda mdumare da metwilad Teoriuli moRvaweoba da
miiRo gadawyvetileba Tavisi profesia gamoeyenebina
romelime sawarmoSi. ase moxvda igi jer #3 samSene-
blo trestSi samuSaoTa mwarmoeblad, xolo Semdeg
#2 samSeneblo sammarTveloSi eleqtromeqanikosad.
badrim Teoriuli codna ganamtkica praqtikuli Zneli bavSvoba hqonda giorgi basiSvils. saymawvi-
gamocdilebiT da sul male gadayavT #9 samSeneblo lo wlebis didi nawili daemTxva me-2 msoflio omisa
trestis mTavar eleqtromeqanikosad, Semdeg mcire da mis Semdgom mZime wlebs, rodesac garSemo uWir-
meqanizaciis ubnis ufrosad, xolo 1991 wels igi ukve da yvelas, SimSili, sicive da sibnele daTareSobda
firma `saqspecmontaJavtomatikis~ mTavari inJineria. naxevradgapartaxebul da SavebiT Semosil qveyana-
vin icis, samsaxurebrivi karieris romel umaRles Si.
safexurze avidoda energiiT savse profesionali in- giorgi, jer sul 14 wlisa iyo, rodesac goris
Jineri, rom ara tragikuli SemTxveva, romelic iq raionis sofel orTaSenSi daiwyo fizikuri Sroma
moxda da im dros _ roca aravin eloda. kolmeurneobaSi. dedis Zma, daviT didebeli aswav-
piriqiT, warmatebas da sixaruls eloda yvela, lida mas miwasTan muSaobas _ barvas, Toxnas, morwy-
daba yazbegSi oficialur turnirze wasuli, Svi- vas, gasxvlas, mynobasa da sxva sasoflo-sameurneo
lebs damgzavrebuli mamisagan. Svilebis warmatebis moRvaweobis anabanas.
garantias iZleoda axalgazrda biWebis kargi momza- bavSvis mxar-mklaviT eweoda cxovrebis mZime Wa-
deba, rasac uSualod xelmZRvanelobda da akon- pans giorgi basiSvili da Tavisi wvlili Sehqonda
trolebda mama, badri baramiZe. ojaxis yoveldRiuri gamokvebis saqmeSi.
badris gulma ver aitana msajebis mikerZoeba da g. basiSvili daibada xelosnis ojaxSi, q. gorSi
usamarTloba, veRar gauZlo mamis gulma usindiso- 1930 wlis 11 ivliss.
bis faqtebs da gaCerda, gaCerda samudamod, mebrZo- deda, mariam didebeli _ diasaxlisi, mama, mixeil
li Svilebis Tvalwin, araobieqturi msajebis Tan- basiSvili _ msoflio omis monawile, meore jgufis
daswrebiT. es moxda 1999 wlis 19 ivniss. invalidi. giorgis hyavda Zma alioSa da umcrosi da
RmerTma gansajos uneblie damnaSaveni. badri Tamari, romlebic, samwuxarod, aRar arian cocx-
baramiZis xsovna ar waiSleba axlobel naTesavTa alTa rigebSi. giorgim daamTavra q. goris rkinigzis
da nacnob-megobarTa gulebSi. saSualo skola. xelovnebaze Seyvarebulma miakiTxa

26 27
cekvis SemswavlelTa wres da aseve mozrdilTa sim- monawileobda Teatralur koleqtivebs Soris amxa-
Rerebis ansambls (xelmZRvaneli vaxtang wereTeli), nagur SexvedrebSi), gamoenaxa dro nadirobisaTvis
cota mogvianebiT ki misi niWi da mowodeba SeumCn- (iyo monadireTa kavSiris wevri, brakonierebis sas-
evia kulturis saxlis direqtors vano varZelaS- tiki moZule; Tavad arasdros aiRebda xelSi Tofs,
vils da giorgi miuRia samuSaoze. im xanad gorSi Tu ar iyo Sesabamisi sezoni) da miexeda baRisaTvis,
sagastrolod Camosula iluzionisti, vinme demel romelic sakuTari xelebiT gaaSena sofel uflis-
begi, moswonebia giorgi da auyvania mowafed. cixesTan, maSindel (1980 wels) e.w. `amxanagur me-
giorgis niWierebam Tavisi Tqva da ori wlis Sem- baReobaSi~.
deg ukve damoukideblad muSaobda scenaze. profresiuli saqmianobidan morCenil, TiTqmis
ai, aqedan (1948 w.) iwyeba giorgis, rogorc xelova- mTel Tavisufal dros atarebda (megobrebTan er-
nis, SemoqmedebiTi gza; gza, romelmac igi miiyvana Tad) baRSi, efereboda da eloliaveboda sadaCe
respublikis damsaxurebuli artistis wodebamde da saxls, ezo-kars, nargavebs, yurZnis xeivans...
im siyvarulamde, rasac aTeulobiT wlebis ganmav- misi pirveli Teatraluri aRiareba 1950 wels mox-
lobaSi misdami gamoxatavda aTeulaTasobiT mayure- da, rodesac cnobilma reJisorma v. yuSitaSvilma
beli saqarTvelos TiTqmis yvela kuTxeSi da ara miiwvia glurjiZis rolze piesaSi `siWabuke bela-
marto saqarTveloSi. disa~. erT-erTi maSindeli Teatraluri kritikosi
erTxel, Turme, giorgis Tavs daesxa xuligan- werda `...vixileT giorgi basiSvilis sadebiuto naS-
mayurebelTa jgufi da moindomes waerTvaT joxi, romi; imedi maqvs am axalgazrdisa; eWvi ara maqvs
romliTac igi marTavda iluzionistur nomrebs igi qarTul scenas kargad moergeba; me mis TamaSSi
(hgonebiaT, rom im joxs SeeZlo saswaulebis moxde- axlave vxedav marTal msaxiobs...~
na). giorgis gascinebia da uCuqebia is `jadosnuri~ diax, moergo giorgi basiSvili ara marto qar-
joxi moZaladeebisaTvis. Tul Teatralur scenas da kinos ekrans, aramed qa-
giorgi TiTqmis ori weli muSaobda Tbilisis rTvel mayurebelTa cxel da temperamentian guleb-
cirkSi da filarmoniaSi, mere ki isev daubrunda sac. 1950 wlidan vidre 70 wlis iubilemde giorgi
mSobliur gors da muSaoba ganagrZo dramatul basiSvilma orasze meti roli ganasaxiera, rogorc
wreSi ervand araqelovis xelmZRvanelobiT. Teatris scenaze, ise kinofilmebSi.
giorgi basiSvili scenisaTvis iyo dabadebuli gansakuTrebuli maRalmxatvrulobiT da gar-
da aki scenaze gaatara Tavisi sicocxlis udidesi dasaxvis TviTmyofadobiT gamoirCevian misi gmirebi:
nawili. miuxedavad imisa, rom goris g. erisTavis stalini (`Suqi miwidan~), gabro (`glaxis naambobi~),
saxelobis saxelmwifo Teatris scenaze muSaobas kreoni (`antigone~), kriugi (`TeTri seni~), nili (`md-
sWirdeboda didi dro da fizikuri energia, giorgi abioni~), erekle da anania (`Ralati~), vali (`arSin-
mainc axerxebda yofiliyo saukeTeso sportul for- malalan~), tigran guloiani (`TeTri bairaRebi~),
maSi (TamaSobda fexburTs, Zalebs scdida krivSi, giorgi (k/f `stumari~) da mravali sxva.
megobrobda goris `dilas~ fexburTelebTan, gul- axla gadavxedoT giorgi basiSvilis mier sasce-
Sematkivrobda maT sxvadasxva qalaqebSi, xSirad no moRvaweobis ganmavlobaSi miRebuli jildoebis

28 29
CamonaTvals: ani sityvisaTvis, yvela im gasaocari simarTlisaTvis,
_ saqarTvelos ssr umaRlesi sabWos prezidiumis romelsac Tqven afrqvevdiT scenidan....~ (n. arvelaZe).
sapatio sigeli. „...dRes, rom mqonoda ufleba, saqarTvelos sax-
_ ssrk kulturis saministrosa da Teatraluri alxo artists mivesalmebodi... Tqven saxalxo ar-
sazogadoebis sigeli. tisti xarT, batono gogi....~ (jemal moniava).
_ saq. ssr damsaxurebuli artistis wodeba. „....dRes kidev erTxel davrwmundi,
_ Sromis veteranis samkerde niSani. vcocxlobT, aRar varT landebi,
_ socSejibrSi gamarjvebulis samkerde niSani. Tu xalxs uyvarxar, icode,
_ Rirsebis ordeni (#04180) da farTo sazogadoe- arasdros daikargebi...~ (levan ozgebaSvili)
bis mier miZRvnili gulwrfeli siyvaruli, ovaciebi mZime senma gamostaca giorgi basiSvilis sicocx-
da Taigulebis zRva. le qarTul Teatrs da kinos. 2002 wlis 30 marts
giorgi basiSvilis samsaxiobo ostatobas siste- scenidan ukanasknelad gadmoxeda Tavis qalaqs, qvey-
maturad exmaureboda qarTuli presa: „saqarTvelos anas, mayurebels... es iyo misi gedis simRera... amave
respublika~, „goreli feiqari~, „Cveni Teatri~, „goris wlis 1 maiss gardaicvala maRali donis profesion-
moambe~, „Semoqmedeba~, „Teatris dRe~ (spec. nomeri ali xelovani, Tavmdabali, upatiosnesi kaci, rom-
2001 w.), „me-20 saukunis 117 goreli~ da mravali sxva. lis xsovnac samudamod darCeba misi erTguli da
ramdenime amonaridi manana mgalobliSvilis mier Tanamoazre meuRlis qalbaton g. jangiSeraSvilis,
moZiebuli masalebidan (`giorgi basiSvili~): „...Tavi- misi Svilebisa da axloblebis gulebSi. gvelocos
si ganuyreli, Catexili SlapiT, dadis qalaqSi kaci, misi xsovnis ukvdavyofisaTvis. amin!
msubuqad daatarebs wlebs da mxolod Teatris `st-
aJianma~ mayurebelma icis, rom misi erTi marTali, beqauri geno
gulidan naTqvami sityva, mimika, Jesti gadaswonis
mTel im makulaturas, yalb brwyinvalebas, romli-
Tac guluxvad kvebavs masobrivi kino Cvens axalgaz-
rdobas~ (vano CxikvaZe).
„...arasdros damaviwydeba gogi basiSvilis mier
goris Teatris scenaze Seqmnili scenuri saxeebi~.
(vano osaZe).
„ecadnen da ver gagxades boroti,
ecadnen da ver gagxades flidi,
am cxovrebas kacad SerCe bolomde,
Turme esec gmirobaa didi~.
(r. maRlakeliZis sityvidan) gazeT `goris moambis~ 2005 wlis #54-Si vkiTxu-
„...madlobeli var yvela im orasi rolisaTvis, yve- lobT: `...kvernaqis ferdobze hpova samudamo savane
la im gulisfeTqvisaTvis, yvela im qarTuli ZarRvi- da gansasvenebeli kvebis mrewvelobis warCinebulma

30 31
muSakma, sapatio niSnisa da Sromis wiTeli droSis dan direqtorobamde. gansakuTrebiT mniSvnelovani
ordenebisa da ramdenime medlis kavalerma, mrava- da nayofieri iyo misi moRvaweoba warmoebis ufro-
li sapatio sigelisa da madlobebis mflobelma, sisa da mTavari inJinris rangSi. swored am ubnebze
moskovis saxalxo meurneobis miRwevaTa gamofenis gamobrwyinda batoni genos niWi, codna, siaxleebisa
aqtiurma monawilem, damsaxurebulma racionaliza- da axali teqnologiebis Tu teqnikis danergvisaken
torma, cnobilma inJinerma geno beqaurma~. swrafva. Tavgamodebulma yoveldRiurma Sromam Tavi-
xalxma icis Rvawlmosili adamianebis dafase- si Sedegi gamoiRo _ imdroindeli sabWoTa kavSiris
ba. genos sicocxleSive miages siyvaruli da pati- sakonservo sawarmoTa Soris goris sakonservo gaer-
viscema misi niWis, kacobis, Sromisa da rainduli Tianeba Cadga mowinaveTa rigebSi, risi dasturic
sulis Tayvanismcemlebma. igi uyvarda didsac da gaxda sxvadasxva saerTaSoriso gamofenebze miRe-
patarasac, nacnobsa da ucnobsac. amitom iyo, rom buli sigelebi, jildoebi, diplomebi da a. S.
4-5 dRis ganmavlobaSi ar gawyvetila mis Casasvene- goris sakonservo qarxnis (SemdegSi gaerTianebis)
belTan cremlmoZalebuli gorelebis (da aramarto warmoebulma produqciam daimsaxura saerTo aRi-
gorelebis) nakadi. didi gulistkiviliT gaaciles areba.
batoni geno ukanasknel gzaze. glovobda qalaqi, goruli produqcia igzavneboda iseT qveynebSi,
tirodnen ojaxis wevrebi, mezoblebi, kolegebi da rogoricaa: inglisi (kaklis muraba), avstria (atmis
nacnob-megobrebi. saqarTvelos teqnikurma inteli- jemi), aRmosavleT evropis ramdenime qveyena (sabavS-
genciam dakarga uTvalsaCinoesi adamiani da spe- vo produqcia) da sxva.
cialisti. geno beqauri iyo daxvewili teqnikuri azrovnebis
geno giorgis Ze beqauri daibada 1931 wlis 25 de- pirovneba, romelmac aTeulobiT gamogoneba da ra-
kembers daba fasanaurSi, mosamsaxuris ojaxSi. cionalizatoruli winadadeba SeimuSava da danerga,
mama, giorgi iyo profesiiT inJiner-teqnologi. igi ramac mniSvnelovani ekonomikuri efeqti misca war-
gasuli saukunis ocdaaTiani wlebis bolos mimdin- moebas.
are politikuri represiebis msxverpli gaxda. genos `kvici gvarze xtiso~ _ gvaqvs qarTvelebs ase-
deda ki Rvawlmosili pedagogi gaxldaT. Ti gamoTqma. geno beqauris uaxloesi winaprebi
geno beqaurma oqros medliT daamTavra fasanau- iyvnen vladimer beqauri (saxelganTqmuli inJiner-
ris saSualo skola, xolo Semdeg ki saqarTvelos gamomgonebeli radioteqnikis, kavSirgabmulobis da
politeqnikuri institutis kvebis mrewvelobis, man- eleqtrobis sferoebSi) da niko beqauri, genos biZa
qanebisa da mowyobilobebis fakulteti, ris Sem- (qimiuri teqnologiebis profesori) da sxva.
degac mieniWa inJiner-meqanikosis kvalifikacia. es miuxedavad gadatvirTuli samuSao grafikisa (gan-
iyo 1955 wels. am momentidan iwyeba misi SromiTi sakuTrebiT ki xil-bostneulis gadamuSavebis pikur
moRvaweobis rTuli, magram saintereso gza. geno periodSi), batoni geno yovelTvis iyo iq, sadac
beqaurma TiTqmis naxevari saukune imuSava kvebis, vinmes raime uWirda da Tavisi keTili bunebidan
kerZod sakonservo mrewvelobis dargSi da gaiara gamomdinare uangarod akeTebda, rac ki rame See-
yvela samsaxurebrivi safexuri rigiTi meqanikosi- Zlo. xazgasasmelia is garemoebac, rom geno beqauri

32 33
samarTlianad iTvleboda goris erT-erT maspinZlad; batonma genom, Tavisi Sinaarsiani sicocxliT,
Camosuli Tu mowveuli stumrebi ver ascdebodnen dagvitova axloblebis, megobrebis, siyvarulis, saq-
geno beqauris guluxvobas, siTbosa da mxardaWeras, mis erTgulebisa da uangaro sikeTis keTebis Tval-
ukvirdaT Tu rogor aswrebda yvelafris keTebas, saCino magaliTi.
yvelgan yofnas, yvelas daxmarebas; rogor poulob- didxans emaxsovrebaT gorelebs batoni geno. msub-
da yvelasTvis Sesaferis sityvebs... arc megobrebis uqi yofiliyos misTvis mkerdze dayrili kvernaqis
wreSi molxenaze ambobda uars da xSirad Tavad miwa.
gamodioda amaTuim sadResaswaulo lxinis inicia- kidev kargi, rom arsTagamrigem ar moaswro usay-
toris rolSi. varlesi da keTilSobili Svilis levanis Camuxvlas
geno beqauri sazogadoebriv moRvaweobasac as- da Sexizvnas kvernaqis saufloSi.
wrebda (ramdenjerme iyo adgilobrivi sabWoebis
deputati), qarxanaSi wargzavnil axalgazrda spe-
cialistebis kvalifikaciis amaRlebasac uZRoda da
biZinaSvili aleqsandre
muSa-mosamsaxureTa socialuri pirobebis gaumjobe- dauRalav SromaSi, adami-
sebazec ganuwyvetliv zrunavda. anebisadmi uangaro msaxursa
marTlac rom universaluri SesaZleblobebis da ojaxze zrunvaSi galia
mqone pirovneba gaxldaT geno beqauri. metnaklebi cxovrebis arcTu mcire wle-
iumori TiTqmis yvela qarTvels axasiaTebs, magram bi respublikis damsaxureb-
batoni genos iumori mainc Taviseburi iyo. mogvi- ulma eqimma, Tanamoqalaqeebis
anebiT Tu mixvdebodi mis xatovnad naTqvamis arss. sayvarelma adamianma, batonma
amaSic TviTmyofadi gaxldaT sakmaod sityvadax- aleqsandre biZinaSvilma. si-
vewili kaci. cocxle wlebis raodenobiT ar
megobrebis mogonebebidan: `...mudam iCenda gulisx- fasdeba mxolod, mas gaweuli
mierebas, iyo Tavmdabali, moyvasTa Semwe, uavsityvo sikeTiTa da Rirseuli saqmeebiTac zomaven.
da uavsaqmo..~ diax, aseTi gaxldaT batoni geno be- metad rTuli problemebiT da winaaRmdegobebiT
qauri, romelmac Tavisi sicocxlis udidesi nawili aRsavse cxovrebis gza ganvlo batonma aleqsan-
miuZRvna sxvebze zrunvas. Tavis Tavze ki naklebad drem, magram misi mtkice nebisyofa ver gatexa verc
fiqrobda, arc wuwunebda da arc awuxebda aravis samamulo omis mrisxane wlebma, romelTa simZime
Tavisi piradi siZneleebisa da problemebis gamo. sakuTari mxrebiT zida misi dawyebis pirvelive
siZnelebi ki bevri Seaxvedra wuTisofelma. mt- dReebidanve.
kivneuli cxovrebiseuli WrilobebiT iyo daser- batoni aleqsandre 1914 wels daibada goris
ili misi kacuri guli (gardaecvala usayvarlesi raionis sofel berSueTSi. dawyebiTi ganaTleba
meuRle, debi, Svili), magram erTxelac ar daukvne- iqve miiRo, Semdeg ki swavla TbilisSi gaagrZe-
sia, ar CaCoqila da sulieri simxneve SeinarCuna la, Tumca mSobliuri soflis siyvaruli mTeli
ukanasknel wuTebamde. sicocxlis manZilze erTi wuTiTac ar ganelebia.

34 35
igi Sevida jer Tbilisis poligrafiuli mrewv- gadamwyveti roli iqonia misi gamojanmrTelebis
elobis safabriko-saqarxno skolaSi, 1934 wlidan saqmeSi. 1945 wlis agvistoSi ganTavisuflebul iqna
ki swavla gaagrZela Tbilisis saxelmwifo samed- samxedro samsaxuridan, rogorc samamulo omis II
icino institutis samkurnalo fakultetze, ro- jgufis invalidi, samedicino samsaxuris maioris
melic 1939 wels daamTavra. misi sulieri samyaros wodebiT. swored did samamulo omSi gamoCenili
formirebaSi waruSleli kvali datoves iseTma mamacobisaTvis iqna igi dajildoebuli wiTeli
cnobilma medikosebma, rogorebic iyvnen: winamZ- droSis ordeniT, samamulo omis pirveli xarisxis
RvriSvili, naTiSvili, erisTavi, yifSiZe da sxvebi, ordeniT, wiTeli varskvlavis ordeniT da mrava-
romelTa saxelebs yovelTvis gansakuTrebuli pa- li sabrZolo medliT. miRebuli hqonda, aseve, mTa-
tiviscemiT ixsenebda batoni alesandre, xolo misi varsardlis ramdenime madloba, sapatio sigelebi
Tanakurselebi, SemdegSi ki misi megobrebi iyvnen da samkerde niSnebi.
iseTi cnobili mecnierebi da mkurnalebi, rog- 1945 wlis seqtembridan muSaoba daiwyo q. gur-
orebicaa: i. faRava, l. Sewiruli, s. kobalaZe, r. jaanSi, raionis saavadmyofos mTavar eqimad, xolo
gvetaZe, g. bokeria da sxva. 1947 wlidan gadmoyvanil iqna gorSi, sadac ojaxi
institutis damTavrebis pirvelsave wels, batoni Seqmna usaTnoes qalbaton venera cucqiriZesTan er-
aleqsandre dainiSna goris raionis sofel tirZ- Tad da aqve dainiSna goris raionis janmrTelobis
nisis saeqimo ubnis gamge-eqimad, ramdenime TveSi dacvis ganyofilebis gamged, sadac igi ocdaSvidi
ki gaiwvies savaldebulo samxedro samsaxurSi, q. wlis ganmavlobaSi muSaobda.
baqoSi, sadac eqimad msaxurobda. misi axalgazrdo- momTxovni, magram samarTliani xelmZRvaneli
ba mWidrodaa dakavSirebuli didi samamulo omis SesaniSnavad axerxebda Caenerga adamianebisaTvis
mZime wlebTan. 1941 wlidan, meore msoflio omis warmatebis rwmena, TviTonac TavdadebiT da siyvar-
mTel periodSi, igi moqmed armiaSi imyofeboda, uliT emsaxureboda Tavis saqmes, mudam gamoirCe-
Crdilo kavkasiis frontze da ukrainis frontebze, oda SromismoyvareobiTa da pasuxismgeblobis
Semdgom ki ibrZoda poloneTis, Cexoslovakiis da grZnobiT. swored misi yoveldRiuri zrunviT da
budapeStis frontebze. vaJkacurad uZlebda esoden mcdelobiT gafarTovda da keTilmoewyo gorisa
mZime samuSaos. vin mosTvlis, ramdeni uZilo Rame da goris raionSi janmrTelobis dacvis qseli,
gautarebia, ramdeni adamianisTvis aRmouCenia dax- aSenda goris raionuli saavadmyofo, bavSvTa raio-
mareba, daubrunebia sicocxle, uwiladebia Tavisi nuli saavadmyofo, Sindisis saavadmyofo da sae-
gulisxmiereba da ramdeni gulwrfeli madloba da qimo ambulatoriebi goris raionis sxvadasxva so-
locva miuRia yovelive amisaTvis. vin icis, iqneb flebSi; gafarTovda saafTiaqo samsaxuri. araerT
swored am didma madlma ixsna Tavad, roca igi problemas SeWidebia didi codniTa da siyvaruliT,
1945 wlis ianvarSi mZimed daiWra budapeStisaTvis SeWidebia da leloc gautania. naxevar saukuneze
brZolaSi da misi mdgomareoba savsebiT uimedo iyo. met xans zida janmrTelobis dacvis uaRresad sa-
omis warmatebiT damTavreba mas, umZimes mdgomareo- patio da qveynisaTvis ukiduresad saWiro tvirTi.
baSi myofs, hospitalSi miuloces. am sixarulma sadac ar unda yofiliyo igi, rigiT Tu xelmZR-

36 37
vanel Tanamdebobaze, yovelTvis rCeboda, pirvel fronteli megobari, SuamTis saSualo skolis di-
rigSi, adamianad. igi yovelTvis iyo momavali ko- reqtori ambrosi Sengelia: `bednierma SemTxvevam
legebis gzamkvlevari, araerTma axalbedam aidga ocdaaTi wlis Semdeg Semaxvedra sayvarel adami-
fexi misi uSualo mxardaWeriTa da damoZRvriT. ans, gulisxmier mkurnals a. biZinaSvils, romelmac
misi inteligenturoba Sesabamisi daxvewilobiT budapeStis misadgomebTan mZimed daWrili, zurgiT
mJRavndeboda rogorc mis saqmianobaSi, aseve mis gamomiyvana brZolis velidan, sakuTari sicocxle
pirad, megobrul Tu ojaxur urTierTobaSi. ojaxi safrTxeSi Caagdo, me ki sikvdils gadamarCina...
ki marTlac sanimuSo hqonda. meuRle, qalbatoni mtris xelyumbariT daWrili savele hospitalSi
venera, biologi iyo. sruliad axalgazrdam daiwyo viweqi da Tavs damtrialebda polkis mTavari eqimi,
pedagogiuri moRvaweoba da male moswavleTaTvis batoni aleqsandre, romelic Wrilobebs mixvevda.
sayvarel maswavleblad iqca. mis Tbil Rimils, gu- swored misma Tavdadebam da didma mecadineobam ga-
lisxmierebas da gansakuTrebul momxibvlelobas momamjobina, hospitalidan gamomostumra da gza
dResac xSirad ixseneben kolegebi Tu aw ukve TmaS- damiloca~...
evercxlili misi yofili moswavleebi. erTi SexedviT TiTqos araferia uCveulo, roca
batoni aleqsandre medicinis dargSi miRweuli WeSmariti eqimi yvelafers akeTebs adamianis si-
warmatebisaTvis araerTxel iqna dajildoebuli: cocxlis gadasarCenad, diax, es mxolod erTi
1964 wels saqarTvelos umaRlesi sabWos prezi- SexedviT, radgan mxolod movaleobis Sesruleba
dentma saxalxo janmrTelobis dacvis saqmeSi nay- ar kmara iyo adamianebis sayvareli eqimi. aleqsan-
ofieri muSaobisa da damsaxurebisaTvis mas mianiWa dre ki swored im gamorCeul adamianTa ricxvs
saqarTvelos damsaxurebuli eqimis wodeba, aseve ekuTvnoda, visac profesionalizmTan erTad adami-
janmrTelobis dacvis organizatoris pirveli kat- anuri sikeTe imdenad moWarbebulad gaaCniaT, rom
egoriis wodeba. misi pirovnuli Tviseba yovelT- uxvad unawileben mas axloblebs, kolegebs, axal-
vis iyo uxmaurod, uangarod ekeTebina Tavisi saqme; gazrdebsa Tu pacientebs.
gamoirCeoda ubraloebiT da TavmdablobiT da Ta- cxovreba xSirad gvayenebs iseT situaciaSi, roca
visi wodebebi da titulebi arasdros gamoumzeure- zneobrivi arCevani unda gakeTdes, vTqvaT, keTil
bia. sakmaod sityvaZunws, gansakuTrebiT sakuTar saxelsa da nivTier, Tu materialur keTildReo-
Tavze ar uyvarda laparaki, radgan icoda, rom bas Soris. aleqsandres arasodes uRalatia zneo-
RirseulT uamisodac yovelTvis siyvaruli da pa- brivi principisaTvis, didbunovneba da uangaroba
tivi axlavT wilad. ganvlil welTa simravles ar yovelTvis iyo misi mTavari Tviseba.
gaufermkrTalebia mis mier daTesili sikeTis kva- bevrjer usamarTlodac stkenia guli, magram ka-
li. gorelebs kargad axsovT misi keTili saqmeebi. cur kacs arasodes ucdia samagieros mizRva _ mux-
misTvis yvelaze didi jildo swored saTayvanebel as Wia-Ruebi aba ras daaklebdnen. sasixaruloa is,
TanamoqalaqeTa keTili Sexvedra da maTi gulwrfe- rom mis saqmes ufrosi vaJi gamouCnda gamgrZele-
li samadlobeli sityvebi iyo. baton aleqsandres blad, qaliSvili ki dedis kvals gahyva, pedagogoba
gamorCeul pirovnul Tvisebebze saubrobs misi arCia da filologiur mecnierebaTa kandidati gax-

38 39
da. baton aleqsandres siamaye ki ori SviliSvili, lavT xalxisa da qveynis mier im didi madlierebis
aleqsandre da giorgi arian, romlebsac yoveldRi- gamoxatva da aRiareba, rasac samarTlianad imsax-
uri sixaruli mohqondaT sayvareli papisaTvis. urebda batoni Tengizi. diax, Tengizma daimsaxura
bolo wlebi avadmyofobaSi gaatara batonma aseTi aRiareba, rac, raRaTqmaunda, ar yofila misi
aleqsandrem. mas gverdidan ar moscilebia qalbato- TviTmizani. igi bunebiT iyo mowodebuli didi fex-
ni venera da Tavadac ukve mZime avadmyofi, ukanask- burTisaTvis, mas yvelaferi gaaCnda saamisod _ mx-
nel Zalas ikrefda, yvelasaTvis gasaocar Zalisxme- urvale guli, gamWriaxi goneba, fizikuri kondicie-
vas iCenda da mzrunvelobas ar aklebda meuRles. bi, filigranuli teqnika da Jini, dauokebeli Jini.
wuxda batoni aleqsandre saqarTveloSi bolo gorelebs arasodes daaviwydebaT gulSemat-
wlebSi Seqmnili mZime viTarebis gamo, gulTan ax- kivrebis ovaciebiT azanzarebuli tribunebi, xma-
los mihqonda samSoblos satkivari da imedovnebda, CaxleCili fanebis sixaruliT anTebuli Tvalebi
rom mis SviliSvilebs ukeTes saqarTveloSi mouw- da daRamebamde cariel tribunebs SemorCenili
evdaT cxovreba. swored amaze zrunvas Sealia man calkeuli jgufebis emociuri sja-baasi ganvlili
Tavisi Segnebuli sicocxle. matCis peripetiebze. roca (1964 w.) Tbilisis dinamo
pirvelad gaxda yofili sabWoTa kavSiris Cempioni
burjanaZe Tengizi fexburTSi, meore dRes gazeTebi werdnen, rom fab-
rikebsa da qarxnebSi Sromis nayofierebam oci pro-
centiT moimatao. ai, aseTi Zala aqvs fexburTs.
Tengiz burjanaZis safexburTo bataliebi pro-
centebiT aravis Seufasebia, magram is ki cnobilia,
rom man, Tavisi lamazi da efeqturi TamaSiT, bevrs
mohgvara Tvalze sixarulis cremli, bevrma imedga-
cruebulma irwmuna Tavisi Zalebis; mravalma pa-
tara biWma ocnebis mzera miapyro Tavis safexbur-
To momavals; bevr qaliSvils gaeqca Tvali aqamde
aTvaliswunebul fexburTelisaken, bevrma dedam
safexburTo skolaSi waiyvana Svili...
winamdebare wigni iwereba Tengiz burjanaZis
vin ar inatrebda, pativcemulo mkiTxvelo, dabadebidan me-60 wlis Tavze. dae, es striqone-
rom misi saxeli ewodebinaT mSobliuri qa- bi iyos fexburTis gulSematkivris da iubilaris
laqis (dabis, soflis) romelime mniSvnelovani lamazi TamaSiT moxibluli kacis mciredi samaxsov-
(Tundac naklebmniSvnelovani) obieqtisaTvis. ro saCuqari. batoni Tengizis dabadebidan 50 wlis
aseTi ram xom arcTu ise xSird xdeba. iubile ki (1997 w. 10 ivlisi) sazeimod aRiniSna q.
Tengiz burjanaZis saxeli daerqva q. goris gorSi. mosaloci werilebi da telegramebi mra-
centralur safexburTo stadions da es gax- vali movida im dRes iubilaris saxelze sxvadasxva

40 41
kuTxidan. aTasobiT gulSematkivarma mouloca ba- gorc sportsmens da rogorc moqalaqes Zalian
ton Tengizs 50 wlisTavi da usurva janmrTeloba uyvarda mSobliuri qalaqi _ Tbilisis `dinamoc~
da didxans sicocxle. q. goris centralur sta- ki miatova. goris gareSe uWirda cxovreba.
dionze Sesdga sabenefiso matCi goris `dilasa~ da aqtiuri fexburTidan wasvlis Semdeg, cxovrebis
Tbilisis `dinamos~ veteran fexburTelTa Soris. oromtrialSi CaerTo da axla sameurneo sferoSi
iubilars dabadebis dRe miuloces warsulSi qar- mosinja Tavisi Zalebi. aqac mowodebis simaRleze
Tuli fexburTis varskvlavebma: v. eloSvilma, g. pe- aRmoCnda batoni Tengizi. sadac ki imuSava, yvelgan
triaSvilma, d. yifianma, r. Sengeliam, T. sulaqveli- didi avtoriteti da pativiscema daimsaxura.
Zem, Zmebma manuCar da goCa maCaiZeebma da sxvebma. sameurneo saqmianobis wlebSic ar mouklia yu-
Tengiz burjanaZis pirovnuli portretis zo- radReba fexburTisaTvis _ iyo goris `dilas~
gierTi Strixis warmosaCenad moviyvanT ramdenime klubis pirveli prezidenti, saqarTvelos fexbur-
amonarids qalbaton m. kaJaSvilis wignidan `Tengiz Tis federaciis aRmaskomis wevri da a. S. `dilas~
burjanaZe~: klubi da fexburTelebi yovelTvis grZnobdnen ba-
_ `...niWierebasTan erTad mas didi Sromisunari- toni Tengizis mxardaWeras.
anoba, mtkice nebisyofa, mizanswrafuloba axasi- Rvawlmosili da lamazi ojaxis Svili (mama,
aTebda...~ pavle moses Ze burjanaZe, deda qalbatoni mari-
_ `...misi maRalteqnikuri da eleganturi TamaSi am nokolozis asuli samxaraZe, da liana) Tengiz
gaognebuls tovebda mayurebels...~ burjanaZe Tavadac iyo brwyinvale ojaxis patroni
_ `...is unikaluri fexburTeli iyo: daxvewili, _ uerTgulesi da momxibvleli meuRle qalbatoni
drouli pasiT, didi samoqmedo diapazoniT, ubrwyin- nunu, sami vaJkaci Svili da sami SviliSvili _ ai,
valesi dartymiT... TamaSSi silaReEda improvizacia misi danatovari.
uyvarda; maxvili Tvali hqonda, mSvenivrad xedavda 2003 wlis 1 marts goris sazogadoebriobam, fex-
mTel moedans...~ burTis aTasobiT moyvarulma da nacnob-megobrebma
Tengiz pavles Ze burjanaZe daibada 1947 wlis 10 sayvareli stadionis mwvane mindvridan cremlebiT,
ivliss. daamTavra goris #11 saSualo skola, Sem- yvavilebiT da didi gulistkiviliT gaaciles bato-
deg ki n. baraTaSvilis saxelobis goris saxelm- ni Tengizi samudamo sasufevlisaken mimaval gzaze.
wifo pedagogiuri da saqarTvelos politeqnikuri gors gamoaklda guliTadi adamiani, rainduli
institutebi. bavSobidanve iyo gatacebuli fex- SemarTebisa da mdidari sulis patroni kaci, kargi
burTiT da adreul asakSive miiqcia specialist- meojaxe, mama da babua, fexburTis didostati, mego-
Ta yuradReba. TamaSobda goris `dilaSi~, quTai- brebis kerpi, patrioti pirovneba, romelmac mTeli
sis `torpedoSi~ da Tbilisis `dinamoSi. swored Tavisi cxovreba namusiani kacis saxeliT icocxla.
`dinamoSi~ TamaSis dros gaitana saiubileo me-1400 Sen uamravi taSi giboZes,
goli taSkentis `paxtakoris~ karSi. moxiblulebma pasis yaidiT,
Tengiz burjanaZe gorelobis gansaxiereba iyo. cxovrebaSic da mwvane mindorzec,
gamoirCeoda xazgasmuli patriotizmiT. mas, ro- mkerdaRmarTuli qrodi raindi.

42 43
gagniZe beJani gagniZe, romelmac, sul raRac 40-45 weli gorSi
cxovrebis periodSi, daimsaxura udidesi pativis-
gorelebma didi wuxiliTa cema da aRiareba.
da gulistkiviliT gaaciles beJan gagniZe daibada saqarTvelos ulamazesi
ukanasknel gzaze beJan gagniZe. kuTxis, raWis sofel iriSi. rvawliani da saSualo
es iyo 2001 wlis gazafxulze. skolebis Semdeg daamTavra profteqnikuri saswav-
uamravi adamiani eswreboda sam- lebli da 1961 wels samuSaod moewyo goris bambeu-
gloviaro procesias, Tvalcrem- lis qsovilebis kombinatSi
liani emSvidobebodnen qalaqis daiwyo SromiTi cxovrebis (samwuxarod xanmokle)
erT-erT popularul da Rir- urTulesi, Tumca saintereso, gza. am gzaze mtkice
seul kacs. nabijebiT mimaval beJan gagniZes ver warmoedgina,
`... man ki gulebi dagvwyvita Tu daaxloebiT ormoci wlis Semdeg ra tkivils
bolos, miayenebda, imqveynad udrood wasvliT, Tavis mrav-
kacma, romelic daaklda qalaqs~...
alricxvovan ojaxs, sazogadoebas, SromiT koleq-
(m. qvliviZe. giorgi SavguliZis
tivs da saZmos.
xsovnisadmi miZRvnili leqsidan)
goris bambeulis qsovilebis kombinatSi beJan
advili rodia imis miRweva, rom qalaqma moinak-
gagniZem imuSava mSeneblad, ostatad, ufros os-
lisos kaci. aseT sayovelTao aRiarebas sWirdeba
tatad, saamqros ufrosad, mmarTvelis moadgiled,
aTeuli wlebis dauRalavi Sroma, sikeTis Tesva,
partiuli komitetis mdivnis pirvel moadgiled.
qvelmoqmedeba, simar- sxvadasxva periodSi muSaobda qalaqis energo-
Tlisa da samarTlis kompaniaSi, sastumroebis gaerTianebis generaluri
gafetiSeba, patios- direqtoris moadgiled da `gorvaWrobis~ aTas-
neba, erTguleba, sam- xuTaskaciani koleqtivis xelmZRvanelad.
Soblos siyvaruli, beJan gagniZis gardacvalebas gamoexmaura gorisa
sanimuSo megobro- da goris raionis TiTqmis yvela gazeTi. ai, ras
ba da meojaxeoba, werda gazeTi `goris moambe~: `...sadac ki umoRvawia,
stumarTmoyvareo- sadac ki fexi daudgams, yvelgan dautovebia ulevi
ba, zomieri Tavmd- sikeTe, gulis nawili da sixaruli...~
abloba, principulo- baton beJans Zalian uyvarda mSobliuri sofeli
ba da a.S. iri, romelic Zlierma miwisZvram daangria. gulist-
swored am Tvisebe- kiviliT uTqvams beJans:
biT iyo Semkobili, `...iqiT ise ar wavide, saxli ar davtovo irSi...~
mudam gulisxmieri samwuxarod, ar dascalda axali saxlis aSene-
da mWermetyvelebiT ba. beJanis meuRle, qalbatoni ciuri igonebs, rom,
gamorCeuli beJan Turme mis meuRles leqsebis werac uyvarda, magram

44 45
ar cdilobda maT gamomzeurebaso. leqsis wera gamgebeli zaza (zura)
kidev erTi niSania beJanis sulis siwmindisa da ni-
Wierebisa, xolo maTi argaxmaureba ki xazs usvams
mis Tavmdablobas da moridebulobas.
rom ara naadrevi sikvdili, SeiZleba, gvexila
beJan gagniZis leqsebis krebulic, magram...
sayvarelma meuRlem, qalbatonma ciurim, Cveni
TxovniT, mainc gagvimJRavna amonaridi beJanis erTi
leqsidan:
`...samSoblo unda giyvardes,
imis gul-RviZlSi triali _
Wiris dros cremlis modena, zaza (SuaSi) brZolis wina xazze
omis dros Tofis griali...~
beJan gagniZes rom samSoblo uyvarda, araerTx- elvasaviT gadaiqrola zazas sicocxlem gamgebe-
el daumtkicebia Tavisi saqmianobiT da cxovrebis lTa sagvareulo istoriis caze. sul ocdaeqvsi ga-
wesiT. marto is rad Rirs, rom jer kidev axal- zafxulis surnelebiT moaswro datkboba da gaxare-
gazrdas Svidi SviliSvili umSvenebda mxarsa da ba. ocdaeqvsjer izeimes axloblebma misi amqveyanaze
gvars. movlinebis dRe... ocdameSvide zeimi aRar Sedga...
dRegrZelni iyvnen beJan gagniZis STamomavalni! arian adamianebi, romelTa cxovreba daWaobebul
beJan gagniZis megobrebi xSirad aRniSnaven, rom mdinaresaviT mdored miedineba da alagalag Smoris
mas (beJans) gansakuTrebiT uyvarda da pativs scem- suni asdis. aseT adamianebs sami-oTxi sicocxlec
da ubralo da gaWirvebul xalxso. aferum, Sens rom miscen, mainc Rirseuls da damamaxsovrebels
vaJkacobas, beJan! verafers Seqmnian. mdored modian da aseve mdored
ojaxis axloblebi ixseneben _ bolo wlebSi midian.
baRSi fusfusi Seuyvardao. uvlida da Tavs evle- zaza gamgebelis ocdaeqvswliani sicocxle ki
boda nargavebso. gansakuTrebuli sinaziT da mz- gazafxulis aragvs hgavda _ aboboqrebuls, xmamWeqa-
runvelobiT patronobdao vazs. esec niSandobliv- res da rboliT gaumaZRars. ramdeni ram moaswro si-
ia _ qarTveli kacis siZliere xom vazis fesvebidan cocxliT savse da sicocxlis moyvarulma vaJkacma:
iRebs saTaves da Tu es asea, vusurvoT beJan gag- skola (jer me-9 da Semdeg me-2 saSualo, romelic
niZis STamomavlebs: ar gaexmoT Rirseuli winapris warCinebiT da sanimuSo yofaqceviT daamTavra 1984
vazi, Rirseulad gaevloT savali gzebi da Teson w.), savaldebulo samxedro samsaxuri yofili sab-
sikeTe gagniZeTa gvaris ukvdavsayofad. WoTa kavSiris SeiaraRebul ZalebSi (q. kostroma),
dae, ar mohklebodes cocxali yvavilebi kacuri muSa (s. varianis meurneobaSi da Semdeg xilbostneu-
kacis mudmiv sasufevels. lis sacavSi), inspeqtori (Tbilisis televizorebis
qarxana), Sinagan saqmeTa saministros sabazo gan-

46 47
yofileba (q. cxinvali), milici- durebisa da afxazi separatistebis Semosevebisagan
is umaRlesi saswavleblis erT- Sroma-axalSenis midamoebSi.
wliani kursebi (q. stavropoli), Zneli da warmoudgenelic aris, rom adamianma wi-
moskovis iuridiuli instituti naswar dagegmos gmirobis donis qmedeba. saubaria
(daamTavra dauswreblad), goris Tavganwirvaze pirdapiri da sruli gagebiT. aseT
S/s saqalaqo dacvis ganyofileba, sasicocxlod mniSvnelovan nabijs adamiani dgams
gorisa da goris raionis samo- situaciidan gamomdinare, dauyovneblad da gabedu-
qalaqo dacvis Stabis ufrosi, lad, magram es yvelas rodi SeuZlia?! saWiroa Sina-
leitenantis wodeba, samxedro ganad iyo saamisod mzad da, rac mTavaria, aRzrdi-
sadazvervo samsaxuris ufrosis li iyo Sesabamisi suliskveTebiT da zaza gamgebeli
moadgile, meuRle da ori ula- iyo swored aseTi SemarTebisa da sulieri sidiadis
mazesi qaliSvili, gorelebis (da aramarto gore- patroni, raSic didi da gadamwyveti roli iTamaSes
lebis) siyvaruli da bolos gmiruli sikvdili zazas mSoblebma _ qalbatonma liam da batonma
saqarTvelos mTlianobisaTvis, mSobliuri qalaqis givim, romelTac gverdSi edgnen goris me-2 da me-9
da ojaxis RirsebisaTvis da Svilebis ukeTesi moma- skolebis pedagog-aRmzrdelebi...
vlisaTvis. ramdenime dRis poziciuri brZolis Semdeg, sa-
diax, zazam yvelaze Zvirfasis, sicocxlis Sewir- brZolo SenaerTs, romelSic ibrZoda zaza, Seeqmna
vac moaswro Tavisi kacobis ocdameSvide welze da kritikuli da saxifaTo situacia. mosalodneli iyo
kidev erTi ukvdavi furceli Cawera bedkruli mamu- maTi alyaSi moqceva. saWiro iyo saswrafo da swori
lis gauTavebeli omebis istoriaSi. samxedro moqmedeba da zazamac ar daayovna. amovida
ifurcleboda 1993 wlis ivlisis kalendari. idga Tavisi safaridan da gabedulad Semoirbina sangreb-
9 ricxvi. zaza amjerad goris saswavlo centris Si gamagrebul mebrZolTa calkeuli jgufebi, aux-
batalionTan erTad kvlav wavida afxazeTisken (igi sna Seqmnili viTareba da misca davalebebi. mokle
adrec ramdenjerme iyo iq, iseve rogorc samaCab- gadarbenebiT Semoiara yvela sangari da swrafadve
loSi da kargad icoda arsebuli sabrZolo viTa- dabrunda ukan, magram Tavisi sangris pirze wamoewia
reba) da ra icoda, rom es misi bolo gabrZoleba Casafrebuli snaiperis tyvia....
iqneboda da cocxali veRar dabrundeboda, arada 28 TviTmxilvelebis
ivliss dagegmili hqonda diplomas dacva moskovSi. gadmocemiT (wulaia),
`... omSi icnoba raindi, zazas bolo sityve-
vin Segicvlida arCevans? bi iyo `...ar daidar-
goridan marTve afrindi, do, dedao~ _ etyoba
mamulis gadasarCenad!~ (b. nozaZe) gulSi dardi CarCa,
adgilze CasvlisTanave Caeba aqtiur sabrZo- rom wamosvlisas de-
lo operaciebSi. strategiuli mniSvnelobis mqone das wesierad ver
poziciebs icavdnen CeCeni da sxva juris momxv- gamoemSvidoba.

48 49
idga sabediswero 1993 wlis 21 ivlisi, daaxloe- leba da siTbo~.
biT 16 saaTi. glovis Savi Rrubeli daawva lia da `...gadmomcemebi sisxlis:
givi gamgebelebis ojaxs. aRar hyavdaT momavlis ime- papis papa, Tu mama...
di. cremlma da sevdam daisadgura likasa da mananas arasdros swvnevdnen sircxvils,
norC gulebSi. glovobda sanaTesao, saZmakaco, sa- sircxvili arc vin Wama...~ (v. SiukaSvili)
mezoblo, glovobda gori da sruliad saqarTvelo. saqarTvelos prezidentis 1999 wlis 15 ianvris
`...vis ra pasuxi gaeca, #25 gankargulebiT, teritoriuli mTlianobisaTvis
cremlic gamSrala verani, brZolaSi gamoCenili mamacobisa da TavganwirvisaT-
biWi gmirulad daeca _ vis leitenanti zaza (zura) gamgebeli dajildoe-
qarTvelis bediswerani...~ (b. nozaZe) bulia vaxtang gorgaslis mesame xarisxis ordeniT
goris raionis gamgeobisa da goris meriis gadaw- (sikvdilis Semdeg).
yvetilebebiT, zaza gamgebelis saxeli ewoda gor- janmrTeloba da mzegrZeloba qalbaton lias da
Si, puSkinis quCis Cixs da mSobliur me-2 saSualo baton givis aseTi vaJkacis aRzrdisaTvis.
skolas.
samwuxarod, aRniSnul skolas dRes aRar amS- gogolaZe givi
venebs Sesabamisi abriviatura. imedi unda viqonioT,
rom samarTlianoba aRdgeba da Sesabamisi dafa kv- daibada q. borjomSi 1935 wlis
lav daikavebs Tavis kuTvnil adgils. 28 agvistos, mariamobis dRes.
aqve unda aRiniSnos, rom zazas mama, givi gamgebe- deda, elene ilias asuli
li gamoirCeva Tavisi qvelmoqmedebiT. Svilis sikvdi- gelaSvili iyo diasaxlisi da
lamdec da mis Semdegac mravaljer amoudga mxarSi mTeli Tavisi sicocxle erTad-
sxvadasxva samxedro nawilis mebrZol biWebs da za- erTi Svilis aRzrdasa da
zas skolas. arc afxazeTSi mebrZolTa fondisTvis davaJkacebas Sealia.
daiSura finansuri daxmareba da Caricxa sakmaod mama (meore msoflio omis
soliduri Tanxa. veterani) aleqsandre muSaobda
ai, ras werda gazeTi `qarTli~ (2002 w. 23 no- borjomis satyeo meurneobaSi
emberi): `givi gverdiT edga biWs samaCabloSi da sxvadasxva Tanamdebobaze da umaRlesi profesion-
SvilTan erTad ibrZoda afxazeTSi... ramdenime wels alizmiT da gamorCeuli erTgulebiT emsaxureboda
mis saxlSi icxovra samaCablodan devnilma gugu- ulamazesi da unikaluri tyeebis dacvis saSviliS-
li oqroaSvilis xuTsulianma ojaxma; afxazeTidan vilo saqmes.
devnili Tengiz aWariZis cxrasuliani ojaxi wamoi- mZime wlebSi mouwia givi gogolaZes bavSobis
yvana Sin da sofel TedowmindaSi orsarTuliani asakma – gaumarTlebel masiur rapresiebs moecva
saxli dauTmo! qveyana, qaosi da materialuri siduxWire igrZno-
am kacis gazrdili iyo zaza. boda irgvliv, dasavleTidan msoflio omis xmebi
mamis sikeTes avsebda da alamazebda dedis mokrZa- moismoda, xalxi raRac didi ubedurebis molo-

50 51
dinSi iyo.... universitetSi), nino (kolejis pedagogi), SviliS-
givi gogolaZem bavSoba da siymawvile daba waRver- vilebi _ ana da nana (moswavleebi), aseve siZeebi _
Si gaatara, aqve daamTavra skola, xolo Semdeg gia buxnikaSvili da revaz metreveli.
borjomis satyeo teqnikumi (albaT mamis vaJkacuri vinc givi gogolaZes icnobda, dagverwmuneba, rom
profesiisadmi pativiscemiT, an SeiZleba borjomis swored samarTlianobisa da marTlwesrigis dac-
xeobis, misi mTebisa da tyeebis ganumeorebeli si- vis sferoSi iyo givis adgili. TiTqmis 30 wels
lamazis dacvis surviliT). Semdeg ki iyo swavla moRvaweobda Zalovan struqturebSi da araerTxel
da fizikuri wrToba savaldebulo samxedro sam- daamtkica Tavisi kacoba, gambedaoba, profesiis si-
saxuris arenaze (momavalSi givi araerTxel ityvis yvaruli da rac mTavaria, yvelaze rTul situa-
_ yvela Tavmoyvare vaJma aucileblad unda gaiaros ciebSic ki, obieqturobisa da adamianebTan keTili
samxedro momzadebis kursebio). urTierTdamokidebulebisaken ltolvis Seuryeveli
dadga umaRlesi ganaTlebis miRebis droc da unari. misi samsaxurebrivi movaleobisadmi erTgu-
givi gogolaZem, SeiZleba iTqvas, yvelasaTvis mou- li da keTilsindisieri damokidebulebis dasadas-
lodnelad, gadawyvita gamxdariyo pedagogi. mis tureblad gamodgeba mTavrobisa da xelisuflebis
gadawyvetilebas win raRa daudgeboda?! _ 1963 wels araerTi jildo da profesiuli ierarqiis kibeze
daamTavra goris nikiloz baraTaSvilis saxelobis swrafi aRmasvla. (podpolkovnikis wodeba; sami
pedagogiuri instituti qarTuli enisa da liter- medali, ori sapatio samkrde niSani da mravali
aturis da istoriis specialobiT. imuSava kaspis madloba da sapatio diplom-sigeli).
raionSi (sof. rexa) saswavlo nawilis gamged da givi gogolaZem yazaxeTis yamiri miwebis aTvise-
istoriis maswavleblad, Semdeg q. goris me-2 saSu- baSic miiRo monawileoba. igi aqtiurad monawil-
alo skolaSi direqtoris moadgiled da istoriis eobda, im dros istoriul kampaniad aRiarebul
maswavleblad; es iyo 1964-66 wlebSi. RonisZiebaSi da orjer iyo yamirelTa yrilobis
daudgromeli suliTa da mudmivi Ziebis surviliT delegati.
Sepyrobilma axalgazrda pedagogma kvlav moulod- ra sZulda givi gogolaZes: orpiri, mSiSara kaci,
neli gadawyvetileba miiRo da axali specialobis sicrue, sizarmace, gautanloba, Zaladoba, qurdoba
miRebis mizniT swavla ganagrZo Tbilisis saxelm- da umuSevroba. ra uyvarda givi gogolaZes: samSob-
wifo universitetis iuridiul fakultetze. axla lo da misi istoria, ojaxi, megobrebi, mezoblebi,
ukve samdiplomiani givi gogolaZe mtkice nabije- Sroma, wminda adgilebi, nadiroba, Txilamurebi da
biT gauyva cxovrebis urTules, magram mainc lamaz axloblebTan erTad tyis piras gaSlili sufra.
gzas. amasobaSi moaswro mSvenieri ojaxis Seqmna. givi gogolaZis meuRle qalbatoni lamara ix-
cxovrebis ganuyrel Tanamgzavrad SearCia qalba- senebs: `.. ise gaxda 66 wlis, rom ar icoda ra iyo
toni lamara, romelic amJamad muSaobs geografiis eqimi, an ra iyo wamali...~
maswavleblad goris me-10 sajaro skolaSi. janmrTel sxeulSi rom janmrTveli sulia – es
givi gogolaZis xsovnas guliT daatareben misi erTxel kidev daamtkica givi gogolaZem Tavisi ka-
qaliSvilebi _ nana (muSaobs goris saxelmwifo cobiT da cxovrebis wesiT.

52 53
gverdwiTeli Teimurazi 1944 wels Teimurazis deda yazaxeTidan dabrunda.
karga xans uWirda Svils, gadaCveuli sityvis `de-
Teimuraz arCilis Ze gverd- das~ warmoTqma. dedas saxeliTa da mamis saxeliT
wiTeli daibada q. gorSi, 1932 mimarTavda, SemdgomSic igi dedas sikvdilamde
wlis 26 ivliss, swavluli `dekos~ eZaxda.
agronomebis, sofio titviniZisa 1951 wels Teimurazma warmatebiT daamTavra goris
da arCil gverdwiTelis, ojaxSi. vaJTa II saSualo skola da gadawyvita swavla mos-
Teimurazi pirveli da kargax- kovis saxelmwifo universitetSi fizikis fakulte-
ans erTaderTi SviliSvili iyo tze, atomuri fizikis ganxriT gaegrZelebina, Tumca
didi ojaxisa, romlis saTaveSi am survils asruleba ar ewera. `xalxis moRalatis~
idga qarTlSi (da aramarto qa- Svils moskovSi uari uTxres gancxadebis Seta-
rTlSi) cnobili mkurnali eqimi naze. Teimurazi Tbilisis saxelmwifo universite-
gabriel gverdwiTeli meuRles- tis fizikis fakultetze Cairicxa. igi sanimuSo
Tan, mariam alaviZesTan erTad. studenti iyo, avtoritetiT da siyvaruliT sarge-
Teimurazi ojaxis papa-deidebi- blobda pedagogebsa da studentebs Soris. rogorc
sa da ojaxis sxva wevrebis ne- misi Tanakurselebi aRniSnavdnen (kursi ki sakmaod
biera iyo, Tumca am viTarebas Zlieri iyo, SemdgomSi ramdenime akademikosi, pro-
misi xasiaTis Camoyalibebaze fesori, mecnierebaTa kandidati moRvaweobda am
uaryofiTi gavlena ar mouxde- kursidan rogorc saqarTveloSi, aseve mis gareT)
nia. bednieri cxovreba ki male Teimurazi kursze saukeTeso eqsperimentatori iyo
Sewyda. 1937 wlis cnobili mov- da es Tviseba mas bolomde gahyva.
lenebis gamo 5 wlis Teimurazi universiteti Teimuraz gverdwiTelma 1956 wels
mSoblebis mzrunvelobis gareSe daamTavra. im xanad gorSi mas deda da dideda
darCa. mamis kvali dapatimrebis elodnen. Teimurazma uari Tqva SeTavazebul wi-
dRidanve daikarga, xolo deda 7 nadadebaze darCeniliyo TbilisSi da gadawyvita
wlis Semdeg daubrunda ojaxs. mSobliur qalaqSi dabruneba. swored im xanebSi,
Teimurazis momavalze zrunva gorSi funqcionireba daiwyo samecniero kvleviTma
ded-mamis mSoblebma ikisres da araferi dauSure- institutma, sadac daiwyo man muSaoba teqnikosad,
biaT SviliSvilis sasaxelod aRzrdisaTvis. erTi wlis Tavze ki inJinris Tanamdebobaze. 1958
im droidan, roca dedas gadasaxlebidan weril- wlidan Teimurazi ukve laboratoriis gamgea, xolo
is gagzavnis neba darTes, patara Teimurazi, jer 1961 wlidan _ ganyofilebis gamge. pensiaze gasv-
ufrosebis daxmarebiT, Semdeg ki damoukideblad lamde (1992 weli) igi aqtiur moRvaweobas eweoda
atyobinebda dedas ojaxisa da skolis ambebs. skolis institutSi ganyofilebis gamgis, mTavar inJinris,
ambebi ki dedisaTvis yovelTvis sasiamovno iyo: `ga- direqtoris movaleobis Semsruleblis, mecnier-mu-
davedi meore, mesame... klasSi, qebis sigeliT~.... Sakis Tanamdebobebze. igi monawileobda institutSi

54 55
ganxorcielebul samuSaoTa praqtikaSi danergvaze Ti da TiTqmis mTeli
da TanamSromlobda monaTesave institutebTan saka- CrdiloeT kavkasia.
vSiro masStabiT. Teimuraz gverdwiTe-
institutSi moRvaweobis periodSi Teimurazma lis Tvalsawieri mxo-
mniSvnelovani roli iTamaSa aTeulobiT problema- lod teqnikuri mec-
turi sakiTxis gadawyvetaSi. gamoaqveyna mravali sa- nierebebis detaluri
mecniero Sroma da miiRo ramdenime saavtoro mow- codniT ar Semoifar-
moba gamogonebaze. gleboda. igi mSveni-
samecniero saqmianobasTan erTad Teimuraz gverd- vrad erkveoda saxviT
wiTeli qalaqis sazogadoebriv cxovrebaSic iyo xelovnebasa da musi-
Cabmuli, rogorc adgilobrivi sabWos deputati, aR- kaSi. gansakuTrebiT izidavda klasikuri musika, sao-
maskomis wevri da sxva. Teimurazi mniSvnelovan yur- pero xelovneba. bavSvobidan agrovebda operis cno-
adRebas uTmobda pedagogiur saqmianobas, romelsac bili momRerlebis, maSin jer kidev iSviaT Canawerebs
igi eweoda goris n. baraTaSvilis saxelobis sax- da megobarTan, momxiblavi xmisa da tembris mqone
elmwifo pedagogiuri institutis fizika-maTemati- uran saZagliSvilTan erTad tkbeboda maTi smeniT.
kis fakultetze da Semdeg cxinvalis saxelmwifo Teimurazi ufrosebTan uaRresad moridebuli
pedagogiuri institutis igive fakultetze (devni- da mokrZalebuli urTierTobiT gamoirCeoda. iyo
lobis periodSi). Tavmdabali bavSvebTanac, aseTi iyo ojaxis wevrebT-
gasuli saukunis bolos ganviTarebulma movle- anac. Tavisi magaliTiT igi Svilebs unergavda pati-
nebma qarTuli inteligenciis didi nawili ufunq- osnebis, sikeTis, samarTlianobisa da urTierTpati-
ciod datova. ganadgurda goris samecniero-kvlevi- viscemis grZnobas.
Ti institutic. miuxedavad amisa Teimurazi mainc Teimurazs gansakuTrebulad Tbili urTierToba
ganagrZobda muSaobas ramdenime proeqtze, romle- hqonda SviliSvilebTan. cdilobda yoveli Tavisuf-
bic dakavSirebuli iyo gamoTvliTi teqnikis gam- ali wuTi maTTan gaetarebina. xSirad dahyavda maSin
oyenebasTan soflis meurneobasa da mrewvelobaSi, jer kidev gapartaxebul `axal baRSi~, goris cix-
Tumca ganukiTxaobam da usamarTlobam, romelic ma- eze, mtkvris sanapiroze, rkinigzaze _ Tavad Zalian
Sin sufevda saqarTveloSi, Sinaganad didi gavlena uyvarda matarebliT mgzavroba da SviliSvilebsac
iqonia masze da sruliad moulodnelad, jer kidev ar aklebda am siamovnebas.
samomavlo gegmebze meocnebe kaci ganeSora am wuTi- batoni Teimurazi ar iTvleboda Rvinis msmel
sofels. igi gardaicvala 2001 wlis 24 agvistos 69 kacad, magram uyvarda megobrebis viwro wreSi
wlis asakSi. `TaTariaxni~ purmarilze molxena da ganvlili
Teimurazs usazRvrod uyvarda Tavisi qalaqi, cxovrebis saintereso epizodebis gaxseneba.
qveyana. ojaxTan erTad xSirad mogzaurobda saqa- Teimurazs hqonda kidev erTi ram ucnauri hobi;
rTvelos sxvadasxva kuTxeSi da ara marto saqarT- sadac ki ipovnida liTonis raime patara natexs an
veloSi. fexiT hqonda movlili saqarTvelos mTiane- raRac nawils, akuratulad gaaxvevda gazeTSi da mi-

56 57
hqonda saSinao `sawyobSi~ _ raRacaSi gamomadgebao. Tavrebis Semdeg, umaRlesi ganaTleba miiRo saqa-
Svilebma icodnen es `susti wertili~ da Jangian, rTvelos politeqnikur institutSi mSeneblis spe-
daWyletil lursmansac ki masTan miarbeninebdnen! cialobiT.
didebuli ojaxi Seqmna batonma Teimurazma Tavis 1965 wels, rogorc ityvian xolme, `gulma guli ip-
erTgul meuRle sesili xuciSvilTan erTad. sami Svi- ovao~ _ marine kapetivaZem da daTo gudaZem safuZve-
li mouvlines samSoblos: arCili (vice polkovniki, li Cauyares namdvil qarTul ojaxs, romelic sul
ori qaliSvilis mama), TinaTini da gabrieli. yvela mokle xanSi TiTiT saCvenebeli da misabaZi gaxda
maTgani amJamad cxovrobs da moRvaweobs q. gorSi. mTel gorSi.
Znelia raimeTi anugeSo qalbatoni marine aseTi
mZime da aunazRaurebadi danakargis Semdeg, Tumca
gudaZe daviTi ar SevcdebiT, Tu vityviT, rom nugeSi da sanugeSo
Tavad sulmnaTma daTom datova sami bokverisa da
mravali keTilismsurvelisa, Tu megobrebis saxiT.
vaJa CixraZe: `...roca avadmyofobam miakiTxa da gau-
Wirda, aqac ar daukargavs simdable da moTminebis
unari. iwva, wvalobda, stkioda. mainc gviRimoda, Ta-
vis gaWirvebaze ar wuwunebda, aqeT gvefereboda....~
.... daTo sityvisa da saqmis kaci iyo.... swored da-
Tozea naTqvami _ siyvarulisTvis erTxel cocxlo-
ben, ukvdavebisTvis erTxel kvdebian....~
vano CxikvaZe: `....wavida kaci, romlis gulis sik-
eTis gaxarjvas ramdenime sicocxlec ar eyofoda....
verZis Tanavarskvlavedis niSniT dabadebuls `mS- ....avadmyofoba fizikurad moeria, magram Zlier
vildosanma~ miayena sasikvdilo Wriloba da `Tx- suls veraferi daaklo, ver gaaborota....
isrqis~ TanavarskvlavedSi aResrula _ 2006 wlis ....wavida kaci, romelic ucnobi xalxuri mTqmeli-
22 dekembers. damTavrda silamaziTa da kaikacobiT viT dReniadag CurCulebda:
aRsavse samocdaaTwliani sicocxle. magram sicocx- RmerTo da xato cxovelo,
le grZeldeba _ man xom sami, erTmaneTze ukeTesi, Sen salocavad movelo,
vaJkaci (kote, zaali, paata) dautova qveyanas. mosuls momeci wyaloba,
saqarTveloSi mimdinare saSineli represiebis wasuls Tan gamayoleo.
wels (1937) daibada daTo gudaZe da albaT amitomac ....ufali aucileblad `gaayolebs~ daTos Tavis
mTeli Tavisi arsebiT da SemarTebiT, muxlCauxre- wyalobas ....~
lad ebrZoda usamarTlobas, usindisobas da Za- nugzar oniaSvili: `...daTo gudaZe is kaci iyo,
ladobas. romelsac axasiaTebda maRaladamianuri Tvisebebi _
daTo gudaZem, q. goris me-20 saSualo skolis dam- zneobrivi sifaqize, didsulovneba, uangaroba, kacT-

58 59
moyvareoba, patiosneba.... dabrundaSvili gurami
....patara qalaqis patronebi varT, yvela erTmaneTs
vicnobT da ar meguleba vinme ise wasuliyos am qveyn- sazogadoebrivi yofierebis
idan, rom vismesTvis patara wyena mainc ar mieyenebi- nebismier formaciaSi da nebis-
nos; erTi kaci vici aseTi mxolod _ daviT gudaZe...~ mier dros gadamwyveti istori-
zelo xubuluri: `....me bednieri kaci var daTo uli (epoqaluri) mniSvneloba
CemTan rom megobrobdi. ...mdidaria qalaqi gori Ses- eniWeboda da eniWeba inteli-
aniSnavi inteligenciiT da popularobis mopoveba genciis xarisxs, mis erovnul
aq Zneli iyo. garda samsaxurebrivi ierarqiis ki- da saerTaSoriso dones. qar- ufros
bisa, sxva kibezec unda asuliyavi muxlZlieri da Tuli inteligencia saukuneTa ZmasTan
gulmarTali. es meore kibe iyo kibe qarTvelobi- ganmavlobaSi mudmivad idga erTad
sa, mamuliSvilobisa, qveynis siyvarulisa. Sen, Cemo mowinaveTa rigebSi, erovnul
daTo, arc erT kibeze ar gagWirvebia asvla...~ tradiciebze dafuZnebuli ma-
resan konceliZe: `...maxsovs mravali Sexvedra, Rali donis kulturiT, gan-
saubari, guluxvoba, Tanadgoma da didsulovneba; swavlulobiT, progresuli
mereda rogori ojaxi Seqmna _ qalbatoni marika, azrovnebiT da ideologiiT.
sami vaJkaci... ojaxi ki ara, Taflis skaa...~ swored, aseTi inteligenciis
vaJa kvaliaSvili: `...sikeTis keTebiT, adamianze erT-erTi Rirseuli warmomad-
zrunviT icxovra am wuTisofelSi. wavida da marad- geneli gaxldaT guram dab-
Jams mosagoneblad dagvitova Tavisi saxeli _ `da- rundaSvili, romelmac mTeli
viT keTili~. am saxeliT moigoneben mas sxva cnobil Tavisi Sinaarsiani da amav-
gorelebTan erTad, amin!...~ droulad siZneleebiT gadat-
goderZi TaTeSvili: `ormoci dRe Seni naTeli virTuli cxovreba swavlaSi
suli CvenTan iqneba. mere ki warsdgebi RvTis sams- da SromaSi gaatara. icxovra
javroze da samudamod damkvidrdebi maradiul sa- SemoqmedebiT da aki kidec datova kvali, rogorc
vaneSi, xvTisnieri kacis ukvdavi saxeliT. diax, ukv- mecnierma, pedagogma, sazogado moRvawem da sani-
davebis binadaria daTo...~ muSo meojaxem.
Znelia eWvi Segeparos daTos megobrebis gulwrfel g. dabrundaSvilis erTerTi yofili studenti,
da amavdroulad cremlnarev, WeSmarit sityvebSi. S. naTenaZe ixsenebs: `Tanamedrove studentebs mci-
q. goris inteligencias moaklda kidev erTi gul- redi, e.w. sapatio, mizezi gvyofnida, rom esaTuis
mxurvale mamuliSvili da muxlmouRleli amagdari leqcia gagvecdina. maRali sicxianobis pirobeb-
kaci. misi xsovna ar daibindeba arasodes misi ojax- Sic ki ver vaZlevdi Tavs imis uflebas, rom baton
is wevrebis, naTesavebis, mezoblebisa da nacnob-me- g. dabrundaSvilis leqcia gamecdina. metad sain-
gobrebis madlier gulebSi. tereso da mimzidveli saubriT imdenad viyavi moxi-
samaradiso xsovna `daviT keTilis~ kacur kacobas. bluli, rom Canawerebis gakeTebasac ver vaxerxebdi

60 61
da xSirad, ocnebaSi gaxveuli gamovufxizlebivar disertacia istoriul mecnierebaTa kandidatis sa-
leqciis damTavrebis mauwyebel zars.~ mecniero xarisxis mosapoveblad, ris Semdegac igi
guram dabrundaSvili daibada 1931 wels, q. gor- ikavebs kaTedris docentis Tanamdebobas.
Si, mosamsaxuris ojaxSi. 1992 wlidan sicocxlis bolo dReebamde ga-
mama, batoni sofromi, goris rkinigzis satvir- nagrZobda aqtiur mecnierul da pedagogiur moR-
To sadguris ufrosi gaxldaT da im ZnelbediT vaweobas, amjerad ukve goris universitetSi
wlebSi mniSvnelovani wvlili Sehqonda qveynis samarTalmcodneobisa da istoria-filologiis
aRmSeneblobisa da Tavdacvis uzrunvelyofis fakultetis dekanis Tanamdebobaze.
saqmeSi batonma guramim. daamTavra q. goris vaJTa g. dabrundaSvilis leqciebi, Tu calkeuli
me-2 saSualo skola, Semdeg ki moipova warCinebis Tematuri moxsenebebi, gamoirCeoda, erTi SexedviT
diplomi n. baraTaSvilis saxelobis goris peda- simartiviT da ubraloebiT, meores mxriv ki Rrma
gogiur institutis damTavrebis niSnad. es iyo 1955 analitikuri SeferilobiTa da maRali profesion-
wels. alizmiT, rasac emateboda misi dinji da damajere-
uaRresad niWieri da Sromismoyvare axalgazrda beli metyveleba.
specialisti samuSaod datoves iqve, istoriis kaT- warmatebuli samecniero da padagogiuri moR-
edraze. vaweobisaTvis baton guram dabrundaSvils miReb-
studentobis wlebSive gamoCnda baton guramis uli aqvs mravali jildo da sapatio sigeli. mis
midrekileba sazogadoebrivi moRvaweobisaken da mier aRzrdili studentebi yovelTvis warmatebiT
sul male igi gadaiyvanes samuSaod partiis goris gamodiodnen respublikur samecniero olimpiadeb-
saqalaqo komitetis propagandisa da agitaciis gan- Si, Tu sxva konkursebSi.
yofilebaSi jer instruqtorad, Semdeg ki gamged. 2006 wlis 17 ivniss, goris inteligenciam da-
partiul samuSaoze yofnis periodSi igi, xSirad karga kidev erTi gulmxurvale, ganswavluli da
iyo partiis saqalaqo komitetis wevri da saqalaqo patrioti kaci, romelic samudamod darCeba misi
sabWos deputati. axlobel-naTesavebis, megobrebisa da aRzrdilebis
bunebiT mecniers da mkvlevars guli mainc mSob- xsovnaSi.
liuri institutisken eweoda da 1974 wlidan guram meuRle, qalbatoni ledi suxitaSvili _ eqimi-
dabrundaSvili dabrunda pedagogiuri da samecnie- Terapevti. vaJiSvili, zurabi _ profesionali eko-
ro moRvaweobis gasagrZeleblad jer saRamosa da nomist-finansisti. vaJiSvili zviadi _ profesion-
dauswrebeli swavlebis ganyofilebis meTodistad, ali ekonomist-finansisti, qaliSvili Tamari _
Semdeg istoriisa da mecnieruli komunizmis kaT- eqimi-infeqcinisti.
edris ufros maswavleblad. 1975 wlidan ki igi imravleT da ixareT dabrundaSvilebo, baton gu-
asrulebda institutis samecniero sabWos mdivnis ramis STamomavalno!
sapatio movaleobas. mSvidoba da sikeTe yofiliyos Tqveni mudmivi
nayofieri da mniSvnelovani iyo g. dabrundaS- Tanamgzavri.
vilisTvis 1975-1981 wlebi. man brwyinvaled daicva

62 63
dadiani daviTi cnobili mo-
mRerali da msa-
gasuli saukunis 70-80-ian xiobi vaxtang
wlebSi daviT dadiani sakmaod (buba) kikabiZe
popularuli pirovneba gaxl- igonebs: `bato-
daT q. gorsa da goris raionSi. ni varlami da
misi popularoba ramdenime misi mSvenieri
faqtoriT iyo ganpirobebuli: meuRle, qalba-
jer erTi, metad saintereso toni m. miqelaZe
da mimzidveli garegnobis (Tx- Tbilisis mSve-
elTxeli, maRali, daxvewili daviTi, lili, meri da aleqsandre
nebebi iyvneno.~
manerebiT da sicocxliT daviT (daTiko) dadians Tavisi cxovrebis Tanamg-
savse; aSkarad igrZnoboda Ta- zavrad SeurCevia goreli gogona (Tanakurseli)
vaduri warmoSobis kvali) da antigona ialamidi da male axalgazrda ojaxs
kidev imiT, rom rogorc maRa- mieca saTave. qalbatoni antigona gamoirCeoda
li kvalifikaciis meRvine-te- garegnuli momxibvlelobiT, gonebamaxvilobiT da
qnologi (daamTavra Tbilisis saocrad mxiaruli da Tbili xasiaTiT.
universitetis sabunebisme- batoni daviTi Tavisi saqmis kargi mcodne iyo.
tyvelo fakulteti) aTeuli wlebis ganmavloba- rogorc teqnologi da rogorc xelmZRvaneli mu-
Si xelmZRvanelobda sof. tyviavis, mejvrisxevis, dam siaxlis ZebnaSi iyo. araerTi warmatebisTvis
xidisTavisa da atenis Rvinis qarxnebs da rogorc miuRwevia SromiT gzaze, razedac mkafiod metyve-
amboben xolme, `saWiro kaci~ iyo yvelasaTvis. lebs mis mier nawarmoebi Rvinoebis mier sxvadasxva
daviTi (daTiko) varlamis Ze dadiani daibada dros miRebuli medlebi, diplomebi Tu prizebi.
1924 wels q. quTaisSi. ZiriTadad izrdeboda so- baton daviTs uyvarda viwro megobrul wreSi
flel ZiZasTan. saSualo skolis damTavrebis Sem- drostareba; iyo momlxeni da mWermetyveli.
deg, dadianebis ojaxi _ ulamazesi qalbatoni daviTis ojaxs male SeeZina ori vaJiSvili va-
marusia miqelaZis (daviTis deda), baton varlamis liko (gayva mamis profesias da Camoyalibda kval-
(daviTis mama) da oTxi Svilis (daviTi, lili, meri ificiur meRvined da organizatorad) da nug-
da aleqsandre) SemadgenlobiT sacxovreblad ga- zari (profesiiT eqimi, amJamad ojaxiT cxovrobs
dadis q. TbilisSi. TbilisSi).
dedaqalaqis xandazmulebs dResac axsovT var- batonma daviTma TiTqmis 40 weli imuSava xelmZ-
lam dadiani, Tbilisis koloriti, romelic mudam Rvanel Tanamdebobebze da mniSvnelovani kvali
Coxa-axaluxiT dadioda. amayi da Tavaweuli sia- daamCnia goris raionis meRvineobas.
ruli icodao, ityoda xolme didi msaxiobi dodo daviT (daTiko) dadiani gardaicvala 1988 wels.
abaSiZe.

64 65
dadiani valiko misTvis Cveuli laRi saubrisa da iumoris unari.
yvelas uxaroda misi danaxva, yvela cdilobda mas-
Tan damegobrebas. iyo SesaSurad gulaxdili, pirda-
piri, uRalato kaci.
vala dadiani sxvadasxva wlebSi muSaobda Rvinisa
da xil-kenkrovani wvenebis qarxnebSi, sul bolos
ki atenis Rvinis qarxanaSi teqnologad.
lamazi ojaxi Seqmna vala dadianma; meuRle, qa-
lbatoni dali uriadmyofeli (biologi, goris sax-
elmwifo universitetis pedagogi), Svilebi _ daviTi
(meRvine teqnologi, iuristi) da mamuka (ekonomisti),
rZali nino xaCiraSvili (ekonomisti, inglisuri
enis specialisti); SviliSvilebi _ vako, luka da
saqarTvelos frenburTelTa nakrebis wevri, maSin- sandro.
deli sakavSiro Cempionatebis priziori, meRvineobis baton valiko dadians gansakuTrebiT uyvarda ba-
inJiner-teqnologi varlam (valiko, vala) dadiani bua varlami, Tavisi qveyana, megobrebi, ojaxi, si-
daibada 1944 wlis 16 dekembers gorSi, mosamsaxuris cocxle da yvelaze ufro metad ki SviliSvilebi.
ojaxSi. misi mSoblebi aseve meRvineobis speciali- sicocxleze uzomod Seyvarebul kacs, sawuTrom
stebi iyvnen da, rogorc ityvian, Svilma gaagrZela udrood Seumokla sicocxlis vada da maradiul sa-
ojaxis tradiciebi. sufevelSi waiyvana alali, keTili da kacTmoyvare
bavSvobaSi vala dadiani xasiaTdeboda, rogorc pirovneba, romelic marTlac rom moaklda goris
gonebagamWriaxi, niWieri da imavdroulad celqi. sazogadoebas.
goris me-6 rusuli saSualo skolis damTavrebis batoni vala dadiani gardaicvala Tavis dabadebis
Semdeg swavla ganagrZo saqarTvelos sasoflo- dRes 2003 w. 16 dekembers.
sameurneo institutSi mebaRe-mevenaxeobis fakulte-
tze, ris damTavrebis Semdegac mieniWa meRvineobis rogor gvaklixar da gigoneben
inJiner-teqnologis kvalifikacia. luka, sandro da vakuna isev,
vala, pataraobidanve gamoirCeoda saTavgadasavlo rogor aklixar da enatrebi,
faTerakebiT da daxvewili iumoriT. bunebiT iyo me- Sen nafofineb sayvarel Svilebs.
tad energiuli, moZravi, iniciativiani da swrafmo- yvela gaxsenebs ra siyvaruliT,
qmedi. Tavis garSemo sasiamovno da sasurvel gare- maTi gulebi Sen siTbos itevs
mos qmnida. mudam xalisiani da xumrobismoyvaruli da gigoneben vala dadians
gaxldaT batoni vala dadiani. masTan urTierToba kacurkacobiT, viT cocxals, ise.
yvelasaTvis sasurveli da sasiamovno iyo. TviT si-
cocxlis ukanasknel dReebSic ki ar daukargavs (meuRle)

66 67
zazunaSvili vano kaxis quCaSi Sexvedria nacnobi da sinanuliT uTq-
vams, afsus, ra adre gardaicvala kaxio...
ra Tqma unda, kaxi mixvda raSic iyo saqme, magram
yvelaferi ise datova rogorc iyo.
mravaljeradi saskolo reformis gamo vano za-
zunaSvili swavlobda goris me-2, me-3 da me-5 sko-
lebSi da rogorc wesi, kaxi faCoSvilTan erTad.
kaxi igonebs, rom isini mudam erT merxze isxdnen.
skolis damTavrebis Semdeg vano zazunaSvilma
miakiTxa Tbilisis rkinigzis transportis umaRles
`goWi biWebi~ teqnikur instituts, romelic daamTavra 1960 wels.
vano zazunaSvilis samsaxurebrivi gza mokled ase
vano solomonis Ze zazunaSvili erT-erTi im gamoiyureba: Tbilisis elmavalmSenebeli qarxana
gorelTagani iyo, romelmac Zalian axalgazrda (inJineri), baqos rkinigzis sammarTvelos sawarmo
asakSi moaxerxa sazogadoebis yuradRebis arealSi (mTavari inJinris moadgile), q. gori, meqanizaciis
moxvedra. es, raRaTqma unda, ganpirobebuli iyo misi sammarTvelo (uf. inJineri), q. goris ludisa da
pirovnuli TvisebebiT: sasiamovno garegnoba, gon- xileuli wylebis qarxana (direqtori) da a. S.
ebamaxviloba, saubris daxvewili stili. moWarbebu- davesesxebiT isev kaxi faCoSvilis mogonebas: `...
li iumori, didi Sinagani kultura da a.S. yovelive vano Zalian niWieri axalgazrda iyo, gansakuTrebiT
amas emateboda isic, rom skolaSive moipova niWieri exerxeboda maTematikuri amocanebis amoxsna. yvelaze
ymawvilis saxeli. adre xsnida. jer Cemsas amoxsnida, mere ki Tavisas...~
vano zazunaSvili daibada 1936 wlis 2 ianvars aseTi niSan-Tviseba yovelTvis rodia `daTvuri sam-
da saaxalwlod didi sixaruli mohgvara ojaxsa da saxuri~(?!).
zazunaSvilTa Tu nacvliSvilTa (deda, ekaterine vano zazunaSvils Zalian Tbili da sicocxliT
nacvliSvili) sagvareulos. savse Tvalebi hqonda. Sexedavdi da irwmunebdi, rom
rogorc vanos `akvnis megobari,~ goris sasiqadu- sikeTe namdvilad arsebobs am qveyanaze, mTavaria
lo moqalaqe, kaxi faCoSvili igonebs, isini erT misi SemCneva da aRiareba, ufro mniSvnelovani ki _
akvanSi arian darweulebi da es akvani axlac Senax- sikeTis keTeba, rac vanos kargad gamosdioda.
ulia momavali patara vanos molodinSi. dadioda gorSi kaci RimiliT gaciskrovnebu-
vano da kaxi akvnidan TviT vanos sicocxlis bolo li, mWermetyveli da Zmobis moyvaruli. dadioda
dRemde ganuyrelad erTad yofilan baRSi, skolaSi, da fiqrobda, ganuwyvetliv fiqrobda, ra sasikeTo
quCaSi, saxlSi da saerTod yvelgan.... gaekeTebina Tavisi qalaqisaTvis da mravali mego-
sazogadoeba Turme ise SeeCvia maT mudmivad er- brisaTvis, mxolodSobils saZmo siTbo srulad me-
Tad yofnas, rom ukve maT saxelebs aRar arCevda da gobrebisTvis emeteboda uangarod.
xSirad urevda kidec erTmaneTSi. `goWi biWebs~ gveZaxodnen, _ igonebs vanos me-

68 69
gobari kaxi, xolo dedamisi, qalbatoni ekaterine, Caabara samxedro saswavleb-
Tavis erTaderT biWs moferebiT `bakiWas~ eZaxodao. elSi, magram sxvadasxva mizez-
daaklda ojaxs, q. goris inteligencias, mrav- Ta gamo, mis ocnebas, Turme, ar
alricxovan nacnob-megobarTa wres, sul raRac 47 ewera aRsruleba.
wlis asakSi da dagvitova ori saamayo Svili _ nino 1954 wels Sevida n. baraTaSvi-
da giorgi. ojaxi gaizarda, giorgim Seqmna Tavisi lis saxelobis goris saxelmwifo
Tbili kera Tamuna dadianiZesTan erTad da SviliS- pedagogiuri institutis fizika-
vilebmac (kato, makine) gaamzianes vanos udroo was- maTematikis fakultetze. aqtiur
vliT Camowolili bindi. monawileobas iRebda studen-
erTerTma uaxloesma megobarma, poetma jemal in- tur cxovrebaSi. iyo institutis
jiam, vano zazunaSvilis xsovnas miuZRvna leqsi, orkestris wevri, fakultetis
romlis amonaridsac aq warmovadgenT; profkomitetis Tavmjdomare. mis-
„...ise waxvedi devda sports, iyo tanmovarjiSe,
gadiodi TiTqos kinodan, monawileobda sxvadasxva spor-
gamocdebzec xom tul RonisZiebebSi.
suyvelaze win gadiodi... 1959 wels daamTavra aRniSnu-
iZine mSvidad _ li institutis sruli kursi da
Sens kacobas wminda nino da komkavSiruli sagzuriT daiwyo
Seni vaJkaci muSaoba goris xelsawyoTmSeneb-
gaagrZelebs _ wminda giorgi.~ el qarxana `gorixelsawyos~ te-
qnikuri kontrolis ganyofilebaSi kontroliorad.
zarnaZe hamleti sicocxlis ukanasknel dRemde muSaobda Sromisa da
xelfasis ganyofilebis normadarad, inJiner-nor-
hamlet konstantines-Ze zarnaZe daibada 1936 wlis madarad, ufros inJiner-normadarad, ganyofilebis
9 ianvars, q. gorSi, samxedro mosamsaxuris ojaxSi. ufros inJiner-ekonomistad Sromis dargSi, ufros
mama, batoni konstantine ibrZoda me-2 msoflio omis inJinrad Sromis dargSi, ganyofilebis ufrosad,
frontebze. samwuxarod, igi veRar daubrunda sayva- ekonomikis ganyofilebis ufrosad, safinanso-eko-
rel ojaxs. nomikuri ganyofilebis ufrosis moadgiled, bolos
1943 wlis saqtemberSi hamleti Sevida q. goris ganyofilebis ufrosad.
vaJTa #1 saSualo skolaSi. Semdeg gadavida goris qarxanaSi muSaobis periodSi gamoirCeoda saqmis-
#4 saSualo skolaSi. swavlis periodSi gamoirCe- admi gulisxmieri damokidebulebiT, iyo disci-
oda rogorc muyaiTi, disciplinirebuli moswavle, plinirebuli, dinji, mowesrigebuli, punqtualuri.
klasidan klasSi gadadioda qebis sigelebiT. bavS- iyo saqarxno profkomitetis Tavmjdomare.
vobidanve ocnebobda gamxdariyo samxedro oficeri 1962 wlidan iyo komunisturi partiis wevri. miRebu-
da skolis damTavrebis Semdeg misaRebi gamocdebi li aqvs mravali sigeli sxvadasxva damsaxurebisaTvis.

70 71
iyo Sromis veteranis sapatio wodebis mflobeli. 1937 wlis 2 ianvars, mosamsax-
1987 wels arCeul iqna goris saxalxo deputatTa uris ojaxSi.
meoce mowvevis saqalaqo sabWos deputatad. mama, aleqsandre nikolozis
1966 wels daamTavra saqarTvelos politeqnikuri in- Ze TurazaSvili daapatimres da
stitutis goris filialis dauswrebeli ganyofileba daxvrites. deda, ana ivanes asuli
specialobiT `manqanaTmSeneblobis teqnologia~. TaTaraSvili iyo sabavSvo baRis
daamTavra saqarTvelos k.p. goris saqalaqo pedagog-aRmzrdeli. mamida, qal-
komitetTan arsebuli marqsizm-leninizmis saRamos batoni mariami meore msoflio
universitetis sruli kursi. omis Semdeg muSaobda samxedro
miRebuli aqvs manqanaTmSeneblobis muSakTa prof- hospitalSi qirurgad, Semdeg ki
kavSiris sapatio sigeli da medali socSejibrebaSi Tbilisis bavSvTa savadmyofoSi
gamarjvebisaTvis. emsaxureboda adamianTa janmrT-
batoni hamleti iyo zedmiwevniT kulturuli da elobas. biZebi (dedis mxridan):
zrdilobiani adamiani, gamoirCeoda rbili da Tbi- gabo (goris ped. institutis
li xasiaTiT. man sazogadoebis, amxanag-megobarTa erTerTi damaarsebeli, daxvr-
da kolegebis didi siyvaruli da pativiscema daim- ites 1937 wels; damTavrebuli
saxura Tavisi uaRresad patiosani da uangaro Sro- hqonda libknextis saxelobis in-
ma-garjiT. stitutis filosofiis fakulte-
goris sazogadoeba ar daiviwyebs daxvewil in- ti, aleqsi (istorikosi) daiRupa
teligents, maRali rangis profesionals da mSob- meore msoflio omSi; qristafore
liur qalaqze Seyvarebul pativsacem pirovnebas, ba- _ samTo inJineri. kobas deida, qalbatoni sofio iyo
ton hamlet zarnaZes. profesiiT dizaineri. koba TurazaSvils hyavda Zma,
nodari (istorikosi), romelic sicocxlis bolomde
TurazaSvili koba (1988w.) muSaobda vanis saSualo skolaSi pedagogad,
universaluri adamiani da sportsmeni gaxldaT iyo SesaniSnavi momRerali da mocekvave.
koba TurazaSvili. TmaxuWuWa da fizikurad Zlier- koba TurazaSvilma daamTavra q. goris pirveli
ma ymawvilma, jer kidev skolaSi da Semdeg stu- saSualo skola. saskolo asakSi ukve moipova meore
dentobisas, miaRwia pirvel warmatebebs WadrakSi, sportuli Tanrigi, sazogadoebrivi instruqtorisa
kalaTburTSi da fexburTSi. da mesame kategoriis msajis wodebebi kalaTburTSi.
amave dros koba iyo nakiTxi da ganaTlebuli maSin koba sul 18 wlis iyo.
pirovneba. kargad erkveoda istoriaSi, geografiaSi 1955 wels koba xdeba goris pedagogiuri insti-
da qarTul poeziaSi. Seyvarebuli iyo qarTveli (da tutis fizika-maTematikis fakultetis studenti da
aramarto qarTvel) klasikosi poetebis leqsebze da aqac eweva aqtiur sportul cxovrebas, razedac me-
xSirad zepiradac SeeZlo maTi wakiTxva. tyvelebs mis mier miRebuli mravali diplomi Tu
koba aleqsandres Ze TurazaSvili daibada gorSi sigeli. studentobis dros daimsaxura aseve medali

72 73
`yamiri da nasveni miwebis aTvisebisaTvis~. kobas pirovnebisaTvis damaxasiaTebel ramdenime
studentobis periodSi igi miiwvies q. koldivis Strixze zemod ukve aRvniSneT, axla ki minda erT
(latvia) fexburTelTa gundSi saTamaSod, Semdeg ki epizodze mogiyveT.
rigis gundSi. paralelurad muSaobda q. rigis man- 1966 wlis 10 seqtembers Zlieri da xangrZlivi
qanaTmSenebel qarxanaSi. wvimebis Semdeg Zalian adidda mdinare liaxvi. abob-
ramdenime welSi koba TurazaSvili daubrunda mSob- oqrebul talRebs Tan mohqonda lodebi, talRebi
liur qalaq gors da 1960-63 wlebSi warmatebiT Ta- angrevdnen napirebs. mdinaris SuaSi patara kunZulze
maSobda fexburTelTa gund `dilaSi~. kobas arc swav- gaufrTxileblobiT SemorCeniliyo ori bavSvi. ube-
la daviwyebia da 1966 wels daamTavra ped. instituti. dureba garduvali Canda. veravin bedavda gagiJebul
1964 wels, msoflio Cempionma nona gafrindaSvilma mdinareSi Sesvlas. stadionze myof kobas smenamde
erTdrouli TamaSis seansi Caatara gorel moWadra- miuRwevia qalebis sasowarkveTil kivils. ramden-
keebTan (21 dafaze) da waago ori partia. rogorc maSin- ime wuTSi koba mosalodneli ubedurebis adgilze
deli gazeTebi aRniSnavdnen, msoflio Cempions Zalian gaCnda da dauyovnebliv Sevarda wyalSi. man erTi
gauWirda TamaSi koba TurazaSvilTan da m. xadurTan. bavSvi gamoiyvana napirze da ukanve Secura. meore
aqtiuri TamaSis damTavrebis Semdeg kobam miaSura bavSvi ukve wyals mihqonda, magram koba Cahyva tal-
samwvrTnelo asparezs da am sferoSic miaRwia mniS- Rebs da isic gamostaca stiqias. napirze Sekrebili
vnelovan warmatebebs. aRsaniSnavia misi samwvrTne- asobiT adamiani taSiTa da aRtacebuli SeZaxilebiT
lo moRvaweoba gorSi da gansakuTrebiT TbilisSi, uqebdnen baton kobas vaJkacur SemarTebas. is biWebi
roca is xelmZRvanelobda fexburTelTa gund `ava- axla ukve kacebi arian.
zas~ (mixeil mesxis skola). koba TurazaSvilis SromiTi da sportuli moR-
Zalian nayofieri iyo koba TurazaSvilis sam- vaweoba mravali jildoTia damSvenebuli: sapatio
wvrTnelo kariera. misi aRzrdilebi TamaSobdnen; sigeli (saqarTvelos fexburTelTa nakrebi gundis
Tbilisis dinamoSi (T. burjanaZe, v. ZebisaSvili, v. wevrebis momzadebisTvis 1970 w.), 7 sxvadasxva xarisxis
kozini, r. mameswaraSvili, v. xaniSvili), q. rostovis diplomi, 10 sigeli da uamravi madloba Tu prizi.
`ska~-Si (v. CeredniCenko), sabWoTa kavSiris WabukTa 1982 wels koba TurazaSvili wardgenil iqna dam-
nakrebSi, (v. kozini, e. berikaSvili, v. vlaSCenko da saxurebuli mwvrTnelis sapatio wodebis miRebaze,
sxva) da saqarTvelos WabukTa nakrebSi, romelmac magram aRar dascalda. mZime avadmyofobam SeaCera
xuTjer zedized moipova `siWabukis Tasi~ (r. gior- WeSmariti adamianis, erudirebuli pirovnebis, rain-
gobiani, v. CoCiSvili, S. wiwuaSvili, o. muSkudiani, duli sulis mqone sportsmenis guliscema. igi sul
t. tlaSaZe da sxva). 44 wlis iyo. qveyanas ki saamayod dautova mSvenieri
1981 wels evropis Tasis mflobelis, Tbilisis ojaxi: meuRle zaira ratiSvili (fizikosi, amJamad
`dinamos~ SemadgenlobaSi iyo kobas aRzrdili fex- pensioneri); Svilebi _ giorgi da maia; rZali _ xa-
burTelic, kerZod v. Jvania. Tuna merebaSvili; siZe _ aleqsandre popovi. SviliS-
ai, aseTi warmatebuli gaxldaT koba TurazaS- vilebi _ mariami, sofo, kamila da nino.
vili, rogorc mwvrTneli. mravalJamier Tqven, kobas STamomavlobav!

74 75
kereseliZe roberti axalgazrdobas Tavis profesiul codnasa da ga-
mocdilebas.
robert kereseliZe (uriadmyofeli) daibada 1935
wels q. gorSi, aqve daamTavra me-5 saSualo skola
da n. baraTaSvilis saxelobis pedagogiuri insti-
tutis geografia-biologiis fakulteti.
aTleturi aRnagobis axalgazrdas bavSvobidanve
izidavda sportis esaTuis saxeoba da sicocxlis
bolomde, meore profesiad, swored rom sportuli
moRvaweoba SearCia. mowodebiT sportsmeni, Tavadac
kaJdeboda da sxvaTa sportul gamoWedvasac aqtiu-
rad uwyobda xels.
iSviaTad, magram mainc SevxvedrivarT klasikos batoni roberti institutis damTavrebis Semdeg
literatorTa nawarmoebebSi mamakacebis mimarT samuSaod datoves mecnier-muSakis Tanamdebobaze,
naTqvam sityvas `lamazs~. magram, Tu qalbatonebis zoologiis kaTedraze, paralelurad xelmZRvan-
mimarT gamoyenebuli es sityva, pirvel rigSi, elobda q. goris vaJTa da qalTa kalaTburTis na-
gamoxatulebaa garegnuli silamazisa da iersaxisa, kreb gundebs. sportis didi qomagi da propagandis-
mamakacebis SemTxvevaSi sityva `lamazi~ iZens ufro ti iyo. did yuradRebas uTmobda fizikurad Zlieri
sulieri silamazis aspeqts. lamaz mamakacSi sila- axalgazrdebis aRzrdas. batoni roberti novator-
maze ramdenime komponentiT warmoCindeba, rogoricaa uli niWiTac iyo gamorCeuli. misi iniciativiT da
ganaTlebuloba, Tavmdabloba, zrdiloba, kultura, uSualo monawileobiT Camoyalibda badmintonisa da
raindoba, uangaroba da a.S. magidis CogburTis seqciebi. robertis aRzrdilebi
xSirad uTqvamT baton robertis misamarTiT xSirad monawileobdnen respublikuri mniSvnelobis
`lamazi kaciao~ da igi marTlac imsaxurebda am RonisZiebebSi da 1968 wlis Cempionebic gaxdnen bad-
epiTets, rogorc Sinagani TvisebebiT, ise garegnu- mintonSi (a. teleSenina, T. bliaZe).
li elferiTac. robert kereseliZem (uriadmyofelma) sul axal-
roca, batoni roberti Tavisi mozomili nabijiT gazrdam (22 wlis) moipova respublikuri kategoriis
Caivlida xolme goris quCebs, ukan mtredis gundi- msajis sapatio wodeba.
viT misdevda lamazmanTa jgufi, Tumca robertis gvian gaiges axloblebma, rom Turme guli awuxeb-
gulis dapyroba mxolod erTaderTma SesZlo da da baton roberts, magram aravisTvis SeuCivlia da
daukavSirda kidec ori axalgazrda erTmaneTs wmin- arasdros uwuwunia. Cveulebrivi enTuziazmiT da
da siyvarulis ficiT. es qaliSvili gaxldaT liana profesionalizmiT ganagrZobda muSaobas, rogorc
TomaSvili, romelic wlebis ganmavlobaSi muSao- kaTedraze ise sportul asparezze. uyvarda mSobli-
bda saqarTvelos politeqnikuri institutis goris uri qalaqi, sportuli sarbieli, megobrebi da qal-
filialSi pedagogad da romelic dResac ar aklebs baton lianasTan erTad saTuTad, lamazad naSenebi

76 77
ojaxi. algazrduli SemarTebis kaci, romelsac uzomod
baton robertis yavs Svili nino kereseliZe (eko- uyvarda yovelive qarTuli, adamiani, romelmac ker-
nimisti), siZe goCa parkauli (iuristi) da ori brwy- pad gaixada Tavisi samSoblo da mSobliuri kuTxe
invale SviliSvili Tornike da vaniko. samwuxarod _ mTiani raWis umSvenieresi sofeli cxmori, sadac
batoni roberti ver moeswro SviliSvilebiT tkbo- igi daibada 1935 wlis 3 noembers.
bas, man Zalian adre, 39 wlis asakSi, yvelasaTvis adre daoblda afendi koberiZe; misi mama, sograti
moulodnelad datova amqveyniuri savane. Tavis oTx ZmasTan erTad ibrZoda me-2 msoflio omis
robert kereseliZes ver daiviwyebs qalaqi gori, frontebze. ori ZmaRa daubrunda ojaxebs. aRar ga-
misi ojaxi da nacnob-megobrebi. imedia, SviliSvile- moCenila afendis mama, sograti. mouSuSebelma dard-
bi iamayeben babuis mier ganvlili rainduli gziT ma da Svilebis gadarCena-aRzrdaze gatarebulma
da arasodes dauSveben mis saflavze ekal-bardis umZimesma wlebma gatexes afendis dedis, qalbaton
moZalebas. polinas janmrTelobac da ukve ormagad daoblebu-
robert kereseliZis sikvdilis Semdeg, megobrebis li afendi dedis Zmam, mina joxaZem da misma meuRlem
iniciativiT, araerTxel Catarda misi saxelobis tur- Camoiyvanes q. gorSi, upatrones da sasikeTo gzaze
nirebi sportis sxvadasxva saxeobaSi, rac imis das- daayenes. baton minas, Turme, mTeli gori icnobda
turi gaxlavT, rom roberti cocxlobs da kvlavac da pativs scemda, rogorc mzrunvel da keTil ada-
icocxlebs madlieri sazogadoebis mexsierebaSi. mians da saukeTeso mepures.
Wabuk afendis misi Tanatolebi xabazobas uwinas-
koberiZe afendi warmetyvelebdnen, magram is sxva gegmebs isaxavda
miznad.
igi istorikosobaze ocnebobda da miaRwia kidec
sanukvar Canafiqrs.
afendi koberiZem kargad icoda, rom warsulis
gareSe ar arsebobs momavali. sjeroda, rom sayva-
reli samSoblos ukeTesi momavlisaTvis brZolis
xazi gadioda warsulis, istoriis zedmiwevniT karg
codnaze da mTeli Tavisi Segnebuli cxovreba sul-
mouTqmelad Sealia istoriis labirinTebSi CaR-
rmaveba-garkvevas.
daamTavra ra goris n. baraTaSvilis saxelobis
saxelmwifo pedagogiuri instituti, izeima pirveli
Znelia SeurigdeT im faqts, rom afendi kober- gamarjveba _ mas ukve erqva istorikosi, xolo sul
iZe aRar aris Cvens Soris. aRar dadis q. goris ramdenime wlis Semdeg istoriis didi mcodne. pro-
quCebSi Tvalwarmtaci aRnagobisa da mdidari su- fesia profesiad, magram ra iyo is ZiriTadi, riT-
lis patroni, WaRaramoZalebuli, magram mainc ax- ac afendi sul male iqca sazogadoebisTvis popu-

78 79
larul da sayvarel adamianad?! pirvel rigSi, misi koberiZe gurgeni
niWi, erudicia da ganaTleba, Semdeg ki patiosneba,
Tavmdabloba da gansakuTrebiT ki arnaxuli patrio- mas Semdeg, rac sami Tvis
tizmi. da kidev erTi ramiT iyo gamorCeuli afendi gurgeni raWis ulamazes sofel
koberiZe _ ver itanda adamians, romelsac ar See- cxmoridan, mSoblebma gorSi
Zlo mosmena. Camoiyvanes, oci welic ki ar iyo
afendis Zalian uyvarda Tavisi sofeli. SemTxve- srulad gasuli da igi ukve is-
vas ar gauSvebda, rom moenaxulebina bavSvobasTan torkosis diplomiT pedagogo-
dakavSirebuli, saocrad axlobeli da amaRelve- bas iwyebs jer me-2, xolo Sem-
beli kuTxe-kunWulebi, gorakebi da bilikebi, vel- deg me-4 saSualo skolaSi.
mindvrebi da nakadulebi. afendi arasdros ivi- daibada 1924 wlis 14 noembers.
wyebda adamianebs, romlebTanac urTierTobaSi gurgenis mama puris mcxobeli
gaatara Tavisi SemoqmedebiTi cxovrebis didi iyo; deda _ diasaxlisi, hyavda
nawili. eseni arian: o. CxeiZe, g. xarauli, m. gocaZe, erTi da.
g. mamforia, m. efremiZe, s. makalaTia, g. CxartiS- omis Semdgom wlebSi damkvi-
vili da sxva. drebuli iyo mcdari azri, rom
afendi koberiZis meuRle, qalbatoni dali cix- TiTqos istorikosoba maRali
isTavi-koberiZisa igonebs: `...sul erTad iyvnen da Tanamdebobebis dakavebis garan-
goris quCebs amSvenebdnen afendi da misi megobrebi: tias iZleoda da axalgazrdo-
b. nozaZe, o. CubiniZe, r. oqroaSvili, s. maisuraZe, y. bac am specialobas etaneboda.
yarsimaSvili... maTi gamoCena atmis afeTqebas hgavda; magram mxolod diplomi rodia
modiodnen da mohqondaT silamaze, axalgazrdoba, cxovrebaSi warmatebis momtani.
Wkua-goneba...~. mTavaria, kaci iyo mSromeli,
lamazi ojaxi dautova afendim Tavis sayvarel saqmis erTguli, sityvis patroni, nakiTxi, dauza-
qalaqs: muRle, dali cixisTavi-koberiZisa, istoria- reli, patiosani da SorsmWvreteli.
filologiis specialisti. qaliSvili, marika _ mos- swored aseTi gaxlda tkbilad mosaubre batoni
kovis literaturis sakavSiro institutis kursdam- gurgeni da warmatebamac ar daayovna. igi sul male
Tavrebulia. daamTavra aspiranturac. siZe, viaCeslav gaxda gorelTaTvis erT-erTi sayvareli pirovneba _
vasilevi (mSenebeli inJineri). vaJiSvili papuna, in- sandomiani, mxiaruli, megobrebis moyvaruli, human-
Jiner-ekonomisti, rZali, xaTuna cqitiSvili _ eqimi, izmis maRali ideebiT Semkobili adamiani, romelic
endokrinologi. afendi koberiZes arasdros daivi- mudam iq iyo, sadac vismes uWirda, daxmareba ki uan-
wyeben misi SviliSvilebi giorgi, aleqsandre, rati garo da guluxvi icoda.
da salome. miuxedavad SeTavazebebisa, gurgen koberiZes guli
msubuqi yofiliyos SenTvis batono afendi mkerdze ar miuwevda partiuli samuSaosken. igi dabadebiT
dayrili mSobliuri miwa. da mowodebiT sameurneo muSaki iyo da aki Tavisi

80 81
kvalic daamCnia gorSi xetyis momaragebis, gada- tereso mosaubre.
muSavebisa da realizaciis sferoebs, aserigad rom WeSmarit megobarTa did wres (v. urjumelaSvili,
iyo aucilebeli omis Semdgomi, dangreuli qveynis b. gociriZe, d. raJamaSvili, S. gagniZe, l. iasaSvi-
aRmSeneblobisaTvis. li, vano da miSa baTiaSvilebi, miSa da levan gigi-
goris yvela samrewvelo Tu sameurneo obieqts, taSvilebi, k. gudaZe, s. aslaniSvili, s. sxirtlaZe,
romlebsac, Tundac mcire, Sexeba hqondaT xetyesTan, J. xmiadaSvili, m. gudaZe, b. merabiSvili, v. iora-
rogorc Zvirfas samSeneblo masalasTan, emCneoda g. maSvili, k. xodeli, i. koberiZe, k. goderZiSvili,
koberiZis mzrunveli da gamrje xeli. S. gigaSvili, m. qelexsaSvili, g. vazagaSvili da
araerTi madloba Tu sapatio sigeli aqvs miRe- sxva) gamoaklda kidev erTi sulmnaTi da gulmx-
buli baton gurgens adgilobrivi Tu respublikuri urvale kaci. saamayo ki batoni gurgenis Svilebs
partiuli da sameurneo organizaciebis xelmZRvan- bevri aqvT.
elobisagan kargi da nayofieri muSaobisaTvis.
xSirad gzavnidnen mas Soreuli cimbiris qalaqeb- koSuaSvili miriani
Si da raionebSi, raTa adgilze operatiulad ex-
elmZRvanela da waremarTa saqarTvelosTvis fon-
direbuli xis damzadeba da transportireba. igi
TveobiT iyo sayvarel ojaxs mocilebuli, raTa
keTilsindisierad Seesrulebina masze dakisrebuli
movaleoba.
ojaxi ki, marTlac, sayvareli da sanaqebo aqvs ba-
ton gurgens. meuRle, qalbatoni ciala gigitaSvili,
ori vaJiSvili _ mamuka da miriani, oTxi SviliSvili
da amdenive SvilTaSvili.
ibednieros da imravlos g. koberiZis monagarma!
miuxedavad mouclelobisa, gurgeni mainc axerxebda
megobrebTan erTad molxenas. ubadlo iyo qarTul man kargad icoda yvelaferi bolo wlebSi moZa-
sufrasTan brZnuli saubriT da TviTmyofadi iu- lebuli mZime avadmyofobis Sesaxeb. wamlebs jibiT
moriT. atarebda, magram TavauReblad Sromobda, gamudmebiT
gansakuTrebiT uyvarda Tavisi megobrebis mi- samuSao magidas ujda da Cahkirkitebda mecnierebi-
patiJeba da gamaspinZleba raWis ulamazes kuTxee- sTvis jer kidev naklebad cnobil niuansebs. igi
bSi. mowodebiT iyo mkvlevari da ZalRones ar iSureb-
samwuxarod, gors moaklda kaci, romelsac WeS- da siaxleTa ZebnaSi. miriani iyo erT-erTi pirvel-
maritad miesadageba sityvebi: samSoblos gulSe- Tagani im specialistTa Soris, romlebic eZebdnen
matkivari, komunikabeluri, Semwynarebeli, wignebis Cais xarisxis obieqturi da operatiuli kontrolis
moyvaruli, didebuli meojaxe, mama da papa, sain- meTodebs da Sesabamis xelsawyoTa, Tu mowyobilo-

82 83
baTa Seqmnis SesaZleblobebs, Tumca amis Sesaxeb mTavrobis moTxovna iyo, rom gaSliliyo masSta-
cota qvemod mogaxsenebT. buri kontroli Cais nedleulis xarisxis swrafi
mirian vasilis Ze koSuaSvili daibada 1929 wlis da obieqturi kontrolis meTodebisa da xelsawy-
8 noemrers q. gorSi, mosamsaxuris ojaxSi. umaR- oebis SeqmnisaTvis da rogorc zemod aRvniSneT,
lesi ganaTleba miiRo goris n. baraTaSvilis sax- mirian koSuaSvili iyo erT-erTi pirveli, romelic
elobis pedagogiur institutSi fizika-maTemaTikis aqtiurad Caeba problemis gadawyvetis saqmeSi.
fakultetze, romelic daamTavra 1952 wels. amave in- gavida raRac 5-6 weli da mirianma, Tavis Tana-
stitutSi daiwyo misi SromiTi moRvaweoba fizikis moazreebTan erTad, SeZlo epovna mniSvnelovani
kaTedris laborantis rangSi, Semdeg ki mecnieruli damokidebuleba Cais nedleulis eqstraqtSi Sema-
moRvaweoba gaagrZela saqarTvelos mecnierebTa aka- val nivTierebaTa ori jgufis optikur simkvr-
demiis kristalografiis institutSi umcros mec- iveTa Soris, rac SeiZleba safuZveli gamxdariyo
nier-muSakis Tanamdebobaze. Sesabamisi xelsawyos Seqmnisa da misi seriuli
mudmivad mSobliuri qalaqisken mouwevda guli gamoSvebisaTvis.
mirians da ukve 1960 wlidan (rogorc Semdeg gairkve- es problema gaxldaT swored mirian koSuaSvi-
va-sicocxlis bolo wuTamde) muSaobs goris sawar- lis sakandidato disertaciis ZiriTadi Tema, magram
moo procesebis avtomatizaciis kvleviT-samecniero sawuTrom ar daacala ganecada is sixaruli, rac
institutSi jer me-2 kategoriis inJinrad, Semdeg Tan sdevs Semoqmedis da kerZod ki, mecnier-mkvleva-
optikuri laboratoriis gamged da bolos amave in- ris mniSvnelovan warmatebas.
stitutis mTavari inJinris moadgiled samecniero miriani 39 wlis gardaicvala da vin icis, Tu ram-
dargSi. aRniSnul institutSi muSaobis sul raRac deni gadauWreli mecnieruli problemis gadawyve-
8 wlis ganmavlobaSi, man moaswro aTze meti samec- tis gzebi da SesaZleblobebi waiRo Tan...
niero Sromis gamoqveyneba, ramdenime gamogonebaze miriani aqtiurad monawileobda partiul da
saavtoro mowmobis miReba da sakandidato diser- sazogadoebriv saqmianobaSic: iyo kvleviTi-samec-
tiis dawera, akinZva da .... niero institutis partiuli organizaciis mdivani,
nebismieri movlenis Tu nivTierebis Sesaxeb xolo 1966-68 wlebSi-saqarTelos kp goris saqalaqo
sruli informaciis misaRebad maT SinaarsSi, ars- komitetis wevri.
Si Rrmad Cawvdomaa aucilebeli. gansakuTrebiT, gazeTi `gamarjveba~ werda (1969 w. 4 ianvari): `...
rodesac saubari gvaqvs kvebis produqtebze. sakma- goris samecniero-kvleviTi institutis koleqtivs
risi ar aris maTi organoleptikuri (suni, feri, moulodnelad gamoaklda daucxromeli maZiebeli,
gemo da a. S.) Sefaseba... saWiroa ufro Rrmad Cawv- usazRvro optimisti, energiuli xelmZRvaneli, gu-
doma amaTuim gamosakvlevi produqtis (nedleu- liTadi amxanagi....~
lis, nivTierebis) fizikur, qimiur Tu biologiur mirian koSuaSvilis xsovna ar waiSleba misi Zmis
mikrosamyaroSi, iq arsebuli Tvisebebisa da kore- biZinas da uamrav nacnob-megobrebis gulebSi.
laciebis aRmoCena da Semdgom maTi optimaluri aseTi yofila mirianis bediswera.
gamoyeneba da a. S.

84 85
kuTxaSvili giorgi (Jora) gorc mSoblebi.
samxedro samsaxuridan dabrunebuli giorgi didx-
mudmivad raRac naperwka- ans avadmyofobda, magram moikrifa Zalebi da swavla
liviT ubrwyinavda momRimar, gaagrZela goris peadagogiur institutSi, romelic
Taflisfer TvalebSi, magram daamTavra 1948 wels istorikosis profesiiT.
es ar iyo arc ironia da arc male qarelis raionis sofel breTSi daiwyo muS-
qiliki. ufro siTbosa da sik- aoba skolis pedagogad; cxovrobda meuRlis, qal-
eTisTvis mzaobas gamoasxivebda baton Tamar kuTxaSvilis (romelic aseve skolaSi
da amJRavnebda saocrad metyve- eweoda pedagogobas) mSoblebis binaSi. mere ki isev
li misi Tvalebi. amaSi advilad gori da muSaoba qarxanaSi da kvleviT-samecniero in-
darwmundebodiT, moismendiT ra stitutSi direqtoris moadgiled sameurneo dargSi.
mis xmadabal da lakonur sau- rTuli da sapasuxismgeblo ubani ebara (insti-
bars. tanadac ar iyo didi da tutis uzarmazar SenobaSi yvelaferze pasuxs ageb-
Warbad xorcSesxmuli, Tumca da _ gadamwvar eleqtronaTuraze Tu Camsxvreul
mis moZraobas da mixvra-mox- minaze, mtvrian Taroebze Tu damtvreul inventar-
vras aSkarad emCneoda Sinagani, ze, Weridan Camosul wyalze Tu samuSao kabinetisa
sulieri siZlieris kvali. da laboratoriebis gaufrTxileblobiT dakargul
aseTi gaxldaT Jora kuTx- gasaRebebze), magram erTgulebiTa da rudunebiT as-
aSvili, kaci, romlis sicocx- rulebda Tavis movaleobas miuxedavad imisa, rom
lec sulac ar iyo vardebiT janmrTeloba yovelTvis ar uwyobda xels.
mofenili sarbieli, piriqiT _ didi pativiscemiTa da siyvaruliT iyo gamsWvalu-
man siZneleebiT da tkivilebiT li mecnier-muSakTa mimarT. TavgamodebiT cdilobda
savse cxovreba gaiara da aki ve- maTTvis normaluri samuSao pirobebis Seqmnas.
Rar gauZlo. mecnierTa koleqtivmac male Seiyvara momRimari
is, jer mxolod 58 wlis iyo, rodesac Camohkra giorgi, kaci, romelic sikeTis sakeTeblad iyo mov-
sabediswero zarma. lenili am qveyanaze. Jora kuTxaSvili dajildoe-
cxrameti wlis axalgazrda ukve iricxeboda 272-e buli iyo iumoris niWiTac; saocari ambebis moyola
msrolelTa polkSi, magram dainvalidebulma veRar icoda; misgan yovelTvis moelodnen raime sain-
SesZlo samxedro samsaxuri da sanaxevrod janmrTe- teresos da xSir SemTxvevaSi gasarTob da gasamxia-
li daubrunda gors 1943 wlis seqtemberSi (sabrZo- rulebel raime siaxles.
lo operaciebis dros mZimed iyo daWrili muclis erTxel kvleviT institutSi, Sesvenebis dros, bi-
areSi da marjvena xelSi). Webma Joras sTxoves, CvenTan Semodi, erTad visadi-
giorgi (Jora) kuTxaSvili daibada 1924 wlis 4 loTo da erTi boTli Sinauri arayi gamoiyoleo
agvistos. hyavda Zmebi _ aleqsi da SoTa, romlebic (Jora iqve cxovrobda, gverdiT saxlSi).
adre gamoecalnen mxrebidan SuaTana Zmas, iseve, ro- siamovnebiT visadileb TqvenTan, biWebo, magram

86 87
samsaxurSi ar gindaT daleva, Torem me arayi ki ar urTulesi operacia gaikeTa, magram sicocxlisaTvis
menanebao. Tavgamodebuli brZola ar aRmoCnda sakmarisi im-
_ kaco, Sen arayi mogvitane da nu idardeb, erTi isTvis, rom mas kidev didxans miscemoda sayvareli
boTli ras gvizams, _ ar cxrebodnen biWebi. SvilebiTa da SviliSvilebiT datkbobis saSualeba.
Joram erTxel kidev `gaibrZola~_ damTavrdes sa- `aqac kargi kaci iyo, iq naTeli daadgesa~.
muSao dro da arayi waviRoT sadme sasadiloSi da
iq davlioTo. lalebaSvili giorgi
_ eh, Tu genaneba ega Tqvi... aqamde xom davlevdiT
kidec. rom ityvian xolme, „ener-
Jora kuTxaSvilma ukmayofilod gamoixura kare- giiTa da sicocxliT savse ka-
bi, saxlSi wavida da mezoblis xeliT erTi boTli ciao~, swored giorgi (givi) la-
miarTva biWebs, Tan daabara _ mec male movalo. lebaSvilze iTqmoda. saocrad
didxans elodnen biWebi, Jora ki ar Canda. Ses- moZravi, swrafadmolaparake,
venebis droc iwureboda. energiuli JestikulaciiT da
_ rodemde velodoT, Camoasxi, Tu mova, xom kar- saxeze ganuyreli RimiliT _ es
gio... _ burdRuniT Ciodnen biWebi da Camoasxes. iyo batoni givis garegani ier-
da ra Camoasxes?! _ wyali. saxis TvalSisacemi Strixebi.
giorgi (Jora) kuTxaSvili SigadaSig gamoCndeboda vixmareT sityva `iyo~, radgan
xolme biliardis magidasTan da Sesvenebebze mecni- 1998 wlis 5 seqtembers Sewyda
er-muSakebs uCvenebda xolme Tavisi TamaSis klass. WeSmariti gorelis, kargi moqa-
Zalian kargad TamaSobda da wagebasac da mogebasac laqis, inJinrisa da sportsmenis
TavSekavebuli RimiliT xvdeboda. kvleviTi-samec- guliscema. elvis siswrafiT ga-
niero institutis yofili TanamSromlebi erTxmad iara misma boboqarma cxovrebam.
aRniSnaven, rom Jora kuTxaSvilisgan ar gaugiaT bevri ram moaswro da bevri aux-
zedmeti, xmamaRali sityva. deneli ocnebac Tan gaiyola.
Jora kuTxaSvils Zalian uyvarda Tavisi ori vinc ki icnobda baton givis,
vaJkaci _ zauri da gia, romlebic dResac Rirseu- dagveTanxmeba, rom igi iyo nam-
lad iRwvian da gulis siRrmeSi didi sinaziT inax- dvili patrioti Tavisi qveynisa
aven sayvareli mamis xsovnas. da qalaqisa da saukeTeso same-
Joras meuRle, qalbatoni Tamari, TiTqmis insti- gobro kaci. sasiamovno da mimzidveli iyo misi ce-
tutis daSlamde muSaobda kadrebis ganyofilebis cxlovani saubari da kargad Seferili iumori.
xelmZRvanelad. giorgi (givi) pavles Ze lalebaSvili daibada 1932
gasuli saukunis 80-ian wlebis dasawyisSi avadmyo- wlis 6 maiss q. gorSi. daamTavra skola da swavla
fobam Zlier Seutia Jora kuTxaSvilis janmrTelo- gaagrZela q. goris n. baraTaSvilis saxelobis sax-
bas. meuRlesTan erTad moskovSi gaemgzavra, sadac elmwifo pedagogiur universitetSi.

88 89
givi lalebaSvili bavSvobidanve iyo Seyvarebu- lacabiZe mixeili
li sportze, gansakuTrebiT izidavda tanvarjiSi.
umaRlesi ganaTlebis miRebis Semdeg muSaoba dai- `sjobs saxelisa moxveWa yovelsa mosaxveWelsa~
wyo goris raionis sofel tyviavSi fizkulturis (SoTa rusTaveli)
maswavleblad. SemdgomSi igi samuSaod miiwvies qa-
rxana `gorixelsawyoSi~, sadac mogvianebiT airCies
pirveladi partiuli organizaciis mdivnad.
miRweuliT ar dakmayofilda da swavla ganagrZo
(dauswreblad) saqarTvelos politeqnikuri insti-
tutis goris filialis samSeneblo fakultetze
da sul male eufleba meore specialobas (inJiner-
mSenebeli).
sxvadasxva dros muSaobda saxalxo deputatTa
goris saqalaqo sabWos aRmaskomis komunaluri gan-
yofilebis mTavar inJinrad, goris fizkulturisa
da sportis komitetis Tavmjdomared, #9 samSeneb-
lo trestis profkavSiris komitetis Tavmjdomared, 2005 wlis ivnisis Tvis Jurnal `paralelSi~
usinaTloTa saswavlo-sawarmoo warmoebis mTavar vkiTxulobT: `udidesi danaklisi ganicada goris
inJinrad da Semdeg direqtorad, goris saxlTmSene- sazogadoebam. mixeil lacabiZeE iyo Rvawlmosili
blobis kombinatis mTavar arqiteqtorad da a.S. partiul-sameurneo moRvawe da brwyinyale inJine-
givis mama, batoni pavle, saqonelmcodne, muSao- ri. suliT mdidari, adamianebs Soris adamiani, ro-
bda xilis damzadebis raionul gaerTianebaSi. deda, melic gamoirCeoda sikeTis TesviT, TavmdablobiT,
qalbatoni elisabed mamulaSvili gaxldaT sanaqebo erudiciiT. igi yvelas unawilebda Tavis gulis
diasaxlisi. siTbos....~ amave werilSi aRniSnulia, rom `....sadac
givis meuRle, naira afriamaSvili, rusuli enis ar unda emoRvawa, yvelgan da yovelTvis maRali
specialisti. debi _ mariami (amJamad goris raionis pasuxismgeblobiT da gulisxmierebiT asrulebda
sof. Tortizis sajaro skolis pedagogi) da Tamari masze dakisrebul movaleobas. sikeTisa da erT-
(soflis meurneobis Rvawlmosili muSaki, amJamad gulebis, aseve adamianebis siyvarulisadmi sisxl-
pensioneri); Zma, Salva _ muSaobda goris pedago- Sigamjarma rwmenam saxelovnad gaiyvana igi kacur-
giur institutSi, Semdeg ki `saqwignis~ goris fili- kacobis urTules gzasavalze.~
alis direqtorad. mixeil lacabiZis mTeli sicocxlis upirvelesi
mSvenieri Svilebi gazardes batonma givim da qal- amocana iyo _ emsaxura mSobeli xalxisaTvis, yo-
batonma nairam: elisabedi kompiuteruli programebis filiyo principuli, naklovanebebisadmi Seurige-
specialistia, xolo malxazi _ mSenebel-inJineri. beli, samarTliani da kolegialuri.
iamayeT, Svilebo, kargi mama gyavdaT. mixeil konstantines Ze lacabiZe daibada 1924

90 91
wels q. gorSi, Sromisa da ganaTlebis moyvare, `gorixelsawyos~ direqtoris Tanamdebobebze. ze-
sikeTiT savse ojaxSi. daamTavra goris me-4 sa- modmoyvanil JurnalSi xazgasmulia, rom batoni
Sualo skola. Semdeg swavla gaagrZela Tbili- mixeilis aRmaskomis Tavmjdomareobis dros `misi
sis rkinigzis transportis institutSi, ris dam- xelmZRvanelobiT gaiSala farTo da intensiuri
Tavrebis Semdegac miakiTxa moskovis saxelmwifo muSaoba qalaqis keTildReobisa da ganaSenianebi-
safeiqro instituts da warCinebis diplomiTac saTvis...~
daubrunda mSobliur qalaqs. am dRidan iwyeba friad nayofieri iyo batoni mixeilis moRvaweo-
misi, rogorc specialistis urTulesi da mraval- ba q-na `gorixelsawyos~ direqtoris Tanamdebo-
waxnagovani SromiTi gza, rogorc profesiul ise baze. sruliad axali dargis ganviTareba da axal
sazogadoebriv saqmianobaSi. TiTqmis 55 weli mux- teqnikur simaRleze ayvana xelmZRvanelobisagan
lomoudreklad da misTvis Cveuli erTgulebiT moiTxovda daxvewil sainJinro azrovnebas, did
emsaxura Tavis xalx, Tavis qveyanas. Sromismoyvareobas, xSir SemTxvevaSi _ araordi-
sxvadasxva wlebSi muSaobda: taSkentis safeiqro nalur gadawyvetilebas da rac yvelaze arsebiTia
kombinatSi (inJinrad), goris bambeulis qsovilebis _ amaTuim sferos samomavlo ganviTarebis ZiriTad
kombinatSi (kadrebis ganyofilebis gamge, saamqros mimarTulebaTa utyuar gaTvlas da warmodgenas.
ostati, saqsovi fabrikis gamgis moadgile, kombi- swored aq gaifurCqna srulad mixeil lacabiZis
natis mTavari meqanikosi, Semdeg mTavari energet- talanti. igi 2-3 wlis winwaswrebiT saxavda geg-
ikosi), goris samrewvelo kombinati (mT. inJineri), mebs da praqtikulad axorcielebda RonisZiebebs,
goris meqanikuri qarxana (direqtori), goris adg- rasac yovelTvis mohqonda warmateba.
ilmrewvelobis sawarmoo gaerTianeba (generaluri warmateba ki bevri hqonda mixeil lacabiZes: sai-
direqtori), goris samgzavro avtosatransporto ubileo medlebi, `sapatio niSnis~ ordeni, `xalxTa
sawarmo (direqtori), qarxana `gorixelsawyo~ (di- megobrobis~ ordeni, saqarTvelos umaRlesi sabWos
reqtori), partiis saqalaqo komiteti (mrewvelobi- prezidiumis `sapatio sigeli~ (orjer), respubli-
sa da transportis ganyofilebis gamge), saxalxo kis `damsaxurebuli propagandisti~, mravali mad-
deputatTa goris saqalaqo sabWos aRmaskomis loba Tu diplomi, ramdenime saavtoro mowmoba
Tavmjdomare da sxva. gamogonebebze da a. S. ai, arasruli CamonaTvali
mixeil lacabiZe iq gadahyavdaT samuSaod, sadac im jildoebisa da wodebebisa, rac mixeil lacabi-
yvelaze metad iyo saWiro gamocdili inJinrisa da Zem samarTlianad daimsaxura, marTlac rom Tav-
organizatoruli niWiT dajildoebuli adamanis dadebuli da patiosani muSaobisaTvis.
gulisxmeva da gamocdileba. dRes siamayiT Seu- baton mixeils arasdros ufiqria (aramc Tu uc-
ZliaT Tqvan gorelebma, rom isini ar Semcdaran. dia) fulisa da qonebis dagrovebaze da simdidriT
yvela ubanze mxolod warmateba iyo batoni mix- fufunebaze. misi simdidre iyo: ganaTleba, sikeTe,
eilis Tanamgzavri. misi profesionalizmi da saq- Tavmdabloba, Sromismoyvareoba, keTili salami,
mis swori organizaciis niWi gansakuTrebiT Tval- Rimili saxeze, uangaroba, erTguleba, rainduli
saCino iyo aRmaskomis Tavmjdomarisa da qarxana suli da brwyinvale ojaxi, misabaZi ojaxi. qal-

92 93
batoni venera (meuRle), sami Svili (konstantine, maisuraZe givi
zurabi, marine), rZlebi _ marine da TinaTini, oTxi
SviliSvili (miSiko uf; qeTi, ana, miSiko umc.) da misi Tanakurselebi da me-
erTi SvilTaSvili _ mariami. mixeil lacabiZe iyo gobrebi (akademikosebi l. Ji-
is kaci, romelic mzad iyo yovelTvis Rirseulad JiaSvili, d. balaZe; mecniere-
gamaspinZleboda gorSi Camosul nebismier stumars; baTa doqtorebi, profesorebi:
mixeili iyo is kaci, romelic tansacmlianad Se- z. elizbaraSvili, J. ruxaZe, l.
varda aboboqrebul zRvaSi da daxrCobas gadaar- ruxaZe, a. SaTaSvili, v. gvazava,
Cina axalgazrda, romelsac nafotiviT aTamaSebda j. sanikiZe, r. kilaZe da mecni-
uzarmazari talRebi. mixeil lacabiZe iyo is kaci, erebaTa aTobiT kandidati) adr-
romelic warmatebuli SromiTi moRvaweobisaTvis ec aRiarebdnen da dResac adastu-
miRebuli kvartaluri premia mTlianad misca in- reben, rom givi maisuraZe, maT
valid maTxovars da Tan TavisTvis dabal xmaze Soris, iyo erT-erTi saukeTeso
Cailaparaka _ netav veRirsebode im dros, roca (Teoriuli momzadebiT, problemebSi siRrmiseuli
saqarTveloSi maTxovrebi aRar iqnebiano. samwux- CawvdomiT, analitikuri azrovnebiT da Taviseburi,
arod ar dascalda _ 2005 wlis 12 maiss Sewyda mecnieruli sijiutiT), magram imis gamo, rom imav-
didebuli kacis majiscema. droulad gaxldaT zedmetad Tavmdabali da moride-
ar SiZleba gverdiT avuaroT mweral b. noza- buli, ar moindoma Tavisi SesaZleblobebis formal-
Zis leqss, romliTac avtorma, vfiqrobT, gamox- uri mowesrigeba da iuridiuli ganmtkiceba, rasac
ata ara marto Tavisi piradi, aramed mTlianad sadisertacio Sromis dawera, awyoba-dalageba da
sazogadoebis damokidebuleba da madliereba mix- dacva ewodeba.
eil lacabiZis pirovnebisadmi. givi maisuraZes ar uyvarda Tavis warmoCineba, Ta-
vis Tavze laparaki da, dRes
ra savse guliT iare, didic iyavi, patarac rom veZaxiT, _ `pokazuxoba~.
yvelasTan iyav marTali, da gaWirvebis tal-kvesic! arasdros cdilobda codnis
arsad ar daigviane, rac iyo isic gyofnida, gamJRavnebas, magram, Tu vinme
enTe imedis lampari! ar gcmia sxvisi xalaTi, mainc moaxerxebda mis disku-
guli bolomde daxarje, Sen lukmas Wamdi ofliTa, siaSi CaTrevas, ai maSin ki
niWi borgavda uRvreli. glocavda gori qalaqi! givis daokeba Zneli xdebo-
xarbi, xarbebma daxanjles, hau! miviltviT iqiTa, da. saocari logikiT, dama-
Sen gedga xalxis uReli! fers ar Seicvlis Zaxveli, jereblobiT da sainteresod
goris mze gwvavda Takara vityvi waqceul WiqiTa, _ wyvetda problemebs mraval
sxvadasxva sferoSi. misi
da gZulda kaci ankesi.... xe dagvitove saxelis!
kolega da axalgazrdobis
megobari batoni akaki ja-

94 95
fiaSvili, megobruli siamayiT, ixsenebs _ mas Cven marTlac Zlieri muSti hqonda givis. batoni givis
cocxal enciklopedias veZaxdiTo. megobari, akaki jafiaSvili, ixsenebs erT epizods:
givi besarionis Ze maisuraZe daibada 1930 wels `givi arasodes daiwyebda Cxubs, TiTqos eridebo-
q. borjomSi, mosamsaxuris ojaxSi. mama, besarion da Tavisi Zalis gamoyenebas. erTxel quCaSi moxu-
raJdenis Ze maisuraZe gardaicvala 1948 wels. mai- ligno axalgazrdam zedmetad Seawuxa da Seurachyo
suraZeebis myudro da Sromismoyvare ojaxSi izrde- xalxi. givim misi dawynareba scada, magram amaod _
boda oTxi Svili (givi, angelina, zaira, naTela). is ufro gaTavxedda da givisac Seutia. maSin givim
givi maisuraZem saSualo skola daamTavra 1948 wels erTi daartya Tavisi kunZiviT muSti da rom ityvian,
medliT da swavla ganagrZo Tbilisis saxelmwifo is abezari asakrefi gaxda. gvian gairkva, rom nacemi
universitetis ekonomikur fakultetze. seriozuli xuliganic maisuraZe yofila. givi, Turme mTeli si-
avadmyofobis gamo, givi maisuraZe iZulebuli iyo cocxle nanobda _ raRa Cemi gvaris kaci Semome-
Seewyvita swavla da emkurnala. gamojanmrTelebis laxao~.
Semdeg ki misaRebi gamocdebi Caabara imave univer- `universitetis damTavrebis Semdeg givi maisura-
sitetis meqanika-maTematikis fakultetze, romelic Zem muSaoba daiwyo skolaSi fizikisa da maTemati-
daamTvra 1956 wels. kis maswavleblad, xolo 1958 wlidan sicocxlis
mZime wlebi edga maisuraZeebis ojaxs. givi me-11 bolomde imuSava goris kvleviT-samecniero insti-
klasSi iyo, rodesac gardaecvala mama. arsebobi- tutSi sxvadasxva Tanamdebobaze, laborantidan daw-
saTvis brZolis simZime daawva ojaxis dedas, qal- yebuli, ganyofilebis gamgiT damTavrebuli. kvle-
baton ninas. rogorc ityvian, welebze fexs idgam- viT-samecniero institutSi givis xelmZRvanelobiT
da, raTa gamoekveba da swavlis gzaze daeyenebina da uSualo monawileobiT Sesrulda mravali Teo-
sami mcirewlovani qaliSvili da aseve daxmareboda riuli da praqtikuli samuSao. givi iyo hidravli-
TbilisSi saswavleblad wasul vaJiSvils _ givis. kur-pnevmatiur mowyobilobaTa da sistemaTa erTad-
universitetSi swavlis periodSi, givim male miipyro erTi specialisti kvleviT institutSi.
pedagog-profesorebis yuradReba Tavisi niWierebiT givi maisuraZem kargad icoda saqarTvelos isto-
da SromismoyvareobiT. givis maRali rangis mecni- ria da qarTuli poezia. bevri leqsi icoda zepirad.
erad Camoyalibebas uwinaswarmetyvelebdnen megobar- gansakuTrebiT uyvarda lado asaTianis Semoqmedeba.
kolegebi da profesor-maswavleblebi. mogvianebiT givi maisuraZis bavSobis megobari, profesori
es asec moxda, magram, rogorc aRiniSna, Sesabamisi zurab elizbaraSvili igonebs siWabukis wlebs,
formaluri da iuridiuli samecniero atestatebisa rodesac givi maisuraZem Tavis megobrebTan erTad
da diplomebis gareSe. Camoayaliba literaturuli klubi, sadac givi yov-
studentobis drosve gamoikveTa givi maisuraZis elTvis zepirad warmoTqvamda xolme qarTvel po-
sportuli SesaZleblobebi. gansakuTrebiT izidavda etTa leqsebs, poemebs. saocari mexsiereba hqondao
krivi, sadac Tavisi fizikuri Zalis gamoyenebis kar- givis, ixsenebs batoni zurabi.
gi saSualeba eZleoda. biWebi xumrobdnen xolme _ givi maisuraZe iyo Zalian Tbili da mosiyvarule
`vai mas, visac givis morgviviT muSti moxvdebao~. da bunebis keTili pirovneba. erTguleba megobrebisad-

96 97
mi da saqmisadmi iyo misi hobi. gansakuTrebiT uyvar- merabiSvili gurami (gulka)
da gaWirvebulis daxmareba da davrdomilTa mxarSi
dgoma. gamoirCeoda pirdapirobiT, gulwrfelobiT
da iSviaTi patiosnebiT. materialuri gaWirvebis
miuxedavad, besarion da nina maisuraZeebis ojaxi
gamoirCeoda stumarTmoyvareobiT. maT ojaxSi Sesu-
li nebismieri adamiani Tavs ise grZnobda, rogorc
sakuTar saxlSi. aseTi iyo givi maisuraZec, romelmac
Tavisi patara ojaxi Seqmna q. gorSi 1966 wels, qa-
lbaton lamarasTan (dodo) erTad, romelic aseve
mecnier-muSaki gaxlavT (kvebis mrewvelobis inJiner-
teqnologi). axladSeqmnil ojaxSi gaCnda vaJiSvili,
romelsac papis pativsacemad daarqves besiki (besa- vin mosTvlis fexburTis ramden aseulaTas gul-
rioni). besiki amJamad daojaxebulia. muSaobs CiTax- Sematkivars mianiWa udidesi siamovneba da sixaruli
evhesSi, eleqtromowyobilobaTa laboratoriaSi. mekaris, gulkas ostaturma TamaSma. mkvrivi ageb-
mamisagan (givisagan) gansxvavebiT, besikma logikur ulebis da Zlieri fizikuri monacemebis mekare gax-
finalamde miiyvana Tavisi mecnieruli moRvaweoba, ldaT, Tumca simaRliT ar iyo maincdamainc gamor-
daicva disertacia da moipova teqnikur mecniere- Ceuli.
baTa kandidatis samecniero xarisxi. kaci ifiqrebda, rogor unda daiWiros burTi
zemod vaxseneT, rom givi maisuraZes Zalian uyvar- Svidmetrian karSio. magram bunebrivi alRo, swrafi
da lado asaTianis leqsebi. es marTlac ase iyo da azrovneba da vefxviseburi reaqcia, gulkas saSuale-
leqsebidan calkeul strofebs didi paTosiT am- bas aZlevda moexsna e.w. mkvdari burTebic ki. kidev
bobda xolme sufraze. gansakuTrebiT uyvarda leq- erTi ramiT iyo SesaniSnavi gulka merabiSvili _
si `saqarTveloSi~: saocrad lamazi naxtomi hqonda, zogjer ubralod
`...radgan sicocxle ase navardobs, sikvdilis yve- dartymul burTsac iseTi silamaziT da moxdenilo-
la kari darazeT!..~ biT iWerda, rom mayurebeli aRtacebul SeZaxilebs
samwuxarod sikvdilis erT-erTi, sabediswero da taSs ar iSurebda.
kari daurazavi darCa. 1992 wlis 6 oqtombris saRamo guram (gulka) arCilis Ze merabiSvili daibada
xans, samsaxuridan saxlSi mimaval givi maisuraZes, cxakaias (axlandeli senaki) raionis sofel fSafSi.
q. gorSi, stalinis quCaze #21 sacxovrebel binas- male misi ojaxi sacxovreblad gadmosula q. gorSi.
Tan Semoesma gogonas sasowarkveTili Sekivleba aqve SeuyvaniaT me-2 saSualo skolaSi. mogvianebiT
`Zia, miSvele!~ givi daufiqreblad Caeba uTanasworo gulkas swavla gaugrZelebia da daumTavrebia #11
brZolaSi manqanian gamtaceblebTan, gamoanTavisu- saSualo skola. 13 wlis asakSi daiwyo fexburTis
fla ucnobi qaliSvili, magram veRar gauZlo infar- TamaSi. sxvadasxva dros iTamaSa iseT gundebSi,
qtgadatanilma gulma Sexla-Semoxlas da gaCerda. rogoric iyo `piSCeviki~, `ruleviki~, `dinamo~ da

98 99
`dila~. Tan jdoma da molxena.
1952 wels monawileobda `norC dinamoelTa~ maSin- aqtiuri sportidan wasvlis Semdeg imuSava sx-
del sakavSiro SejibrSi da gundTan erTad moipova vadasxva organizaciaSi da yvelgan pativiscemiT
yofili sabWoTa kavSiris Cempionis sapatio titu- epyrobodnen, afasebdnen mis Rvawls da damsaxure-
li. bas, pirvel rigSi ki imas, rom gulka iyo saocrad
Wabuki fexburTeliT dainteresdnen saqarTvelos Tbili da mimtevebeli adamiani. aseTebs ki madlieri
fexburTis mesveurebi da cnobili koleqcionerebi, sazogadoeba ar iviwyebs.
andro Jordanias miwveviT gulka merabiSvili aR-
moCnda quTaisis `torpedos~ SemadgenlobaSi.
maSindeli sakavSiro pirvelobis e.w. `b~ klasSi
mesrofovi seirani
warmatebiT TamaSobda quTaisis `torpedo~ da bo- meore msoflio omis Semd-
los dadga Sedegic _ avtoqarxnelTa gundi 1962 gomi wlebi yvelgan da saqarT-
wels triumfiT gadavida umaRles, e.w. `a~ klasSi. am veloSic gamoirCeoda intensi-
warmatebaSi gulkas didi wvlilic devs. uri aRmSeneblobiT. dangreul
umaRlesi ligis (`a~ klasis) pirvel YTamaSSi da gapartaxebul soflebsa Tu
quTaisis `torpedom~ daamarcxa moskovis aRiare- qalaqebSi aCqarebuli tempiT
buli gundi `torpedo~ da aalaparaka fexburTis mimdinareobda soflis meurneo-
federacia, Jurnalistebi da aseulaTasobiT gul- bisa da mrewvelobis obieqtebis
Sematkivari. Semdgom wlebSi moskovis gundebisaT- aRdgeniTi samuSaoebi, farTod
vis quTaisis `torpedo~ iqca TiTqmis gadaulaxav gaiSala sabinao mSeneblobac;
zRuded. didi yuradReba eqceoda ekonomi-
1965 wlidan gulka dabrunda q. gorSi da sportu- kis aRorZinebas, mosaxleobis
li kariera gaagrZela adgilobriv `dilaSi~, para- socialuri pirobebis gaumjobe-
lelurad ki avarjiSebda Wabuk fexburTelebs. sebas, aseve omiT gamowveuli
gulka merabiSvili iyo sabWoTa kavSiris sportis Wrilobebis moSuSebas da oTx-
ostati. wliani omiT ukiduresad gadaR-
gulka merabiSvilis sportul warmatebaTa nusxa: lili xalxis kulturul momsax-
_ `norCi dinamoelis~ orgzis Cempioni. urebas. xalxi monatrebuli iyo
_ quTaisis `imereTis~ SemadgenlobaSi, saqarT- cekva-TamaSs, simReras, Teatrs da
velos samgzis Cempioni. kinos. iqmneboda musikaluri ans-
_ quTaisis `torpedos~ SemadgenlobaSi (`b~ klas- amblebi, Sendeboda kinoTeatre-
Si) xuTgzis Cempioni. bi, amuSavda cekvis Semswavleli
saocrad dinji da auRelvebeli iyo yoveldRiur wreebi, yalibdeboda orkestre-
cxovrebaSi. bavSviviT gulubryvilo da mimndobi. bi da a. S.
uyvarda megobrebis wreSi madlian qarTul sufras- q. gorSi farTo masStabebi mi-

100 101
iRo evropuli cekvebis Seswavlam. erT-erTi aqti- (kargad gamosdioda komediuri xasiaTis rolebis
uri pirovneba, romelic axalgazrdobas ufasod da Sesruleba.)
uangarod aswavlida evropul (samejliso) cekvebs gasuli saukunis 50-ian wlebis dasasruls da 60-
iyo seiran mesrofovi (swavleba mimdinareobda za- iani wlebis dasawyisSi saqarTvelos TiTqmis yvela
mTrobiT klubebSi da kulturis saxlebSi, xolo umaRles saswavlebelSi iqmneboda saestrado Tu
zafxulobiT e. w. axal baRSi sacekvao moedanze Ria sasule orkestrebi, vokalur-instrumentuli, Tu
cisqveS saxeldaxelod mowyobil estradaze). qoreografiuli ansamblebi, dramatuli wreebi da
seirani cibrutiviT trialebda iqac da aqac da a. S. arc goris pedinstituti iyo am mxriv gamonak-
Tavis codnas gadascemda sxvebs, riTac, rogorc lisi da rogorc zemod aRvniSneT, Seiqmna sasule
TviTon icoda Tqma, udides siamovnebas Rebulobda. orkestri, rasac Zalian didi Zalisxmeva dasWirda.
seiran simonis Ze mesrofovi daibada 1930 wels rom ara institutis maSindeli reqtoris g. xarau-
mosamsaxureTa ojaxSi. misi mama iyo gamocdili mex- lis mxardaWera da seiran mesrofovis aqtiuri mcd-
anZre, xolo deda _ muSa. eloba _ SeiZleba orkestris Seqmnis sakiTxi didi
seiran mesrofovma daamTavra jer goris vaJTa me- xniT gadadebuliyo (musikaluri instrumentebisa da
2 saSualo skola, xolo Semdeg n. baraTaSvilis ansamblis monawileTaTvis ornairi formis Sekera-
saxelobis goris pedagogiuri institutis biolo- SeZena did TanxebTan iyo dakavSirebuli, rac im
gia-geografiis fakulteti. igi wlebis ganmavloba- dros sakmaod Zneli gamosanaxi iyo).
Si muSaobda institutis klubis gamged. saerans seiran mesrofovi aqtiurad monawileobda TiTq-
didi Rvawli miuZRvis institutis sasule orkes- mis yvela saqalaqo Tu saraiono masStabis TviT-
tris CamoyalibebaSi. am orkestris TanxlebiT gamo- Semoqmed koleqtivebis konkursebSi, festivalebSi
dioda pedinstitutis koleqtivi sapirvelmaiso da da sxva sadResaswaulo sazeimo koncertebSi. arc
saSvidnoembro aRlumebze, rac maSin metad mniS- respublikuri masStabis RonisZiebebSi monawileoba
vnelovan da saamayo saqmed iTvleboda. q. gorisa iyo misTvis ucxo ram. respublikur festivalebze
da goris raionis masStabiT, sadac ki raime kul- goridan wargzavnil koleqtivebSi ucvlelad eWira
turuli RonisZieba tardeboda (TviTSemoqmedebiTi Tavisi adgili seiran mesrofovs.
koleqtivebis koncertebi, saestrado simRerebi Tu amaze metyvelebs misi mravali sigeli, diplomi
cekvebi, musikaluri festivalebi, Tu konkursebi da Tu prizi. mokled, seiran mesrofovi iyo 1950-1960-
a. S.) seirani mudmivad am RonisZiebaTa centrSi tri- iani wlebis gorisa da goris raionis musikalur-
alebda. iniciativiani da dauzareli gaxldaT. ro- mxatvruli Semoqmedebis epicentrSi da pativiscema
gorc Cans, bunebam daamadla xelovnebisa da kultu- misi pirovnebisadmi marTlac didi iyo.
ris siyvaruli da isic Tavidan fexebamde sayvarel seiranic, madlobis didi grZnobiT, dauRalavad
saqmeSi iyo CarTuli. jer kidev skolaSi aqtiurad iRwvoda sicocxlis ukanasknel dRemde.
monawileobda dramwreSi, Semdeg cekvavda goris sim- gardaicvala 1968 wels jer kidev sul axalgazr-
Rerisa da cekvis ansamblSi. goris raionis kultu- da. seiran mesrofovis siymawvilis megobari tariel
ris saxlis dramwreSi asrulebda sxvadasxva rols TeTvaZe igonebs: `seirani sufris RmerTi iyo _ mxia-

102 103
ruli Tavad da sxvebis momlxeni. kargad gamosdio- Tavs seirans (`sicilis wvima~):
da cekvac, simRerac da mxiaruli ambebis moyolac. ...scenaze anTebulo, cekvaSi mxargaSlilo, cere-
amave dros iyo usaSvelo gurmani _ arCevda xarisx- bze Semdgaro jeiran,
ians da uyvarda bevris Wama; or-sam kacs ajobebda axla rom yofiliyav _ gardaqmnis periodSi, netav
WamaSi. ras ityodi, seiran?!
asakovan adamianebs emaxsovrebaT omis dros mtris netav yofiliyo!
TviTmfrinavidan Camoyrili proklamaciebi. maSin pa-
tarebi viyaviT da ver vacnobierebdiT politikur miruaSvili giorgi
aspeqtebs. is vicodiT, rom TviTmfrinavis gamoCe-
nisas agvetexa yvirili `TviTmfrinavo, Camoyare qa-
Raldebi~. yvela bavSvi amas SesTxovda mfrinavs _
raRac gasarTobs vxedavdiT am movlenaSi. mxolod
seirani yviroda: `TviTmfrinavo, Camoyare puris
naWrebio~. da es arc iyo gasakviri. 1941-1948 wlebSi
qveyana SimSilobda~.
seiran mesrofovs mravali Teatraluri rolic
aqvs Sesrulebuli. amboben, komediuri rolebi
ufro kargad gamosdiodao. fotoxelovnebasac kar-
gad flobda _ ramdenime fotoaparati hqonda da
SemTxvevas ar gauSvebda momsaxureboda turistul mas yvela griSas saxeliT icnobda: `Zia griSa~,
jgufebs. leqsiTac ki miumarTavs maTTvis: `amxanagi griSa~ an maSin miRebuli tradiciiT `io-
`gorisaze amovsulvar, SegewioT madli misi, sifoviCi~. aravis ar sWirdeboda misi sapasporto
aparatebi mkidia, Cemi ari gana sxvisi, saxelis amoCxreka da dazusteba _ TviTon batoni
oc kapikad, TiTo suraTs, gadagiRebT koxtad, nazad, giorgi iyo iseTi kaci, rom gacnobidan sul ramden-
fuli me _ Tqven suraTebi, gageSaloT fiandazad.~ ime wuTSi mogxiblavda Tavisi amouwuravi siTboTi,
1967 wels mZimed gaxda avad. seiranis debi ixsene- sikeTiTa da siyvaruliT savse saubriT, ubraloebiT
ben: `grZnobda sikvdilis moaxloebas. axloblebs da rac yvelaze mTavaria (riTac man mTeli sazoga-
werilebi miswera _ emSvidobeboda, sacekvao melo- doebis ndoba da pativiscema daimsaxura), mudmivi
diiT gamasveneTo. Tavzemdgar dedas ki `iavnanas~ mzadyofniT gaWirvebulis dasaxmareblad. am sakiTx-
simRera sTxova. dedamac umRera, magram seiranma sim- Si, marTlac, rom naklebad Tu Seedreboda vinme. am
Rera bolomde veRar moismina.~.... gaCerda sicocxle fonze raRa mniSvneloba hqonda Tu ra erqva paspor-
axalgazrda kacis, romelic yvelas uyvarda. mego- tiT RvTisnier kacs.
brebma Seusrules anderZi da `mTiuluris~ melo- griSas yofili TanamSromeli, amJamad ekonomikur
diiT gaaciles ukanasknel gzaze. mecnierebaTa kandidati qalbatoni mzia arCuaZe ase
cnobili msaxiobi, levan ozgebaSvili ase mimar- mimarTavs Tavis ufros kolegas: `...vamayob da mixar-

104 105
ia, rom wlebis ganmavlobaSi Tqveni xelmZRvanelo- mSobliur kuTxes da daiwyo misi SromiTi moRvaweo-
biT vmuSaobdi; yovelTvis vgrZnobdi Tqveni gulis ba omis Sedegad dangreuli da iavarqmnili qveynis
siTbos; qeds vixri Tqveni sulis winaSe, romelic aRdgenisa da aRorZinebis istoriul frontze.
axlac mamxnevebs da mmatebs Zalebs dabrkolebaTa mraval dargs, organizacias, Tu warmoeba-dawe-
gadasalaxad; Tqven xom ise zrunavdiT Cemze, ro- sebulebas daamCnia sasikeTo kvali omgadatanilma
gorc sakuTar qaliSvilebze; guliT udides siyvar- axalgazrdam. zemod moyvanil siZneleebTan erTad,
uls atarebdiT da amitomac Segiyvara xalxma~.... qveyanaSi igrZnoboda mcodne da gamocdili special-
qalbatoni mzias sityvebi, vfiqrob, mTeli qalaqisa istebis deficiti da batoni giorgi (griSa) miruaS-
da raionis mosaxleobis azris gamoxatulebaa im ka- vilic samuSaod gadahyavdaT erTidan meore ubanze.
cis Sesaxeb, romelic, isev mzias sityvebi rom moviSve- endobodnen mas da isic TavgamodebiT iRwvoda. sad
lioT, daaklda qalaqs da ara marto qalaq gors. aRar imuSava da sad aRar Seitana Tavisi kacuri wv-
giorgi (griSa) iosebis Ze miruaSvili daibada 1921 lili: mejvrisxevis kolmeurneobis gamgeobis Tavmj-
wlis 2 ianvars sofel qvaxvrelSi, glexis ojaxSi. domare, raikoopkavSiris ganyofilebis gamge, goris
misi bavSvoba da axalgazrdoba daemTxva saocrad vaWrobis gaerTianebis ufrosi, ekonimist-saqonelm-
Znel da aTasgvari problemebiT damZimebul isto- codne, amave organizaciis goris filialis mmarTve-
riul periods, rodesac pirvel nabijebs dgamda li, xe-tyis bazis direqtori, q. goris univermaRis
socializmis mSeneblobis liandagebze Semdgari ax- direqtori da a. S.
algazrda sabWoTa qveyana _ SimSiloba, sicive, xuT- yvela SromiT koleqtivSi moipova batonma griSam
wliani gegmebi, reformebi, koleqtivizacia, politi- sayovelTao aRiareba da pativiscema, rogorc pro-
kuri represiebi da mravali sxva. yvelaferi Zneli fesionalma da gulisxmierma adamianma. igi yvela-
iyo maSin _ swavlac, profesiis SerCevac, muSaobac sadmi iCenda did yuradRebas, mxarSi edga sustebs,
da politikuri orientaciis gansazRvrac da gaT- gamocdilebas uziarebda axalbeda kolegebs da
avsebac; Tumca mTavari siZneleebi mainc win iyo, arc megobrebSi dros tarebaze ambobda uars da
meore msoflio omis saxiT, romelmac baton griSas rogorc masze xSirad uTqvamT, vervin daaswrebda
mouswro 20 wlis asakSi. yvelafris miuxedavad, ba- jibeSi xelis Cayofas saerTo purmarilebze. da
tonma griSam SesZlo Tbilisis erT-erTi saSualo mainc, yvelaferze ufro Zvirfasi da salocavi, ba-
skolis damTavreba da Semdeg ki vaWrobis ekonomi- toni griSasaTvis, iyo misi brwyinvale da keTil-
kis specialobiT umaRlesi ganaTlebis miReba. 19 SobilebiT yvelasTvis misabaZi ojaxi: meuRle, qa-
wlis asakSi vaJkacs ukve me-2 msoflio omSi mouwia lbatoni elizabeta simonis asuli sadaRaSvili da
monawileobis miReba. saocrad Svenoda, garegnobiT ori erTmaneTze mSvenieri qaliSvili _ svetlana
moxdenil axalgazrdas, samxedro forma. q. gorSi da marika. samwuxarod vaJiSvilebi ar hyolia baton
miRebuli samxedro gadamzadebis Semdeg, Tavganwir- griSas, magram misma siZeebma, lango nadiraZem da
viT Caeba CrdiloeT kavkasiis regionSi mimdinare mirian dadeSelma srulad da lamazad Seavses ba-
sabrZolo bataliebSi. toni griSas biografiis es `susti adgili~. griSam
omgadaxdili oficeri 1946 wlidan daubrunda isini sakuTari SvilebiviT miiRo da sicocxlis bo-

106 107
lomde ar aklebda mzrunvelobas. goris sakonservo qarxanaSi; omidan dabrunebis Sem-
omianobis wlebSi (1941-1945) da SemdegSi, SromiT deg aqve gaagrZela muSaoba, Semdeg ki bambeulis
frontze gamoCenili Tavdadebisa da erTgulebisaT- qsovilebis kombinatSi.
vis baton griSas miRebuli hqonda mravali sabrZo- 1941-45 wlebSi giorgi ibrZoda msoflio omis sx-
lo Tu SromiTi jildo, sigeli da madloba. vadasxva frontze da brZolebiT gaiara mTeli aR-
mZime danaklisi ganicada gorma giorgi (griSa) mosavleT evropa. rogorc mamac mebrZols, miRebuli
miruaSvilis gardacvalebiT. sazogadoebas gamoak- aqvs aTamde sabrZolo medali da madlobebi.
lda Rvawlmosili kaci, Sromis veterani, kaci, rom- 1958 wels giorgi mukniaSvils agzavnian q. moskov-
lis xsovnac samudamod darCeba misi STamomavlebis, Si kvalifikaciis asamaRlebel kursebze, ris Sem-
kolegebisa da amxanag-megobarTa gulebSi. degac igi muSaobas kvlav agrZelebs b/q kombinatSi,
saremonto saamqroSi.
mukniaSvili giorgi giorgi, rogorc maRalkvalificiuri zeinkali,
samuSaod gadahyavT axladCamoyalibebul qarxanaSi
(zusti xelsawyoebis qarxanaSi. q. gori), xolo Semdeg
ki, aseve axladgaxsnili sawarmoo procesebis avto-
matizaciis kvleviT-samecniero institutis meqanikur
saamqroSi, sadac imuSava sicocxlis bolomde.
g. mukniaSvili gardaicvala 1991 wlis 20 maiss.
dakrZalulia kvernaqis sagvareulo sasaflaoze.
darCa Svilebi: gurami (cnobili saWadrako moRvawe
gorSi Wadrakis saxlis xelmZRvaneli, gamorCeuli
aRmzrdeli norCi moWadrakeebisa), qsenia, luiza da
ekaterine (warmatebuli sportsmeni, tanmovarjiSe,
giorgi samsonis Ze mukniaSvili daibada 1915 wlis sportis ostati. 1964 w. saiteresoa, rom amave wels,
3 maiss. 18 wlis asakSi sofel axalsoflidan Camo- Zma gurami, gaxda sportis ostatobis kandidati)
sula q. gorSi da aqve damkvidrebula. mama _ samson giorgi mukniaSvilis Rirseul cxovrebas agrZe-
mukniaSvili (dabadabuli 1879 w.) yofila SesaniSnavi lebs misi 8 SviliSvili da 11 SvilTaSvili.
Sef-mzareuli; deda _ ekaterine (dabadebuli 1883 w.) ar mohklebodes dRegrZeloba giorgis STamomav-
ki diasaxlisi. lobas!
giorgis daumTavrebia profteqnikuri saswavlebe- baton giorgi mukniaSvils Sromis frontzec ar
li da miuRia zeinklis kvalifikacia. aRsaniSnavia Seurcxvenia Tavi, daimsaxura mTavrobis ramdenime
is garemoeba, rom man sicocxlis bolo dReebamde jildo (`SromiTi mamacobisaTvis~, `socSejibrSi
ar uRalata Tavis profesias da miaRwia kidec dax- gamarjvebuli~ da a. S.), sapatio sigelebi, madlo-
elovnebis umaRles dones. bebi da fuladi premiebi.
meore msoflio omamde igi zeinklad muSaobda giorgi mukniaSvili iyo dinji xasiaTis, wynari

108 109
xmiT mosaubre da friad muyaiTi adamiani. sadac ki wuTebamde ar gauSvia xelidan.
imuSava, yvelgan moipova didi pativiscema da aRiare- patara giorgisTvis misabaZ mag-
ba, rogorc kargma specialistma, gamrje da patio- aliTs warmoadgenda misi mama,
sanma kacma. masTan saubari yvelas did siamovnebas batoni vasil estates Ze, ro-
aniWebda. melic im droisTvis friad gan-
giorgis Svili, gurami ixsenebs: `....omidan dabruneb- swavluli da ganaTlebuli kaci
ulma mamaCemma motociklis Zrava Camoitana, warwera yofila da Svilebsac mouwodeb-
hqonda `budapeSti~. sardafSi, sadRac, egdo motocik- da swavlisaken.
lis (ar maxsovs marka) Zara da mamam moargo Camot- giorgi nadiraSvili daibada
anili Zrava. didxans sargeblobda im motocikliT~. kaspis raionis sof. gomijvarSi,
sainteresoa giorgi mukniaSvilis omisdroindeli glexis ojaxSi. misi mama, vasi-
erTi epizodic: mZimed daWrili, erTma ukrainelma qa- li sul axalgazrda wauyvaniaT
lma Seifara, gamokveba da gankurna. ezoSi mdebare pirvel msoflio omSi. daWrili,
farRaRala farduls afarebda Tavs. erT Rames siz- sxva TanamebrZolebTan erTad,
marSi naxa Tavisi gardacvlili 18 wlis da qsenia, germanelebs CaugdiaT tyved da
romelmac uTxra _ im germanels me avukari xeli avto- ramdenime weliwadi darCenila
matze da amitom ar aRmoCnda Wriloba sasikvdiloo. germaniaSi. batoni vasili xSir-
im Wrilobas gadaurCa batoni giorgi, magram asak- ad ixsenebda germaniaSi yofnis
Si moZalebul avadmyofobas ki veRar. wlebs da kidev imas, rom mas-
dabolos isic aRvniSnoT, rom giorgi mukniaS- Tan erTad yofila momavalSi
vili kargi monadire da meTevzec iyo. uZlieresi moWidave sandro kan-
delaki, romelic, Turme, Tavisi arnaxuli fizikuri
monacemebis wyalobiT, sayovelTao yuradRebis cen-
nadiraSvili giorgi trSi moqceula; mis sanaxavad germaniis sxvadasxva
giorgi nadiraSvili daibada im dros (1922 wlis qalaqebidan Camodiodneno.
23 noembers da saxelic giorgobis religiuri dRe- baton vasils zedmiwevniT kargad Seuswavlia ger-
saswaulis mixedviT SeurCies), rodesac imdroindel manuli ena, rac kargad gamoadga, roca samSobloSi
sabWoTa kavSirSi mimdinareobda sayovelTao re- dabrunebulma Tarjimnad daiwyo muSaoba. germanel
formatoruli moZraoba qveynisTvis mniSvnelovani inJiner-specialistebTan zemo avWalis hidroeleq-
dargebis, maT Soris ganaTlebis sistemis aRorZinebi- trosadguris (`zahesi~) mSeneblobaze.
sa da ganviTarebisaTvis. es is dro iyo, rodesac giorgi nadiraSvilis deda, qalbatoni mariam mix-
swavla-ganaTlebis upiratesi privilegiebiT sarge- eilis asuli xizaniSvili gaxldaT stumarTmoyvare,
blobdnen glexobisa da muSaTa klasis warmomad- Tbili da tkbiladmosaubre diasaxlisi, sofelSi
genelTa Svilebi. giorgi nadiraSvilmac bavSvo- gamorCeuli mezobluri keTlmosurneobiT da ojax-
bidanve Seiyvara wigni da sicocxlis ukanasknel is erTgulebiT.

110 111
vasilisa da mariamis ojaxSi gaizarda sami vaJka- Tu imasac gaviTvaliswinebT rom mosaxleobis um-
ci _ giorgi, sergo da daviTi. es ukanaskneli ugzo- ravlesoba naklebad kanonmorCilia da kidev imas,
ukvlod daikarga meore msoflio omSi. amave omis rom saqarTveloSi, kerZod gorSi, yvela erTmaneTis
frontebze ibrZoda giorgi nadiraSvilic, romelic naTesavi da yvela erTmaneTis nacnobia.
sabrZolo medlebiT mkerddamSvenebuli daubrunda batoni giorgi TiTqmis ormoci weli muxlmou-
mSobliur kuTxes. manamde ki iyo saSulo skola, dreklad idga metad mniSvnelovan saxelmwifoe-
Tbilisis topografiuli teqnikumi da swavla da briv saqmianobis mowinave poziciebze da Tavisi
kidev swavla. wignebi da kidev wignebi.... ganswavlulobiT da gamocdilebiT yovelTvis
omgamovlilma giorgi nadiraSvilma 1946 wels warmatebiT arTmevda Tavs mis winaSe arsebul
swavla ganagrZo Tbilisis saxelmwifo universite- problemebs.
tis iuridiul fakultetze. studentobis wlebSic sicocxlis bolo periodSi batonma giorgim Ca-
gamoirCeoda batoni giorgi swavlisadmi swrafviT moayaliba kerZo advokatura da paralelurad, ro-
da misTvis damaxasiaTebeli sibejiTiT. jer kidev gorc iuriskonsulti, muSaobda SavSvebis yofil
axalgazrdas gansakuTrebiT ainteresebda arCeuli sabWoTa meurneobaSi, usinaTlTa da yruTa saswav-
profesiis (iurisprudencia) sferoSi mimdinare pro- lo sawarmoo wamowyebebSi.
cesebi, axali sazogadoebrivi formaciis damkvi- giorgi nadiraSvili gamoirCeoda dinji da saqmi-
drebis aucileblobidan gamomdinare sakanonmdeb- ani saubriT. yovelTvis mzad iyo daxmareboda sx-
lo peripetiebi da amitom iyo, rom sauniversiteto vas sityviT Tu saqmiT, yvelaferi mowesrigebuli
programebis garda, igi intensiurad swavlobda hqonda, rogorc saxlSi ise samsaxurSi. uyvarda
sxvadasxva specialur Jurnal-gazeTebSi gamoqvey- saRamoobiT ezoSi axalgazrdebTan Camojdoma da
nebul masalebs da cnobil iuristTa samecniero saubari. arc maTTan `erTi Wiqis~ dalevaze ambob-
naSromebs. dauRalavma Sromam da ganaTlebisaken da uars da verc jibeSi xelis Cayofas daaswrebda
dauokebelma swrafvam Tavisi Sedegi gamoiRo _ uni- vinme. iyo principuli da momTxovni. gamoirCeoda
versitetis damTavrebisas (1950 w.) igi ukve iTvle- garegnuli moxdenilobiT, daxvewili manerebiT da
boda maRal doneze momzadebul iuristad. SedarebiT sityvaZunwobiT.
batonma giorgim sxvadasxva dros da sxvadasxva giorgi nadiraSvils mTeli sicocxlis manZilze
raionSi (mcxeTa, axmeta, vani da sxv.) xangrZlivi gverdSi edga da ojaxis tvirTs iziarebda qalbato-
periodis ganmavlobaSi imuSava gamomZieblad, advo- ni nazi valerianis asuli bolqvaZe, romelmac sami
katad, prokurorad da a. S. erTmaneTze ukeTesi Svili gazarda da daakvaliana.
yvela profesia mniSvnelovania da yvela profesia daTo inJiner-teqnologia, sami Svilis mama; manana _
Znelia, magram, albaT iuristoba aris erT-erTi uZne- arqiteqtori, ori Svilis deda da nino (nana) _ peda-
lesi da urTulesi saqmianoba, miTumetes Tu Tanam- gogi, ori Svilis deda. sayvarelma Svilebma Tavis
debobrivad gekisreba adamianebis bedis gadawyveta. mxrviv, Svidi Svili da sami SviliSvili SesZines
iyo samarTliani da imavdroulad humanuri damna- sruliad saqarTvelos.
Saveobis winaaRmdeg brZolaSi, es arc Tu advilia. samwuxarod batoni giorgi yvela maTgans ver

112 113
Seeswro. igi gardaicvala 1995 wlis 30 dekembers neobis sxvadasxva dargebSi gamoTvliTi teqnikisa
mZime avadmyofobis Semdeg. misi sayvareli Jurnal- da informatikis axali teqnikuri saSualebebisa
gazeTebi da wignebi elaga sasTumalTan da mis da meTodebis gamoyenebisa da danergvis kompania. am
garSemo. sferoSi ki lango ise grZnobda Tavs, rogorc `Te-
giorgi nadiraSvilis gardacvalebis Semdeg misi vzi wyalSi~.
meuRle aRikveca monazvnad da amJamad moRvaweobs es yvelaferi moxda gasuli saukunis 70-iani wlebis
sofel xcisis dedaTa monasterSi sqimmonazon sa- dasasruls. manamde ki iyo langos Cveulebrivi, ma-
lomes saxeliT. gram mainc raRaciT gamorCeuli bavSobisa da si-
Wabukis saintereso da mravalferovani cxovrebis
nadiraZe lango (levani) wlebi: q. goris rkinigzis #11 saSualo skola, saqa-
rTvelos politeqnikuri instituti (maTematikuri
1976 wlis ivnisis TveSi q. gamoTvliTi manqanebi da mowyobilebebi) da baumanis
goris kvleviTi-samecniero in- saxelobis moskovis teqnikuri institutis aspiran-
stitutis samecniero-sainJinro tura.
koleqtivs Seemata axalgazrda yvelgan, sadac ki iswavla, gamoirCeoda niWiT,
teqnikur mecnierebaTa kandida- erudiciiT, sxarti gonebiT da problemebSi Rrmad-
ti lango nadiraZe, romelmac Cawvdomis unariT. yoveldRiur cxovrebaSi mas ic-
Tavisi ganaTlebiT, energiulo- nobdnen da afasebdnen, rogorc amays da enamoswre-
biT da maTematikosebisaTvis buls, pirdapirmTqmels da samarTlians. langos
damaxasiaTebeli mkacri logi- skolis pedagog-aRmzrdeli qalbatoni elo CoCiS-
kuri msjelobiT male miipyro vili aRniSnavda: aseTi gonierebisa da niWis adami-
xelmZRvanelTa yuradReba. anebi iSviaTad ibadebiano.
langosTvis damaxasiaTebeli swored e. CoCiSvilma dauloca langos mecnierebis
iyo siaxleebisaken swrafva, gza da moswavlemac srulad gaamarTla pedagogebis
problemaTa gadaWris Taname- imedi da ndoba.
drove meTodebis Zieba, iumoriT kvleviT-samecniero institutSi moRvaweobis pe-
Sejerebuli saubari da nakisr riodSi lango nadiraZem Tavisi Rrma Teoriuli
valdebulebaTa drouli da codna, sxvadasxva sameurneo sferoSi praqtikuli
xarisxiani Sesruleba. yvela am moRvaweobiT gaamyara da gasuli saukunis 80-iani
TvisebaTa erTobliobam da misma wlebis dasawyisSi igi ukve gvevlineba maRali ran-
amouwuravma axalgazrdulma en- gis inJiner-mecnierad.
ergiam Tavisi gaitana da sul mokle xanSi igi dain- lango nadiraZis samecniero da sainJinro nayo-
iSna erT-erTi wamyvani ganyofilebis gamged. langos fierma muSaobam asaxva hpova ormocamde samecniero
cxovrebaSi daiwyo axali, mecnieruli etapi. es is naSromsa da TxuTmetamde gamogonebaSi, romelTa
dro iyo, rodesac farTod gaiSala saxalxo meur- praqtikulma danergvam mniSvnelovani ekonomikuri

114 115
efeqti moutana saxalxo meurneobas. gariJraJic udrood gauferulda da Caiferfla.
lango nadiraZe eweoda aqtiur pedagogiur moR- goris sazogadoebam gulwrfeli cremliT daiti-
vaweobasac. misi leqciebi, rogorc saqarTvelos ra Rirseuli kaci, SesaniSnavi moqalaqe, amxanagi da
politeqnikur, ise goris pedagogiur institutebSi megobari-kaci, simarTlis mTqmeli da sikeTis moyvar-
gamoirCeoda siaxleebis siuxviT, programebis TviT- uli. frTa mostyda lango nadiraZis cxovrebis mana-
myofadi interpretaciiTa da mkacri logikuri Tana- Tobel da uerTgules Tanamgzavrs, qalbaton marika
mimdevrulobiT. TiTqmis yvela leqcias amTavrebda miruaSvils, daobldnen Svilebi, papa moinaklises
iumoristuli Seferilobis matarebeli sityvebiT, SviliSvilebma...
rac studentTa sayovelTao aRtacebasa da daintere- arasodes daibindeba lango nadiraZis xsovna.
sebas iwvevda. igi iyo erT-erTi pirvelTagani, vinc
studentebs aswavlida informatikis safuZvlebs da nucubiZe gurami
kompiuterul teqnikas. lango nadiraZem rusTavis
metalurgiul qarxanaSic da Tbilisis avtomatiza-
ciis saSualebaTa kvleviT institutSi moaswro muS-
aoba, sadac Tavisi kvali daamCnia mTeli rigi mniS-
vnelovani sakiTxebis gadawyvetis saqmes, risTvisac
araerTxel daimsaxura xelmZRvanelTa madloba.
lango (levan) apolonis Ze nadiraZe daibada 1940
wlis 29 marts q. gorSi. miuxedavad omianobis mZime
wlebisa, langos dedam, qalbatonma qeTevan alaviZem
yvela Zala ixmara, raTa SvilebisaTvis eswavlebina
da swor samomavlo gzaze daeyenebina. mSoblis mux-
lmoudrekelma garjam da mondomebam Tavisi Sedegi guram nucubiZe ekuTvnoda im Taobas, romelsac
gamoiRo. lango nadiraZe gaxldaT sazogadoebis in- bavSvobis sanukvarma wlebma mouwia meore msoflio
teleqtualuri elitis brwyinvale warmomadgeneli: omis mimdinareobis dros, rodesac xalxs ukidure-
mecnieri, praqtikosi, inJineri, pedagogi, gamomgone- si gaWirvebis periodSiE(puri baraTebiT, uSuqoba,
beli da misabaZi Svili, mama, babua da meuRle. ai, sicive, uwignoba da a. S.) uwevda cxovreba, rodesac
aseTi gaxldaT mudam Wabukuri SemarTebiTa da jan- orive frontze (brZolis velzec da samoqalaqo
saRi iumoris niWiT dajildoebuli lango ndiraZe, moRvaweobis sferoSi) mimdinareobda Tavganwiruli
romelsac hqonda aseve ori sayvareli gataceba: brZola fizikuri gadarCenisaTvis. da mainc, miuxeda-
leqsebis wera da Tevzaoba. misi sityvebia: vad aseTi siZneleebisa, mSoblebisa da bavSvebis cno-
`...klikis jvarTan ankara wylis saocari qargebia, bierebaSi dominirebda (da savsebiT samarTlianad)
dilis macne gariJraJi oqropiris saqebia...~ Sexeduleba, rom ukeTesi momavlis aSenebisaTvis,
samwuxarod, lango nadiraZis Sinaarsiani keTildReobisaTvis, aucilebelia swavla da kidev
cxovrebis saocari qargebi naadrevad dainisla da swavla. guramic swavlobda Tavis TanatolebTan er-

116 117
Tad, swavlobda da ocnebobda ukeTes momavalze. er-konstruqori), goris `saqagropromis~ teqnikuri
garda saxelmwifoebrivi ideologiuri Seferilo- zedamxedveli da a. S.
bisa, patara guramisaTvis mniSvnelovan biZgs, gana- baton guram nucubiZes xangrZlivi da nayofieri
Tlebisaken, warmoadgenda genetikuri moTxovnileba muSaobisaTvis miRebuli hqonda saiubileo medle-
da ojaxuri tradicia. tradicia im ojaxisa, sadac bi, gardamavali prizebi, sapatio sigelebi, fuladi
daibada (1939 wlis 30 ivnisi) da gaizarda gurami. premiebi da a. S.
tradiciis fuZemdeblebi ki gaxldnen: mama, bato- Cveulebriv, yoveldRiur cxovrebaSi batoni gura-
ni sergo nikolozis Ze nucubiZe (uganaTlebulesi mi iyo wynari, kulturuli da moridebuli xasiaTis
pirovneba, qimikosi, TiTqmis naxevari saukunis gan- kaci. xmamaRal, miTumetes araeTikur sityvebs Zne-
mavlobaSi iyo skolis direqtori) da deda, qalba- lad Tu moismenda vinme misgan. sCveoda RimilSereu-
toni nadeJda valerianis asuli xviCia (umSvenieresi li kiTxva-pasuxi. axasiaTebda yvelafris detaluri
mandilosani, qarTuli enisa da literaturis spe- codna da rogorc ganaTlebul kacs Seefereba, ar
cialisti). uyvarda Tavis gamoCena, wina planze wamoweva.
guram necubiZem daamTavra goris #11 saSualo baton gurams, iseve rogorc TiTqmis yvela ada-
skola vercxlis medliT da Semdeg ki saqarTvelos mians, hyavda `Tavisi~ saZmo-samegobro, romelTa-
politeqnikuri institutis meqanikuri fakulteti gan zogi bavSvobidanve Tanamgzavrobda mas, zogic
specialobiT `kvebis mrewvelobis manqanebi da apa- cxovrebis gzebze SeiZina da Seiyvara. erTi kia aR-
ratebi~. aTi wlis praqtikuli moRvaweobis Semdeg, saniSnavi, rom `misi~ saZmo warmoadgenda maRali
batonma guramim, cxovrebaSi mimdinare radikaluri sinjis profesionalTa, inteleqtualTa, mecnierTa,
procesebidan gamomdinare da Sesabamis moTxovnile- pedagogTa da inJinerTa brwyinvale kohortas, rom-
baTa dakmayofilebis mizniT, daamTavra kidev erTi liTac samarTlianad amayobda da dResac amayobs q.
umaRlesi saswavlebeli specialobiT `dakonservebis gori.
teqnologia.~ 35 weliwadis ganmavlobaSi iRwvoda movusminoT, ras weren da igoneben baton guramis
batoni gurami Sromis sarbielze da iRwvoda samar- Sesaxeb megobrebi.
Tlianad, energiulad, maRali inteleqtualuri mux- vaJa kvaliaSvili (mecnierebaTa doqtori, profe-
tiT da nayofierad. im warmoeba-dawesebulebebis da sori): `...igi warCinebuli moswavle iyo, amave dros
organizaciebis mokle CamonaTvali, sadac imuSava celqi da mousvenari. uyvarda burTis TamaSi, poezia
batonma guramim, aseTia: q. Tbilisis #66 safosto da zogadad literatura. iyo keTili da amxanagebis
yuTi (inJiner-konstruqtori), q. goris lud-limona- pativismcemeli. gurami kargi mosaubre, gulRia da
Tis qarxana (warmoebis ufrosi), q. goris cekavSiris iumoriT savse kaci iyo. advilad Sedioda kontaqtSi
sasursaTo kombinati (mTavari inJineri, Semdeg di- ucnobTanac ki. iyo goris patrioti da gorelebis
reqtori), goris `saqsoflteqnikis~ gaerTianeba damcveli. guramim Seqmna Tbili da saxelovani
(inJineri xarisxis dargSi), q. goris sakonservo ojaxi. did pativsa scemda meuRlesa da Svilebs,
gaerTianeba (inJineri, saamqros ufrosi), q. Tbili- afasebda da amayobda~.
sis saproeqto sakvlevi instituti (wamyvani inJin- valter SavSiSvili (Rvawlmosili inJineri): `...

118 119
gurami, goris teqnikuri inteligenciis erTerTi bodiT `nacarqeqias~ da `kombles~ warmodgenebs. gu-
saukeTeso warmomadgeneli iyo. misi mTeli cxovre- rami kargad curavda, magram mainc erideboda erTi
ba magaliTi iyo SromiTi disciplinis, ojaxuri napiridan meore napirze gacurvas. kargad maxsovs is
siamtkbilobis, megobrisaTvis Tavdadebisa... igi dRe, roca guramis gavabedineT da erTad gadavcu-
bavSvobidanve eziara patiosnebas, simarTles, uan- reT mtkvari mTel siganeze, axlandeli axali xidis
garobas, rasac unergavda mama, batoni sergo, ga- axlos. es maSin did vaJkacobadY iTvleboda. gurams
mocdili pedagogi. gurami iyo uaRresad keTili Zalian uyvarda megobrebi da cdilobda yvelaferi
pirovneba~. gaekeTebina maTTvis. maxsovs rogor Camoiyvana gor-
amiran biZinaSvili (partiul-sameurneo moRvawe, Si operis solisti rezo kakabaZe, raTa moesmina
inJineri): `....CemTvis gvari nucubiZe yovelTvis iyo Cveni megobari-momRerlis, anzor qoClaZisaTvis da
asocirebuli qarTveli mecnieris, Salva nucubiZis daekvalianebina samomavlod.
pirovnebasan da raoden bednierad vTvlidi Tavs, gurams, studentobis dros, Sesvenebebze uyvarda
roca am gvaris didebul warmomadgenelTan damame- xolme ucxouri simRerebis dabal xmaze waRiRineba.
gobra bedma da cxovrebam. gurami uRalato megobari gansakuTrebiT moswonda italiuri `santa luCia~.
iyo, imavdroulad saocrad mimndobi da gulubryvi- 1996 wlis 22 Tebervals gorma dakarga teqnikuri
lo. kargad TamaSobda Wadraks da doniT, vfiqrob, inteligenciis kidev erTi gamobrZmedili warmomad-
ar CamorCeboda ostats. xSirad vyofilvarT erTad geneli. mudmivi sasufevlisken mimaval gzaze crem-
mogzaurobaSi Tu dasasvenebel saxlSi da sanatori- liTa da yvavilebiT gaaciles gorelebma saTnoebiT
umSi. swored aseT pirobebSi ecnobian, zedmiwevniT savse pirovneba, kaci, romelmac samarTlianad daim-
kargad adamianebi erTmaneTs. sworad im wlebSi aR- saxura sazogadoebis pativiscema da aRiareba.
movaCine da gaviTavise guramis keTilSobiluri, ada-
mianuri Rirsebebi da Cveva-wesebi, riTac ase mdidari oqropiriZe oTari
iyo misi pirovneba. Tumca erTxel momiwia igi `dame-
saja~ megobrulad: `patara WiqiT rom svam am Zvir- saqarTvelos didi mRvdelm-
fas sadRegrZelos, Tamadas ar ekadrebao,~ miTxra Tavrebis, aleqsandre (wmindanad
xmamaRla erT-erT sufraze. vicodi ra, rom gurami Seracxuli, guria-samegrelos
cotas svamda, saerTod, Sevsvi e. w. `orjamiani~ da episkoposi) da leonide (saqa-
alaverds masTan gadavedi. iZulebuli gaxda dae- rTvelos kaTolikos-patriarqi)
lia. amis Semdeg CaeZina da qeifis damTavrebamde oqropiriZeebis gvaris gamgrZe-
aRar gaRviZebia. Semindos guramis naTelma sulma lebeli oTar ivanes Ze oqropi-
aseTi gaxumreba~. riZe daibada cxinvalis raionis
avTandil kovalenko (inJineri): `...bavSvobaSi, e. w. sofel disevSi 1924 wlis 1 iv-
`vagzlis ubnelebi~, maT Soris guramic, xSirad dav- liss. dawyebiTi ganaTleba mi-
diodiT mtkvarze sabanaod. gviyvarda aseve sanadirod iRo aleqsandre oqropiriZis mier sofel disevSi
wasvla da kinofilmebis naxva. TeatrSi ki veswre- daarsebul skolaSi, Semdeg ki sofel mereTis sa-

120 121
Sualo skolaSi. Tlis regionuli sammarTvelos mTavar specialis-
oTaris mama, ivane, aqtiur sazogadoebriv muSao- tad, specialobis mixedviT mrCevel-konsultantad
bas eweoda, misi iniciativiT da didi garjiT Camoy- da a.S.
alibda winamZRvrianTkaris sasoflo-sameurneo sas- batoni oTari iyo saqarTvelos mwvaneTa partiis
wavlebeli. baton oTaris deda, qalbatoni mariami aqtiuri wevri da goris ganyofilebis erT-erTi dam-
gaxldaT javaxiSvilTa didebuli gvaris brwyinvale fuZnebeli.
warmomadgeneli. ivane oqropiriZis ojaxSi izrdebo- oTarim kargad icoda, rom nadiroba sulac ar
da ori qaliSvili (nadia _ arqeologi, istoriul niSnavda cxovelTa da frinvelTa ganadgurebas.
mecnierebaTa kandidati da ana _ safeiqro mrewv- sworad warmarTuli da dakanonebul CarCoebSi mo-
elobis inJineri) da vaJiSvili giorgi (filologi, qceuli nadiroba bunebis dacvas emsaxureboda da
daiRupa fineTis omSi). oTaric gaiwvies jarSi da aki amitomac hqonda mas miRebuli saqarTvelos sa-
ibrZoda germaneli faSistebis winaaRmdeg. omidan patio monadiris wodeba da garemosa da bunebrivi
dabrunda ramdenime sabrZolo medliT da sardalTa resursebis dacvis ministris madloba.
madlobebiT. dajildeobulia aseve Sromis wTeli mas Tavdaviwyebamde uyvarda mSobliuri miwis
droSis ordeniT. flora da fauna. oTar oqropiriZe simarTlisa
rogorc, TiTqmis yvela omgamovlilma, batonma da samarTlianobis moyvaruli kaci gaxldaT, rac
oTarimac daiwyo Tavisi samSvidobo-aRmSeneblobiTi araerTxel daamtkica sasamarTloSi msajulad muS-
saqmianoba da Tan paralelurad agrZelebda swavla- aobis dros.
sac. Rvawlmosil sameurneo muSaks arc publicisturi
daamTavra saqarTvelos sasoflo-sameurneo in- moRvaweoba darCenia yuradRebis miRma. sistematu-
stituti da miiRo metyeve -inJinris specialoba. es rad aqveynebda saintereso werilebs, rogorc ad-
ar ikmara da male daamTavra aseve saxelmwifo uni- gilobriv, ise respublikur Jurnal-gazeTebSi, maT
versitetis bunebis dacvis fakulteti. Soris `saqarTvelos bunebaSi~.
saintereso SromiTi biografia aqvs baton oTar batoni oTar oqropiriZe usazRvrod iyo Seyvare-
oqropiriZes. sxvadasxva wlebSi muSaobda: cxinva- buli Tavis lamaz ojaxze (meuRle, qalbatoni qeTe-
lis satyeo meurneobis metyeve-inJinrad, sof. dis- van qorqaZe _ goris vetlaboratoriis Rvawlmosili
evis kolmeurneobis Tavmjdomared (am periodSi misi eqimi, qaliSvilebi, marine _ arqiteqtori da iuristi;
TaosnobiT mowesrigda soflis wyliT momaragebis, lia _ xelovnebaTmcodne, goris qalTa saqvelmoqme-
eleqtroenergiisa da radios xazebis gayvanis mt- do sazogadoeba `mandilosnis~ prezidenti). samwux-
kivneuli problemebi. aSenda aseve administraciu- aroa, rom batoni oTaris mzrunveli xeli moaklda
li da rvawliani skolis Senobebi), goris sacdel- mis ojaxs da kerZod ki misTvis saTayvanebel oTx
saCvenebel satyeo meurneobaSi tyis kulturebis SviliSvils (naTia da niko sulxaniSvilebi, geno da
inJinrad (gaaSena aTobiT heqtari tyis masivi), Sida rusudan beqaurebi.) batoni oTari gardaicvala 2006
qarTlis kompleqsuri laboratoriis ufrosad, wlis 12 dekembers.
garemosa da bunebrivi resursebis dacvis Sida qar-

122 123
robaqiZe jemali swavlasmowyurebuli axalgazrda ar dasjerda
miRweuls da daamTavra q. goris n. baraTaSvilis
saxelobis pedinstitutis biologia-geografiis
fakulteti da aqve imuSava kaTedris laborantad
1974 wlamde. paralelurad swavlisa da muSaobi-
sa jemal robaqiZe, rogorc aqtiuri da janRoniT
mdidari axalgazrda, misdevda klasikur Widao-
bas (1965 wels mieniWa sportis ostatis wodeba.
iyo axalgazrdebSi, yofili sabWoTa kavSiris, Cem-
pioni da mozrdilebSi saqarTvelos mravalgzis
Cempioni).
cxovrebam bevri problemis winaSe daayena batoni
jemali da isic cdilobda mihyoloda sazogadoe-
jemal robaqiZes icnobda q. gorisa da goris bis guliscemis ritms. dasWirda inteleqtualuri
raionis, aseve adigenisa da borjomis raionebis codnis amaRleba da kidev erTxel gaxda batoni
mosaxleobis didi nawili. vin mosTvlis ramdeni jemali studenti, amjerad iswavla odesis ekonomi-
adamiani dautkbia Tavisi simReriT da musikaluri kuri institutis Tbilisis filialSi da miiRo
talantiT, ramdeni darbazi auxmaurebia klasikuri sabuRaltro-safinanso saqmianobis specialistis
Widaobis misTvis damaxasiaTebeli ileTebiT, ram- kvalifikacia.
deni mZimesenSeyrili avadmyofisaTvis miucia Sveba ganuwyvetlad ZiebaSi myofma jemal robaqiZem
da ganukurnavs (igi iyo T. TavaZis cnobili skolis sxvadasxva wlebSi imuSava: q. gorSi (pirveli sa-
warmomadgeneli da `agni-iogas~, igive `oqros saw- Sualo skolis musikaluri studiis gamged, kul-
misis~ meTodiT emsaxureboda adamianTa janmrTelo- turis saxlis direqtorad, bambeulis qsovilebis
bis saqmes) da ramdenisTvis ganumtkicebia ukeTesi kultsaxlis direqtorad, samkurnalo firma `je-
momavlis imedi Tavisi garjiT, zrunviT da keTili rovanis~ xelmZRvanelad da mkurnalad, Semoq-
sityviT. jemal robaqiZe gaxldaT kaci musikosi, medebiTi saxlis direqtor-ganmkarguleblad), q.
sportsmeni, mkurnali da organizatori, saukeTeso borjomSi (kulturis saxlis direqtrad, turiz-
megobari, meojaxe, mama da papa. mis asociacia `saqarTvelos~ direqtoris moadg-
jemal robaqiZe daibada 1946 wlis 25 ivliss adi- iled) da adigenis raionul centrSi (ganaTlebis
genis raionis sofel aralSi, pedagogebis ojax- ganyofilebis meTodistad, partiis raikomis in-
Si. skolis damTavrebis Semdeg swavla gaagrZela struqtorad, `sazkvebis~ direqtorad da sofel
Tbilisis kulturul-saganmanaTleblo saswavleb- aralis kolmeurneobis partiuli komitetis mdi-
elSi, romelic daamTavra (1964 w.) qarTuli xalx- vnad) da sxva.
uri sakravebis ansablis diriJoris kvalifikaciiT batoni jemali gamoirCeoda gansakuTrebuli ada-
(kargad ukravda xalxur sakravebze da gitaraze). mianuri siTboTi da sikeTis keTebis surviliT.

124 125
iyo saocrad Tavmdabali da mokrZalebuli; saxeze samadalaSvili avTo
mudam dasTamaSebda saamo Rimili. igi iyo yvela cxovreba, igav-arakiviT, SinaarsiT izomeba da ara
ojaxisaTvis sasurveli stumari da daxvewili ge- sigrZiT (seneka)
movnebis maspinZeli.
gasakviri ar aris, rom maRali musikaluri ge- wlebma ganvlo avTo samada-
movnebis patronma jemal robaqiZem ojaxic musi- laSvilis gardacvalebidan....
kaluri Seqmna. 1983 wels batonma jemalim Camoay- cocxali, rom yofiliyo albaT
aliba `robaqiZeebis~ saojaxo musikaluri ansambli, isev iseTi _ suliT axalgaz-
romelmac mniSvnelovan warmatebebs miaRwia sx- rda, xalisiani, momRimari, xum-
vadasxva konkursebze Tu festivalebze. robis moyvaruli, yvelas mimarT
1984-1985 wlebSi robaqiZeebis ojaxurma ansamblma gulTbili da mokrZalebuli
mTavari prizebi moipova `sulikoba~-s saerTaSor- iqneboda.
iso festivalze. 1983 wels daimsaxura meore re- kolorituli pirovneba gax-
spublikuri konkursis pirveli premia; 1991 wels ki ldaT batoni avTandili _
saerTaSoriso konkursis pirveli premia. gamorCeuli, sikeTiT savse, gu-
robaqiZeebis saojaxo ansamblma mniSvnelovani lisxmieri, mosiyvarule. eqimis
roli Seasrula qarTul-xalxuri musikaluri profesia specifiuria _ misi
kulturis Semdgomi aRorZinebisa da farTod dam- xeli sWirdeba yvelas _ didsac
kvidrebis saqmeSi. da patarasac, ganaTlebulsac
ai, aseTi gaxlavT baton jemalis mier ganvlili da gaunaTlebelsac, mdidar-
cxovrebiseuli gza, arasruli warmoCinebiT. sac da Raribsac. Znelia kacma
adamianebs xSirad gvCvevia gamoTqma: `aseTi kaci moaxerxos am gansxvavebul ada-
ar unda kvdebodes~-o. sul raRac 60 weli icocxla mianebTan ise isaubros, iseTi
keTilSobilma kacma da migvatova maSin, rodesac damokidebuleba gamoavlinos,
yvelaze ufro metad sWirdeboda mis ojaxs, mego- rom maT ar igrZnon es gansxvave-
bar-naTesavebs, mezoblebs da mis sayvarel profe- ba. avTandili amas axerxebda. mas
siul saqmianobas. hqonda unari isini erT simaRleze daeyenebina, Cveu-
migvatova 2006 wlis 9 dekembers da sanugeSod lebrivi pacientis simaRleze.
dagvitova ulamazesi ojaxi: meuRle, qalbatoni pirovnebis warmosaCenad, Cveulebriv, mis bio-
giuli (amJamad goris SemoqmedebiTi saxlis or- grafiul monacemebs moiSvelieben xolme. Cvenc gvin-
ganizatori), Svilebi _ zaza, nino, Tea da oTxi da mkiTxvels mivawodoT ramdenime cnoba.
SviliSvili (mariami, ana, Tea, sofiko). jemal ro- avTandil samadalaSvili daibada 1930 wels q.
baqiZe ganisvenebs q. gorSi, kvernaqis sasaflaoze. gorSi. daamTavra pirveli saSualo skola, Semdeg
msubuqi yofiliyos misTvis goris miwa. _ Tbilisis saxelmwifo samedicino institutis sam-
kurnalo fakulteti da muSaoba daiwyo yabardo-

126 127
balyareTis avtonomiur respublikaSi sasoflo gulis micemiT ganikurneboda xolme. es yvelas
saavadmyofos mTavar eqimad. 1957 wels igi gorSi rodi SeuZlia. mas hqonda amis unari, misi sityvis
dabrunda. erTxans qalaqis sxvadasxva samedicino sjerodaT, swamdaT, endobodnen.
dawesebulebaSi muSaobda, 1969-72 wlebSi ki qalaqis cxovrebaSi sada da ubralo iyo. aseTive iyo
saavadmyofos Terapiuli ganyofilebis gamged dain- samsaxurSic. TanamSromlebTan yovelTvis `rbili~
iSna 1972-78 wlebSi avTandil samadalaSvili amave damokidebuleba hqonda, iSviaTad gaficxdeboda,
saavadmyofos mTavri eqimia. 1979 wels misi Taosno- isic maSin, roca saqme avadmyofisadmi gamovlenil
biT gorSi Camoyalibda kardiologiuri samsaxuri, uyuradRebobas exeboda. bevri megobari hyavda da
romlis xelmZRvaneladac igi muSaobda sicocxlis yovelTvis maTken miuwevda guli. sixaruls hgvrida
bolomde. miniWebuli hqonda medicinis mecnierebaTa maTTan erTad sufrasTan yofna, Tumca misi mitove-
kandidatis samecniero xarisxi. iyo pirveli kat- bac xSirad uwevda iseve, rogorc SuaRamisas log-
egoriis Terapevti... inidan wamodgoma da nacnobebisaTvis, Tu ucnobebi-
batoni avTandili Tavisi profesiiT, upirvele- saTvis gayola. advilad itanda lxinis Sewyvetas,
syovlisa, adamianis gulTan iyo dakavSirebuli, Tu SuaRamiT gaRviZebas, radgan icoda, vin iyo is da
am sityvis pirdapiri da gadataniTi mniSvnelo- ra tvirTi awva mxarze, icoda Tavisi fasi da misic,
biTac. man SesaniSnavad icoda fasi kacis gulisa, vis dasaxmarebladac is mividoda.
rogorc fiziologiuri organosi da gulisa, ro- erTxel, goris samecniero-kvleviTi institutis
gorc pirovnebis bunebis, xasiaTis gamomxatvelisa. TanamSromelTa jgufi darialis xeobaSi iyo
amitom cxovrobda Tavad didi da marTali guliT eqskursiaze. Ramis ori saaTi iqneboda, roca gor-
da yovelTvis cdilobda, guli aravisTvis etkina, Si telefoni awkrilda. ityobinebodnen, rom erTi
gulnakluli aravin gaeSva, ugulod aravis Sex- eqskursanti gulis Setevis gamo aRmoCnda mZime
vedroda, sxvisi Wiri gulTan mietana, gulTbili mdgomareobaSi da iTxovdnen Svelas. avadmyofis
yofiliyo da gaWirvebulisaTvis guli mieca, anu mezoblebma daurekes avTos da sTxoves daxmareba.
daeimedebina. avTom sul raRac 15-20 wuTSi sakuTar manqanaSi
gulis micema vasxeneT. yvela eqimi Tavisebu- Casva avadmyofis meuRle, ori mezobeli da mTeli
rad udgeba avadmyofs. erTni male gankurnebis siswrafiT gaeSura adamianis gadasarCenad. saaT-
did imeds ar aZleven da gankurnebis Semdeg did naxevris Semdeg, ukve sawolis kideze ejda avad-
madlobas imsaxureben; meoreni mravali prepara- myofs. avTos adamianurma da profesiulma garjam
tis daniSvnasTan erTad, mraval rCevas aZleven Tavisi sasikeTo Sedegi gamoiRo. darialis xeobaSi
da garkveuli drois gasvlis Semdeg hpirdebian Tendeboda. xinkalze ar vityodi uars, warmoTqva
daskvnis gakeTebas da a.S. batoni avTandili am valmoxdilma eqimma.
mxriv ufro `Zunwi~ iyo. samagierod, ise daai- avTandil samadalaSvili sikeTisaTvis iyo gaCe-
medebda avadmyofs, ise ubralod, gulwrfelad nili amqveynad, sikeTis keTebis didi niWiT iyo da-
gaumagrebda guls, TiTqos upirvelesi wamali es jildoebuli. aseTad axsovT igi gorelebs, aseTad
sityvebi yofiliyo. avadmyofi xSirad swored am exsomebaT Zalian didxans.

128 129
sosaniZe vano aucileblobisa da damkvidrebis dauokebeli sur-
viliT da rainduli suliT. man sazogadoebis sa-
keTildReod gasca Tavisi sicocxle da amitomac
Cadga im adamianTa rigebSi, romelTa xsovnac ar
daibindeba aseuli wlebis ganmavlobaSi.
saidan modis vano sosaniZe? mxolod mis did
papas mivawvdineT Tvali. tanmorCili kaci yofila
da Tikunic Sesabamisi SeurCevia xalxs _ `mokle~.
dResac, Tumca iSviaTad, gaigonebT am zedmet sax-
els. vano sosaniZis garegnobis kacs aranairad ar
Seefereboda es Tikuni, magram tradicia ukvdavi
ram aris.
vano warmosadegi tanadobis kaci gaxldaT;
mkerdaziduli, mxarbeWiani, amayad daabijebda
yovel qalaqs, sofels Tu dabas, yavs da mo- goris quCebSi. arc misi Zmebi (givi da oTari) hgva-
mavalSic eyoleba pirovnebebi, romelTac xalxi nan tanmorCilebs. naTesavebi amboben, garegnoba
koloritebad (pirdapiri da sruli gagebiT) moix- didi bebiisagan mosdevTo, tanaSoltili qali yo-
seniebs, anu iseTi adamianebi, vinc Tavisi kaikaco- fila efemia alaverdaSvili.
biT, TviTmyofadobiT da amaRlebuli sulierebiT vano sosaniZis mama, giorgi mravalricxvovani
waruSlel kvals tovebs cxovrebaSi. ojaxis Svili yofila. mas da mis meuRles, mariam
advili ar aris sazogadoebis SecdomaSi Seyvana. pavles asul wiklaurs, giorgis bebia efemiasa da
WeSmariti koloritis sapatio wodebis mopovebas xuT dedmamiSvilTan (nina, maro, qeTo, ana, ste-
mTeli sicocxlis ganmavlobaSi muxlmoudrekeli fane) erTad ucxovriaT Ria, patara aivnian oro-
Sroma sWirdeba. xalxs rom Tavi Seayvaro, masze Taxian saxlSi, stalinisa da yofili Saumianis
zrunviT unda icocxlo, unda SegeZlos sxvisi quCebis gadakveTis adgilze. vanos mama giorgi yas-
Wirisa da lxinis gaziareba, mzad unda iyo `Seni~ abTa amqaris wevri yofila da xorciT amaragebda
gasce sxvis sakeTildReod, iyo Tavmdabali, pi- qalqs. erTxel saxelmwifo bankidan auRia kredi-
ruTvneli, samarTliani da sityvis patroni. magram ti saqonlis SesaZenad da sapurmarilod mimavals
yovelive es, mxolod garjiT da Tavganwiruli megobris ojaxSi miubarebia fuli. meore dRes,
mondomebiT ar miiRweva; aucilebelia bunebamac nabaxusevze, ufiqria fuli davkargeo da mosa-
dagamadlos Sesabamisi SesaZlebloba da survili, lodneli usiamovnebisgan Tavis aridebis mizniT
saWiroa genetikuri memkvidreoba, sisxli unda giC- gasclia qalaqs. ramdenime dRis Semdeg megobris
qefdes saamisod. ojaxs fuli daubrunebia, magram giorgi im dReebis
vano sosaniZe, swoed rom bunebam, daajildova Semdeg aravis unaxavs. ukacod darCenili ojaxis
kacTmoyvareobis arnaxuli niWiT, samarTlianobis mTeli simZime daawva 16 wlis vanos. amas daemata

130 131
meore msoflio omis dawyeba da aqedan gamomdin- To enis gamonaxva. gulwrfelad megobrobda Ta-
are siZneleebiT gadatvirTuli wlebi. visi mamisa da Zmebis megobrebTan, Svilebis mego-
goris me-2 saSualo skola, atestatebi, jarSi brebTan da megobrebis megobrebTan. arc sayvareli
gawveva, SimSiloba, gacileba, cremli da mrava- meuRlis daqalebs aklebda yuradRebas da pati-
li sxva gasaWiri daemgzavra baton vano sosan- viscemas...
iZes, jer kidev Wabuks. bevri misi megobari veRar goris SemovliTi gza rom gaiyvanes, vanos dau-
daubrunda ojaxs.... Civlia, stumari momakldebao, magram ara... aRmosav-
vano sosaniZem 1944 wels eqsternad Caabara ga- leTidan dasavleTiT da piriqiTi mimarTulebiT
mocdebi da moipova umaRles saswavlebelSi ga- moZravi axlobel-megobrebis gza mainc vano sos-
naTlebis miRebis ufleba; swavla gaagrZela sa- aniZis ojaxis WerqveS gadioda, rac did bedniere-
kavSiro iuridiuli institutis dauswrebel bas hgvrida vanos gamorCeulad stumarTmoyvare
fakultetze. ojaxs.
amasobaSi dadga ojaxis Seqmnis droc. kargi si- vano sosaniZem, saxalxo meurneobis sxvadasxva
tyva gvaqvs _ meuRle, anu adamiani, romelc SenTan dargSi imuSava xelmZRvanel Tanamdebobebze da
erTad zidavs cxovrebis umZimes magram aucilebel yvelgan Tavisi sasikeTo da waruSleli kvali
uRels. cxovrebis ganuyrel Tanamgzavrad vanom datova, rogorc principulma, momTxovnma, samar-
Tavisi Tanakurseli gogona, neli beriSvili Sear- Tlianma da TanamSromlebze mzrunvelma kacma.
Cia da arc Semcdara. rogorc naTesavebi amboben, saocari bedi hqonia marTlac saocar vaJkacs
qalbatoni neli iyo vanos cxovrebis mfarveli _ 70 wlis asakSi gardaicvala Tavisave dabadebis
angelozi, uaRresad keTilSobili, ganaTlebuli, dRes, 1995 wlis 12 agvistos.
guluxvi, stumarTmoyvare da mimtevebeli qalba- gardaicvala da kvlav didi sikeTe dagvitova
toni. Tavisi mSvenieri ojaxis saxiT: qalbatoni TinaTin
gorelebma (da ara marto gorelebma) kargad vanos asuli sosaniZe-ilariSvilisa (istorikosi,
ician, rom vano sosaniZis saxlis kari ar ikete- goris saxelmwifo istoriuli eTnografiuli
boda TviT momravlebuli qurdobisa da yaCaRobis muzeumis xelmZRvaneli, ori qaliSvilis deda da
wlebSic ki. xatovnad uTqvams baton vanos `imdeni oTxi vaJiSvilis bebia); qalbatoni Tamar vanos
da iseTi megobrebi unda yavdes kacs, rom maTTan asuli sosaniZe-tomaSeviCisa (musikis pedagogi,
ise igrZnos Tavi, rogorc sakuTar saxlSi~. uamrav sami vaJis deda da bebia) da giorgi (gia) vanos
adamians Tavis Tavze gamoucdia batoni vanosa da Ze sosaniZe (arqiteqtori, ori qaliSvilis mama).
qalbatoni nelis ojaxis siTbo, stumarTmoyva- samwuxaroa rom veRar SevxvdebiT goris quCebSi
reoba. vin ar stumrebia maT ojaxs da ar gaux- TavaweviT mosiarule vano sosaniZes, magram misma
aria mosiyvarule tandemis WeSmariti qarTvelo- megobrebma kargad ician, rom maTi savali gza,
biT, gulmxurvalebiT, uSualobiT, silaRiTa da aRmosavleTidan dasavleTisken da piriqiT, mainc
sicocxlis uzomo siyvaruliT. vano sosaniZis ojaxis zRurblze gadis.
saocari kaci iyo vano. yvelasTan SeeZlo saer-

132 133
faCoSvili vano ibdeboda da ixveweboda qveynis safinanso politika.
kaxelma kacma gorSi moikida fexi. marTalia
mTavaria kaci iyo da sadac gin- guli kaxeTisken eweoda, magram beds ver gaeqcevi.
da iq icxovre. es sityvebi pirda- batonma vanom gorSi Seqmna ojaxi Tavisi cxovrebis
piri da sruli gagebiT ekuTvnis ganuyrel, Zvirfas adamianTan, qalbaton nino razmaZ-
baton vano faCoSvils, romelic esTan erTad. SeeZinaT ori vaJiSvili _ kaxi da Teimu-
kaxeTis ulamazes kuTxeSi (da razi, romelTa wyalobiTac ojaxs SeeZina ori rZali
erTerT udides) sofel Silda- (TinaTin baRaSvili da bela iakobaSvili) da oTxi
Si daibada 1913 wlis 5 Teber- SviliSvili (Salva, elene, nino, irma), xolo cota
vals glexis ojaxSi, cnobili mogvianebiT ki baton vanos SvilTaSvilic eyola _
qarTveli momRerlis, meri mi- patara vano.
CilaSvilis (meri Sildelis) batoni vano faCoSvilis SromiTi gza ase gamoiy-
ojaxis mezoblad. ureba: moangariSe (gori, mcire sawarmo), buRalteri
sul raRac TxuTmetiode da mere Tavmjdomare (atenis soflis kooperativi),
wlisa yofila, roca wamouyva- mogvianebiT iqve mTavari buRalteri, sabWos Tavmj-
niaT TbilisSi da saswavle- domare (sof. ateni, boSuri, bobnevi), mTavari buRal-
blad miuyvaniaT sabuRaltro teri (q. gori `gorvaWroba~), mTavari buRalteri (xe-
skolaSi. daamTavra teqnikumi tyis qarxana).
da Seudga SromiT moRvaweobas. saocrad keTili Tvisebebisa da mxiaruli xasiaTis
mas, rogorc niWier da safi- kaci iyo batoni vano, kaxelebisaTvis damaxasiaTebeli
nanso saqmianobaSi sakmaod gaT- iumoriT. erTi ki iyo, rom sasmeli ar uyvarda. iSvia-
viTcnobierebul axalgazrdas, Tad miirTmevda erT-or Wiqa Rvinos. arayi, rogorc
xSirad agzavnidnen mivlinebiT aseTi, misTvis ar arsebobda; ar eweoda Tambaqos, ar
saqarTvelos sxvadasxva kuTxeSi svamda rZes, ar icoda wnilis gemo, arasdros uWamia
(quTaisi, baTumi, ozurgeTi da a.S.) sabuRaltro da pomidori. marTlac saocari kaci iyo batoni vano.
saerTod finansur sistemaSi momxdari axali cvli- icoda Zalian bevri anekdoti. gagikvirdebaT, magram
lebebis propagandisa da swavlebis mizniT. teqniku- kaxelma kacma ar icoda gineba! ufro metic, misgan
mis damTavrebis Semdeg samuSaod ganamweses q. gorSi xmamaRla naTqvam sityvasac ki ver gaigonebdiT da
da am dRidan dawyebuli cxovrobda da moRvaweobda verc gabrazebuls naxavda vinme. uxmod, upretenziod,
Sida qarTlis gulSi, rogorc axalgazrda da per- rudunebiT akeTebda Tavisi ojaxis, samsaxuris, Tu
speqtiuli safinanso specialisti. samegobro saqmes da aravis awuxebda piradi prob-
Zneli dro idga qveyanaSi. igrZnoboda kvalifici- lemebiT. imavdroulad batoni vano iyo fizikurad
uri kadrebis deficiti. batoni vano swored is kaci Zalian Zlieri kaci _ rva kacisTvis gawyobil magidas
iyo da im profesias flobda, zedmiwevniT kargad, CasWidebia kbilebiT da auwevia. miuxedavad yovelive-
rac sWirdeboda sazogadoebas da qveyanas, roca yal- si, baton vanos muxTalma sawuTrom mainc mouZebna

134 135
`susti~ adgili da Tavs daatexa gulis infarqti. ar eyos siaxlis aRmosaCenad,
batoni vano maSin 62 wlis iyo. mamamisi Camosula Teoriuli mosazrebis praqtiku-
sofel Sildidan, xurjinakidebuli, Svilis sanaxa- lad dasamtkiceblad, zogierT
vad. ar uSvebdnen Turme mezoblebi _ axali welia, sad kanonTa urTierTSeusabamobis
midixaro. upasuxia: ra dros axali welia, miTxres, gamosaaSkaraveblad, an Tun-
`Seni vania avad aris, balnicaSi wevso~. dac postulatebis Camosayali-
didi avtoritetiT sargeblobda batoni vano sa- beblad. da am urTules gzaze
ministroSi. igi cnobili iyo, rogorc sabuRal- mowodebiT mimaval mecniers
tro kvartaluri Tu wliuri balansebis Sedgenis ganuyrelad Tan sdevs: muSaoba
didostati. grafikiT, romelic xSirad ver
direqtorebi da mmarTvelebi aRar kiTxulobdnen eteva 24 saaTSi, uZilo Rameebi,
da aRar Cahkirkitebdnen xolme masalebs, romle- bunebrivi, fizikuri Tu zogi-
bzedac xeli ukve mowerili hqonda baton vanos da erTi sulieri moTxovnis Sez-
daufiqreblad artyamdnen beWeds. Rudva, araswori da araTanmim-
aseT epizodsac hqonda adgili. respublikis sax- devruli kvebiTi reJimi, sxvaTa
alxo kontrolis komiteti amowmebda organizacias, aTasobiT wignis, samecniero
sadac mTavar buRaltrad muSaobda batoni vano. dauT- Sromis, narkvevis wakiTxva da
mia kabineti, karadebi, seifebi da sabuTebi da uTq- gaanalizeba, sazogadoebis didi
vams: me axla saxlSi wavedi da revizias rom morCe- nawilisagan TiTqmis izolacia-
biT, gTxovT gasaRebebi ar gaiyoloT TbilisSio. Si yofna, zogierT SemTxvevaSi
samwuxaroa, rom mxolod gardacvalebis Semdeg mi- arasakmarisi yuradReba Sesabam-
aniWes baton vano faCoSvils „vaWrobis warCinebuli is xelmZRvanel organoTa mxridan da a. S. magram
muSakis~ sapatio wodeba da samkerde niSani. WeSmariti mecnuri moTminebiT itans yovelives da
kacs, pirvel rigSi, sicocxleSi unda mofereba da Seupovrad iltvis sanukvari miznisken.
dafaseba. aseT mecnier-mkvlevarTa rigebs ganekuTvneba ba-
toni Tengiz qilitauri, romelmac waruSleli kva-
li datova, rogorc mecnierebaSi, ise farTo sazoga-
qilitauri Tengizi doebaSi da Tavis aRzrdilTa gulebSi.
Zneli da rTulia mecnier-mkvlevarebis cxovrebis T. qilitauri daibada 1927 wels q. gorSi. 22
gza. WeSmariti mkvlevari meTevzes, an monadires Sei- wlis asakSi daamTavra n. baraTaSvilis saxelobis
Zleba SevadaroT, roca isini mzad arian, rom sunTq- goris pedagogiuri institutis fizika-maTematikis
vac ki SeaCeron, oRond ki mizans miaRwion. gansxvaveba fakulteti; amave institutSi daiwyo muSaoba jer
ki imaSi mdgomareobs, rom Tu meTevzes an monadires laborantad, Semdeg fizikis kaTedris asistentad,
miznis misaRwevad sWirdeba wuTebi, Tundac saaTebi xolo 1961 wlidan kaTedris ufrosi maswavlebe-
_ mecnier-mkvlevars SeiZleba mTeli misi sicocxle lia.

136 137
1964 wels Tengiz qilitauri sakandidato dis- _ kristalTa zrdis Teoriisadmi miZRvnili sim-
ertaciis dasacavad warsdga saqarTvelos polite- poziumi da mravali sxva.
qnikuri institutis metalurgiuli fakultetis sa- pedagogiur institutSi pirvelma Tengiz qil-
mecniero sabWos winaSe da izeima kidec pirveli itaurma Seqmna liTonTa fizikis, im droisaTvis
seriozuli mecnieruli warmateba. erTaderTi laboratoria.
15 weli (institutis damTavrebidan) midioda Ten- STambeWdavad gamoiyureba Tengiz qilitauris
giz qilitauri am miznisaken. vfiqrobT, swored samecniero SromaTa CamonaTvali (samocze meti),
axla miiRo man is siamovneba da kmayofileba, rac romelTa Soris gamovyofdiT ramdenimes:
aucileblad mosdevs dauRalavi SemoqmedebiTi muS- _ `feradi liTonebis kristalebis normaluri da
aobis aRiarebas. misma sadisertacio namuSevarma dislokaciuri zrda~
damsaxurebuli aRiareba hpova. sadisertacio Temad _ `feradi liTonebis kristalebis zrdis
ki Tengizs SerCeuli hqonda (akademikos f. TavaZis waxnagebis mikroreliefis Seswavla~.
xelmZRvanelobiT) sakmaod rTuli da SedarebiT nak- _ `feradi liTonebis kristalebis zrdis forme-
lebadSeswavlili sakiTxi `zogierTi feradi liTo- bi~.
nis kristalTa normaluri da dislokaciuri zrdis _ `...kristalTa zrda Txevadi fazidan~ da a. S.
meqanizmis eqsperimentaluri gamokvleva~. 1982 wels goris pedagogiuri institutis ekonomi-
Zneli ar aris warmodgena, Tu ra saxis teqnikuri kur institutad gardaqmnis Semdeg, Tengiz qilitau-
siZneleebis gadalaxva mouwia mkvlevars goris in- ri jer ekonomikis marTvis da teqnologiis, xolo
stitutSi, miTumetes, rom erTdroulad eweoda ped- mogvianebiT ekonomikuri informaciis damuSavebis
agogiur moRvaweobasac. avtomatizirebuli sistemebis kaTedris docentia.
1974 wlidan Tengiz qilitauri ukve fizikis kaT- nayofieri mecnieruli da pedagogiuri moRvaweobi-
edris gamgis rangSi agrZelebs aqtiur mecnierul saTvis Tengiz qilitaurs miRebuli aqvs mravali sa-
moRvaweobas, ris damadasturebelic aris misi, ro- patio sigeli, madloba, wodeba, medali Tu samkerde
gorc aRiarebuli mkvlevaris miwvevebi iseT forume- niSani, romelTa Soris gamovyofdiT saqarTvelos
bze, rogoricaa: umaRlesi sabWos prezidiumis sapatio sigels.
_ kristalografTa kavSiris me-7 saerTaSoriso Tengiz qilitaurs sazogadoeba icnobda rogorc
kongresi. daxvewil inteligents, Sromismoyvares, keTils,
_ yofili sabWoTa kavSiris mecnierebaTa akademi- Tavmdabals, tkbilad mosaubres da ojaxze da sam-
is kristalografiis institutis samecniero sab- Sobloze usazRvrod Seyvarebul adamians; kacs, ro-
Wos saiubileo sxdoma. melic Seuokeblad miiltvoda mecnierebis mwverva-
_ belorusiis mecnierebaTa akademiis myari tanisa lebisken da amavdroulad dReniadag yuradRebas
da naxevargamtarTa fizikis ganyofilebis sxdoma. ar aklebda student-axalgazrdobas, Tavis aRsaz-
_ kristalografiuli aparaturis, sinTetikuri rdelebs.
kristalebisa da teqnologiebis saerTaSoriso sul 67 weli icocxla Tengiz qilitaurma. waRe-
gamofena. biT, aba, Tan ras waiRebda, magram bevri ki datova.

138 139
tkivilebiTa da aTasnairi winaaRmdegobebiT savse organizacia-dawesebulebebSi. es procesi ganuw-
cxovreba gaiara keTilSobilma pirovnebam, Tumca yvetliv mimdinareobda, riTac balansirdeboda sax-
maRalma RmerTma daindo da yvelaze didi tkivilisa alxo meurneobis dargebis moTxovnileba umaRlesi
da tragediis mowame ar gaxada. udrood da yvelas- ganaTlebis mqone kadrebze. mecnierul-kvleviTi
Tvis moulodnelad gardaicvalnen Tengizis sayva- unariT dajildoebul axalgazrdebs upiratesad
reli Svilebi, gia da marika. anawilebdnen samecniero daniSnulebis instituteb-
Tavadac adre daoblda batoni Tengizi da Svile- Si, laboratoriebSi da sakonstruqtoro biuroeb-
bic adre daaobla. aseTi yofila misi bedi. Si.
baton TengizisTvis damaxasiaTebeli SromiTi goris kvleviT-samecniero institutSi ganawile-
SemarTeba, sikeTe, patiosneba, gulisxmiereba, pasux- biT misuli axalgazrda specialistebi imaRlebdnen
ismgeblobis maRali grZnoba _ swored rom garan- Teoriuli codnis dones da, rac mTavaria, iZendnen
tiaa misi naTeli da maradiuli xsovnisa. amaTuim dargSi praqtikuli moRvaweobis meTodebs
igi, axla 80 wlis iqneboda. da Cvevebs wlebis ganmavlobaSi, ris Sedegadac maT
ukve SeeZloT TavianTi wvlili SeetanaT (survili-
RonRaZe Temuri sa da moTxovnilebis SemTxvevaSi) adgilobrivi Tu
respublikuri mniSvnelobis sawarmoo obieqtebis
ganviTarebis, axali teqnikisa da teqnologiebis da
Sromis mecnieruli organizaciis meTodebis danerg-
vis saqmeSi.
goris kvleviT-samecniero institutis `samWedlo-
Si~ gamowrTobili araerTi specialisti iqna samuS-
aod gadayvanili warmoebebSi direqtorebad, mTavar
inJinrebad, warmoebis Tu saamqroebis ufrosebad,
mTavar meqanikosebad da a.S. maT Soris iyo Temur
RonRaZec.
Temur giorgis Ze RonRaZe daibada 1944 wlis 26
aprils q. xaSurSi, mosamsaxuris ojaxSi. mSoblebi:
sawarmoo procesebis avtomatizaciis q. goris kv- deda _ nadeJda melitonis asuli CxikvaZe, mama _
leviTi-samecniero instituti (1956-1992) marTlac iyo giorgi aleqsis Ze RonRaZe, Zmebi _ Tamazi da Ten-
kadrebis samWedlo, ris Sesaxebac araerTxel sia- gizi.
mayiT aRuniSnavT gorisa da goris raionis xelmZ- amierkavkasiis rkinigzis #4 saSualo skolis dam-
Rvaneli organoebis pirvel pirebs (r. bziSvils, S. Tavrebis (vercxlis medliT) Semdeg, Temur RonRaZem
berianiZes, b. mayaSvils, r. javaxiSvils da sxva.). daamTavra saqarTvelos politeqnikuri instituti
studentobagamovlili axalgazrda specialiste- specialobiT `maTematikuri gamomTvleli xelsawy-
bi samuSaod nawildebodnen Sesabamisi profilis oebi da mowyobilobebi~ da ganawilebiT daiwyo

140 141
muSaoba goris kvleviT-samecniero institutSi ri- yeinoSvili oTari
giT inJinrad, xolo xuTiode wlis Semdeg igi ukve
ufrosi mecnier-TanamSromelia da xelmZRvanelobs arian adamianebi, romlebic
samuSaoebs, im droisTvis gorSi arsebuli, `mir-2~ saqmes (saqveyno, saojaxo, samego-
tipis erTaderTi eleqtronuli gamomTvleli manqa- bro) uxmaurod, upretenziod da
nis gamoyenebiT. uangarod akeTeben, gansxvavebiT
Tanaklaselebi, Tanakurselebi da TanamSromlebi imaTgan, vinc xmamaRla lapara-
erTxmad aRniSnaven imas, rom Temuri iyo sicocxliT kobs, xelebs iqnevs, mogeCvenebaT,
savse, gonebamaxvili, ganaTlebuli da Tavmdabali rom ganicdis da nerviulobs,
adamiani. gamorCeuli guluxvobiT, gulmarTlobiT magram arsebiTad ver aRwevs sa-
da energiulobiT. nebismier viTarebaSi mzad iyo sargeblo da saWiro Sedegebs.
amosdgomoda mxarSi yvelas, visac ki raime saxis oTar yeinoSvili Cumad, mo-
daxmareba esaWiroeboda. zomili nabijiT daiareboda
Temur RonRaZem ojaxi Seqmna 1972 wels naTela q. goris quCebSi, keTili da
grigolis asul sabaSvilTan erTad. bednier ojaxs Rimilnarevi salami aravisTvis
SeeZina sami Svili _ levani, Tamari da sandro. mouklia, sikeTes da kaikacobas
1976 wlidan Temur RonRaZe samuSaod gadayavT amkvidrebda Tavis axlobleb-
q. goris purproduqtebis kombinatSi eleqtro saa- Si, mezoblebSi, samsaxurSi da
mqros ufrosad, Semdeg ki wisqvilkombinatis mTa- ojaxSi. aravis smenia oTaris
var energetikosad, sadac imuSava sicocxlis bolo xmamaRali sityva.
dRemde. saqme ki, rom ityvian `saaTiv-
Temuri iyo fizikurad Zlieri agebulebisa da iT hqonda awyobili~. Tavisi saq-
spetaki sulis pirovneba, romelic sargeblobda yve- mis profesionali iyo da xelmZ-
las siyvaruliTa da pativiscemiT. Rvanelobac mudam kmayofili iyo misi muSaobiT.
meuRle, qalbatoni naTela igonebs: `Temuri yve- kaxel kacs ar gasWirvebia q. gorSi fesvebis gadg-
las uyvarda, yvelasTan poulobda saerTo enas, hy- ma da Sesabamisi pativiscemis damsaxureba, rasac man
avda bevri axlo megobari da gulTan axlos mihqon- Tavisi keTilsindisieri da energiuli muSaobiT mi-
da maTi av-kargi.~ aRwia.
samwuxaroa, rom ojaxze, profesiaze da nacnob- oTar arsenis Ze yeinoSvili daibada 1933 wlis 20
megobrebze uzomod Seyvarebul kacs ar dascalda agvistos yvarelis raionis sofel sabueSi, glexis
bolomde gamoemJRavnebina Tavisi SesaZleblobebi, ojaxSi.
ar mieca SesaZlebloba bolomde gaxarjuliyo da oTaris mama, arsen yeinoSvili meore msoflio
TviTonac gaexara Svilebis bednierebiT. omidan aRar dabrunebula. 1942 wels ojaxma misgan
Temur RonRaZe gardaicvala 1997 wlis 24 ivniss miiRo ukanaskneli (rogorc Semdeg aRmoCnda) sam-
da dagvitova mouSuSebeli Wriloba. kuTxedad mokecili werili `...qerCidan gavdivarT...~

142 143
amis Semdeg arsen yeinoSviuli aRaravis unaxavs. ma- oTar yeinoSvilma gorSi Seqmna da gorSive da-
Sin oTari mxolod 9 wlis iyo. tova saTayvanebeli, Zvirfasi ojaxi: meuRle, qal-
oTaris deda, qalbatoni maro faCoSvili (q. goris batoni sofio, Svilebi paata da mzia, rZali eka da
saxelmwifo dramatuli Teatris msaxiobis kaxi SviliSvilebi oTari da sofio.
faCoSvilis mamida) Zalian mSromeli qali gaxl- axloblebis naxva-mokiTxva uyvardao baton oTar-
daT. meuRlis daRupvis Semdeg ojaxis uRels SeeWi- is, zemoT aRvniSneT da ai, kidev erTi naxvis natvra,
da da garja ar mouklia, raTa daoblebuli Svile- romelic samwuxarod veRar aRsrulda.
bi (miSa, oTari) SimSilisgan exsna. is ki ara da oTari borjomSi apirebda gamgzavrebas meuRl-
bevri mezobeli misgan sesxulobda sarCo-sanovages is disSvilis sanaxavad. q. goris avtobusebis bi-
axal mosavlamde. vaJkacad dabadebulma da udrood leTebis salarosTan umtyuna gulma. idga 1995 wlis
daqvrivebulma qalbatonma 84 wlis asakamde gauZlo 2 noemberi.
cxovrebis oromtrials. gardaicvala 1984 wels. naTelSi amyofos batoni oTaris suli. misi dan-
oTar arsenis Ze yeinoSvilma sofel sabuis (gremi- aklisi wlebi Sematebodes ojaxis momavls.
dan 2 km.) saSulo skolis rva klasis damTavrebis
Semdeg swavla gaagrZela gurjaanis raionis sof. SafToSvili mixeili
bakurcixis safinanso-sabuRaltro teqnikumSi, ris
`viT ori wminda sanTeli
damTavrebis Semdegac, rogorc diplomirebuli spe-
ebraeli da qarTveli~
cialisti Seudga SromiT moRvaweobas jer kaxeTSi
da kidev: `...Cemi goneba RvTis moSiSoba,
(Silda, sabue) Semdeg ki goris lud-limonaTis qa-
wyaro sikeTis da ara vnebis...~
rxanaSi da bolos `gorvaWrobis~ sistemaSi _ si-
es RrmadSinaarsiani sityvebi ekuTvnis mixeil SafToS-
cocxlis bolomde.
vils. misi kacobisa da Rirsebis sacxovriso kalaTa:
baton oTars yvela icnobda, rogorc metad yur-
_ q. goris sapatio moqalaqe.
adRebian kacs. is cdilobda yvelasaTvis eTqva keTi-
_ reJisori, msaxiobi, prozaikosi, poeti, drama-
li sityva, gulTan mihqonda sxvisi gasaWiri, misa-
turgi, pedagogi.
locs miulocavda, misasamZimrebels miusamZimrebda,
_ Sesrulebuli rolebi: ilinski (`baraTaSvili~),
gasacems gascemda da misaRebze ar Cioda. ar sCveoda
darCo (`Zveli sasamarTlo~),
vai-viSi. kaxeTSi Tu wavidoda oriode dRiT, sanam
brigela (`ori batonis msax-
yvela naTesavs da axlobels ar moinaxulebda da
uri~), tarieli (`ori gmiri~),
ar moefereboda, ise ar dabrundeboda gorSi. kax-
darispani (`darispanis gas-
eTidan yurZens ise Camoitanda, rom axlaxans mokre-
aWiri~) da a. S.
fili egoneboda kacs.
_ reJisoruli namuSevrebi:
ramdenime araordinaluri Cveva-Tviseba hqonda ba-
`bebia darejanis zRaprebi~,
ton oTars: Zalian uyvarda eqimebis meTvalyureobis
`mamlayinwas Tavgadasavali~,
qveS yofna (iyo es saWiro, Tu ara) da mZimed ganic-
`siyvaruli sami forToxli-
dida dominoSi wagebas.

144 145
sadmi~, `wiTelquda~, `iaron~, amonaridi giorgi sosiaSvilis werilidan (gazeTi
`qarTlis dedoba~, `odesme didi `media niusi~, 2003 w. oqtomberi):
yofila saqarTvelo~, `Tovlis `...dadioda Tavisi mZlavri, darbaisluri nabije-
dedofali~, `cangala~, `dedam- biT da Tavad agrovebda poetur nimuSebs, Canaxatebs
Tili~ da sxva. Tu miniaturebs. mere wagviyvanda saxlSi, Cavikete-
_ dramaturgia: `ucnauri bodiT wignebiT gamoWedil oTaxSi, davsxdebodiT
qorwineba~, `Tanamedrove melo- batoni mixeilis samuSao magidis irgvliv, im magi-
diebi~, `cremli dedisa~, `maWa- disa, sadac tyupi ZmebiviT aRmarTuliyvnen israe-
nkali~, `iavnanam ra hqmna?~ (in- lis da saqarTvelos droSebi. gvikiTxavda leqsebs,
scenireba). novelebs, saocrad lamazi, sulSi Camwvdomi, sando-
_ moTxrobebis cikli `dasas- miani xmiT...~
ruli~. diax, mis samuSao magidaze da sulSiac ori dro-
mixeil SafToSvilis stiqia mainc iyo masiuri da Sa frialebda _ israelis da saqarTvelosi.
masStaburi sazeimo Tu saiubileo RonisZiebebis in- `mixeil SafToSvili ori eris xidi iyo. qarTveli
scenireba da reJisura. misi xelmZRvanelobiT da ebraelebis mecixovne da muxlCaukeceli daraji....
misi scenariT mravaljer Catarda `iakoboba~. mixei- erTnairi mgznebarebiT ambobda `Semay israel da
lis saxelTanaa aseve dakavSirebuli pirveli `za- samaCabloSi qarTlis cremlia~ (gazeTi `alia~, 2001
zaoba~ daba qarelSi, q. gorSi `lomWabukis~ Zeglis w. noemberi).
gaxsnisa da wereTlis quCis aRdgenisadmi miZRvnili siyvarulis, sikeTis, samarTlisa da rwmenis kaci
masiuri saxalxo zeimebi, q. xaSurSi daviT aRmaSene- iyo batoni mixeili (movusminoT):
blis saxelobis quCis sazeimo da sxva kulturuli _ `is RmerTs xedavda da es iyo misi sinaTle~
RonisZiebebi. gurjaanis, xaSuris, qarelis, borjo- _ `siyvaruls, viT RmerTs
mis, cxinvalis, Tbilisis skolebisa da pedinsti- sanTlebs vunTebdi,
tutis scenebsac axsovs mixeil SafToSvilis naR- Rames vuTevdi TeTrad...~
vawis madli da maRalmxatvruloba. _ `samarTlianoba amaRlebaa, xolo amaRleba _
q. gorSi daibada da aqve gaatara mTeli Tavisi mSveniereba~.
lamazi cxovreba: ar iqneba gadametebuli, Tu vityviT, rom adami-
`me, goreli var, anebi, Cveulebrivi mokvdavni, xSirad (Zalian xSir-
goris cixesTan, ad!), piradi cxovrebis yoveldRiur wvrilmanebSi
qaris zuzunSi gazrdili biWi, Caflulni, ver vamCnevT da aqedan gamomdinare, sa-
ufliscixesTan namzev qalaqSi Tanadod ver mivagebT pativs, Cvens gverdiT, Cvens
siyvarulis da simReris gamomyva niWi!..~ garemoSi rudunebiT mofusfuse adamianebs, romleb-
ambobs mixeil SafToSvili da niWi rom gamoyva, sac mTeli sicocxlis miznad dausaxavT mSvidoba,
zemodmoyvanili Semoklebuli informaciidanac kar- kacTmoyvareoba, qedmouxreli Sroma, sikeTe, mego-
gad Cans. broba da umaRlesi siwmindeebis locva-dideba. me-

146 147
morialur dafebTan da CarCoSi Casmul suraTebT- Sermadini givi
an vRvriT mogvianebul cremlebs da gulSi muSts
virtyamT _ es ra kaci davkargeTo. erTxel, megobrebis wreSi na-
baton mixeil SafToSvils sicocxleSi ar moh- poleon bonapartes pirovnebis
klebia sazogadoebis Tayvaniscema da madloba, ma- garSemo atexil kamaTSi, givi
gram vfiqrobT, rom, jer kidev mtkicedmdgomi 26 Sermadinma, mozomili simtkic-
saukunovan fesvebze, imsaxurebda ufro met adami- iT ganacxada: `yvelafers gapa-
anur siTbos Cvensave erTobliv miwier yofierebaSi. tiebT, magram napoleonis Sesaxeb
mixeil SafToSvilis saxelobis quCa da memori- dausabuTebel mosazrebebs da sa-
aluri dafa (q. gori, tinisxidis 11) udavod aRiare- dRac yurmokrul, cruistoriul
baa misi talantisa da SemoqmedebiTi moRvaweobisa. faqtebiT kamaTs ki veraviTar Sem-
RirsebiT Semkul kacs, umetesad, Rirseuli ojaxi TxvevaSi. am pirovnebis Sesaxeb me
umagrebs zurgs. batonma miSam Seqmna sikeTiT savse, mkiTxeT da damijereTo~.
umSvenieresi ojaxi. misi meuRlis, qalbaton meri mainc ratom aseTi TviTrwmena
eliSayovis saxelTan aris dakavSirebuli ucxo enis da Tamami gamowveva?! saqme imaSi
brwyinvale leqciebi cxinvalis pedagogiur insti- gaxldaT, rom givi Sermadins
tutSi, aseve q. gorSi ivriTis skolis dafuZneba, kul- napoleonis Sesaxeb TiTqmis
turul-saganmanaTleblo centris Seqmna, ansambli yvelaferi hqonda wakiTxuli,
`emuna~... ojaxis gvirgvini ki miSasa da meris Svile- rac ki xelmisawvdomi iyo maSin-
bia _ simoni da gia, romlebic israelSi swavloben del saqarTveloSi. ufro metic,
da iqidan loculoben saqarTvelosTvis~ (beglar gazeTSi gamoqveynebul infor-
nozaZe. `mixeil SafToSvili~. eskizi. 1998 w.). maciis wakiTxvis Semdeg wavida Tbilisis sajaro
`...xandaxan, erTxel da samudamod darwmunebuli biblioTekaSi, raTa gascnoboda axal istoriul ma-
wuTisoflis amaoebaSi, Tavs imiTRa vinugeSeb, rom si- salas napoleonis mravalferovani da winaaRmdego-
cocxliT daukmayofilebel adamianebs zesTasofeli brivi movlenebiT aRsavse cxovrebis Sesaxeb.
gvelis, maradiul sivrceSi navards moelis suli da gana mxolod napoleonis Sesaxeb dawerili wigne-
esRaa Cveni adamianuri sevdis erTaderTi salbuni....~ bi?! givi Sermadini kiTxulobda yvelafers, yvelgan
(giorgi sosiaSvili. `media niusi. 2003 w. oqtomberi). da yovelTvis; wigni edo sasTumalidan (avadmyofo-
wminda miwaze, feTax TikvaSi ganutevia suli mixeil bis drosac ki), avtomanqanaSi, samsaxurSi, jibeSi da
SafToSvilma _ uflis naTeliviT spetak cisqveS... yvelgan, sadac ki eqneboda Tundac erTi furclis
gori da gorelebi verasodes daiviwyeben miSas, wakiTxvis saSualeba. da, kiTxulobda ara erTi Tva-
baton mixeils, Zia miSas _ kacs, romelic sikeTis, lis gadavlebiT, an zedapirulad, aramed safuZvli-
sidiadis, niWis, siyvarulis, SemarTebisa da saTnoe- anad, rudunebiT, CakirkitebiT... amitom iyo, rom dam-
bisaTvis iyo movlenili amqveynad... saxurebulad Tvlidnen mas gorSi erT-erT nakiTx
da ganaTlebul adamianad.

148 149
naTqvamia... `... Tu bunebamac ar uSvelao...~ da bunebam mSoblebis gardacvaleba ar akmara cxovrebam givi
didi niWiT daajildova givi Sermadini. misma niWiere- Sermadins _ udrood gamoecalnen mxrebidan rZali,
bam da nakiTxobam (mwignobrobam) araerTxel warmoa- Zma, ZmisSvili... givi ki mainc idga fesvebmagar mux-
Cines misi pirovneba, jer studentobis dros (goris asaviT da eweoda ukve damZimebul Wapans.
ped. institutis fizika-maTematikis fakulteti, e. w. givi Sermadinma amqveynad datova SesaSuri mona-
wiTeli diplomi), manamde me-11 saSualo (rkinigzis) gari; ori Svili (zviadi _ fexburTelTa Tanamdgo-
skolaSi (vercxlis medali), mere ki kvleviT-samec- mi, nino, mean-ginekologi), xuTi SviliSvili (nino _
niero institutSi (sxvadasxva Tanamdebobaze), sakons- msaxiobi, Tamari _ ucxo enaTa institutis studenti,
ervo qarxanaSi (meqanikuri saamqros ufrosi), meoradi givi _ me-10 klaseli, zviadi _ studenti, gvanca _
gadamuSavebis kombinatSi (direqtori) da sxva. me-2 klaseli) da erTi SvilTaSvili...
givi Sermadins hqonda xazgasmuli logika (maTema- givi Sermadinis xalxmraval ojaxSi ki dRes di-
tikosobam Tu Seuwyo xeli) da msjelobis TviT- asaxlisoben givis meuRle qalbatoni nona paiWaZe da
myofadi stili, rasac ityoda _ amagrebda utyuari rZali qeTino gorgiSeli (orive me-3 sajaro skolis
faqtebiT da argumentebiT, ise rom masTan kamaTi pedagogi). givis ojaxs mamakacuri zrunviT dastria-
sasiamovnoc iyo da Znelic. lebs siZe, vano xorguaSvili.
axla mivxedoT niWis gamovlenis sxva faqtebs; rodesac givi Sermadinis sportisadmi siyvar-
givi brwyinvaled TamaSobda Wadraks da preferanss. ulze da miswrafebaze vsaubrobT, urigo ar iqneba
swored, es ori TamaSi moiTxovs kombinaciebis gaT- isic aRvniSnoT, rom misi gulis sworic gamoirCe-
vlis unars da logikuri msjelobis mkacr da zust oda saukeTeso sportuli monacemebiT. nona paiWaZe
Tanmimdevrobas. givi aseve kargad TamaSobda magidis sxvadasxva dros TamaSobda kalaTburTs, misdevda
CogburTs, biliards, fexburTs, dominos da a. S. farikaobas, mZleosnobas da bevrjer miuRia monaw-
gasuli saukunis 50-iani wlebis bolos givi Ser- ileoba rogorc qalaq goris, ise respublikuri
madinis Tvali da guli miitaca mSvenierma da si- mniSvnelobis turnirebSi.
cocxliT savse asulma, nona paiWaZem (bevr gorel givi Sermadini iyo metad racionaluri moRvaweo-
biWs eWira Tvali xaSuridan Camofrenil `mercxal- bis momxre da mimdevari. misi yoveli sityva da ga-
ze~, magram givi ra biWi iqneboda vinmesTvis dae- dadgmuli nabiji iyo mravaljer awonili da gaT-
Tmo cxovrebis Tanamgzavrad moazrebuli gogona. vlili; yovelTvis iTvaliswinebda momaval dRes,
aki arc dasTmo da gorSi Seiqmna kidev erTi lmazi Tves Tu wlebs da Tavisi rkiniseburi logikis wya-
ojaxi; ojaxi Sromis, ojaxi megobrebisa da mezo- lobiT xSirad aRwevda warmatebas yoveldRiur sam-
bel-naTesavebis navsayudeli). saxurebriv, samoqalaqo Tu saojaxo saqmianobaSi.
givis mama, Sio golas Ze Sermadini, SedarebiT erTi SexedviT garegnulad, miukarebeli kacis
adre gardaecvala. dedam, qalbatonma feodoram SigniT Zgerda faqizi da saTuTi guli, Tavmdabloba,
mZimed ganicada meuRlis sikvdili, magram sicocx- mokrZalebuloba da keTilis keTebis survili.
lis ukanasknel wuTebamde TavgamodebiT zrunavda vai, rom udrood gaCerda mgznebare da SviliS-
Svilebze da SviliSvilebze, magram es sofeli... vilebze uzomod Seyvarebuli kacis guli.

150 151
Calauri yaramani yvetamde muSaobda; mere ki gvian Ramemde, lampis
Suqze, amzadebda gakveTilebs da, rogorc aucile-
beli, waikiTxavda ramdenime furcels arasaskolo
wignebidan, sanam CaeZineboda. ase gagrZelda misi
cxovreba: ganuwyveteli Sroma, swavla da wignebis
kiTxva. wigni iyo yaramanis cxovrebis mudmivi da
ganuyreli Tanamgzavri. gamudmebiT kiTxulobda.
kiTxulobda yvelafers, rasac ki miswvdeboda misi
xeli da Tvali. sixaruls ver malavda, Tu ki vinme
wigns aCuqebda da TviTonac didi siamovnebiT Cuqn-
ida sxvebs.
yaraman Calaurs q. gorSi, sofel xidisTavSi,
sofel tinisxidSi (deduleTi) da mTlianad goris
sul 10 wlis iyo yaramani, roca misi mama, daviTi raionSi icnobdnen, rogorc erT-erT nakiTx, mwigno-
(50 wlis asakSi) moxalised wavida me-2 msoflio bar kacs da mravalmxriv ganaTlebuls.
omis bataliebSi monawileobis misaRebad, germaneli bevri Rame gauTenebia saintereso wignebis kiTx-
faSistebis winaaRmdeg sabrZolvelad. wavida sityve- vaSi. sadac ar unda SexvedrodiT _ yovelTvis wigni
biT: `...Cemze nu idardebT, male davbrundebi gamar- eWira xelSi, an edo jibeSi. wignebis aseTma Tavgamo-
jvebuli~. ar ewera albaT danapirebis aRsruleba debulma siyvarulma Tavisi Sedegi gamoiRo _ yara-
da darCa eqvssuliani ojaxi (meuRle, qalbatoni manma bevr profesionalze kargad icoda istoria,
ekaterine berelaSvili da 5 Svili, maT Soris oTxi geografia, literatura, kultura da xelovneba,
gogona da erTi vaJi _ yaramani) mama-marCenalis ga- samoqalaqo samarTali, ekonomika da sxva, Tumca
reSe. arc erT sferoSi ar hqonia e. w, diplomi. diplomi
yaramanis mama, daviT Calauri eklesiaSi muSao- man miiRo safeiqro mrewvelobis Seswavlis Semdeg,
bda medaviTned, xolo 1917 wlis revoluciis Semdeg rasac mohyva misi mravalwliani moRvaweoba goris
imuSava q. goris gadamamuSavebel saamqroSi. bambeulis qsovilebis kombinatSi (cvlis ostatad,
yaramani daibada 1932 wlis 12 ivniss goris raio- saamqros ufrosad da a. S.).
nis sofel xidisTavSi. rogorc aRvniSneT, aTi wlis saocrad enakvimati da mowesrigebuli sityva-
asakSi daoblda da ojaxze zrunvis tvirTi mZimed pasuxis patroni gaxldaT batoni yaramani. masTan
daawva ymawvilis sust mxrebs. swavlis aucile- saubari aucileblad mxiarul notaze mTavrdeboda.
blobaze ojaxSi ar kamaTobdnen, magram patara ma- warmoudgenlad keTil da stumarTmoyvare yaramans
makacma isic icoda, rom daqvrivebul dedas mxarSi ojaxic aseTi hyavda. gulTbili miReba, saxeldaxelo
amodgoma sWirdeboda da debze mzrunvelobac iyo purmarili, keTili survilebi, Rimiliani Tvalebi,
saWiro. rac SeeZlo, yvelafers akeTebda. skolidan wignebiT gadatenili Taroebi, iumori da ukeTesi
dabrunebuli baR-venaxSi garboda da qancis gaw- momavlis imedi. aseTi gaxlavT yaramanis brwyinvale

152 153
meuRlisa da ori ulamazesi qaliSvilis saintereso sazogado moRvawe gaxldaT batoni giorgi. bolo
cxovrebis kredo. 50 wlis ganmavlobaSi, respublikur da adgilo-
eklesiuric iyo yaraman Calauri _ icavda da as- briv Jurnal-gazeTebSi Zalian xSirad qveyndeboda
rulebda mTel rig ritualebs da Tavisi yoveldRi- saintereso werilebi giorgi Citaias mecnieruli
uri cxovrebiT, cdilobda evlo uflis gziT. Tu pedagogiuri moRvaweobis Sesaxeb; niSandobliv-
erTi sayuradRebo garemoebac: mamis dakargvis ia publikaciebis saTaurebi:P`dauRalavi mecnieri~,
Semdeg, xuTi qalis garemocvaSi izrdeboda da `Rvawlmosili pedagogi~, `cocxali matiane~, `spor-
vaJkacdeboda da sakuTar ojaxSic sam qalze fiqri tis gulSematkivari~, `mousvenari pirovneba~, `muxl-
da zrunva arguna RmerTma baton yaramans. moudrekeli muSaki~, `moamagis Rvawli~, `g. Citaia da
SromiTi moRvaweoba yaraman Calaurma daamTavra qarTuli kultura~ da asobiT sxva. Tavad giorgi
yru-munjTa goris saswavlo-sawarmoo wamowyebaSi, Citaia werda da aqveynebda aseulobiT saintereso
sadac muSaobda 1980 wlidan. masalas, werda uwyvetlad, energiulad da saintere-
mimdinare wels yaraman Calauri 75 wlis gaxde- sod. ewereboda baton giorgis ori ZiriTadi mizezis
boda rom ara moulodneli da veragi infarqti. gamo: mecnieruli da sxva cxovrebiseuli siaxlee-
sruliad janmrTeli gardaicvala 1997 wels 65 biTa da SesaSuri gamocdilebiT gajerebuli bobo-
wlis asakSi. qari misi buneba iTxovda sulieri dadebiTi muxtis
gamomzeurebas da imitom, rom kargad icoda `ra-
Citaia giorgi saca gascem...~ da isic gascemda uxvad da uangarod,
radgan, rogorc TvalsaCino pedagogma, didi xniT
adre irwmuna, rom momavali Taobebis erovnuli su-
liskveTebiT aRzrda, garkveulwilad, dafuZnebulia
warsulis codnaze, sxvaTa miRwevebis gaTavisebaze,
kulturuli memkvidreobis mofrTxilebaze. romel
sferos ar miswvdenia batoni giorgis daxvewili
goneba da gamrje kalami: Teoriuli da eqsperimen-
tuli fizika, Teoriuli meqanika, filosofia, te-
qnikis miRwevebi, maTematikis istoria, maTematikuri
logika, pedagogika, istoria, kultura, xelovneba,
sporti, sociologiuri problematika da mravali
sxva.
Znelia Tvalis erTi gadavlebiT, kalmis erTi giorgi Citaia iyo universaluri ganaTlebis mqone
mosmiT srulyofilad aRiqva da mkiTxvelamde ru- pirovneba, saocrad saintereso mosaubre, araCveu-
dunebiT miitano naazreb-naRvawi im kacisa, romelsac lebrivi adamianuri siTboTi da maRali zneobrivi
giorgi Citaia erqva. TvisebebiT Semkobili. mis saintereso leqciebs da
farTo diapazonis mecnir-mkvlevari da pedagogi, moxsenebebs ismendnen didi yuradRebiT, amasTan Ta-

154 155
visuflad da gamarTulad kiTxulobda rusul enaze. nierul momwifebamde), cxovreba da muSaoba uwevda
Mmas auditoria arasdros moklebia, mas iwvevdnen iseTi aRiarebuli mecnierebis zedamxedvelobiT da
monaTesave umaRles saswavleblebSi, kvleviT-samec- kolegialobiT, rogorebic iyvnen n. musxeliSvili,
niero dawesebulebebSi, skolebSi, sabWoTa meurneo- v. kupraZe, g. WoRoSvili, ev. xaraZe, i. vekua, d. dol-
bebSi, samxedro nawilebSi. iZe, a. SaniZe, S. nucubiZe, a. Caxtauri, a. ruxaZe, p.
rTuli da RrmadSinaarsiani cxovrebis gza aqvs zeragia, n. kecxoveli, m. mirianaSvili, e. androni-
gavlili baton giorgi Citaias. bevri mecnieruli kaSvili da mravali sxva.
Tu yofiTi problema gadaulaxavs da bevri sasixa- ai, sad iRebs saTaves batoni giorgi Citaia, ro-
rulo da sazeimo dReebic hqonia: ramdenime mrgval- gorc mecnieri, pedagogi da sazogado moRvawe.
TariRiani iubile, mecnierebaTa kandidatis samec- giorgi Citaiam Tavisi SromiTi karieris udide-
niero xarisxis miniWeba, pirveli samecniero Sromis si nawili gaatara q. goris nikoloz baraTaSvilis
gamoqveyneba, cxovrebis erTgul TanamgzavrTan er- saxelobis pedagogiur (mogvianebiT ekonomikur) in-
Tad ojaxis Seqmna, sami Zeoba (badri, zurabi, gior- stitutSi. manamade ki daamTavra Tbilisis saxelm-
gi), Svidi SviliSviliT gamdidreba, vercxlisa da wifo universitetis fizika-maTematikis fakulte-
oqros qorwilebi, Svilebad gaTavisebuli rZlebi ti, Semdeg aspirantura da leqciebs kiTxulobda
da rac yvelaze mTavari da mniSvnelovania _ sazoga- TbilisSi, quTaisSi da a.S.
doebis mxridan misadmi gulwrfelad gamoxatuli goris institutSi igi TiTqmis 20 wlis ganmav-
ndoba, pativiscema da siyvaruli. lobaSi iyo fizika-maTematikis fakultetis dekani.
sad, rodis da rogor eyreboda safuZveli giorgi paralelurad kiTxulobda leqciebs. misi uSualo
Citaias fenomens? xelmZRvanelobiT da praqtikuli monawileobiT
dabadebula q. TbilisSi 1913 wlis 15 seqtembers. Seiqmna da aRiWurva ramdenime Tanamedrove labo-
adre daoblebula (4 wlis) da mis aRzrda-ganswav- ratoria. institutSi muSaobis wlebSi (TiTqmis
lulobaze pasuxismgebloba auRiaT biZas (nikita 40 weli) daiwera batoni giorgi Citaias aRiareb-
Citaias) da mamidas (anastasia Citaias), romlebic uli Sromebi: `fizikis istoriidan saqarTveloSi~,
q. foTSi cxovrobdnen. swavlac foTis saSualo `fizikis istoriis Sesavali~, `fizikis meTodolo-
skolaSi dauwyia. mogvianebiT Wabuki giorgi (12 wlis) gia~, `maTematikis istoria saqarTveloSi~, `narkveve-
TbilisSi gadmouyvaniaT da aq ukve mis momavalze bi meqanikaze~, `maTematikis istoriis kursi~, `fizika
zrunvis didi tvirTi Tavis Tavze auRiaT akademikos fizkulturelebisaTvis~, `teqnikis istoria saqarT-
giorgi spiridonis Ze Citaias da mis meuRles, aka- veloSi~, `msoflio teqnikis istoriis kursi~ da
demiis wevrkorespondents qalbaton vera bardavel- a. S. Sromebis es mxolod mcire CamonaTvalia te-
iZes. aqedan iwyeba batoni giorgi Citaias gza mec- qnikuri sferodan. mravali narkvevi, broSura Tu
nierebisaken, misi niWisa da garjis damsaxurebul publicisturi werili gamoaqveyna batonma giorgim
aRiarebamde. iseT dargebSi, rogoricaa literatura, kultura
aRsaniSnavia metad mniSvnelovani garemoeba. gior- da xelovneba, sporti da a. S. da yovelive amas igi
gi Citaias aRzrda-ganaTleba (skolidan vidre mec- Tavis niWierebas da unars ki ar miawers, aramed imas,

156 157
rom (rogorc Tavad wers avtobiografiaSi) masze sa- CubiniZe merabi
sikeTo zegavlena moaxdina iseT adamianebTan axlo
urTierTobam, rogoricaa: g. leoniZe, i. griSaSvili, `...oRond kaci iyavi da
i. noneSvili, s. axmeteli, g. qiqoZe, m. Wiaureli, m. sadac ginda iq iloce...~
kalatoziSvili, n. vaCnaZe, k. marjaniSvili, s. qobu- uZnelesi profesiaa iuris-
laZe, u. jafariZe, b. paiWaZe, g. gagua da mravali toba. iurists moeTxoveba ara
sxva. mxolod kanonebis zedmiwevniT
didi nayofierebiT gamoirCeoda giorgi Citaias kargad codna, aramed maTi swo-
moRvaweoba kulturis saxalxo universitetis req- ri da adekvaturi gamoyenebac.
toris Tanamdebobaze, sadac man imuSava TiTqmis arcerTi profesiis special-
20 weli. am universitetis miRwevebze Tavis mow- ists, Tavis saqmianobaSi, ara aqvs
ineveSi werda sabWoTa kavSiris mTavari gazeTi Secdomis daSvebis ufleba, gan-
`pravda~. sakuTrebiT ki iurists, romlis
xangrZlivi da nayofieri mecnieruli da pedago- daudevrobam, upasuxismgeblobam
giuri muSaobisaTvis giorgi Citaias miRebuuli aqvs an araobieqturobam SeiZleba
mravali jildo, sapatio sigeli, saxalxo meurneo- tragediad aqcios adamianis
bis miRwevaTa gamofenis laureatoba, sakavSiro da cxovreba da ara mxolod erTi
respublikuri fuladi premiebi da sxva. adamianis, aramed mis zurgs ukan
q. goris centralur safexburTo stadionze, erT mdgomi aTeulobiT pirovnebisa.
dros, iyo aseTi tradicia (gasuli saukunis 70 wle- metad mniSvnelovania maRali
bi): sanam TamaSi daiwyeboda, adgilobrivi radioTi Tanamdebobis mqone iuristebis
gadmoicemoda sainformacio masala stumari gundis (mosamarTle, prokurori, damcve-
qveynis (qalaqis) istoriidan – geografiis, ekonomi- li da a. S.) mier gadawyvetilebis
kis, kulturis, literaturis, mrewvelobis, meur- miRebis procesi _ ai, zustad aq da zustad am dros
neobis, zne-Cveulebebis, tradiciebis, sportiisa da iCens Tavs iseTi faqtorebi, rogoricaa Sesabamisi
Tqven warmoidgineT, samzareulos Sesaxebac ki. codna, gamocdileba, miukerZoebis unari, humanizmi,
am saintereso tradiciis avtori gaxldaT batoni daxvewili logika da kanonmorCileba dawesebul
giorgi Citaia. CarCoebSi. magram kanoni striqonebisagan Sesdgeba
aseTi gaxlavT, Zalian mokled, CvenTvis yvelasaT- da striqonebs Sorisac bevri ramis wakiTxva Sei-
vis Zvirfasi da sayvareli adamianis cxovrebiseuli Zleba _ gaaCnia adamians....
da mecnieruli Strixebi. zogierTisTvis sasjelis intervalis (6-dan 12-
imedia specialistebi dainteresdebian giorgi mde) orive zRvari cotaa da misi gazrdis surviliT
Citaias piradi arqiviT da ufro vrclad warmo- iwvis, zogisTvis ki es ori zRvari metad didia da
aCenen mis pirovnebas, riTac xels Seuwyoben misi maTi minimumamde dawevis momxrea.
xsovnis ukvdavebas. gansxvavebulia midgoma, radgan TviTon adamian-

158 159
ebi arian gansxvavebulni, Tumca kanonis mier aRi- institutSi, mere aqve universitetis istoriul
arebul dogmatur argumentebs versad gaeqcevi. da fakultetze, xolo bolos iuridiul fakultetze
mainc adamianebis faqtors SeuZlia gadaulaxavis (miagno Tavis mowodebas da gaxda iuristi). swav-
gadalaxva, SedarebiT sasikeTo gamosavlis monaxva, lis periodSi igi iyo xan muSa, xan eleqtrikosi,
movlenebis humanuri interpretacia isev da isev xan binaTmarTvelobis rigiTi muSa da xanac in-
obieqturobisa da kacTmoyvareobis principebidan struqtori kvalifikaciis amaRlebis institutSi
gamomdinare. (q. goroneJi).
merab CubiniZe gaxldaT is kaci, romelic yov- 1972 wlidan daiwyo SromiTi moRvaweoba Tavi-
elTvis, nebismier Tanamdebobaze (prokurori, sa- si ZiriTadi profesiiT da TiTqmis ocdaaTi weli
samarTlos Tavmjdomare, prokuroris moadgile, Tu keTilsindisierad emsaxura kanonierebisa da samar-
TanaSemwe, gamomZiebeli Tu mrCeveli....) cdilobda Tlianobis dacvas.
da aRwevda kidec iseTi gadawyvetilebis miRebas, am xnis ganmavlobaSi igi muSoabda staJior-ga-
romelic akmayofilebda yvela mxares da raTqmaun- momZieblad (Tbilisis prokuratura), gamomZieblad
da kanonsac. amis gakeTebis unari da survili bevr (sagarejos prokuratura), gamomZieblad (xelvaCau-
iurists, samwuxarod, yovelTvis rodi gaaCnia?! ris prokuratura), prokuroris TanaSemwed (goris
iyo yvelas winaSe marTali da arc kanons gadaux- raioni), prokurorad (goris raioni), prokuroris
vio _ Zneli saqmea, miTumetes iseT patara qalaqSi TanaSemwed (samxreT oseTis olqi), prokuroris
(raionSi, dabaSi) rogoricaa gori, cxinvali, sagare- TanaSemwed (d. qareli), samxedro sasamarTlos Tavm-
jo, qareli, sadac yvela erTmneTs icnobs da yvela jdomared (goris regioni) da a. S.
erTmaneTis naTesavia (TiTqmis). merabi daibada pedagogis ojaxSi da aki mTel mis
swored, rom striqonebs Soris kiTxulobda bevr SromiT moRvaweobasac swored rom emCneoda pedago-
rames merab CubiniZe da aramarto kiTxulobda, ar- gisaTvis damaxasiaTebeli aRmzrdelobiTi meTodeb-
amed daskvnebic gamohqonda Seqmnili viTarebis ad- iT sargeblobis mcdeloba, miTumetes, roca saqme
ekvaturad. exeboda axalgazrda samarTaldamrRvevebs.
cnobil mizezTa gamo, sazogadoebas maincdamainc sistematuri mouclelobis miuxedavad, merabi
`gulze ar exatebodaT~ mosamarTleebi Tu prokuro- mainc axerxebda gamoenaxa dro da Tavis axlobel-me-
rebi, magram merab CubiniZe xalxs uyvarda, mis sax- gobrebisaTvis mieniWebina erTadyofniT gamowveuli
els yovelTvis pativiscemiT warmosTqvamdnen. aseT sixaruli da siamovneba. mis sazogadoebaSi myofni
aRiarebas damsaxureba unda da merabma es SesZlo, Tavs grZnobdnen Tavisuflad, mxiarulad da rac
diax SesZlo Tavisi codniT, gamocdilebiT, kacT- mTavaria _ imedianad. kargi molxena icoda merab Cu-
moyvareobiT, obieqturobiT, simtkiciT da mizans- biniZem da iumoriTac iwonebda Tavs. igi arasdros
wrafulobiT. gaurboda `ubralo~ adamianebs da maT wreSi yofnas
merab nikolozis Ze CubiniZe daibada q. gorSi 1945 siamovnebiT eltvoda.
wlis 14 dekembers. goris me-6 saSualo skolis dam- rogorc niWierma da dauzarelma kacma, man male
Tavrebis Semdeg swavlobda voroneJis teqnologiur miaRwia iurisprudenciis maRal Tanamdebobebs,

160 161
kerZod 1994 wlis 23 ivniss saxelmwifos meTauris da Seabija ukvdavebaSi goris
#208 brZanebiT merab CubiniZes mieniWa `iusticiis raionis sofel SavSvebis gaz-
polkovnikis~ maRali wodeba. rdilma vaJkacma ioseb (soso,
merab CubiniZes miRebuli hqonda araerTi jildo, akaki) wkrialaSvilma. es moxda
madloba, Tu sapatio sigeli, magram misi yvelaze 1993 wlis 22 seqtembers afxa-
didi jildo iyo xalxis siyvaruli, xalxisa, zeTis sofel gvardasTan. ma-
romelsac igi uangarod emsaxura TiTqmis 30 wlis namde ki iyo meuRlis saxelze
ganmavlobaSi. 2001 wlis 5 seqtembers merabim, mou- naCqarevad dawerili ramdenime
lodnelad, datova amqveyniereba da sanugeSod dagvi- striqoni.
tova mSvenieri ojaxi: meuRle qalbatoni violeta ioseb (soso, akaki) wkrialaS-
(eqimi), Svili _ morisi (iuristi, ekonomisti), Svili vilis cxovreba, erTi SexedviT,
qeTevani (iuristi, leqtori). TiTqos arafriT gansxvavdeboda misi aTasobiT Tana-
q. goris sazogadoeba arasodes daiviwyebs sik- tolis cxovrebisagan, magram mxolod erTi SexedviT.
eTiT gamorCeul pirovnebas da maRali donis pro- rogorc movlenebi gviCvenebs, iosebis pirovnebaSi,
fesionalizmiTY moRvawe adamians. bavSvobis asakidanve Tovlis gundasaviT gordebo-
da da izrdeboda vaJkacuri muxtis matarebeli da
wkrialaSvili iosebi (soso) rainduli suliskveTebiT gaJRenTili kacuri meoba.
grovdeboda TandaTan, yovelwuTierad da yovel-
cnobili poeti m. lvovi werda:
dRiurad da TiTqmis marTlac da SeumCnevlad _
`rom mamakacad Tavi igrZno
magram yvelaferi gacxadda da gamzeurda swored
da kaci gerqvas _ maSin, roca sam-
mamrad gaCena sakmarisi Soblos keTil-
sulac ar aris, dReobisaTvis
simtkiciT unda gautolde iyo yvelaze me-
muxas da Zelqvas tad saWiro.
da Tavganwirvac ar ukvirdes iosebi (soso)
Seni aravis! daibada 1955
erTxel, uTuod, isargebleb wlis 27 marts
am iaraRiT, goris raio-
da swored maSin, roca amas nis sofel Sav-
saWirod CaTvli _ SvebSi, mSro-
mamakaci ki, Tu Tavs swiravs mel ojaxSi.
mzeriT amayiT, daamTavra
saukuneebs SemorCeba amave soflis
ukvdavi madliT~. (Targ. v. WankotaZem) saSualo sko-

162 163
la, Semdeg q. wulukiZis sof- ubralod da SemTxveviT ar iZlevian da mainc, ro-
lis meurneobis meqanizaciisa gor martivad da lakonurad JRers e.w. sabrZolo
da eleqtrofikaciis teqnikumi. mokvlevaSi (xels awers saswavlo centris ufrosi
oci wlis asakSi muSaoba daiwyo g. iukuriZe) sityvebi: `...saqarTvelos teritoriuli
goris melioraciisa da wyalTa erTianobisTvis da damoukideblobisTvis erT-erTi
meurneobis sammarTveloSi te- saomari operaciis Sesrulebis dros daiRupa gmiru-
qnikos-normadarad. Semdeg ki Ta- lad~
visi specialobiT TiTqmis Tor- ramdeni ram ikiTxeba striqonebs Soris _ mama-
meti wlis ganmavlobaSi imuSava coba, Tavganwirva, zurgsukanmdgomi samSoblosa
`mtkvarwyalmSenis~ meqanizaciis da ojaxis siyvaruli, ukeTesi momavlisken mzera,
sammarTveloSi. TanamebrZolTa dacva, kacobriobisa da ficis erT-
gasuli saukunis 90-iani wlebis guleba...
dasawyisSi saqarTvelos ca moiqufra avismomaswave- iosebi (soso) dajildoebulia vaxtang gorgaslis
beli Savi RrublebiT. warmoudgeneli aRviraxsni- pirveli xarisxis ordeniT (sikvdilis Semdeg), xolo
lobiT gaTavxeddnen osi da afxazi separatistebi _ mis aRmzrdel SavSvebis saSualo skolas, q. goris
isini grZnobdnen ruseTis reaqciuli wreebis aSka- raionis gamgeobis mier miRebuli gadawyvetilebiT
ra mxardaWeras da moiTxovdnen damoukideblobas _ mieniWa ioseb dimitris Ze wkrialaSvilis saxeli...
saqarTvelosagan gamoyofas. iosebis meuRles, qalbaton sofo teraSvil-wkri-
daiwyo sisxlismRvreli brZolebi saqarTvelos alaSvils martod mouwevs umamod darCenili dimi-
teritoriuli mTlianobisaTvis. aTasobiT axalgaz- trisa da naTias dafrTianeba da saqarTvelos sruli
rdam aiRo xelSi iaraRi da gaeSura sabrZolvelad damoukideblobisaken mimaval gzaze dayeneba, gzaze,
jer samaCabloSi, xolo Semdeg afxazeTSi. romlis gakvalvasac gmirulad Seewira maTi mama.
yvela samxedro profesia rTulia da sapasuxismge- ioseb (soso) dimitris Ze wkrialaSvils samuda-
blo, yvelafers sWirdeba codna da gamocdileba da mo sasufeveli madlierma sazogadoebam mSobliur
rac mTavaria, simamace, civi goneba da Tavganwirvis sofelSi daumkvidra.
unari. 2002 wlis 23 noembers zurab vaSalomiZe werda: `...
ioseb wkrialaSvilma airCia erT-erTi rTuli pro- SavSvebi madliani sofelia. madliani xalxi cxov-
fesia _ tankistoba da uSualo brZolebSi Cabmamde robs. isic ician, ra kaci dakarga sofelma da ra unda
momzadeba gaiara goris saswavlo satanko nawilSi. gaakeTon... cxovrebis apeurebi uWeren umamo bavSvebs,
ukvdavebamde sul raRac xuTiode Tve rCebeboda. da magram mze isev gamoanaTebs da bavSvebi gavlen did
ai ukve 1993 wlis 18 da 20 seqtembers wkrialaS- gzaze, romelsac axali saqarTvelo hqvia. manamde
vilebis ojaxma miiRo sangrebisa da tyvia-wamlis ki dgas da idgeba ioseb wkrialaSvilis saxelobis
suniT gaJRenTili (rogorc armoCnda ukanaskneli) saSualo skola! am skolaSi pirveli gakveTili sam-
werilebi iosebis xeliT dawerili. Soblos siyvaruliT iwyeba~!
qveynis umaRlesi rangis samxedro jildoebs

164 165
xojevaniSvili simoni (siko) moluskebis Seswavlas. igi Tanaavtoria mTeli rigi
wignebisa, rogoricaa: `uxerxemloTa zoologiis
praqtikumi,~ `zoologia. mokle kursi~ da sxva.
s. xojevaniSvili samecniero da pedagogiur sa-
muSaos kargad uTavsebda sazogadoebriv moRvaweo-
basac _ sxvadasxva dros irCeven partiis saqalaqo
komitetis wevrad, saqalaqo sabWos deputatad, aR-
maskomis wevrad da a. S.
simon (siko) xojevaniSvils miniWebuli hqonda q.
goris sapatio moqalaqis maRali wodeba. dajildoe-
buli iyo Rirsebis ordeniT da mravali sxva sax-
elmwifo jildoTi Tu sapatio sigeliT, arCeuli
simon iakobis Ze xojevaniSvili daibada 1915 wlis iyo saqarTvelos ekologiur mecnierebaTa akademiis
19 dekembers. dawyebiTi ganaTleba miiRo axalcix- wevr-korespondentad.
is pirvel saSualo skolaSi. SemdegSi, xojevaniS- s. xojevaniSvilis mravalricxvovan STamomav-
vilebis ojaxi sacxovreblad mkvidrdeba q. quTaisSi, lobas (sami Svili, eqvsi SviliSvili da erTi SvilT-
sadac siko xojevaniSvilma warmatebiT daamTavra aSvili) sruli safuZveli aqvs iamayos mamis, papis
quTaisis pedagogiuri institutis sabunebismetyve- da didi papis mier ganvlili cxovrebiT.
lo fakulteti biologiis specialobiT da iqve 1998 wels ubedureba daatyda Tavs baton sikos
agrZelebs muSaobas kaTedraze. _ gardaecvala meuRle, qalbatoni nadia sadaRaS-
1938 wlidan s. xojevaniSvili swavlas agrZelebs vili. aRsaniSnavia is garemoeba, rom simonis qal-
moskovis lomonosovis saxelobis universitetis as- iSvili eliso, rZali dodo da siZe feliqsi arian
piranturaSi uxerxemloTa zoologiis specialobiT. mecnier-muSakebi da muSaoben docentebad, kiTxulo-
aspiranturis damTavrebisTanave icavs disertacias ben leqciebs da iseve, rogorc siko, emsaxurebian
da Rebulobs biologiur mecnierebaTa kandidatis axalgazrdobis aRzrdis da ganaTlebis saqmes.
xarisxs. 2000 wlis dekemberSi, dabadebidan 85 wlis Tavze,
1941 wlidan muSaobas iwyebs q. goris n. baraTaS- batonma siko xojevaniSvilma bevri milocva miiRo.
vilis saxelobis pedagogiur institutSi. 1942 wli- madlierma goris sazogadoebam ar daiSura tkbili
dan igi ikavebs docentis Tanamdebobas da iwyeba sityvebi, aRfrTovanebis misalmebebi da siyvaruli
xangrZlivi da nayofieri samecniero-pedagogiuri adamianisadmi, romelmac mTeli Tavisi sicocxle
moRvaweoba. msxverplad Seswira mecnierebis ganviTarebas da ga-
goris pedagogiur institutSi s. xojevaniSvili, naTlebuli axalgazrdobis aRzrdas.
sxvadasxva dros iyo fakultetis dekani, kaTedris `...uxdeba gors batoni siko. igi mravali jildosa
gamge da proreqtori samecniero dargSi. misi mecni- da medlis kavaleria, magram yvelaferi kargavs fass
eruli moRvaweoba, ZiriTadad eZRvneba saqarTvelos im didi siyvarulis fonze, rasac is adamianebisagan

166 167
iRebs. mis ZarRvebSi mamulis siyvarulSi damSvrali saubari Sors wagviyvanda, magram ar iqneboda uri-
kacis sisxli sCqefs...~ (n. kaxniaSvili). go, Tu edik (edvard, eldar) xuciSvilis uaxloes
`...arasdros dagvaviwydeba batoni sikos udidesi winaprebs gavacnobT mkiTxvels.
mzrunveloba da amagi. igi gviyvarda, vaRiarebdiT me-19 saukunis meore naxevris Sua periodSi q.
da Sesaferis pativs mivagebdiT...~ (a. koberiZe). goris e.w. cixis ubanSi cxovrobda giorgi xuciS-
`...miabijebs mxned da welgamarTulad yoveldRiu- vilisa (xelobiT durgali) da pelagia tlaSaZis
rad universitetisken batoni siko. kaci amSvenebs mravalSviliani (ioseb, eliozi, niko, solomo-
qalaqs...~ (g. xaCiZe). ni, levani, marexi) ojaxi. Sida qarTlSi (da ara
`oTxmocdaxuTi vina Tqva, marto) xuciSvilebs icnobdnen, rogorc mowinave
qoronikonSi vcdebio... inteligenciis saukeTeso warmomadgenlebs _ gan-
aseTi rame ginaxavT? swavlulebs, maRali Sinagani kulturisa da uaR-
veras akleben wlebio! (dali dadiani. siko xo- resad daxvewili gemovnebiT, aseve patiosnebiT, zr-
jevaniSvilis yofili studenti). dilobiTa da patriotizmiT gamorCeul adamianebs.
vai, rom wlebma Tavisi mainc gaitana. veRar vxe- aRsaniSnavia is garemoeba, rom TiTqmis yvela xu-
davT goris quCebSi welgamarTulad mosiarule Ri- ciSvili uzomod iyo Seyvarebuli Tavis mSobliur
milian kacs. samaradiso xsovna siko xojevaniSvi- miwawyalze da fexiT hqondaT Semovlili misi yve-
lis saxels! la kuTxe-kunWuli. giorgi xuciSvilis SvilTagan
gansakuTrebiT gamoirCeoda nikolozi (edikas mama),
romelic mogzaurobda velosipediT _ sad ar unax-
xuciSvili edika avT igi gorelebs: kaxeTSi, aWaraSi, raWaSi, imer-
saqarTvelos TiTqmis yvela kuTxeSi cxovro- eTSi da CrdiloeT kavkasiaSic ki.
ben xuciSvilebi. gorSic bevria am gvaris matare- edika xuciSvili daibada 1926 wlis 29 ivniss.
beli (RmerTma amravlos!). gvaris warmomavlobaze edikas deda gaxldaT mariam geldiaSvili axmetis
raionis sof. zemo xodaSenidan.
qalbaton mariams (igive maluca _ ase eZaxda
meuRles batoni nikolozi xSirad) daumTavre-
bia dawyebiTi skola da xelsaqmis saswavlebeli
(saukeTesod qargavda, qsovda da keravda). edikas
mama _ nikolozi yofila maRali kvalifikaciis
buRalteri da rusuli enis zedmiwevniT kargi
mcodne. amavdroulad nikolozi kargi momlxeni da
momReralic yofila, gansakuTrebiT uyvarda su-
fruli simRerebi.
ai, aseTi mSoblebi hyavda edik xuciSvils,
romelsac hyavs Zma miriani (82 wlis, muSaobs saqa-

168 169
rTvelos, simon janaSias saxelobis istoriisa da ton mayvala klimiaSvilisadmi:
eTnografiis saxelmwifo muzeumSi; profesiiT is- `...Tovlis svlasaviT wynaro,
torikosi). da umcrosi da sesili xuciSvili-gverd- fifqiviT sifrifanav,
wiTelisa (70 wlis. cxovrobs gorSi). sikvdil-sicocxlis wyarov _
edik xuciSvilma goris vaJTa pirveli skolis am gulma Segiyvara....~
Semdeg daamTavra Tbilisis saxelmwifo univer- da kidev:
sitetis qarTuli enisa da literaturis fakulte- `...ver SemaCerebs Senken momavals
ti da Seudga muSaobas. sad ar gadaisrola igi Tovlis fantelis korianteli...
cxovrebam: gazeT `stalinelis~ redaqcia, partiis ver SemaCerebs, radgan onavars
saqalaqo komiteti (ganyofilebis gamge), goris sa- tuCebiT momaqvs kocna amdeni...~
konservo qarxana, usinaTloTa sazogadoeba (Tavm- edika xuciSvilis erTi lamazi Strixi: igi quCaSi
jdomare), `gorvaWroba~ (direqtori), sastumro `in- Semxvedrs esalmeboda gansakuTrebuli mowiwebiT,
turisti~ (direqtori), goris wisqvilkombinati da wamierad SeCerdeboda, odnav gaiRimebda, moixdida
a. S. rac imaze metyvelebs, rom igi iyo mravalmxriv ganuyrel Slapas da Tavsac odnav daxrida... ai, WeS-
ganviTarebuli pirovneba. mariti darbaiseli kacis misabaZi misalmebis nimuSi.
amasobaSi edika xuciSvilma Seqmna lamazi qa- Svilebi igoneben, Tu mama rogori gatacebiTa da
rTuli ojaxi Tavisi cxovrebis satrfialo qal- didi siamovnebiT ukiTxavda xolme maT galaktion
iSvilTan, mayvala klimiaSvilTan erTad. ojaxs tabiZis, tician tabiZis, muxran maWavarianis da sxva-
SeeZina ori umSvenieresi gogona marika da nino. Ta leqsebs. rogorc TiTqmis yvela xuciSvili _
marikac da ninoc amJamad bednieri ojaxebis bedn- edikac Seyvarebuli iyo bunebaze, mTebze, vel-mind-
ieri dedebi arian da zrdian oTx qaliSvils (sofo, vrebze, tyeze:
ana, qeTi, marika) meuRleebTan merab elbaqiZesa da `...aba Sen ra kaci xar
al. TurazaSvilTan erTad. qeTis Tavismxriv hyavs mTa-vels Tu ar aRmerTeb,
ori vaJiSvili, ise rom edika xuciSvils hyavs ukve anda ver gamoarCev
ori SvilTaSvili. samwuxaroa, rom didi papa ver barda-eklebs iaSi!?
tkbeba maTi bavSobiT. mTa Tu giyvars-naRdi xar,
mraval sxva gatacebaTa Soris edika xuciSvilisT- (misi aRmarT-daRmarTi),
vis poeziac Zalian sayvareli yofila da mravali tyeSi unda Sexvide,
kargi leqsic dauweria Turme. es mas Semdeg gaxda rogorc eklesiaSi.~
cnobili farTo sazogadoebisTvis, rodesac misma saqarTvelo fexiT hqonda Semovlili. tyesTan
megobrebma gamosces edikas leqsebis krebuli (1997 misi yoveli Sexeba mTavrdeboda sasikeTo saqmiT:
w. `gaxsovdes~). moawyobda wyaros, SeakeTebda eklesias, gamarTavda
leqsebis absoluturi umravlesoba satrfialo skams an magidas xis ZirSi da a. S. ver egueboda
xasiaTisaa da rogorc axlo naTesavebi amboben, adamianebs, romlebic abinZurebdnen tyes _ TviTon
miZRvnilia edikas erTaderTi siyvarulis, qalba- qaRaldis naglejsac ki ar datovebda mwvane mol-

170 171
ze mimobneuls. da male patiosani
edika xuciSvili didi sikeTiT, saTnoebiT da da gamrje kacis av-
kacTmoyvareobiT iyo cnobili _ pirads arad CaTv- toritetic daumsax-
lida, oRond sxvisTvis mieca Sveba. urebia; amave dros
erTxel, civ da qarian zamTris RamiT, gzaze SeamC- igi (giorgi) iumor-
nia davardnili kaci, romelic sisxlisgan icle- is didi niWiTac yo-
boda. Casva manqanaSi, Setrialda ukan, Tbilisisken fila dajildoebu-
da saavadmyofoSi imden xans darCa da upatrona li. jubos deda ki,
ucnobs, sanam eqimebma sicocxle ar daubrunes av- qalbatoni margal-
tomanqanis dartymiT daCexil mamakacs. ita orjonikiZeebis meuRlesTan
edika xuciSvili xSirad gamosula Tavisi manqaniT gvarisa iyo da sak-
wvimian Tu Tovl-qarian amindSi erT-erT SvilTan maod kargad ukravda da mReroda gitaraze Tavis
erTad, raTa Semoevlo qalaqi da saxlebSi waeyvana sam dasTan erTad. maT, Turme deb iSxnelebsac
moxucebi, Tu patara bavSvebiani qalbatonebi. ai, adarebdnen.
namdvili kacTmoyvareobisa da raindobis TvalsaC- meuRlis ugzoukvlod dakargvis Semdeg, qalba-
ino magaliTebi. ton margalitas sasimRerod aRar ecala, mas ori,
dRes iSviaTadRa Sexvdebi iseT keTilSobilur daoblebuli mcirewlovani Svili unda aRezar-
kacs, rogoric iyo edik xuciSvili. edikas naTe- da da gzaze daeyenebina, rac arcTu advili iyo
savebSi arsebobs eWvi, rom eqimebis garkveuli uyu- omis wlebSi. Tumca,
radRebobis gamo, 1983 wlis 9 ivniss gardaicvala axla, SeiZleba iTq-
avtoavariaSi moxvedrili, sikeTiT aRsavse kacuri vas, rom qalbatonma
kaci. msubuqi iyos misTvis mkerdze dayrili miwa. margalitam brwyinva-
led gaarTva Tavi su-
lier da materialur
jafariZe jumberi (jubo) siZneleebs da ori
bevr ojaxs daamCnia Tavisi msaxvrali xeli SesaniSnavi vaJi aRu-
meore msoflio omma. aseT ojaxTa ricxvs ganekuT- zarda qveyanas.
vneba jubo jafariZis ojaxi. misi mamis, giorgis jubo jafari-
ukanaskneli werili qerCidan iyo gamogzavnili. Zem daamTavra goris
maSin jubo 6 wlis iyo, xolo misi umcrosi Zma, pirveli saSualo
roberti _ sul Svidi Tvis. skola, Semdeg moewyo
jubo jafariZe daibada 1934 wels q. gorSi. misi yazanis samedicino
mama giorgi or ZmasTan da dasTan erTad svaneTi- institutis stoma-
dan Camosaxlebulan goris raionis sofel mereT- tologiur fakulte-
Si. giorgis 16 wlis asakSi dauwyia muSaoba gorSi sayvarel patarebTan tze, magram miatova

172 173
swavla da dabrunda gorSi, rom ojaxs amosdgo- jafariZes.
moda mxarSi. brwyinvale qaliSvili, Tbiliseli nora biCinae-
muSaobda q. rusTavSi (arqiteqturis ganyofile- va SearCia cxovrebis Tanamgzavrad da arc Semcda-
baSi), Semdeg q. gorSi (stomatologiur klinikaSi, ra. jubosa da noras ojaxSi yovelTvis igrZnob-
raikavSiris avtogasamarT sadgurSi. wisqvilkom- diT siTbos, siyvaruls da erTgulebas. jubo
binatSi). sxvaganac mosinja bedi jubo jafariZem, amayobda Tavisi ojaxiT, Tavisi ori qaliSviliT
Sromobda TavauReblad, rom ojaxs ar gasWirve- (maia, goris #9 skolis samusiko studiaSi muSao-
boda da Zmasac daxmareboda ganaTlebis miRebaSi. bs; qeTevanma daamTavra estoneTis universitetis
jubos garjam Sedegi gamoiRo _ misma Zmam daam- samedicino-samkurnalo fakulteti, muSaobs daba
Tavra goris pedagogiuri institutis fizika- qarelSi) da mezobel-megobrebiT.
maTematikis fakulteti, Semdeg ki leningradis zemod aRvniSneT, rom jubo jafariZes iumor-
(axla sankt-peterburgis) msubuqi mrewvelobis in- is kargi grZnoba hqonia da gamarTuladac mWerm-
stituti. amJamad roberti ojaxTan (meuRle, ori etyvelebda. axloblebi ixseneben erT ambavs.
Svili) erTad cxovrobs da moRvaweobs q. Tbilis- jubo jafariZe Tavis megobarTan erTad
Si. restoranSi sadilobs. gverdiT magidasTan mjdom-
jubo jafariZe iyo erT-erTi sayvareli pirovne- ni sakmaod arian SemTvralebi da mosabezreblad
ba goris sazogadoebaSi. diplomebi ar hqonia, ma- yayaneben; erTi maTgani ki xSirxSirad, xazgasmuli
gram iyo metad nakiTxi. did dros uTmobda wignebs, siamayiT ambobs `me anjafariZe var~, `me anjafariZe
Jurnal-gazeTebs da mxatvrobas. kargi mxatvari var~, da ase gauTaveblad. jubos amouvida yelSi
iyo jubo. Tu mamisgan dayolil iumoris niWs da kudabzika axalgazrdis trabaxi da TviTSeqeba; mi-
dedisgan SeTvisebul musikalurobasac gaviTval- vida imaT magidasTan da mozomili dabali xmiT
iswinebT (jubo sasiamovnod mReroda), maSin ad- uTxra: `ici, ras getyvi?! Sen an xar jafariZe da
vili warmosadgenia, Tu rogori pirovneba iyo igi an ara; me ki namdvilad jafariZe var~.
da ra mimzidveli da sasargeblo unda yofiliyo jubo jafariZe axalgazrdobaSi tanvarjiSiT
mis gverdSi yofna. iyo gatacebuli da sakmao warmatebebic hqonda.
kidev erTi niSan-Tviseba SeiZleba moviSvelioT, ukve asakSi Sesuli ki TiTqmis yovel dilaadrian
raTa ufro srulad warmovaCinoT jubos pirovne- airbenda kvernaqis mTaze, gaixurebda kunTebs da
ba _ sakmaod logikuri (argumentirebuli) saubari sufTahaernasunTqi kmayofili saxiT brundeboda
icoda, imavdroulad iyo warmoudgeneli optimis- saxlSi.
ti. megobrebisaTvis daxmareba da mxarSi dgoma, erT dRes igi kvernaqidan aRar dabrunebula. es
xom misi cxovrebis kredo iyo (xSirad uTqvams iyo 2000 wlis 16 Tebervali.
uari pirad interesebze, oRond megobars ganecada iZine mSvidad, yvelasaTvis sanatrelo jumber!
Sveba da sixaruli).
Sroma-garjaSi SeumCnevlad Caiqrola ocdaSvid-
ma welma da saojaxo idiliis Jammac uwia jubo

174 175
CamonaTvali im pirTa, romlebic, maTi axloblebis 54. TavzaraSvili daviTi 86. loculaSvili tris-
surviliT, SesaZloa Setanil iyvnen wignis meore da 55. TaTaraSvili Tengizi tani
mesame nawilebSi 56. ToTlaZe Salva 87. lukaSvili Temo
57. ToxaZe arCili 88. mazmiSvili kako
1. abaiaZe vano 28. gvaraZe melori 58. iasamanovi armeni 89. maisuraZe rostomi
2. abramiSvili giorgi 29. gobejiSvili iuri 59. iasamanovi levani 90. macaberiZe sergo
3. abulaZe leonide 30. gogiCaSvili enguri 60. ivaniaZe suliko 91. maRalaSvili ilia
4. aivazaSvili vano 31. gociriZe bagrati 61. inauri leo 92. maRalaSvili simoni
5. alaverdaSvili Tedo 32. gigauri givi 62. inauri zura 93. maRlakeliZe mixeili
6. alaverdaSvili kolia 33. gigaia kolia 63. iosebaSvili mixeili 94. maxaraSvili giorgi
7. ananiaSvili amirani 34. gigauri valiko 64. iuferovi iona 95. maxarobliZe SoTa
8. araqelovi ervandi 35. gozaliSvili aleqsan- 65. kakalaSvili givi 96. mayiSvili yazbegi
9. arseniZe SoTa dre (ale) 66. kakalaSvili zaqaria 97. memaniSvili zaali
10. asaSvili valteri 36. goloSvili simoni 67. kasraZe borisi 98. meqeriSvili vasiko
11. aslaniSvili soso (ufrosi) 68. karapetiani Jora 99. mecxvariSvili Samili
12. axalkaci iuri 37. griqurovi stefane 69. kaxniaSvili vasili 100. meyanwiSvili giorgi
13. baiaZe dima 38. dadianiZe vaJa 70. kevliSvili dimitri 101. nadiraSvili sergo
14. begaSvili avTandili 39. davaraSvili isaki 71. kviwinaZe roberti 102. namiCeiSvili geronti
15. bziSvili rezo 40. dalaqiSvili oTari 72. kiknaZe Salva 103. nasyidaSvili simoni
16. beruaSvili durmiSxani 41. demetraSvili emzari 73. kikabiZe amirani 104. niniaSvili gurami
17. biCinaSvili zauri 42. dvali nodari 74. kobiaSvili malxazi 105. odiSaria Salva
18. buTxuzi kolia 43. didberuaSvili uSangi 75. koberiZe Tengizi 106. oniaSvili jemali
19. buxnikaSvili rezo 44. elbaqiZe leo 76. kovziaSvili uSangi 107. oqroaSvili vladimeri
20. gabeSia koba 45. efremiZe miriani 77. kopinaSvili Jora 108. privalovi levani (lova)
21. gabunia gurami 46. vardosaniZe petre 78. korinTeli oTari 109. razmaZe muradi
22. gabunia SoTa 47. vardosaniZe daTo 79. koSkaZe eduardi 110. rostomaSvili suliko
23. galustaSvili 48. varTanovi gari 80. krixeli iosebi 111. saakaSvili grigoli
sokrati 49. zaqariaZe genadi 81. lafaCi soso 112. sabanaZe kamo
24. gamdliSvili nodari 50. zazaSvili simoni 82. lafaCi papuna 113. sabaSvili grigoli
25. georqovi pavle 51. zenaZe WiWiko 83. lacabiZe nodari 114. salamatini Salva
26. geldiaSvili giorgi 52. zurabiSvili SoTa 84. lobJaniZe severiani 115. samadalaSvili amuri
27. gergauli soso 53. Tavaqalovi karlo 85. lolaZe Salva 116. somxiSvili apoloni

176 177
117. somxiSvili anzori 149. Crdileli Temo
118. sreseli gurami 150. CubiniZe omari sarCevi
119. sreseli iosebi 151. CuxrukiZe jemali
120. sulTaniSvili Salva 152. CxeiZe avTandili winasityvaoba 3
121. tabataZe aleqsandre 153. ceraZe givi abulaZe aleqsi 13
122. tatiSvili Tengizi 154. comaia gogla akofaSvili vaxtangi 16
123. titovi lova 155. wereTeli giorgi (Jora) ambrolaZe vaxtangi 19
124. toronjaZe gurami 156. wiqariZe nodari bazandaraSvili avTandili 21
125. falveniSvili nugzari 157. WeliZe oTari (guCura) baramiZe badri 24
126. fanoziSvili gaiozi 158. WeliZe vaJa
basiSvili giorgi 27
127. filievi mixeili 159. WiRlaZe dimitri
128. qarumiZe geno 160. WiRlaZe omari beqauri geno 31
129. qaruxniSvili arCili 161. WoWeli Tengizi biZinaSvili aleqsandre 35
130. qaSakaSvili iuri 162. xaratiSvili levani burjanaZe Tengizi 40
131. qilitauri gia 163. xaCiZe irakli gagniZe beJani 44
132. qinqlaZe nodari 164. xeTaguri paata gamgebeli zurabi 47
133. qurdovaniZe Teimurazi 165. xirseli viqtori (vika) gogolaZe givi 51
134. qoClaZe biZina 166. xmalaZe kamo
gverdwiTeli Teimurazi 54
135. RolijaSvili arsena 167. xuciSvili iosebi
gudaZe daviTi 58
136. RonRaZe baxva 168. xubuluri irakli
137. yazarovi valiko 169. javaxiSvili SoTa dabrundaSvili gurami 61
138. yvelaSvili ilia 170. jambriSvili amirani dadiani daviTi 64
139. yoranaSvili merabi (givi) dadiani valiko 66
140. SaTaSvili Salva 171. janaSvili firuzi zazunaSvili vano 68
141. SariqaZe aivengo 172. jolbordi SoTa zarnaZe hamleti 70
142. Sengelia givi TurazaSvili koba 72
143. Sengelia beglari
kereseliZe roberti 76
144. Sermadini anzori
145. SiukaSvili morisi koberiZe afendi 78
146. Caruevi nodari koberiZe gurgeni 81
147. CixlaZe levani koSuaSvili miriani 83
148. CoCia aleko kuTxaSvili giorgi 86

178 179
lalebaSvili giorgi 89
lacabiZe mixeili 91
maisuraZe givi 95
merabiSvili gurami (gulka) 99
mesrofovi seirani 101
miruaSvili grigoli (griSa) 105
mukniaSvili giorgi 108
nadiraSvili giorgi 110
nadiraZe lango 114
nucubiZe gurami 117
oqropiriZe oTari 121
robaqiZe jemali 124
samadalaSvili avTandili 127
sosaniZe vano 130
faCoSvili vano 134
qilitauri Tengizi 136
RonRaZe Temuri 140
yeinoSvili oTari 143
SafToSvili mixeili 145
Sermadini givi 149
Calauri yaramani 152
Citaia giorgi 154
CubiniZe merabi 159
wkrialaSvili iosebi 162
xojevaniSvili siko 166
xuciSvili eduardi 168
jafariZe jumberi 172

180

You might also like