Sūris
Sūris ī tuokis jiedis, katros taisuoms ėš pėina (tonkiausē karviu, vuožku, aviū).
Žemaitėšks (vuo lietovėšks) sūris dėrbams ėš varškies – soraugiams karvės pėins, paskom pakaitėnams, pakuol sositrauk. Tūmet sokreta ton varškė i sūrmaiši ė soslega. I sūri prīded droskas, kvīnu. Tuokis sūris stuov dėdlē ėlgā, gerā džiūst, palėik kėits. Da dėrb ė švėižė pėina (salda) sūri – ons būn saldesnis, minkštesnis, rėibesnis. Nug XX o. vėdorie Lietovuo pradiejė dėrbtė ė fermentėnius („geltuonus“) sūrius – anėi vairē raugėnami ī.
Sūris vėins senuobėškiausiu ė svarbiausiu žemaitiu jiediu ī. Tink jiestė i kuožna dėina, ė sveti pavaišintė, ė ont švėntiu stala padietė, ė kap pavėrži pasjėmtė. Jiedams ė ciels, ė so douna ė svėisto, tink prī alaus, erbatas.