Peru

Peru Respublika

isp. República del Perú


Vėliava	Herbas

Himnas: „Peru nacionalinis himnas“

Peru žemėlapyje

Valstybinė kalba

ispanų, kečujų, aimarų.

Sostinė

Lima

Didžiausias miestas

Lima

Valstybės vadovai
• Prezidentė
• Viceprezidentė
• Premjeras

Dina Boluarte

Gustavo Adrianzén

Plotas
• Iš viso
• % vandens

1 285 216 km² (19)
8,8 %

Gyventojų
• 2017
• Tankis

32 166 473 (42)
22,02 žm./km² (148)

BVP
• Iš viso
• BVP gyventojui

2006 (progn.)
181,80 mlrd. $ (46)
6 400 $ (92)

Valiuta

Solis (S/.) PEN

Laiko juosta
• Vasaros laikas

UTC-5
-

Nepriklausomybė

Paskelbta

nuo Ispanijos
1822 m. liepos 28 d.

Interneto kodas

.pe

Šalies tel. kodas

+51

Peru, oficialiai Peru Respublika (isp. Perú arba República del Perú; keč. Piruw) – valstybė Pietų Amerikoje, kuri ribojasi su Ekvadoru ir Kolumbija šiaurėje, su Brazilija – rytuose, su Bolivija – pietryčiuose ir su Čile – pietuose. Vakaruose Peru pakrantes skalauja Ramusis vandenynas.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Peru istorija.

Apie 17 500 m. pr. m. e. pirmieji gyventojai pasirodė Peru teritorijoje. Tai įvyko praėjus keliems amžiams po to, kai gyventojai iš Azijos persikėlė į Ameriką per Beringo sąsiaurį. Seniausi radiniai Peru teritorijoje randami Pikimačajaus urve (Ajakučo regionas). Libertado ir Taknos regionuose randama 12 tūkst. metų senumo radinių. Iki paskutiniojo ledynmečio pabaigos Peru gyventojai gyveno gentimis. III tūkst. pr. m. e. susiformavo pirmieji teokratiniai miestai-valstybės. Šiuo laikotarpiu įsigalėjo Karalio, Vikuso, Viru, Čavino ir Parakaso kultūros. Šio periodo pabaigoje virš kitų kultūrų iškilo Čavino kultūra, kuri darė didelę įtaką aplinkinėms valstybėms. Čavinai užgožė naujai susiformavusias Močikos, Limos, Naskos, Vario ir Tihuanako kultūras.

Tačiau laikui bėgant iškilo inkų kultūra, kuri XV a. turėjo galingą imperiją. Inkų imperija užkariavo Andus nuo Maulės iki Ankasmajo upių ir nusidriekė 3 mln. km³ teritorijoje. Inkų sostinė buvo aukštai kalnuose iškilęs Kusko miestas. O inkų kultūros architektūros šedevrai, tokie kaip Maču Pikču išlikę iki pat šių dienų.

XVI a. Fransisko Pisaro vadovaujami ispanų konkistadorai užkariavo Inkų imperiją ir įkūrė Peru vicekaralystę, kuri tęsėsi nuo dabartinės Panamos iki Argentinos. Konkistadorai Peru rado ieškotų turtų: aukso, sidabro, įvairių metalų. 1535 m. ispanai įkūrė sostinę sau palankesnėse gamtinėse sąlygose – prie jūros. Sostinė, pavadinta Lima, tapo vienu svarbiausių Pietų Amerikos centrų. 1551 m. Limoje įkurtas pirmasis Pietų Amerikoje Šv. Morkaus universitetas. Savo gyvavimo laikotarpiu Peru vicekaralystė buvo visos labiausiai klestinti Ispanijos kolonija.

Tačiau 1821 m. į Peru įsiveržė Chosė de San Martino vadovaujama armija, kuri nuvertė vicekaralių ir paskelbė Peru nepriklausomybę. 1824 m. Simono Bolivaro pajėgos galutinai panaikino ispanų valdžią šalyje. Pirmaisiais valstybės gyvavimo metais dėl valdžios grūmėsi kaudilijai ir juos palaikantys kariai. 1836–1839 m. suformuota Peru-Bolivijos konfederacija. Tačiau po pralaimėjimo Čilei konfederacija suskilo, o Peru valdžioje niekas ilgesniam laikui neįsitvirtino. 1879 m. Čilė paskelbė Ramiojo vandenyno karą, kurio metu ne kartą susidūrė abiejų šalių tiek sausumos, tiek jūrinės pajėgos. Šalyje kilo ekonominė krizė, labai suaktyvėjo komunistinės, teroristinės organizacijos (Sendero Luminoso, Túpac Amaru).

XX a. 9 dešimtmečio pabaigoje Alano Garsijos (Alan García Pérez) valdoma Peru pakliuvo į gilią ekonominę krizę. Griebęsis drastiškų reformų, prezidentas sukėlė teroristinių organizacijų pasipriešinimą ir 1992 m. į valdžią atėjo japonų kilmės prezidentas Alberto Fujimori. 2001 m. Peru įsitvirtino demokratiškas Alejandro Toledo valdymas. Dėl prezidento korupcijos skandalo, privatizacijos sukeltų ekonominių problemų ir atgimstančio Švytinčio kelio partizaninio judėjimo 2006 m. į valdžią sugrįžo Alanas Garsija.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – Peru politinė sistema.

Peru – prezidentinė, unitarinė, decentralizuota respublika. Veikia pagal 1993 m. spalio 31 d. ratifikuotą konstituciją. Pagal ją, valdžia suskirstyta į vykdomąją, įstatymų leidžiamąją ir teisminę.

Vykdomoji valdžia skirstoma į 3 lygmenis:

Valstybinė, kurią sudaro Respublikos Prezidentas, renkamas 5 metų kadencijai ir Ministrų Taryba, skiriama prezidento.
Regioninė, kurią sudaro regionų gubernatoriai.
Vietinė, kurią sudaro savivaldybių merai.

Įstatymų leidžiamajai valdžiai atstovauja vienų rūmų Respublikos Kongresas, kurį sudaro 120 narių, renkamų 5 metų kadencijai. Be to, nepriklausomai veikia Konstitucinis Tribunolas.

Teisminę valdžią sudaro Aukščiausiasis Teismas, aukštesnieji teismai, pirmos instancijos teismai ir vietiniai teismai.

Peru Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 7 d.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Peru departamentai.

Peru teritorija padalinta į 25 departamentus (isp. departamentos), 180 provincijų ir 1747 apygardas. Limos provincija nepriklauso nė vienam departamentui ir turi atskirą statusą. Iki 2002 m. Peru buvo padalinta į 24 departamentus, kadangi Kaljao turėjo konstitucinės provincijos statusą.

Dabartiniai Peru departamentai yra šie:

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Peru geografija.

Peru geografiškai įvairi valstybė. Išskiriamos trys visiškai skirtingos klimato zonos: Costa arba (Ramiojo vandenyno pakrantė), Sierra (Andų kalnai) ir Selva (Amazonijos miškai). Tačiau tai pakankamai paviršutiniškas skirstymas, kadangi ir šie trys regionai nėra pakankamai vienodi. Smulkiau skirstant išskiriami 8 regionai:

Chala (vandenyno pakrantė)
Yunga (derlingi kalnų slėniai)
Quechua (pietinis regionas)
Suni (aukštikalnės)
Puna (Altiplano dalis)
Janca
Rupa-Rupa (kalnų džiunglės)
Omagua (lygumų džiunglės)

Dėl šaltosios Peru srovės šaliai būdingas sausas, dykumos tipo klimatas. Peru pietuose, šalia Čilės sienos, prasideda sausiausia pasaulio dykuma – Atakamos dykuma. Nuo čia iki pat Limos, kuri yra maždaug Peru pakrantės viduryje, lyja labai retai. Sostinėje Limoje beveik niekad nelyja, tačiau dažnai laikosi labai drėgnas rūkas.

Į šiaurę nuo Limos žemės kokybė ir lietaus kiekis didėja, todėl čia įmanoma žemdirbystė ne tik upių deltose. Temperatūra svyruoja nuo 12 °C žiemą iki 35 °C vasarą.

Iškart už pakrantės prasideda Andų kalnai. Šiame regione kai kurie kalnai iškyla daugiau nei 6000 metrų virš jūros lygio. Aukščiausias Peru taškas Anduose esantis Uaskarano kalnas, kurio aukštis 6768 m virš jūros lygio. Tarp kalnų grandinių yra aukšta plynaukštė Altiplanas. Čia yra Titikaka ežeras 3800 m aukštyje, pusiau Peru ir Bolivijoje. Titikakos ežeras didžiausias visoje Peru. Peru valstybei priklausanti ežero dalis yra 8340 km² ploto. 3300 m aukštyje vidutinė metinė temperatūra yra apie 16 °C. Didesni šio regiono miestai yra Uarasas ir Kuskas. Šalia Kusko yra ir legendinis inkų miestas Maču Pikču.

Už Andų prasideda tropinių miškų regionas Selva. Metinė vidutinė temperatūra ten siekia 26 °C, o metinis kritulių kiekis 3800 mm per metus. Čia prasideda Amazonė, kuri teka Brazilijos link. Vienintelis didesnis ir turizmui svarbus miestas šiame regione yra Ikitosas. Iš Limos jis pasiekiamas tik lėktuvu arba laivu.

Didžiausi miestai

Pagrindinis straipsnis – Peru miestų sąrašas.

Lima – 6 100 000 gyv.,
Truchiljas – 650 000 gyv.,
Arekipa – 621 000 gyv.,
Kaljao – 572 000 gyv., Limos priemiestis,
Čiklajas – 410 000 gyv.,
Piura – 340 000 gyv.,
Ikitosas – 300 000 gyv.,
Kuskas – 300 000 gyv.,
Uankajas – 300 000 gyv.

Svarbiausi uostai: Kaljao, Čimbotė, Moljendas, Ilas.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Peru ekonomika.

Peru valstybė, kurios pajamos paremtos daugiausia pramonės produkcija ir žemės ūkiu. Derlinguose upių slėniuose, drėkinamose žemėse auginami kukurūzai, kviečiai, medvilnė, cukranendrės, vaisiai. Kalnuose kavos plantacijos. Selvoje kertami miškai. Viena svarbiausių šalies ūkio šakų – žvejyba. Šalis užima labai aukštas vietas pagal 1 gyventojui sugaunamos žuvies kiekį.

Andų kalnai turtingi naudingųjų iškasenų. Išgaunamas cinkas, sidabras, geležies rūda, švinas, varis, akmens anglys, alavas, auksas. Peru šiaurės vakaruose yra naftos telkinių.

Pramonė daugiausia apdirba maisto produktų žaliavas, perdirba žuvį; metalurgija. Svarbiausios eksporto prekės yra žuvies produktai, auksas ir kiti metalai, nafta, kava, medvilnė, cukrus. Svarbiausi prekybiniai partneriai: JAV, Kolumbija, Kinija, Japonija, Čilė.

Kadangi Peru valstybėje daug istoriniu, gamtiniu atžvilgiu reikšmingų vietų, todėl intensyviai vystomas turizmas.

Demografija

Pagrindinis straipsnis – Peru demografija.

Peru išsiskiria tuo, kad net 45 % jos gyventojų sudaro gryni indėnai: inkų palikuonys – kečujai (skirstomi į atskiras etnines grupes), aimarai, įvairios nedidelės Amazonijos indėnų gentys. Taip pat didelė gyventojų dalis metisai. Baltaodžiai kreolai sudaro vos 10 % perujiečių. Yra juodaodžių, išeivių iš Kinijos, Japonijos.

Nors dauguma šalies gyventojų neispaniškos kilmės, tačiau pagrindinė valstybinė kalba, naudojama visose gyvenimo sferose yra ispanų. Kečujų ir aimarų kalbos taip pat turi valstybinės kalbos statusą, tačiau jomis kalba daugiausia tik indėnai. Šios kalbos vis labiau praranda savo svarbą, nes vis daugiau indėnų jau kalba tik ispaniškai.

Indėnų tarpe gana aukštas neraštingumo rodiklis, o dauguma ispanakalbių raštingi. Bendrasis Peru raštingumo rodiklis yra 87,7 %.

Peru – katalikiška šalis. 81 % šalies gyventojų išpažįsta katalikybę. Yra protestantiškų tikėjimų atstovų. Nuošaliuose kalnų rajonuose ir Amazonijoje dar yra vietinius tikėjimus išpažįstančių indėnų genčių.

Peru vidutinis gyventojų tankumas 22 žm./km². Vis dėlto gyventojai šalyje pasiskirstę labai netolygiai. Tankiai gyvenami paupių slėniai. Net 8 mln. iš 27 mln. perujiečių gyvena Limoje ir jos apylinkėse. Dėl spartaus augimo miestas susiduria su rimtomis socialinėmis problemomis. O kalnai, ypač Amazonija, apgyvendinti labai retai.

Kultūra

Pagrindinis straipsnis – Peru kultūra.

Peru kultūra unikali, kadangi susiformavo veikiant, iš vienos pusės, ispanų užkariautojams ir jų atnešto katalikų tikėjimo, iš kitos pusės, ypatingai kaimiškose vietovėse, išliko daug tradicijų, kurios siekia dar inkų ir kitas kultūras, egzistavusias dar prieš užkariaujant ispanams.

Apie 85 proc. Peru gyventojų yra katalikai (prievartinės užkariautojų misionieriškos veiklos rezultatas), tačiau didelė dalis senųjų tradicijų išliko ir katalikiškuose ritualuose. Paskutiniu metu didelę sėkmę turi evangelikų sektos.

Šalyje išlikę daug šimtmečius siekiančią senovinę indėnų kultūrą menančių šventyklų, tvirtovių, piramidžių. Senovinė inkų ir kitų indėnų kultūrų dvasia vis dar gyva atskirose indėnų bendruomenėse, nors daugelis senųjų amerikiečių jau praradę saitus su protėviais ir taikosi prie moderniųjų tradicijų.

Kultūrinis gyvenimas susitelkęs keliuose didžiuosiuose miestuose. Vien tik Limoje gyvena apie trečdalį šalies gyventojų. Ši tendencija turi ir didelių socialinių pasekmių: skurdas ir nusikalstamumas Limoje tiesiog krenta į akis. Limoje galima gėrėtis daugeliu kolonijinio stiliaus prašmatnių pastatų.

Muzika

Pagrindinis straipsnis – Peru muzika.

Vienas iš gyvųjų senųjų kultūrų palikimų – muzika. Ypatinga, tik Andų regionui būdinga muzika dažnai skamba įvairiose šalies vietose, bei garsina šalį pasaulyje. Įvairiais pučiamaisiais instrumentais (quena, pinkillo, erke, siku) atliekama muzika atgaivina senasias kultūras. Viena garsiausių Andų muziką populiarinančių Peru grupių – Sukay. Ispaniškos kultūros pakrantėje populiari salsa, latina pop muzika. Viena iš tradicinių regiono melodijų ir šokių – marinera.