Angola

Angolos Respublika

port. República de Angola


Vėliava	Herbas

Himnas: „Į priekį, Angola!“

Angola žemėlapyje

Valstybinė kalba

portugalų

Sostinė

Luanda

Didžiausias miestas

Luanda

Valstybės vadovai
• Prezidentas
• Ministras Pirmininkas
• -

João Lourenço
Bornito de Sousa
-

Plotas
• Iš viso
• % vandens

1 246 700 km² (23)
nežymus kiekis

Gyventojų
• 2017
• Tankis

26 655 513 (50)
21 žm./km² (199)

BVP
• Iš viso
• BVP gyventojui

2017
122,365 mlrd. $ (61)
4,342 $ (91)

Valiuta

Kvanza

Laiko juosta
• Vasaros laikas

UTC +1
netaikomas

Nepriklausomybė

Paskelbta

nuo Portugalijos
1975 m. lapkričio 11 d.

Interneto kodas

.ao

Šalies tel. kodas

244

Kirčiavimas

Angolà^[1]

Angolos Respublika – valstybė pietvakarių Afrikoje. Ribojasi su Namibija pietuose, Kongo Demokratine Respublika ir Kongu šiaurėje, Zambija rytuose ir Atlanto vandenynu.

1975 m. po ilgo karo Angola tapo nepriklausoma nuo Portugalijos, tačiau netrukus čia prasidėjo pilietinis karas, trukęs iki 2002 m. Šalis turi gausius gamtinius išteklius, įskaitant naftą. Nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio, o ypač pasibaigus pilietiniam karui jos ekonomika sparčiai augo. Kita vertus didžiosios dalies Angolos gyventojų gyvenimo lygis yra labai žemas ir tokie rodikliai kaip gyvenimo trukmė bei naujagimių mirtingumas išlieka vienais blogiausių pasaulyje.^[2] Šaliai taip pat būdinga didelė ekonominė nelygybė, nes didžioji jos turtų dalis priklauso labai nedidelei gyventojų daliai.

Angola yra daugiapartinė demokratija, prezidentinė respublika. Šalis priklauso Afrikos Sąjungai, Portugalų kalbos šalių bendrijai, Lotynų Sąjungai ir Pietų Afrikos Vystymosi Bendrijai.

Istorija


Kongo civilizacija
Bantu migracija
Kongo imperija (nuo XIII a.)
Atsiskyrusios valstybės (XV-XIX a.):
Ndongo, Matamba, Loangas, Kakongas, Ngojas, Sojas, Teke, Ovimbundu
Kolonijos XVIII-XX a.:
Portugalų Vakarų Af., Portugalijos Kongas, Belgijos Kongas, Prancūzijos Kongas
XX-XXI a. karai:
Angolos, Kongo I, Kongo II
Nepriklausomybė:
Angola, Kongo Respublika, KDR

Pagrindinis straipsnis – Angolos istorija.

Istorija iki XIX a.: Kongo civilizacija, Mbundu, Ovimbundu

Dabartinė Angolos teritorija susiformavo XVIII a., ją kolonizavus Portugalijai. Iki tol ši teritorija kartu su Kongo respublikos, Kongo Demokratinės Respublikos ir Zambijos teritorija buvo neatskiriama Kongo civilizacijos dalis.

Seniausieji šios teritorijos gyventojai buvo medžiotojai ir rinkėjai, kalbėję koisanų kalbomis. Jų buvo nedaug ir teritorija buvo retai apgyvendinta. Plintant bantams apie 1000 m. jie pasiekė dabartinę Angolos teritoriją, vietinius gyventojus asimiliavo arba išstūmė į pietus. Pietų Angoloje yra likę šių gyventojų likučiai. Bantai, kurie buvo žemdirbiai, medžiotojai ir rinkėjai, savo ekspansiją pradėjo iš tropinių miškų dabartinių Nigerijos ir Kamerūno pasienyje. Jie plito nedidelėmis grupėmis, kurios migravo dėl besikeičiančių ekologinių, ekonominių ir politinių aplinkybių.

XIII a. susikūrė seniausia bantų civilizacijos valstybė – Kongo imperija, apėmusi šiaurės vakarų Angolą. Angolos teritorijoje buvo jos sostinė Mbanza Kongo. Į pietus nuo Kongo, centrinėje Angoloje gyveno mbundai, kurie panašiu metu įkūrė savo valstybes Matambą ir Ndongą.

XV a. portugalai pasiekė šias Afrikos pakrantes, užmezgė ryšius su Kongo imperija. XVI a. mbundų pakrantėje jie įkūrė Luandos miestą, kuris ilgainiui tapo Portugalijos Vakarų Afrikos politiniu centru. Kitas miestas piečiau, – Bengela, – irgi vykdė ekspansiją į žemyno gilumą.

XVII a. portugalai siekė užkariauti vietines valstybes, tačiau vienu metu Ndongo karalienei Nzingai pavyko suvienyti jas į bendrą kovą prieš portugalus. Tačiau nepaisant to, 1670 m. portugalai užėmė Ndongą. Kadangi šios valstybės valdovai tituluodavosi ngola, ilgainiui šis žodis prigijo visai šaliai, virsdamas Angola.

XVIII a. portugalai skverbėsi vis giliau į žemyną, prekiaudami su ovimbundais, kurie įkūrė valstybes centrinėje Angoloje ir tapo tarpininkais tarp europiečių ir valstybių žemyno gilumoje, ypač Lundos, Alujanos imperijų.

1885 m. per Berlyno konferenciją buvo nustatytos Portugalijos Vakarų Afrikos ribos, kurios ir tapo dabartinės Angolos teritorija. Rytinės sienos buvo nustatytos 1891 m. sutartimi su Britanija, kuri užgrobė Barotselandą.

Portugalijos kolonijoje stiprėjant diskriminacijai, prasidėjo vietinių tautų judėjimai, kurie 1961 m. išaugo į Angolos nepriklausomybės karą. 1975 m. Angola galutinai iškovojo nepriklausomybę.

Angolos pilietinis karas

Kai jau buvo žinoma, jog Portugalijos valdymo organai ir kariuomenė paliks Angolos teritoriją ir perduos valdžią nacionalistinėms grupėms, prasidėjo masinis civilių Portugalijos piliečių išvykimas. Angolos pilietinis karas (1975–2002) vienas didžiausių ir kruviniausių Šaltojo karo konfliktų kilo iškart po nepriklausomybės suteikimo ir truko 27 metus nuniokodamas ekonomiką, socialinę santvarką ir žlugdydamas naujai gavusios nepriklausomybę šalies stabilumą. Dėl valdžios tarpusavyje kovojant trims didelėms ir dar kelioms mažesnėms grupuotėms žuvo daugiau kaip 500 000 žmonių. Milijonai Angolos pabėgėlių buvo priversti išvykti iš šalies arba persikraustyti į kitus regionus Angoloje.

Angolos liaudies judėjimo už išsivadavimą (MPLA) šalininkai daugiausia yra Kimbundu kalbantys žmonės ir multirasinė Luandos inteligentija. Pilietinio karo metu MPLA rėmė Sovietų Sąjunga, Kuba ir Mozambikas. Nacionalinis Angolos išlaisvinimo frontas (FNLA), kurio šaknys yra Bakongo etninė grupė šalies šiaurėje, buvo remiamas Jungtinių Amerikos Valstijų, Kinijos Liaudies Respublikos ir Mobutu vyriausybės Zaire. Jungtinės Amerikos Valstijos, Pietų Afrikos Respublika ir keletas kitų Afrikos valstybių taip pat rėmė Jonas Savimbi vadovaujamą Nacionalinę sąjungą visiškai Angolos nepriklausomybei pasiekti (UNITA), kurios etninis ir regioninis pagrindas yra Ovimbundu tauta, gyvenanti Angolos centrinėje dalyje.

2002 m. karą laimėjo MPLA, dabar – tai vyraujanti politinė jėga Angoloje, nors visos konflikto pusės yra aktyvios politiškai.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – Angolos politinė sistema.

Vykdomoji valdžia yra sudaryta iš Prezidento (šiuo metu José Eduardo dos Santos), Ministro Pirmininko (šiuo metu Fernando da Piedade Dias dos Santos) ir Ministrų tarybos. Šiuo metu politinė valdžia koncentruota prezidentūroje. Ministrų taryba sudaryta iš ministrų ir viceministrų, kurie reguliariai susitinka apsvarstyti aktualius šalies politinius reikalus. 18 provincijų gubernatoriai yra skiriami prezidento, jam jie ir yra atsakingi. 1992 m. Konstitucija nustato plačias galimas valdžios struktūros schemas ir nusako šalies piliečių teises ir pareigas. Šalies įstatymai yra pagrįsti Portugalijos įstatymais ir paprotine teise, bet yra silpni ir fragmentuoti, o teismai veikia tik dvylikoje savivaldybių iš 140. Aukščiausiasis teismas atlieka apeliacinio teismo funkcijas. Konstitucinis teismas, nors įstatymiškai numatytas, dar nedirbo.

2008 m. rugsėjo 5 d. vykusiuose parlamento rinkimuose MPLA laimėjo 81 % balsų. Daugiausiai vietų gavusiai opozicinei partija UNITA teko 10 % balsų. Šie rinkimai buvo pirmieji po 1992 m.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Angolos provincijos.

Angolos provincijos

Angola padalinta į 18 provincijų (províncias) ir 163 savivaldybes.^[3] Provincijos:

Kabindos anklavas

Pagrindinis straipsnis – Kabinda (provincija).

7 283 km² dydžio šiaurinė Angolos provincija yra išskirtinė dėl to, kad yra atskirta nuo likusios šalies dalies 60 km pločio Kongo Demokratinės Respublikos ruožu palei Kongo upę. Kabinda ribojasi su Kongo Respublika šiaurėje ir šiaurės rytuose bei su Kongo Demokratine Respublika rytuose ir pietuose. Kabindos miestas yra provincijos centras. Kabindos provincijoje daug tropinių miškų, todėl provincijoje gaminamas kietmedis, kava, kakava, gumos žaliava ir palmių aliejus. Geriausiai žinomas provincijos produktas yra nafta, todėl kartais Kabinda dar vadinama „Afrikos Kuveitu“. Provincijos naftos gavyba iš jos telkinių vandenyne prie jos krantų jau dabar sudaro daugiau nei pusę visos Angolos naftos gavybos kiekio. Nafta palei Kabindos pakrantę buvo pradėta išgauti dar Portugalijos valdymo laikais, apie 1968 m.

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Angolos geografija.

Lubango kalnai pietvakarių Angoloje.

Būdama 1 246 700 km² ploto, Angola yra 23-ia šalis pagal dydį pasaulyje. Angola ribojasi su Namibija pietuose, su Zambija – rytuose, su Kongo Demokratine Respublika – šiaurės rytuose. Šalį iš vakarų skalauja Atlanto vandenynas.

Vandenyno pakrantę užima siaura žemuma, kuri rytuose staigiai kyla į didžiąją šalies dalį (90 %) užimantį plokščiakalnį. Centrinėje šalies dalyje iškilęs Bijė masyvas, kuriame yra ir aukščiausia šalies vieta – Moko kalnas (2620 m). Plokščiakalnyje yra gausu naudingųjų iškasenų: deimantų, naftos, geležies rūdos, boksito, fosforito, gipso, aukso, urano rūdos, vario, titano, mangano ir kt.

Pajūrio žemumoje klimatas tropinis, pasatinis, dėl Bengelos srovės sausringas. Karščiausią mėnesį (kovą) temperatūra siekia 24–26 °C, o šalčiausią mėnesį (liepą) 16–20 °C. Pajūryje metinis kritulių kiekis mažėja einant iš šiaurės į pietus nuo 250–500 mm iki 50–100 mm. Plokščiakalnyje klimatas pusiaujinis musoninis, su ilga drėgna vasara (spalis-gegužė) ir sausa žiema (birželis-rugsėjis). Oro temperatūra priklausomai nuo aukščio ir geografinės padėties svyruoja nuo 13–23˚С žiemą iki 17–28˚С lietingojo laikotarpio pradžioje. Metinis kritulių kiekis einant iš šiaurės į pietus kinta nuo 1000–1500 mm iki 600–800 mm.

Didžioji dalis Angolos teritorijos įeina į Atlanto vandenyno baseiną. Dalis jam priklausančių upių tiesiai iš plokščiakalnio teka į vandenyną (Kvanza, Kunenė, Katumbela), o šiaurės rytinės dalies upės įeina į Kongo baseiną (Kvangas, Kasajus). Rytinis šalies pakraštys priklauso Indijos vandenyno baseinui (Zambezė, Luanginga, Lungvebungu), o pietrytinė dalis – nenuotakiam Okavango baseinui (Kubangas, Kvandas). Drėgnuoju laikotarpiu upės smarkiai ištvinsta, o sausuoju nusenka, arba visai išdžiūsta (pietuose).

Miškai ir retmiškiai užima apie 40 % Angolos teritorijos. Šiaurės rytuose dunkso drėgnieji atogrąžų miškai, kitur – sausi lapus metantys tropiniai retmiškiai bei savanų plotai. Pajūrio šiaurinėje dalyje būdingos žolinės ir baobabų savanos, o pietuose – Namibo dykumos smėlynai, kuriuose auga retas augalas – velvičija.

Angolos gyvūnija būdinga savanų sričiai: drambliai, zebrai, antilopės, buivolai, šakalai, liūtai, gepardai, leopardai, vamzdžiadančiai, beždžionės, karpočiai ir kt. Pakrančių vandenyse gausu žuvų.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Angolos ekonomika.

Angolos turtingas žemės ūkio sektorius yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis daugumai šalies gyventojų. Maistas turi būti gabenamas todėl, kad šalis kenčia nuo pilietinio karo. Pagrindiniai žemės ūkio pelno produktai yra kava ir cukranendrės. Auginami kukurūzai, sizalis, medvilnė, tabakas, bananai. Šaliai svarbi žvejybos pramonė. Auginami galvijai, avys, ožkos, kiaulės.

Angola turi turtingus mineralinius išteklius. Nafta, dauguma jos yra prie Angolos krantų, yra pelningiausias produktas, teikia 50 % šalies BVP ir 90 % šalies eksporto. Deimantų kasyba taip pat yra svarbi ekonomikos šaka. Išgaunamos gamtinės dujos, šalis turi geležies rūdos, fosfatų, vario, aukso, boksitų, urano išteklių. Šalyje yra metalų, žuvies, mėsos apdirbimo, cemento, tabako, tekstilės gamybos pramonė.

Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra JAV, Kinija, Pietų Korėja, Portugalija, Prancūzija.

Demografija

Angolos etninis žemėlapis

Angolos gyventojų skaičiaus kaita 1961–2003 m. Gyventojų skaičius pateikiamas tūkstančiais

Pagrindinis straipsnis – Angolos demografija.

37 % Angolos gyventojų priklauso ovimbundu, 25 % – mbundu, 13 % – bakongų etninėms grupėms, kurios visos trys išsidėstę šalies derlingiausioje šiaurės vakarinėje dalyje. 2 % gyventojų yra mestiços (maišyti europiečiai ir vietiniai afrikiečiai), 1 % – europiečiai, o 22 % – kitų etninių grupių, kurios gyvena rečiau gyvenamose rytinėse (čokviai, lundai, lovalai, lučaziai ir kt.) ir pietinėse šalies teritorijose (hererai, ovambai, kavangai ir kt.).^[4]

Manoma, jog Angoloje 2007 m. pabaigoje buvo 12 100 pabėgėlių ir 2900 prieglobsčio prašančių asmenų. 11 400 šių pabėgėlių buvo iš Kongo Demokratinės Respublikos.^[5]

Portugalų kalba yra pirmoji kalba 60 % šalies gyventojų ir antroji kalba dar 20 % populiacijos. Taip pat kalbama įvairiomis afrikiečių kalbomis.

Pasak 2001 m. apskaičiavimų, vyresnių nei 15 m. žmonių raštingumas Angoloje yra 67,4 % (vyrų – 82,9 % , moterų – 54,2 %). Anot 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo šalyje yra 38,2 metų (vyrų – 37,24 m., moterų – 39,22).^[4] Gyventojų amžiaus struktūra:^[4]

0–14 metų: 43,5 %
15–64 metų: 53,7 %
virš 65 metų: 2,7 % (2009 m. apsk.)

AIDS paplitimas tarp suaugusiųjų – 2,1 %. Mirčių nuo AIDS per metus skaičius siekia 11 000 (2007 m. apsk.).^[4]

Religija

Pasak 1998 m. apskaičiavimų, 47 % gyventojų yra vietinių religijų atstovai, 38 % – Romos katalikai ir 15 % – protestantai.^[4]

Kultūra

Pagrindinis straipsnis – Angolos kultūra.

Portugalija valdė Angolą 400 metų ir padarė didelę įtaką Angolos kultūrai. Angolos vietinė kultūra, kuri yra daugiausia Bantu, yra susimaišiusi su Portugalijos kultūra.