Britų imperija
Britų imperija British Empire | |
Kairėje: Didžiosios Britanijos vėliava (1707–1801) Dešinėje: Jungtinės Karalystės vėliava (nuo 1801) | |
Britų imperija didžiausio išsiplėtimo metu | |
Laikotarpis | 1707–1997 m. |
---|---|
Metropolija | Jungtinė Karalystė |
Svarbiausi regionai | Šiaurės Amerika, Afrika, Pietų Azija, Pietryčių Azija, Pietvakarių Azija, Australija, Okeanija |
Likusios kolonijos | Britų užjūrio teritorijos |
Britų imperija (angl. British Empire) – didžiausia visų laikų pasaulio imperija, klestėjusi nuo XVIII a. iki XIX a. vidurio.[1] 1921 m. joje gyveno ~458 mln. gyventojų (ketvirtis tuometinės Žemės populiacijos), plotas siekė 33 mln. km². Britų imperija driekėsi visuose žemynuose, todėl buvo sakoma, kad joje „niekad nenusileidžia saulė“. Savo klestėjimo viršūnę pasiekė karalienės Viktorijos valdymo metu. Britų imperijos kolonijos buvo Australija, Kanada, JAV (iki 1776 m.), beveik visa pietinė Afrika, Indija, Karibų jūros regionas, Okeanija, Pietryčių Azija. Dabar daugelis buvusių kolonijų priklauso Britų Sandraugai.
Dėl britų imperializmo buvusiose kolonijose išplito anglų kalba, britiška teisė, švietimas, matavimo sistema.
Britų imperijos kolonijinis augimas
redaguotiPo to, kai baigėsi Šimtametis karas, Anglija ieškojo naujų žemių ir prekybinių kelių. K. Kolumbui 1492 m. atradus Amerikos krantus, 1497 m. Anglijos karalius Henrikas VII išsiuntė Giovanni Caboto vadovaujamą ekspediciją ieškoti prekybinių kelių į Aziją. Dėl netrukus Anglijoje prasidėjusios reformacijos, tolimesnės prekybos kelių paieškos sustojo. Valdant karalienei Elžbietai I augo Anglijos nesutarimai su Ispanija. Abi šalys ėmė varžytis dėl naujų žemių. Anglijos valdžia leido kaperiams F. Dreikui, John Hawkins ir kitiems naudoti karo laivus grobti priešo prekybinius laivus, kurie tuo metu vertėsi piratavimu, vergų prekyba.
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
Europa
redaguotiMetai | Istorija |
---|---|
1588 | Ispanų „Nenugalimosios armados“ sutriuškinimas. |
1651 | Kromvelio navigacijos aktas. Jis nustatė, kad tik anglų laivynas turi teisę palaikyti ryšius tarp Anglijos ir britų kolonijų, o trečiųjų šalių prekės į Angliją gali būti įvežamos tik anglų laivais. Panaikintas 1849 m. Anglijai perėjus prie laisvosios prekybos. |
Hesseno landgrafas su anglų laivų pagalba užima Gibraltarą. 1713–1714 m. Utrechto taikos sutartimi Ispanija perleido britams Gibraltarą ir suteikė teisę britų pirkliams aprūpinti Ispanijos kolonijas vergais (Assiento sutartis). 1808 m. anglų parlamentas galutiniai uždraudžia prekybą vergais. | |
1800 | Užimama Malta ir per eilę metų paverčiama britų laivyno atsparos tašku. |
1921 | Nepriklausoma Airija tampa dominija. |
Azija
redaguotiMetai | Istorija |
---|---|
1600 | Įsteigiama anglų Rytų Indijos (Ost-Indijos) kompanija: „Nacijos garbei, žmonių turtėjimui, verslais besiverčiančių pavaldinių paskatinimui ir laivininkystės plėtrai“. |
1639 | Užimamas Madrasas (Madras) Indijoje. |
1661 | Įgyjamas Bombėjus (Bombey) Indijoje. |
1696 | Įgyjama Kalkuta Indijoje. |
1752 | Britai nugali prancūzus prie Archinopolio Indijoje. Prancūzų įtakos pabaiga. |
1757 | Britų generolas Clive nugali maharadžą Surajah Dowlah prie Plassey. Prasideda Indijos teritorijos valdymas. |
1765 | Užkariaujama Bengalija |
1784 | Išleidžiamas Rytų Indijos įstatymas. |
1795 | Užkariaujamas Malakos pusiasalis ir Ceilonas. |
1819 | Įsteigiamas Singapūras. |
1826 | Britams atitenka Asamas. |
1839 | Užimamas Adenas Arabijos pusiasalyje. |
1841 | Užimamas Honkongas Kinijoje. |
1849 | Britams atitenka Pendžabas. |
1852 | Užkariaujamas Jangonas (pavadinamas Rangūnu) Mianmare. |
1857–1858 | Sipajų sukilimas Indijoje. |
1858 | Panaikinama anglų Rytų Indijos kompanija. |
1877 | Rytų Indija paverčiama karalyste, valdoma Anglijos karaliaus. |
1878 | Britai ima valdyti Kiprą. |
1886 | Užkariaujamas visas Mianmaras tampa Birma. |
1888 | Britams atitenka Šiaurės Borneo. |
1898 | Išsinuomojamas Weihaiwei pusiasalis prie Honkongo. |
1909 | Išplečiami Svetimšalių kvartalai (Straits Setlements) Kinijoje. |
1914 | Britams atitenka Kipras. |
1919 | Britams atitenka Palestina, Transjordanija ir Irakas kaip Tautų Sąjungos mandatai. |
Afrika
redaguotiMetai | Istorija |
---|---|
1618 | britai įsitvirtina prie Gambijos upės. |
1651 | Užimama šv. Elenos sala. |
1661–1684 | britai valdo Tanžerą |
1667 | britams atitenka Aukso Krantas. |
1783 | britamas atitenka Senegambija. |
1806 | Užimamas Kapštatas – Kapo kolonija. |
1808 | britų kolonija tampa Siera Leonė. |
1814 | britams atitenka Maurikijaus sala. |
1836–1837 | britų karas su būrais. |
1838 | Britams atitenka Natalis. Išstumti būrai įkuria Transvalio ir Oranžo upės respublikas. |
1850 | Išperkama danų nuosavybės prie Aukso Kranto. |
1852–1854 | Pripažįstama būrų respublikų nepriklausomybė ir nustatomos sienos su jomis Pietų Afrikoje. |
1861 | Britamas atitenka Lagosas (Nigerija). |
1867 | Pietų Afrikoje atrandami deimantai. |
1877–1881 | Pirmasis būrų valstybių valdymas. |
1882 | Užimamas Egiptas. |
1884 | Užimamas Somalis. |
1886 | Britams atitenka Bečuanalendas (dab. Botsvana) |
1888 | Britų Rytų Afrikos kompanijos sutartis. |
1889 | Britų Pietų Afrikos kompanijos sutartis. |
1890 | Helgolando sala iškeičiama į Zanzibarą. |
1894 | Ugandos protektoratas. |
1899–1902 | Būrų karas: galutinis būrų valstybių – Oranžo upės respublikos ir Transvalio užėmimas. |
1910 | Įkuriama Pietų Afrikos Sąjunga. |
1914 | Egiptas tampa britų protektoratu. |
1919 | Kamerūno, Togo ir kitų vokiečių Vakarų bei Pietvakarių Afrikos kolonijų perėmimas (Tautų Sąjungos mandatas). |
Šiaurės Amerika
redaguotiMetai | Istorija |
---|---|
1497 | John Cabot atranda Niufaundlendą. |
1583 | Niufaundlendą pradeda valdyti seras Humphrey Gilbertas. |
1607 | Įkuriamas Džeimstaunas Virdžinijoje. |
1612 | Britams atitenka Bermudų salos. |
1619 | Į Virdžiniją atvežami pirmieji vergai iš Afrikos. Vergų prekybos pradžia. |
1620 | Naujojo Plimuto įkūrimas. |
1624 | Virdžinija tampa britų imperijos kolonija. |
1630 | Bostono Masačiusetse įkūrimas. |
1632 | Merilendo įkūrimas. |
1636 | Rodailendo įkūrimas. |
1643 | Pirmasis Šiaurės Amerikos kolonijų sujungimas. |
1663 | Karolinos įkūrimas. |
1664 | Nepaskelbę karo britai užkariauja 1500 gyventojų turintį olandų kolonistų miestą Naująjį Amsterdamą. |
1667 | Naujasis Amsterdamas atitenka britams ir pavadinamas Naujuoju Jorku – Niujorku. Hudzono įlankos kompanijos įkūrimas. |
1681 | Pensilvanijos įkūrimas. |
1713 | Britams atitenka Hudzono įlanka, jiems pripažįstamas Niufaundlendo valdymas. |
1732 | Džordžijos įkūrimas. |
1749 | Halifakso įkūrimas. |
1763 | Britams atitenka Kanada. |
1765 | Įvedamas žyminis mokestis. |
1776 | Šiaurės Amerikos kolonijos sudaro sąjungą, pasivadina Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir pasiskelbia nepriklausomomis nuo Britų imperijos. |
1783 | Anglija pripažįsta JAV nepriklausomybę. |
1791 | Kanada gauna konstituciją. |
1840 | Kanada gauna savo vyriausybę. |
1855 | Niufaundlendas gauna savo vyriausybę. |
1867 | Kanada virsta dominija. |
1868 | Panaikinama Hudzono įlankos kompanija. |
1870 | Sudaroma Manitobos provincija. |
1871 | Britų Kolumbija prijungiam prie Kanados dominijos. |
1923 | Kanada reikalauja Arktikos archipelago protektorato. |
1933 | Niufaundlendas netenka savo vyriausybės. |
Pietų Amerika ir Karibų jūros salos
redaguotiAustralija ir Okeanija
redaguotiŠaltiniai
redaguoti- ↑ Stasys Lukšys. Britanijos imperija (British Empire). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 491-495 psl.
Kolonijinės imperijos | |
---|---|
Portugalijos | Ispanijos | Britanijos | Prancūzijos | Nyderlandų | Rusijos | Japonijos | Vokietijos | Italijos | Belgijos | Danijos | Švedijos | Kuršo |