Kauno apskritis

Kitos reikšmės – Kauno apskritis (reikšmės).

Kauno apskritis – valstybinio lygmens administracinis-teritorinis vienetas, viena iš dešimties Lietuvos apskričių, šalies centrinėje dalyje, apimanti Kauno, Kėdainių, Kaišiadorių, Jonavos, Prienų, Raseinių rajonų bei Kauno miesto ir Birštono savivaldybių teritorijas. Apskrities centras – Kaunas. Ribojasi su Alytaus, Vilniaus, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės ir Marijampolės apskritimis.

Kauno apskritis


(Išsamiau)	(Išsamiau)

Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė

Lietuva

Administracinis centras

Kaunas

Savivaldybių skaičius

8

Įkūrimo data

1994 m.

Gyventojų

569 571 (2)^[1]

Plotas

8 089 km² (3)

Tankumas

70 žm./km²

ISO 3166-2

LT-KU

Vikiteka

Kauno apskritisVikiteka

Istorija

LDK apskritis

Pagrindinis straipsnis – Kauno apskritis (1565–1795).

Apskritis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

Lietuvos valstybės administracinis-teritorinis vienetas su centru Kaune, matyt, atsirado apie 1398 m., kai oficialiuose dokumentuose minimas Kauno seniūnas Jonas Sungaila. Seniūnija tuo metu buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio skiriamo pareigūno – seniūno arba vietininko administruojama valstybės dalis. Todėl istorikų nuomone 1398 metus galima laikyti Kauno apskrities įkūrimo data. Kauno seniūnas rezidavo Kauno pilyje. Nuo 1408 m., kai Kaunui buvo suteiktos Magdeburgo teisės, savivaldus Kauno miestas jam nebuvo pavaldus, išskyrus kai kuriuos nustatytus klausimus. 1486 m. atstačius Kauno pilį, ji tapo pavieto centru, o valdovo paskirtas vietininkas buvo vyriausiasis pilies pareigūnas, kuris valdė aplinkines teritorijas.

Po 1564–1566 m. administracinės ir teismų reformos Lietuva, išskyrus Žemaitiją, pagal Lenkijos pavyzdį buvo suskirstyta į pavietus (apskritis). Iki tol buvęs nepastovus teritorinis vienetas, Kauno pavietas buvo priskirtas Trakų vaivadijai (priklausė iki 1795 metų) ir įgavo aiškiai apibrėžtas ribas. Lietuvos Metrika Kauno pavieto teritoriją aprašo taip: „To pavieto siena: iš vienos pusės Nevėžio upe iki Upytės sienos; iš kitos pusės iki Vilkmergės sienos, prijungiant Kulvą ir Žeimius; iš trečios pusės prijungiant Vaiguvą ir po kairę Uogintus, palei Žiežmarių sieną; iš ketvirtos pusės į viršų Nemunu, prijungiant Barboriškes, iki jo karališkosios didenybės girios, iki Žemaitijos sienos“. Kauno miestas pavietui nepriklausė. Kaunui buvo leista turėti žemės teismo antspaudą. 1791 m. iš 20 parapijų buvo sudaryta nauja Prienų apskritis.

Rusijos imperija

Pagrindinis straipsnis – Kauno apskritis (1795–1915).

Apskritis Kauno gubernijoje

1795 m. Austrijos, Prūsijos ir Rusijos valdovų susitarimu Lietuvos-Lenkijos valstybė buvo galutinai padalinta ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės žemės atiteko Rusijai. Caro Nikalojaus I įsakymu 1842 m. gruodžio 18 d. įkurta Kauno gubernija, kuriai atiteko visa šiaurinė Vilniaus gubernijos dalis: Telšių apskritis, Šiaulių apskritis, Raseinių apskritis, Upytės apskritis, Novoaleksandrovsko apskritis, Vilkmergės apskritis ir dalis buvusios Kauno apskrities. Gubernija egzistavo iki I pasaulinio karo. Kairiakrantė Kauno dalis – Aleksotas – buvo priskirta Suvalkų gubernijai. Kauno gubernijos teritorija tuo metu sudarė 38 400 km².

1795–1796 ir 1801–1843 m. Kauno apskritis priklausė Vilniaus gubernijai, 1796–1801 m. Lietuvos gubernijai, 1843–1915 m. Kauno gubernijai (Užnemunės dalis 1795–1918 m. į apskritį neįėjo).

XX a. tarpukaris

Kauno apskritis Pirmojoje Lietuvos Respublikoje

Pagrindinis straipsnis – Kauno apskritis (1915–1950).

Užėjus vokiečiams, 1915–1918 m. Kauno apskritis priklausė Oberosto Lietuvos sričiai (1915–1917 m. egzistavo tik Kauno miesto, 1917–1918 m. Kauno miesto ir krašto apskritis).

Tarpukario Kauno apskrities administracijos rūmai, Vytauto pr. 91

Po I pasaulinio karo, atkūrus Lietuvos valstybę, 1918 m. gruodžio 20 d. Kauno gubernija padalinta į 7 apskritis, pirmoji šalyje įkurta Kauno apskritis. 1919 m. sausio 16 d. paskelbtas vidaus reikalų ministro cirkuliaras Nr.1 „Dėlei savivaldybių Lietuvoje“, pagal kurį Lietuva buvo padalinta į 20 apskričių. Apskrities teritorijai priklausė apskrities valsčiai, seniūnijos ir antraeiliai miestai. Kauno miestas buvo respublikinio pavaldumo, todėl į apskrities teritoriją neįėjo. XX a. tarpukariu apskrities administracija buvo įsikūrusi rūmuose Vytauto pr. 91, kuriuos suprojektavo Vytautas Landsbergis-Žemkalnis.^[2]

1941–1944 m. apskritis įėjo į Ostlando Lietuvos generalinės srities Kauno krašto apygardą.

Tarybų Sąjungai okupavus Lietuvą senoji administracinė teritorinė valdymo struktūra buvo palikta – liko apskritys, valsčiai, miestai. 1946 m. Kruonio ir Rumšiškių valsčiai perduoti naujai Kaišiadorių apskričiai, Pakuonio valsčius – naujai Prienų apskričiai, 1947 m. Veliuonos valsčius – Jurbarko apskričiai, 1948 m. Babtų, Čekiškės, Seredžiaus, Vilkijos valsčiai – Vilkijos apskričiai. 1949 m. Kauno apskričiai atiteko Marijampolės apskrities Veiverių valsčius.

1950 m. birželio 20 d. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku įkurta nauja administracinio suskirstymo sistema – apskritys panaikintos, o Lietuva padalinta į keturias sritis: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių. Kauno apskritis pertvarkyta į Panemunės (41 apylinkė) ir Vilijampolės (27 apylinkės) rajonus, dalis teritorijos perduota Jonavos (14 apylinkių), Kazlų Rūdos (12 apylinkių) ir Kėdainių (4 apylinkės) rajonams.

Nepriklausomybės atkūrimas

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę iš pradžių 1993 m. spalio mėnesį 10-yje regionų bei Vilniaus ir Kauno miestuose paskirti Vyriausybės atstovai. 1994 m. rugpjūčio 5 d. priėmus Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą pradėtos atkurti apskritys. 1994 m. gruodžio 15 d. buvo priimtas Apskrities valdymo įstatymas. Realūs apskričių atkūrimo darbai prasidėjo 1995 m. vasario-kovo mėn., Vyriausybei paskyrus apskričių valdytojus.

2003 m. patvirtintas dabartinis Kauno apskrities herbas. 2010 m. liepos 1 d. panaikinta apskrities administracija, jos funkcijos perduotos savivaldybėms ir ministerijoms, o pati apskritis liko kaip teritorinis vienetas.

Apskrities istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1565			Birštono valsčius, Darsūniškio valsčius, Karmėlavos valsčius, Kauno valsčius, Punios valsčius, Rumšiškių valsčius, Stakliškių valsčius
1790	6045	91 147		11 miestų ir miestelių
~1890				22 miesteliai: Apytalaukis, Ariogala, Babtai, Betygala, Čekiškė, Dotnuva, Grinkiškis, Jonava, Josvainiai, Karmėlava, Kėdainiai, Krakės, Labūnava, Raudondvaris, Rumšiškės, Seredžius, Skaruliai, Surviliškis, Vandžiogala, Veliuona, Vilkija, Žeimiai
1897	3800	227 431		1 miestas: Kaunas miesteliai: Ariogala, Dotnuva, Jonava, Kėdainiai, Krakės, Seredžius, Surviliškis, Vilkija
1914	4029	301 800
1917	1635	62 311 (su Kaunu)
1919			12 valsčių: Babtų valsčius, Čekiškės valsčius, Garliavos valsčius, Jonavos valsčius, Pakuonio valsčius, Raudondvario valsčius, Rumšiškių valsčius, Turžėnų valsčius, Veliuonos valsčius, Vandžiogalos valsčius, Vilkijos valsčius, Zapyškio valsčius
1923 (išsamiau)	2618	98 918	16 valsčių: Aukštosios Panemunės valsčius, Babtų valsčius, Čekiškės valsčius, Garliavos valsčius, Jonavos valsčius, Lapių valsčius, Pakuonio valsčius, Pažaislio valsčius, Raudondvario valsčius, Rumšiškių valsčius, Seredžiaus valsčius, Turžėnų valsčius, Vandžiogalos valsčius, Veliuonos valsčius, Vilkijos valsčius, Zapyškio valsčius	1 miestas: Jonava 8 miesteliai 524 kaimai 11 bažnytkaimių 210 dvarų ir palivarkų 338 vienkiemiai 15 kitų gyvenviečių
1930	2681
1933			15 valsčių
1937		121 901 (be Kauno)
1938	2610
1942		132 800
1949 (suskirstymas)	1781		10 valsčių (98 apylinkės)	1 miestas: Kaunas 2 miesto tipo gyvenvietės: Kačerginė, Kulautuva
1950			98 apylinkės
2001	8060	701 529	8 savivaldybės: Birštono savivaldybė, Jonavos rajono savivaldybė, Kaišiadorių rajono savivaldybė, Kauno miesto savivaldybė, Kauno rajono savivaldybė, Kėdainių rajono savivaldybė, Prienų rajono savivaldybė, Raseinių rajono savivaldybė	14 miestų 2657 kaimai

Valsčiai

Apskrities valsčiai 1918–1950 metais:

Valsčius	Laikotarpis	Centras
Babtų valsčius	1919–1948	Babtai
Čekiškės valsčius	1919–1948	Čekiškė
Garliavos valsčius	1919–1950	Garliava
Jonavos valsčius	1919–1950	Jonava
Karmėlavos valsčius	1947–1950	Karmėlava
Kruonio valsčius	1940–1946	Kruonis
Lapių valsčius	1921?–1950	Lapės (Didžiosios Lapės??)
Lekėčių valsčius	1949–1950	Lekėčiai
Pakuonio valsčius	1919–1946	Pakuonis
Panemunės valsčius	1920–1950	Panemunė
Pažaislio valsčius	1921?–1946	Pažaislis

Valsčius	Laikotarpis	Centras
Petrašiūnų valsčius	1945?–1947	Petrašiūnai
Raudondvario valsčius	1919–1950	Raudondvaris
Rumšiškių valsčius	1919–1946	Rumšiškės
Seredžiaus valsčius	1920–1948	Seredžius
Turžėnų valsčius	1919–1933	Turžėnai
Vandžiogalos valsčius	1919–1950	Vandžiogala
Veiverių valsčius	1949–1950	Veiveriai
Veliuonos valsčius	1919–1947	Veliuona
Vilkijos valsčius	1919–1948	Vilkija
Zapyškio valsčius	1919–1950	Zapyškis

Ekonomika

Jonavos „Achema“

Kauno apskrityje vyrauja apdirbamoji pramonė. Čia pagaminama apie penktadalis visos Lietuvos pramonės produkcijos. Apskrityje išplėtota mašinų ir prietaisų gamyba, metalo apdirbimo, chemijos, statybinių medžiagų, tekstilės ir trikotažo, poligrafijos, baldų, stiklo ir maisto pramonė.

Svarbiausi produktai yra šie: baldai, verpalai, audiniai, medikamentai, mėsa ir jos produktai, pieno produkcija, miltai, kombinuotieji pašarai, mineralinės trąšos, sieros ir fosforo rūgštis, konservuoti produktai, statybinės plytos, padarinė mediena, durpės, popierius, alus ir nealkoholiniai gėrimai, degtinės ir likerio gaminiai, mineraliniai vandenys.

Parduotos produkcijos apimtis 2005 m. daugiausia didėjo Kauno m., Jonavos, Kėdainių ir Kaišiadorių rajonuose. Pagal parduotos produkcijos apimtį Kauno apskritis – viena iš pirmaujančių šalyje.

2003 m. duomenimis apskrityje buvo įregistruotos 56 valstybinės bei 26 583 privačios įmonės, iš jų Kauno miesto savivaldybėje yra 80 % uždarųjų akcinių bendrovių, 60 % akcinių bendrovių, 68 % individualių įmonių.

Į užsienį daugiausia eksportuojama tekstilės gaminių, drabužių, kailių, elektros mašinų, medienos bei medienos gaminių, baldų. Pagrindinės eksporto rinkos – Europos Sąjungos ir Skandinavijos šalys, Rusija bei JAV. Integracija į tarptautines rinkas paskatino pramonės įmones siekti geresnės produkcijos kokybės ir atitikimo tarptautiniams standartams (daugelio įmonių gaminiai atitinka ISO standartus), todėl auga pramonės įmonių produkcijos konkurencingumas Rytų ir Vakarų rinkose.

Žemės ūkis

Javų laukai Kėdainių rajone

Didžiąją apskrities teritorijos dalį užima žemės ūkio paskirties žemė (56,5 %), miškai – 28,1 %, vandenys ir kita žemė – 9,1 %. Didžioji dalis žemės yra privati, nuosavybė atkurta 75,3 % viso ploto.

Žemės ūkis Kauno apskrityje specializuojasi ir plėtoja intensyviąją gyvulininkystę, žemdirbystę, sodininkystę. Ugdomas priemiestinis žemės ūkis. Intensyviausia žemės ūkio produktų gamyba yra Kėdainių rajone. Taip pat Kėdainių rajonas pasižymi ir modernizuotais, pažangias technologijas taikančiais ūkiais, kuriuose pastebimas ženkliai didesnis derlingumas.

Kauno apskrities gyventojai mažiau nei vidutiniškai šalyje yra priklausomi nuo žemės ūkio, šioje sferoje dirba tik 7 % visų užimtų gyventojų, kai vidutiniškai Lietuvoje – 14,7 % visų užimtų gyventojų.

Statistikos departamento duomenimis Kauno apskrityje iki 2003 m. birželio 1 d. buvo įregistruota 38 925 ūkiai, kurių žemės plotas 388 200 ha. Vidutinis ūkio dydis – 9,97 ha.

Kauno apskrityje iki 30 ha ūkiai daugiausia yra mišrūs, o virš 30 ha turintys ūkiai užsiima augalininkyste. Tai lemia gamtinės ir ekonominės žemės ūkio plėtros sąlygos. Pusę visų pasėlių sudaro javai. Beveik visos pernelyg šlapios žemės ūkio naudmenos yra nusausintos.

Apskrityje veikia ir yra plėtojami mokslinio tyrimo institutai, žemės ūkio specialistų ruošimo centrai, žemės ūkio technikos gamyba. Tai Lietuvos žemės ūkio universitetas Kaune, mokslinio tyrimo institutai Babtuose, Raudondvaryje, Dotnuvoje (Kėdainių raj.), žemės ūkio technikos gamykla (Raseinių raj.).

Turizmas

Apskritis neturi pakankamai aukščiausios kokybės turistinių išteklių, tačiau turi palyginti didelį gamtinį turizmo potencialą, kurį sudaro vidaus vandens telkiniai – ežerai ir upės, miškai.

Rumšiškių liaudies buities muziejus

Iš vertingiausių ir įdomiausių gamtinių turizmo objektų, tinkamų kultūriniam ir ekologiniam turizmui, taip pat kaimo turizmui ir aktyviam poilsiui, Kauno apskrityje minėtini Kauno marių regioninis parkas, Nemuno kilpų, Dubysos regioninis parkas, Aukštadvario, Panemunių, Tytuvėnų, Krekenavos regioninių parkų dalys, viena rezervatinė apyrubė, 36 valstybiniai, 50 savivaldybių, 35 valstybinių parkų draustiniai, Nemuno, Neries, Nevėžio, Dubysos, Verknės upių slėniai. Kauno apskrityje taip pat gausu etnokultūros paveldo objektų.

Paskutiniais metais pastebimas turizmo paslaugų verslo augimas. Didėja pajamos iš atvykstamojo turizmo, taip pat didėja pajamos iš išvykstamojo turizmo. Didėja į apskritį atvykstančių turistų iš kitų šalių, ypač iš Vokietijos, Lenkijos ir kitų Europos šalių, srautas, bei vietinių turistų skaičius.

Kauno apskrities apgyvendinimo įstaigos sudaro 9,5 % bendro Lietuvos įmonių skaičiaus, jose apgyvendinta 16,3 % bendro šalies svečių skaičiaus. Net 82,6 % svečių gyveno Kauno mieste.

Susisiekimas

Automagistralė Vilnius-Klaipėda ties Kaunu (2007 m.)

Kauno apskritis – vienintelis regionas Rytų Baltijos valstybėse, kuriame susikerta du visos Europos transporto koridoriai – I ir IX B automobilių kelių koridoriai, I ir IX D geležinkelio koridoriai.

Kauno apskrityje yra 345 valstybinių kelių ruožai. Bendras magistralinių kelių ilgis – 344,6 km, krašto kelių – 602,6 km, rajoninių kelių – 1929,1 km. Vietinių kelių ilgis – 8 818 km (įskaitant gatves Kaune ir kituose miestuose), iš jų 1 817 km – su patobulinta danga (21%).

Apskrityje gerai išvystytas geležinkelio transportas, kuriuo galima keliauti ir vežti krovinius visomis kryptimis, be to, projektuojamas Europinės vėžės geležinkelis, eisianantis nuo Lenkijos sienos per Kauną ir Rygą iki Talino.

Šalia Kauno esančioje Karmėlavoje veikia tarptautinis Kauno oro uostas, galintis priimti ir aptarnauti praktiškai visų tipų orlaivius. Kauno oro uostas perveža du trečdalius krovinių, gabenamų oro transportu Lietuvoje, ir yra stambiausias krovinių pervežimo centras Baltijos valstybėse.

Švietimas ir mokslas

Kauno apskrityje veikia 7 universitetai (trečdalis visų šalies aukštųjų mokyklų), juose studijuoja 46 tūkstančiai studentų. Studentų skaičius per 5 metus padidėjo 38,5 %. Švietimo, mokslo sektoriaus kaita veikia Kauno apskrities ekonomiką, socialinę ir demografinę situaciją.

Kaune veikia vienintelis Lietuvoje Kauno apskrities pedagoginis muziejus.

Bendrojo lavinimo mokyklų skaičius apskrityje mažėja (nuo 383–1999 m. iki 338–2003 m.). Vidutinis mokinių skaičius – 333. Vykdant švietimo reformą prognozuojamas tolimesnis mokyklų ir mokinių skaičiaus mažėjimas.

Gyventojai

Vilkija

Kaimo vietovė Kėdainių rajone

Kauno apskritis yra geografiniame Lietuvos centre. Apskrityje, užimančioje 12,4 % visos šalies teritorijos, 2005 m. gyveno ~ 20 % šalies gyventojų (tai antroji vieta šalyje). Pagal gyventojų tankį (85 žm./km²) apskritis 1,63 karto viršija Lietuvos vidurkį (53 žm./km²). Tankiausiai apgyvendinta Kauno miesto savivaldybė – 2315,9 žm./km², o rečiausiai – Raseinių rajono savivaldybė – 27,4 žm./km². Daugiau nei pusė (54 %) apskrities gyventojų 2005 m. gyveno Kauno miesto savivaldybės teritorijoje.

Šiuo metu pastebima mažesnių miestelių nykimo ir Kauno miesto priemiesčių augimo tendencija. Formuojasi žvaigždės pavidalo urbanistinė sistema, kurios branduolys – Kaunas, ryšių spinduliai – link Jonavos, Kėdainių, Vilkijos, Prienų, Žiežmarių.

Bendros demografinės tendencijos Kauno apskrityje panašios į visos šalies. Gyventojų skaičius per 10 metų sumažėjo 67 tūkstančiais, t. y. 9,7 %. Lietuvoje per tą patį laikotarpį (1994–2004 m.) – 9,3 % (274 tūkstančiais). Gyventojų sudėtis pagal tautybę – vienalytė. Lietuvių apskrityje – 93,9 % (Lietuvoje – 83,4 %).