Location via proxy:   [ UP ]  
[Report a bug]   [Manage cookies]                
Pereiti prie turinio

Pussy Riot

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pussy Riot (liet. makšties maištas)

Grupės Pussy Riot narės, veidus slepiančios po megztomis kaukėmis
Biografija
Kilmė Rusija
ŽanraiHardcore punk, Oi!
Aktyvumo metai2011–dabar
Nariai
Balaklava, Blondi, Garadža, Kot, Manko, Pochliobka, Serafima, Šaiba, Šliapa, Šumacher, Terminator, Tiuria, Vožža

Pussy Riot (liet. makšties maištas) – Rusijos feminisčių pankroko grupė iš Maskvos, garsėjanti savo nesankcionuotais viešais koncertais tam neskirtose vietose: metro stotyse, ant troleibusų, policijos nuovados stogo, Raudonojoje aikštėje, Kristaus Išganytojo katedroje.

Grupė susikūrė 2011 m. rugpjūčio mėn. Jos sudėtyje yra kelios narės, kurios paprastai prisistato vien pseudonimais. Tiek koncertų metu, tiek spaudos konferencijose savo veidus merginos slepia po margaspalvėmis megztomis kaukėmis balaklavomis, be to, net ir žiemą vilki ryškiaspalves sukneles bei pėdkelnes.

Grupės narės save priskiria feminizmo „trečiajai bangai“, savo pažiūras apibūdina kaip kairiosios pakraipos antiautoritarizmu. Gyvenime ir kūryboje propaguoja kūrybos ir minčių laisvę, nonkonformizmą, asmenybės prioritetą prieš „valdžios mašiną“, moterų lygiateisiškumą. Pasisako prieš šovinizmą, jėgos kultą.

Pankiška malda

Trys „Pussy Riot“ narės – Nadežda Tolokonnikova, Marija Aliochina ir Jekaterina Samucevič – buvo sulaikytos 2012 m. vasario mėn., kai pagrindinėje Maskvos Kristaus Išganytojo katedroje surengė triukšmingą protestą. Jos su kaukėmis katedroje meldėsi, kad Rusija būtų išvaduota nuo prezidento Vladimiro Putino. Merginos buvo pripažintos kaltomis dėl „chuliganizmo iš religinės neapykantos“. Areštas ir po to sekęs nuosprendis joms praleisti dvejus metus darbo stovykloje sutelkė viso pasaulio dėmesį į pilietinių teisių ribojimą ir teisinės valstybės trūkumus Rusijoje, byla sulaukė tarptautinio pasmerkimo. Dvi grupės narės išvežtos į atokias kolonijas Mordovijoje ir Permės krašte,[1] kur atliks dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Šiose teritorijose sovietų laikais buvo įrengtos kalinių kolonijos, sąlygos stovyklose itin griežtos.

Įvertinimas

Tarptautinė nevyriausybinė žmogaus teisių gynimo organizacija Amnesty International pripažino nuteistąsias grupės nares „sąžinės kalinėmis“. 2012 m. grupė nominuota nacionalinei Kandinskio premijai,[2] Andrejaus Sacharovo premijai.[3]

Šaltiniai

Nuorodos