Permės kraštas
Permės kraštas Пермский край | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Valstybė | Rusija | ||||||
Federalinė apygarda | Pavolgio federalinė apygarda | ||||||
Ekonominis regionas | Uralo | ||||||
Administracinis centras | Permė | ||||||
Oficialios kalbos | rusų | ||||||
Vadovas | Nikolajus Deviatkinas | ||||||
Gyventojų | 2 819 000 (15) | ||||||
Plotas | 160 600 km² (24) | ||||||
- vandens % | 2 % | ||||||
Tankumas | 18 žm./km² | ||||||
Vikiteka | Permės kraštasVikiteka |
Permės kraštas (rus. Пермский край) – federacinis kraštas Rusijoje, europinės dalies rytuose, Pavolgio federalinėje apygardoje. Ribojasi su Komių Respublika šiaurėje, su Sverdlovsko sritimi – rytuose, su Baškortostanu – pietuose, su Udmurtija ir Kirovo sritimi – rytuose. Administracinis centras – Permė.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Permės kraštas sudarytas 2005 m. sujungus Permės sritį ir Komių-Permių autonominę apygardą.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Didžioji krašto dalis yra Rytų Europos lygumoje. Rytuose paviršius kyla į Uralo kalnus. Aukštis iki 1496 m (Tulymo Akmens k. Urale). Klimatas vidutinių platumų, žemyninis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -15-18 °C, liepos temperatūra 16-18 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis 450–800 mm.
Svarbiausia krašto upė – Kama, su intakais Čusovaja, Višera, Kosva. Ant Kamos įrengti dideli Kamos vidurupio ir Votkinsko tvenkiniai. Vyrauja kėnių ir eglių taiga bei mišrieji miškai.[1] Iš viso miškai dengia 71 % Permės krašto ploto.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Permės krašte tankiausiai gyvenamas Kamos vidurupio slėnis. Rečiausiai gyvenama šiaurės rytinė dalis.
Tautinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- rusai – 85,2 %
- komiai-permiai – 5,67 %
- totoriai – 4,85 %
- baškirai – 1,45 %
- udmurtai – 0,93 %
- ukrainiečiai – 0,9 %
Didžiausi miestai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Permė – 987,2 (tūkst. gyv., 2008 m.)
- Bereznikai – 166,0
- Solikamskas – 97,3
- Čaikovskis – 82,9
- Lysva – 68,7
- Kungūras – 68,1
- Krasnokamskas – 52,6
- Čusovojus – 49,3
- Černuška – 36,1
- Dobrianka – 35,8
- Kudymkaras – 31,0
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.