Kaliningrado sritis
Kaliningrado sritis Калининградская область | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Laiko juosta: (UTC+3) ------ vasaros: (UTC) | |||||||
Valstybė | Rusija | ||||||
Federalinė apygarda | Šiaurės Vakarų federalinė apygarda | ||||||
Ekonominis regionas | Šiaurės Vakarų ekonominis rajonas | ||||||
Administracinis centras | Karaliaučius | ||||||
Oficialios kalbos | rusų | ||||||
Gubernatorius | Antonas Alichanovas | ||||||
Gyventojų | 1 018 624 (57) | ||||||
Plotas | 15 100 km² (80) | ||||||
- vandens % | 11,7 % | ||||||
Tankumas | 67 žm./km² | ||||||
Vikiteka | Kaliningrado sritisVikiteka |
Kaliningrado sritis (rus. Калининградская область) arba Karaliaučiaus kraštas – Rusijos federacijos sritis, esanti Šiaurės Vakarų federalinėje apygardoje. Kaliningrado sritis sudaryta 1946 m. balandžio 7 d. po Antrojo pasaulinio karo iš užimtos Vokietijos Rytų Prūsijos provincijos vidurio šiaurinės dalies. Tai pusiau eksklavas, toliausiai į vakarus nutolusi Rusijos teritorija.
Srities plotas – 15,1 tūkst. km² (13,3 tūkst. km² be Kuršių marių ir Aistmarių). Gyventojų – 1,018 624 mln. (2021 m.). Atstumas iš šiaurės į pietus – 108 km, iš vakarų į rytus – 205 km. Pietuose Kaliningrado sritis ribojasi su Lenkija, šiaurėje ir rytuose – su Lietuva. Vakaruose Kaliningrado sritį skalauja Baltijos jūra.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kaliningrado srities istorija iki 1945 m. – žr. Prūsijos istorija
Rytprūsiai, tiksliau šiaurinė jų dalis (apie 1/3 Rytų Prūsijos dalies), į Rusijos sudėtį pateko po Antrojo pasaulinio karo pabaigos pagal Potsdamo susitarimus. Iškart po Sovietų Sąjungos pergalės kare su Trečiuoju Reichu, buvo sukurta Specialioji Kionigsbergo karinė apygarda, kuri užsiėmė ir civiliniais klausimais. 1945 m. ši apygarda performuota į Kionigsbergo sritį Rusijos TFSR, 1946 m. rugsėjo 7 d. pervadinta į Kaliningrado sritį ir vienašališkai įtraukta (aneksuota) į RTFSR sudėtį. Buvusių gyventojų likučiai iki 1947 m. buvo deportuoti į Vokietiją. Kaliningrado sritis tapo labiausiai militarizuota Sovietų Sąjungos dalis, kartais vadinta „nepaskandinamu sovietų lėktuvnešiu“. Nuo 2009 m. stipriai militarizuojama.[1]
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Iš šiaurės vakarų skalauja Kuršių marios, yra Kuršių nerijos pietinė dalis, pietvakariuose – Aismarės ir Aismarių nerijos šiaurinė dalis.
Paviršius daugiausia lygus: šiaurėje plyti Nemuno žemuma, pietryčiuose siekia Baltijos aukštumas (iki 230 m aukščio Vištyčio aukštumoje). Pajūryje yra polderių.
Klimatas vidutinių platumų, pereinamasis iš jūrinio į žemyninį. Sausio mėnesio vidutinė temperatūra nuo –3 °C iki –5 °C, liepos 15–17 °C. Per metus iškrinta apie 700 mm kritulių.[2]
Didžiausios upės: Prieglius (su Alna, Įsručiu, Angrape, Pisa), Nemunas (su Šešupe). Didžiausias ežeras – Vištyčio.
Miškingumas apie 15 % (yra Romintos girios pakraštys). Įsteigtas Kuršių nerijos nacionalinis parkas.[3]
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2002 m. gyventojų surašymo duomenimis, Kaliningrado srityje gyveno 955,2 tūkst. gyventojų. Iš jų 741,8 tūkst. gyveno miestuose, 213,4 tūkst. – kaime. Kaliningrado mieste gyvena beveik pusė srities gyventojų – 430,3 tūkst. žmonių.
Kaliningrado srities gyventojų tautinė sudėtis pagal 2010 m. Rusijos gyventojų surašymą jiems nurodžius tautybę:
Tautybė | Skaičius | Procentas |
Rusai | 772 534 | 86,4 % |
Ukrainiečiai | 32 771 | 3,7 % |
Baltarusiai | 32 497 | 3,6 % |
Lietuviai | 9769 | 1,1 % |
Armėnai | 9226 | 1,1 % |
Vokiečiai | 7349 | 0,8 % |
Totoriai | 4534 | 0,5 % |
Kitos tautybės | 25 172 | 2,8 % |
Administracinis teritorinis suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kaliningrado srityje tęsiama administracinė reforma ir 2022 m. pradžioje vėl bus keičiami administracinių teritorinių derinių suskirstymai.
2021 m. Kaliningrado srityje yra 22 municipaliniai dariniai: 8 sritinio reikšmingumo miestai, 1 sritinio reikšmingumo miesto tipo gyvenvietė bei 13 municipalinių rajonų, dar skirstomų į savivaldžias miesto ar kaimo gyvenvietes.
Nr. žemėlapyje | Sritinio reikšmingumo miestai ir miestų apygardos |
Rusiškas pavadinimas |
1 | Karaliaučius | Калининград |
2 | Baltijsko miesto apygarda | Балтийский городской округ |
3 | Laduškino miesto apygarda | Ладушкинский городской округ |
4 | Mamonovo miesto apygarda | Мамоновский городской округ |
5 | Pionerskis | Пионерский (город) |
6 | Svetlo miesto apygarda | Светловский городской округ |
7 | Svetlogorsko miesto apygarda | Светлогорский городской округ |
8 | Sovetskas | Советск |
Nr. žemėlapyje | Srities reikšmės miesto tipo gyvenvietė | Rusiškas pavadinimas |
9 | Jantarno miesto apygarda | Янтарный городской округ |
Nr. žemėlapyje | Rajonas | Rusiškas pavadinimas | Savivaldybių |
10 | Bagrationovsko rajonas | Багратионовский район | 5 |
11 | Gvardeisko rajonas | Гвардейский район | 5 |
12 | Gurjevsko rajonas | Гурьевский район | 8 |
13 | Gusevo rajonas | Гусевский район | 5 |
14 | Zelenogradsko rajonas | Зеленоградский район | 5 |
15 | Krasnoznamensko rajonas | Краснознаменский район | 4 |
16 | Nemano rajonas | Неманский район | 3 |
17 | Nesterovo rajonas | Нестеровский район | 4 |
18 | Oziorsko rajonas | Озёрский район | 4 |
19 | Polesko rajonas | Полесский район | 5 |
20 | Pravdinsko rajonas | Правдинский район | 4 |
21 | Slavsko rajonas | Славский район | 4 |
22 | Černiachovsko rajonas | Черняховский район | 4 |
Miestai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dabartinis pavadinimas | Rusiškas pavadinimas | Vokiškas pavadinimas | Lietuviškas pavadinimas | Gyventojai (2002 m.) |
Gyventojai (2010 m.) |
Gyventojai (2021 m.) |
---|---|---|---|---|---|---|
Bagrationovskas | Багратионовск | Preußisch Eylau | Prūsų Ylava | 7 200 | 6 399 | 6 401 |
Baltijskas | Балтийск | Pillau | Piliava | 33 300 | 32 670 | 33 946 |
Černiachovskas | Черняховск | Insterburg | Įsrutis | 44 300 | 40 464 | 39 126 |
Gurjevskas | Гурьевск | Neuhausen, Villenkolonie | Sembų Romuva, Noihauzenas | 10 900 | 12 433 | 19 670 |
Gusevas | Гусев | Gumbinnen | Gumbinė | 28 500 | 28 260 | 28 177 |
Gvardeiskas | Гвардейск | Tapiau | Tepliava | 14 600 | 13 888 | 13 353 |
Kaliningradas | Калининград | Königsberg in Preußen | Karaliaučius | 430 000 | 431 491 | 493 256 |
Krasnoznamenskas | Краснознаменск | Haselberg | Prūsų Lazdynai | 3 800 | 3 522 | 3 049 |
Laduškinas | Ладушкин | Ludwigsort | Liudvigsortas | 3 800 | 3 788 | 3 820 |
Mamonovas | Мaмоново | Heiligenbeil | Šventapilė | 7 400 | 7 757 | 8 104 |
Nemanas | Неман | Raganita Ragnit | Ragainė | 12 700 | 11 794 | 10 765 |
Nesterovas | Нестеров | Stallupenen, Ebenrode | Stalupėnai | 5 000 | 4 584 | 3 937 |
Oziorskas | Озерск | Darkehmen, Angerapp | Darkiemis | 5 800 | 4 740 | 3 816 |
Pionerskis | Пионерский | Neukuhren | Naujieji Kuršiai | 11 800 | 11 017 | 12 573 |
Poleskas | Полесск | Labiau | Labguva | 7 700 | 7 580 | 6 921 |
Pravdinskas | Правдинск | Fridland | Bartų Romuva, Frydlandas | 4 500 | 4 323 | 4 045 |
Slavskas | Славск | Heinrichswalde | Gastos | 5 200 | 4 614 | 3 964 |
Sovetskas | Советск | Tilse, Tilsit | Tilžė | 43 200 | 41 709 | 38 514 |
Svetlas | Светлый | Zimmerbude | Cimerbudė | 21 700 | 21 380 | 21 441 |
Svetlogorskas | Светлогорск | Rauschen | Raušiai | 11 000 | 10 775 | 16 099 |
Zelenogradskas | Зеленоградск | Kranz | Prūsų Krantas | 12 500 | 13 015 | 17 296 |
Miesto tipo gyvenvietės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dabartinis pavadinimas | Rusiškas pavadinimas | Vokiškas pavadinimas | Lietuviškas pavadinimas | Gyventojų (2002 m.) | Gyventojų (2010 m.) | Gyventojų (2021 m.) |
---|---|---|---|---|---|---|
Jantarnas | Янтарный | Palmnicken | Palmininkai | 5 500 | 5 520 | 5 627 |
Primorjė | Приморье | Groß Kuhren | Didieji Kuršiai | 800 | 952 | |
Primorskas | Приморск | Fischhausen | Žuvininkai | 2 200 | 2 066 | 1921 |
Znamenskas | Знаменск | Wehlau | Vėluva | 4300 | ||
Železnodorožnas | Железнодорожный | Gerdauen | Girdava | 2 900 | 2 755 |
Panaudota:
- Tradicinis lietuviškų Kaliningrado (Karaliaučiaus krašto) vietovardžių sąrašas, patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d.
- Eine Sammlung nach dem Gebietsstand vom 31.12.1937
Ekonomika ir transportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kaliningrado srityje išvystyta transporto (vagonų gamykla) ir kėlimo įrenginių (gamykla „Baltkran“) mašinų gamyba, laivų statyba ir remontas (Kaliningrade ir Sovetske). Taip pat automobilių surinkimas, televizorių gamyba, statybinių medžiagų gamyba (Kaliningrado gelžbetonio kontrukcijų gamykla). Išvystyta maisto pramonė.
Kaliningrado srityje yra didžiausios gintaro atsargos (daugiau nei 90 %). Gintaras kasamas Jantarno gyvenvietės apylinkėse, ten pat gintaro kombinate gintaras apdirbamas. Kaliningrado srityje taip pat išgaunama nafta.
Išvystyta žvejyba, dideli žvejybiniai uostai yra Kaliningrade ir Pionerske, mažesni – Rybačyje ir Svetle.
Kaliningrade, Pionerske ir Baltijske yra dideli prekybiniai uostai, Černiachovske ir Sovietske – upių uostai. Kaliningrado uostą ir Sankt Peterburgą jungia keltų linija.
Kaliningrade yra tarptautinis oro uostas.
Kaliningradas geležinkeliu susijęs ne tik su pagrindiniais Rusijos miestais Maskva (traukinys „Jantar“) ir Sankt Peterburgu, bet ir su Gdyne Lenkijoje ir Berlynu Vokietijoje.
Lietuvos ir Kaliningrado srities santykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities santykius apibrėžia 1991 m. pasirašytas Susitarimas tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos TFSR (nuo gruodžio mėn. – Rusijos Federacijos) dėl bendradarbiavimo ekonominėje ir socialinėje-kultūrinėje Kaliningrado srities raidoje.
Veikia Lietuvos ir Kaliningrado srities ilgalaikio bendradarbiavimo taryba.
Iki 2002 m. pagrindinis klausimas, susijęs su Kaliningrado sritimi, buvo tranzito problematika. Pasienyje su Lenkija esantis Suvalkų koridorius – vienas iš alternatyvių sausumos ruožų tarp Rusijos eksklavo ir sąjungininkės Baltarusijos.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kaliningrado srities vyriausybės oficiali svetainė Archyvuota kopija 2007-07-01 iš Wayback Machine projekto. (rus.)
- Užsienio reikalų ministerijos straipsnis Archyvuota kopija 2007-09-29 iš Wayback Machine projekto.
- Kaliningrado srities vietovardžiai lietuvių, rusų ir vokiečių kalbomis Archyvuota kopija 2012-04-14 iš Wayback Machine projekto.
- VLKK krašto vietovardžių sąrašas (rusų-lietuvių) Archyvuota kopija 2007-03-15 iš Wayback Machine projekto.
- VLKK krašto tradicinių vietovardžių sąrašas (vokiečių-lietuvių) Archyvuota kopija 2006-10-01 iš Wayback Machine projekto.
- Kaliningrado sritis (rus.)
- Kaliningrado sritis nuotraukose Archyvuota kopija 2009-05-01 iš Wayback Machine projekto.
- Kaliningrado srities istorijos puslapiai Archyvuota kopija 2008-06-18 iš Wayback Machine projekto.
- Kaliningrado srities lietuviški, rusiški, vokiški vietovardžiai, interaktyvus žemėlapis
- Rytprūsių provincijos žemėlapis, prieš Vokietijos pasidalijimą pokariu ir Kaliningrado srities įkūrimą Archyvuota kopija 2015-02-01 iš Wayback Machine projekto.
- Kaliningrado sritis per googlemaps
- Kaliningrado laikas
- Kaliningrado srities orai
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Kaliningrad: From boomtown to battle-station“. ECFR (anglų). Nuoroda tikrinta 2017-08-27.
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 186–187
- ↑ Kaliningrado sritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006