Darkiemis
- Apie miestą Čeliabinsko srityje žr. Oziorskas (Čeliabinskas).
| Darkiemis rus. Озёрск vok. Darkehmen | |
|---|---|
.png)
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Rusija
|
| Sritis |  Kaliningrado sritis
|
| Įkūrimo data | 1539 m. |
| Gyventojų | 3 816 |
| Plotas | 12 km² |
| Tankumas | 318 žm./km² |
| Pašto kodas | 238120 |
| Tel. kodas | +7 40142 |
 Vikiteka |
Darkiemis |
| Kirčiavimas | Dárkiemis,[1][2] Oziòrskas[3] |
Darkiemis (vok. Darkehmen, nuo 1938 m. birželio 2 d. Angerapp, nuo 1946 m. Oziorskas, rus. Озёрск) – miestas Rusijoje, Kalininrado srities pietrytinėje dalyje, prie sienos su Lenkija, Oziorsko rajono ir Oziorsko miesto gyvenvietės centras.[4] Per miestą teka viena Priegliaus ištakų Angrapė.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Darkiemio apylinkėse rasta seniausių vakarų baltų žmonių būstų: Menturio durpyne (2 km į šiaurės vakarus nuo Darkiemio) iš mezolito, Žiedmario gyvenvietės (Cedmaro gyvenvietės) – iš neolito laikotarpio. Nadruvių gyvenvietė kūrėsi prie jų pilies. Jas abi kryžiuočiams sunaikinus, nuo 1338 m. netoliese kūrėsi vokiečių kolonistų gyvenvietė.
Pirmą kartą Mažosios Lietuvos gyvenvietė Darkiemis (Dargekeym) minimas 1539 m., 1557 m. minimas Darkiem. Miestas plėtėsi 1724 m. pastačius tiltą per Ungurą ir vandens malūną. Per didžiąją vokiečių kolonizaciją 1725 m. Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas I suteikė Kulmo teisę. Šalia atstatyto Senojo nadruvių Darkiemio, kuriame gyveno beveik vieni lietuvninkai, suplanuotas Naujasis Darkiemis – čia kūrėsi daugiausia vokiečiai. 1615 m. pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia. Ji perstatyta 1752 m. ir 1842 m., sovietinės okupacijos metais suniokota.[5]
1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Darkiemio apskrities Vėdarų valsčiaus, nuo 1818 m. Darkiemio apskrities administracinis centras.[6][7] Priklausė Darkiemio parapijai.[8]
1938 m. naciai miestą pervadino Angerapp. Per Antrąjį pasaulinį karą apie 1/3 miesto sugriauta, 1945 m. užimtas TSRS kariuomenės. Nuo 1946 m. priklauso Rusijos Kaliningrado sričiai, 1946 m. balandžio 7–rugsėjo 6 d. Darkiemio rajono (rus. Даркеменский район), vėliau Oziorsko rajono centras. Tuo metu miestui suteiktas Oziorsko vardas.[9]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1818–1945 m. | Darkiemio apskritis | Gumbinės apygarda |
| 1945–1946 m. | Rytų Prūsija | TSRS |
| 1946–1946 m. | Darkiemio rajonas | TSRS |
| 1946–2008 m. | Oziorsko rajonas | Kaliningrado sritis |
| nuo 2008 m. | Oziorsko miesto gyvenvietė Oziorsko municipalinis rajonas |
Kaliningrado sritis |
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo XIX a. vidurio mieste veikė 3 spaustuvės, geležies liejykla, mašinų dirbtuvės, dideli vandens malūnai, elektros lentpjūvė. 1880 m. prie malūno užtvankos pastatyta nedidelė hidroelektrinė, o miestelis tapo pirmuoju Rytų Prūsijos miestu, kurio gatves 1886 m. apšvietė elektra.[10] 2000 m. hidroelektrinė vėl pradėjo veikti.
Mieste gyvuoja spausdintinių plokščių, automobilių žvakių gamyba, maisto (sviestas, sūris) pramonė.[11]
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | |||||||||
| 1725 m. | 1754 m. | 1759 m. | 1763 m. | 1782 m. | 1802 m. | 1806 m. | 1815 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 742 | 1 000 | 778 | 1 072 | 1 600 | 1 735 | 1 756 | 1 724 | ||
| 1818 m. | 1843 m. | 1846 m. | 1849 m. | 1852 m. | 1855 m. | 1858 m. | 1863 m. | ||
| 1 740 | 2 242 | 2 296 | 2 212 | 2 420 | 2 551 | 2 703 | 2 820 | ||
| 1867 m. | 1875 m. | 1885 m. | 1895 m. | 1900 m. | 1907 m. | 1910 m.[12] | 1913 m. | ||
| 3 081 | 2 924 | 3 017 | 3 542 | 3 534 | 3 558 | 3 514 | 3 533 | ||
| 1925 m. | 1933 m. | 1939 m.[13] | 2002 m. | 2008 m. | 2010 m. | - | - | ||
| 3 375 | 3 652 | 4 336 | 5 801 | 5 151 | 4 740 | - | - | ||
| |||||||||
Lietuviai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Oficialios statistikos duomenimis, 1825 m. tik 15 % Darkiemio apylinkių gyventojų priskirti lietuviams. Paskutinės pamaldos lietuvių kalba laikytos 1890 m.[14]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuviški tradiciniai vietovardžiai (Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos). [sud. Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė]. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01488-2. // psl. 56–83
- ↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- ↑ Darkiemis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 388 psl.
- ↑ Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
- ↑ Vilius Pėteraitis. Darkiemis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 504 psl.
- ↑ Darkiemis GenWiki
- ↑ Vėdarai GenWiki
- ↑ Jürgen Schlusnus, Darkehmen
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 314
- ↑ Darkiemis. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 315
- ↑ Mindaugas Pažemys. Darkiemis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 504 psl.
- ↑ Darkiemio apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok.
- ↑ Darkiemio apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok.
- ↑ Martynas Purvinas, Vytautas Šilas. Darkiemis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 504 psl.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vytautas Šilas, Henrikas Sambora. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje. – Vilnius, Mintis, 1990. ISBN 5-417-00367-0 // psl. 236–238
- Norbertas Stankevičius. Trys miestai: Darkiemis, Girdava, Frydlandas. Fotoalbumas. – Vilnius, IN VIA, 2008. 80 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-9984-2-6
- Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
- Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
- Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.