Širvintos tiltas

Širvintos tiltas

Arkinis tiltas tarpukaryje su vaizdu į Kudirkos Naumiesčio bažnyčią
Širvintos tiltas 54°46′33″š. pl. 22°51′19″r. ilg. / 54.775954°š. pl. 22.855139°r. ilg. / 54.775954; 22.855139 (Širvintos tiltas)

Vieta	Kudirkos Naumiestis, Vytauto g.
Kerta	Širvintą
Ilgis	64 m
Plotis	4,5 m
Pastatytas	1882 m.
Konstrukcija	Metalinis tiltas

Širvintos tiltas – automobilių transporto tiltas per Širvintos upę Lietuvos–Rusijos pasienyje, jungiantis buvusį Širvintos (Kutuzovo) miestą Kaliningrado srities rytuose su Kudirkos Naumiesčiu Šakių rajone. Metaliniu tiltu eismas nevyksta, Rusijos pusėje stovi apleistas, pakabinti praėjimą draudžiantys ženklai. Čia už tilto plyti tuščia, krūmokšniais apaugusi laukymė, karinis poligonas, iš kur girdimi karines pratybas lydintys garsai.^[1] Lietuvos pusėje tiltas stovi senojoje miesto dalyje,^[2] Vytauto gatvės tęsinyje, 300 m į pietvakarius nuo Širvintos ir Šešupės santakos, prieinamas lankytojams.^[3]

Istorija

Tiltas tarp tuometinių Vladislavovo (Naumiesčio) ir Širvintos miestų buvo pastatytas 1882 m., skyrė Rusijos imperiją nuo Rytų Prūsijos.^[4] Tilto prieigose, V. Kudirkos ir Vytauto gatvių sankirtoje šalia muitinės, XX a. pirmoje pusėje susiformavo aikštelė su Vytauto Didžiojo paminklu. Anksčiau jo vietoje vokiečiai buvo surentę paminklą su ereliu pergalei Rytų fronte pažymėti.^[2] Abu miestai buvo maždaug vienodo dydžio, turėję po keletą tūkstančių gyventojų. Tarpukaryje abiejų pusių žmonės artimai bendravo, praeiti tiltą buvo nesunku – galiojo minimalios pasienio procedūros. Lietuviai vykdavo į Prūsiją dažniausiai nusipirkti pigesnių pramonės gaminių, vokiečiai – Lietuvoje mažiau kainavusių maisto produktų, vyko aktyvi pasienio prekyba.^[4]^[1] Tolesnę Naumiesčio raidą sustabdė per Eitkūnus nutiestas plentas ir geležinkelis iš Karaliaučiaus į Kauną, nukonkuravę senąją trasą per Širvintą–Naumiestį.^[5]

Pasienis ilgai neturėjo tiesioginio susisiekimo. Iki pat XIX a. pabaigos žmonės per upę keldavosi keltu.^[3] 1879 m. abipusiu abiejų pasienio valdžių susitarimu nuspręsta per Širvintą statyti tiltą. Transporto statinio statybos, naudojimo ir išlaikymo sąlygas įtvirtinančią sutartį 1881 m. sausį pasirašė Suvalkų gubernijos ir Pilkalnio apskrities vyriausybių atstovai. Tilto statybos ir ateities eksploatacinių išlaidų patvirtintą sąmatą naudojant abiejų pusių vyriausybines lėšas sudarė prūsų valdžios technikai, peržiūrėjo rusų atstovai, statybai išimtinai vadovaujant ir prižiūrint prūsų statybininkams. Numatyta, kad šalių specialistai kasmet turėjo apžiūrėti statinį, skirti lėšas remontui. Naudojimasis tiltu tiek juo važiuojantiems, tiek po juo praplaukiantiems įvairiems laivams buvo numatytas nemokamu.^[4]

Dviejų angų, 64 m ilgio ir 4,5 m pločio tilto statyba užbaigta 1882 m. lapkritį.^[4] Perdangai panaudotos metalinės konstrukcijos. Tarpvalstybinis metalinis tiltas pakeitė senąją perkėlą. Atidarymo iškilmės surengtos 1882 m. lapkričio 7 d. Jose su pavaldinių svitomis dalyvavo Suvalkų gubernijos atstovai: vicegubernatorius Nikolajus Ramzajus, generolas-majoras Kalneris, Veržbolovo (Virbalio) srities muitinės viršininkas Teterevnikovas, prūsų vyriausybei atstovavo Karaliaučiaus oberprezidentas Šlikmanas, Gumbinės apygardos administratorius Šteimanas. Pagal paruoštą iškilmių scenarijų nuo Širvintos pusės tiltu nešina plakatais pajudėjo vietos gyventojų eisena su muzika ir dainomis. Užėję ant tilto kalbas sakė Gumbinės valdytojas ir Širvintos burmistras. Vladislavovo pusėje prieš žengdami ant tilto procesijos dalyviai su Kybartų cerkvės šventiku (Vladislavove cerkvės nebuvo) sukalbėjo maldą, leibdragūnų pulko choras su triūbomis atliko pasveikinimą. Tilto viduryje susitikę atstovai skandavo sveikinimus Vokietijos imperatoriui ir Rusijos carui. Po tilto atidarymo iškilmių valdininkų pietūs su tostais už taikų bendradarbiavimą surengti Vladislavove. Šis įvykis buvo nušviestas spaudoje vėliau, 1904 m. išspausdintame leidinyje „Objezd Gubernii“ po Suvalkų gubernatoriaus pažintinės kelionės.^[4]

Lietuviškos spaudos draudimo metais šiuo tiltu į carinės Rusijos okupuotą Lietuvą buvo gabenama lietuviška spauda. Tuomet kontrabanda tapusi literatūra buvo leidžiama Mažojoje Lietuvoje.^[3]^[6]

Praėjus 35 metams po tilto pastatymo, iširo ir vokiečių, ir rusų imperijos. Per Pirmąjį pasaulinį karą apylinkėse vyko intensyvūs mūšiai, tiltas buvo susprogdintas. Šiam karui pasibaigus, vokiečių buvo atstatytas ir išstovėjo dar 30 metų. Vėl susprogdintas per Antrąjį pasaulinį karą, 1944 m. spalio 15 d., besitraukiančios vokiečių kariuomenės.^[4]

Pokaryje prie pat tilto Kudirkos Naumiestyje buvo sumūrytas pirmasis paminklas kare žuvusiems sovietų pasieniečiams su rusišku įrašu „Šioje vietoje 1941 m. birželio 22 d. 4 val. ryto žuvo pirmas pasienio tarnybos sargybinis...“ Atnaujintas, akmens paminklas, apie 1980-uosius pastatytas atokiau. ^[7]

Tilto dabartis

Dabartinis tiltas per Širvintą yra jau trečias šioje vietoje, pakeitęs per paskutinį karą susprogdintą antrąjį tiltą. Pastarojo konstrukcijų likučiai tebeguli po dabartiniu tiltu.^[3]

Po 1990 m. Širvintos miesto teritorija buvo trumpam prieinama ir paprastiems turistams, čia įsteigta pasienio užkarda, kuri buvo ir panaikinta. Tiltu pėstiesiems buvo galima naudotis dar pačiais pirmaisiais atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metais, o vėliau jis buvo aklinai uždarytas. Lietuvos pusėje ant tilto nebuvo galima žengti nė žingsnio, o pastaraisiais metais tiltas tapo atviras, galima nueiti iki jo viduryje esančios grotų užtvaros. Už jos, Rusijos krante, praėjimą užtveria surūdijusios vielos raizginiai ir spygliuota viela. 2019 m. pasitarus su pasieniečių vadais, buvo atidaryta prieiga ant Širvintos tilto dalies.^[8] Kudirkos Naumiesčio bendruomenės iniciatyva pastatytas stendas miestui-dvyniui Širvintai, aplink tiltą iškirsti beverčiai krūmokšniai, perdažyti tilto turėklai. Taip atsivėrė vaizdas į upę bei skirtinguose jos krantuose stovinčius Lietuvos ir Rusijos valstybių ženklus. 2020 m. prie tilto įrengta moderni vaizdo stebėjimo sistema.^[3] Rengiamose pėsčiųjų ekskursijose po Kudirkos Naumiestį į maršrutą buvo įtrauktas ir Širvintos tiltas.^[9]