Žaliakalnio žydų kapinės

Koordinatės

54°54′28″š. pl. 23°56′43″r. ilg. / 54.907758°š. pl. 23.945401°r. ilg.

Vieta

Kauno miesto savivaldybė

Seniūnija

Žaliakalnio seniūnija

Plotas

8,1 ha

Naudotas

nuo 1861 m.

Žaliakalnio žydų kapinės – nebeveikiančios senosios žydų kapinės Radvilėnų plente Žaliakalnyje, Kaune. Kapinės išsidėsčiusios kvartale tarp Radvilėnų pl., B. Sruogos g., J. Mateikos g. ir J. Basanavičiaus al. Jų užimamas plotas – 8,1 ha. Šalia, be daugiabučių gyvenamųjų namų, yra Šv. Antano bažnyčia, Jono Žemaičio-Vytauto pagrindinė mokykla. Tvarkomos ir prižiūrimos Kauno miesto savivaldybės.

Istorija

Žaliakalnio kapinių atsiradimą 1861 m. paskatino dažni upių potvyniai, kuomet XIX a. kelis kartus dėl jų nepavyko nuplukdyti mirusių žydų į Vilijampolės žydų kapines, buvusias už miesto ribos. Sovietmečiu kapinės buvo paliktos likimo valiai: buvo vagiami akmeniniai paminklai, griaunami mauzoliejai, vartomi antkapiai, pilamos šiukšlės. 1998 m. buvo įtrauktos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (unikalus objekto kodas – 11394).

Būklė

Kapinės aptvertos daugiausia betonine tvora, dalis – atnaujinta metaline, sujungta betoniniais stulpeliais. Pagrindiniame įėjime, įrengtame iš pietvakarių pusės, įtaisyti metaliniai vartai. Prieš pagrindinį įėjimą stovi naujas rausvo granito paminklas su viršuje iškalta Dovydo žvaigžde ir dvikalbiu įrašu. Yra daug įvairių formų ir spalvos antkapinių paminklų: juodo, rausvo granito, granitinių plokščių, betoninių, raudono mūro. Yra daug kapaviečių vien tik su betoniniais antkapiais, be paminklų. Kai kuriuos kapus puošia išlikusios ornamentuotos metalinės tvorelės ir jų fragmentai. Nuo sovietmečio kapinės patvarkomos tik progomis, teritorijoje gyvena žmonės, driekiasi savavališki pėsčiųjų keliukai.

2007 m. spalio mėn. Kaune viešint grupei rabinų iš Izraelio bei JAV, kilo rimtas skandalas.^[1] Apsilankę kapinėse rabinai buvo sukrėsti, išvydę vandalų suskaldytus bei išvartytus, dažais išteptus paminklus. Žiniasklaidai paskelbus šokiruotų rabinų nuomonę, sujudo Kauno vadovai: atsiprašė vietinės žydų bendruomenės dėl niokojamų kapų, kreipėsi į policiją dėl patruliavimo kapinių prieigose, komunalininkus dėl teritorijos sutvarkymo. Kreipimesi į Vyriausybę meras Andrius Kupčinskas yra teigęs: „Senosios Žaliakalnio žydų kapinės buvo pripažintos valstybės saugomomis viešajam pažinimui ir naudojimui bei viešai pagarbai. Nuo kapinių uždarymo praėjus dešimtims metų, daugelis paminklų yra paveikti atmosferos bei vandalų, išvirtę ir sudužę. Tačiau pirmiausia kapinėse reikėtų atlikti kompleksinį želdinių sutvarkymą“.^[2]

Be pačių kapinių, atskirais kultūros paveldo objektais paskelbti dainininko Danieliaus Dolskio ir dailininko modernisto Jokūbo Mesenbliumo antkapiniai paminklai.^[3] Kauno žydų bendruomenės nariai iš asmeninių lėšų pagal arch. Živilės Mačionienės projektą restauravo tik žymaus dainininko Danieliaus Dolskio kapą.^[4] Prieš kelerius metus buvo užsakytas jų kompleksinio tvarkymo projektas, tačiau nerealizuotas. Projekto siūlymas surinkti išlikusius paminklus ir iš jų pastatyti vieną monumentą, išsaugant visą kapinių teritoriją, susilaukė ir šalininkų, ir skeptikų.

Kapinėse palaidoti

Kapinėse yra išlikę dalis palaidotų žydų savanorių paminklų. Nemažai žydų kovojo Lietuvos nepriklausomybės kovose – apie žydų karių indėlį į nepriklausomybės gynimą kalbėjo dar Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Lietuvių bei Jidiš kalbomis kukliuose paminkluose iškalti Gedimino stulpai, savanorių vardai bei pavardės, žūties datos, nurodyti kariniai daliniai, kuriuose jie tarnavo. Išlikę užrašai liudija, kad čia laidoti 1919–1921 m. metais žuvę savanoriai. Sutvarkytas apleistas kapinių plotas, kuriame palaidota 14 Lietuvos kariuomenėje tarnavusių ir nepriklausomybės kovose žuvusių žydų savanorių.^[5]

Šiose kapinėse galėjo būti užkastos kankinimų „Lietūkio“ garaže aukos. Kad tuščiuose plotuose gali būti palaidotų žmonių; tai liudija sovietmečiu pradėtas, bet neužbaigtas tyrimas.^[6]

Be žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės kovose, kapinėse Žaliakalnyje palaidota nemažai garsių prieškario visuomenės ir kultūros veikėjų (žinomos tik kai kurios kapavietės), tarp kurių:

Danielius Dolskis – tarpukario Lietuvos estrados dainininkas
Izraelis Eljaševas – literatūros kritikas
Šachno Giršovičius Abramsonas – Rusijos imperijos 2-osios Valstybės Dūmos deputatas
Ozeris Finkelšteinas – Lietuvos žydų liaudies partijos pirmininkas, Seimo deputatas
Mykolas Cimkauskas – advokatas bei bibliofilas
I. Kaplanas – kariuomenės kapelionas
Izraelis Krumeris – laikraščių „Žydų gyvenimas“, „Žydų pasaulis“ žurnalistas
Jakovas Lifšicas – rašytojas
Josifas Livšinas – rašytojas
Jokūbas Mesenbliumas – dailininkas
Chaimas Rafalevičius – rašytojas