Adomas Brakas
| Adomas Brakas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1886 m. balandžio 5 d. Jankaičiai, Klaipėdos apskritis, Vokietijos imperija
|
| Mirė | 1952 m. vasario 2 d. (65 metai) Bijskas, Altajaus kraštas
|
| Veikla | Mažosios Lietuvos kultūrinio gyvenimo organizatorius, dailininkas, architektas, pedagogas |
| Alma mater | Paryžiaus dailės akademija |
Adomas Brakas (1886 m. balandžio 5 d. Jankaičiai, Klaipėdos apskritis – 1952 m. vasario 2 d. Bijskas, Altajaus kraštas) – Mažosios Lietuvos kultūrinio gyvenimo organizatorius, dailininkas, architektas, pedagogas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Brolis Martynas Brakas. 1908–1909 m. studijavo Paryžiaus dailės akademijoje. Nuo 1914 m. gyveno Klaipėdoje. Pažiūrų formavimąsi nulėmė Vydūno idėjos. 1918 m. Prūsų lietuvių tautos tarybos narys. 1920–1923 m. Klaipėdos kraštą valdant prancūzams Lietuvininkų susivienijimo Prūsuose tarybos pirmininkas. 1922 m. Paryžiuje, Ambasadorių konferencijoje, įrodinėjo, kad Klaipėdos kraštą būtina prijungti prie Lietuvos. Per Klaipėdos sukilimą 1923 m. sausio mėn. suorganizavo Gelbėjimo komitetą.
Po Pirmojo pasaulinio karo vadovavo jaunimo draugijų sąjungai „Santara“, su kitais įsteigė ir vadovavo giedotojų draugijai „Aida“, kultūros ir švietimo draugijai „Aukuras“, įsteigė Klaipėdos konservatoriją (muzikos mokyklą), operą, simfoninį orkestrą, Klaipėdos krašto muziejų.
Režisavo daugiau kaip 100 spektaklių, tarp jų 14 Vydūno dramų, daugeliui spektaklių piešė ir dekoracijas. 1922–1939 m. Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje dėstė piešimą. Sukūrė apie 300 grafikos, molbertinės tapybos kūrinių. Vienas pirmųjų XX a. lietuviškų knygų iliustruotojų, knygų grafika sudaro didžiąją jo kūrybos dalį. Iliustravo Vydūno knygas, 1909 m. Tilžėje išleistus V. Kudirkos „Raštus“ (6 t., su savo mokytoju E. Loevy). Tyrė ir piešė lietuvių antkapinius paminklus, medines namų puošmenas. Kūrybai būdinga dekoratyvi stilizacija, simbolizmas, lietuvininkų etnografiniai motyvai. Pagal jo eskizus projektuoti Lietuvos banko pastatas Pagėgiuose ir Pagėgių K. Donelaičio progimnazijos pastatas. Priekulėje – mokykla. Jo architektūriniais sprendimais naudotasi statant Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnaziją.
1939 m. kovo mėn. Klaipėdos kraštą užėmus Vokietijai kalintas, turėjo išvykti iš Mažosios Lietuvos. Apsigyveno ir mokytojavo Kaune. 1940–1941 m. atsisakė pasinaudoti vokiečių repatriacijos teise. 1941 m. birželio mėn. su sūnumi Tautvydu NKVD ištremtas į Altajaus kraštą. 1947 m. apkaltintas antisovietine agitacija ir įkalintas Bijsko lageryje. Mirė apakęs ir netekęs sveikatos.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Jonas Tatoris, Irena Tumavičiūtė. Adomas Brakas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 412 psl.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Bernardas Aleknavičius. Adomas Brakas – Vydūno dvasios pakylėtasis: istorinės apybraižos. Klaipėda: Eglės leidykla, 2007.