Alfred Rosenberg
Alfredas Rozenbergas vok. Alfred Rosenberg | |
---|---|
Gimė | 1893 m. sausio 12 d. Taline, Rusijos imperija |
Mirė | 1946 m. spalio 16 d. (53 metai) Niurnberge |
Veikla | Vokietijos politinis ir valstybės veikėjas, vienas nacizmo ir VNSDP ideologų. Reichsleiteris, SA obergrupenfiureris |
Vikiteka | Alfred Rosenberg |
Alfredas Ernstas Rozenbergas (vok. Alfred Ernst Rosenberg, g. 1893 m. sausio 12 d. Taline – 1946 m. spalio 16 d. Niurnberge) – Vokietijos politinis ir valstybės veikėjas, vienas nacizmo ir VNSDP ideologų. Reichsleiteris, SA obergrupenfiureris.
Visą Hitlerio valdymo laiką (nuo 1933 m. balandžio 1 d. iki 1945 m. gegužės 8 d.) vadovavo VNSDP užsienio politikos valdybai, buvo fiurerio įgaliotiniu, atsakingu už dvasinio ir pasaulėžiūros auklėjimo kontrolę (vok. Beauftragter des Führers für die Überwachung der gesamten geistigen und weltanschaulichen Schulung und Erziehung der NSDAP). 1940–1945 m. buvo Nacionalsocializmo ideologijos ir auklėjimo tyrimų instituto vadovas.
Karo metu buvo Okupuotų rytų teritorijų reichsministas (1941 m. liepos 17 – 1945 m. gegužės 8 d.).
1941 m. lapkričio 18 d. uždarame susitikime su spauda prabilo apie būtinybę sunaikinti visus Europos žydus.[1]
A. Rozenbergas laikomas tokių kertinių nacizmo postulatų, kaip „rasių teorija“, „žydų klausimas“, atsisakymas nuo Versalio sutarties, „degeneracinis menas“, autoriumi.
1945 m. gegužės 23 d. sąjungininkai suėmė A. Rozenbergą kartu su K.Denico vyriausybės nariais. Niurnbergo tribunole buvo vienas pagrindinių kaltinamųjų. 1946 m. spalio 16 d. pakartas. A.Rozenbergas vienintelis iš dešimties nuteistųjų mirties bausme, atsisakė paskutinio žodžio ešafote.
Papildoma informacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- A. Rozenbergas laisvai kalbėjo rusiškai. Pradėjęs mokytis Rygos politechnikos institute, baigė Maskvos N.Baumano vardo technikos institutą. Tariamai dėl to, kad buvo rusas, nepriimtas į Rygoje vokiečių formuotą Savanorių korpusą.
- Reikšmingai įtakojo Hitlerio pasaulėžiūros formavimąsi, supažindino jį su Siono išminčių protokolais.[2].
- Atmetė krikščionybės mokymus, buvo vienas iš pozityviosios krikščionybės (vok. Positives Christentum) judėjimo pradininkų.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Ernst Piper. Before the Wannsee Conference: Expansion of the Combat Zone“. Suarchyvuotas originalas 2014-02-08. Nuoroda tikrinta 2014 m. vasario 18 d..
- ↑ [1] (www.hrono.info)