Antrasis kryžiaus žygis
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Antrasis kryžiaus žygis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Kryžiaus žygiai | |||||||
 Mažoji Azija 1140 m. | |||||||
| |||||||
| Priešininkai | |||||||
| Kryžiuočiai: | Ummah: (Rytų frontas:) Vakarų frontas: | ||||||
| Vadai | |||||||
 Balduinas III Jeruzalietis Liudvikas VII Jaunesnysis Alfonsas VII.svg){kind=small} Konradas IIIManuilas I Komninas Frydrichas I Barbarosa
|
Rytų frontas: Mesudas I Vakarų frontas: | ||||||
| Pajėgos | |||||||
| 20 tūkst. vokiečių karių 15 tūkst. prancūzų karių |
|||||||
.svg){kind=small}
Antrasis kryžiaus žygis vyko nuo 1147 iki 1149 m. Žygį organizavo Prancūzijos karalius Liudvikas VII ir Vokietijos karalius Konradas III. Tarp jų buvo ir Šventosios Romos imperijos imperatorius Frydrichas I Barbarosa. Žygis surengtas siekiant padėti Jeruzalės karalystės riteriams. Žygio iniciatoriais buvo šv. Bernardas ir popiežius Eugenijus III. Pagrindine priežastimi buvo Edesos kunigaikštystės žlugimas.
Žygio metu riteriai buvo pasidalinę į dvi grupes, vadovaujamas žygyje dalyvaujančių dviejų valdovų. Prancūzams ir vokiečiams susirinkus Jeruzalėje buvo sušauktas karalių pasitarimas. Greičiausiai dėl naujai atvykusių kryžiuočių spaudimo buvo nuspręsta pulti Damaską, labai turtingą, tačiau negrasinusį kryžiuočiams miestą, o ne kitas turkų valstybėles, pvz., Edesą užėmusį talentingą ir ambicingą Mosulo valdovą Nur-ad-Diną.
Damasko paimti nepavyko – apgultis tęsėsi 5 dienas, po to turkų puldinėjama kariuomenė atsitraukė į Jeruzalės karalystę. Žygyje žuvo daugybė kryžiuočių, prarastas buvo ir prestižas. Faktiškai nugalėtoju tapo Nur-ad-Dinas, užėmęs iki tol neutralų Damaską.
