Asparaginas
Išvaizda
Asparaginas | |
---|---|
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
Aminobutano dirūgštis | |
CAS numeris | 70-47-3 |
PubChem | 236 |
Cheminė formulė | C4H8N2O3 |
Molinė masė | 132,118 g/mol |
SMILES | N[C@@H](CC(N)=O)C(O)=O |
Rūgštingumas (pKa) | |
Bazingumas (pKb) | |
Valentingumas | |
Fizinė informacija | |
Tankis | |
Išvaizda | |
Lydymosi t° | |
Virimo t° | |
Lūžio rodiklis (nD) | |
Klampumas | |
Tirpumas H2O | |
Šiluminis laidumas | |
log P | |
Garavimo slėgis | |
kH | |
Kritinis santykinis drėgnumas | |
Farmakokinetinė informacija | |
Biotinkamumas | |
Metabolizmas | |
Pusamžis | |
Pavojus | |
MSDS | |
ES klasifikacija | |
NFPA 704 | |
Žybsnio t° | |
Užsiliepsnojimo t° | |
R-frazės | |
S-frazės | |
LD50 | |
Struktūra | |
Kristalinė struktūra | |
Molekulinė forma | |
Dipolio momentas | |
Simetrijos grupė | |
Termochemija | |
ΔfH |
|
Giminingi junginiai | |
Giminingi grupė | |
Giminingi junginiai | |
Giminingos grupės |
Asparaginas (angl. asparagus – šparagas, vaistinis smidras) – viena iš dvidešimties dažniausiai baltymuose sutinkamų aminorūgščių. Išskirta 1806 metais iš vaistinio smidro, tai buvo pirmoji atrasta aminorūgštis. Ją atrado prancūzų chemikai Louis Nicolas Vauquelin ir Pierre Jean Robiquet (tada dar tik jaunas asistentas).[1]
Asparaginas įprastai yra pakeičiama aminorūgštis, kurią žmogaus organizmas gali sintetinti pats. Visgi, trūkstant gliutamino, asparginas tampa nepakeičiama rūgštimi, būtina ląstelių dalijimuisi ar net ir išlikimui.[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Anfinsen CB, Edsall JT, Richards FM (1972). Advances in Protein Chemistry. New York: Academic Press. pp. 99, 103. ISBN 978-0-12-034226-6.
- ↑ Pavlova, N. N., Hui, S., Ghergurovich, J. M., Fan, J., Intlekofer, A. M., White, R. M., Rabinowitz, J. D., Thompson, C. B., & Zhang, J. (2018). As Extracellular Glutamine Levels Decline, Asparagine Becomes an Essential Amino Acid. Cell metabolism, 27(2), 428–438.e5. https://doi.org/10.1016/j.cmet.2017.12.006
|