Audrius Beinorius
| Audrius Beinorius | |
|---|---|
| Gimė | 1964 m. rugsėjo 28 d. Vilnius |
| Gyven. vieta | Vilnius |
| Tautybė | lietuvis |
| Veikla | filosofas, kultūrologas, indologas, vertėjas |
| Sritis | Indijos filosofija, Azijos religijos, pali kalba, sanskritas |
| Organizacijos | Vilniaus universitetas, Tartu universitetas |
| Pareigos | VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto profesorius |
| Išsilavinimas | habilituotas (hp) humanitarinių mokslų daktaras |
| Alma mater | Lietuvos žemės ūkio akademija |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
Prano Dovydaičio premija (2001 m.) | |
Audrius Beinorius (g. 1964 m. rugsėjo 28 d. Vilniuje) – Lietuvos filosofas, kultūros tyrinėtojas, indologas, religijotyrininkas, vertėjas, habilituotas (hp) humanitarinių mokslų daktaras.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1988 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją žemėtvarkos projektavimą. 1992–1994 m. – Lietuvos kultūros fondo administratorius. 1994–1998 m. Kalkutos kultūros institute prie Ramakrišnos misijos studijavo indologiją, budologiją,[1] kalbas (sanskritą, pali, bengalų, tibetiečių). 1998 m. filosofijos daktaras, anuometiniame Lietuvos filosofijos, sociologijos ir teisės institute apgynė disertaciją tema: „Sąmonės fenomenologija klasikinėje Indijos filosofijoje: lyginamoji advaita vedantos ir jogačaros budizmo studija“. 2002 m. stažavo Orientalistikos institute Oksforde, atliko tyrimą „Ankstyvosios budistinės bendruomenės veikla pagal pali šaltinius“. 2006 m. atliko habilitacijos procedūrą VU tema: „Religinė Indijos kultūra: pokolonijinės orientalizmo metamorfozės“.
1995–1999 m. dirbo Lietuvos kultūros ir meno institute. 1999 m., 2001 m., 2003 m., 2008 m., 2010 m. vykdė mokslinius tyrimus Indijoje. 2003–2004 m. dirbo Tarptautiniame Azijos studijų institute (IIAS) prie Leideno universiteto (Olandija) su Karališkosios Nyderlandų mokslo akademijos J. Gondos vardo grantu. 2005 m. lapkritį – gruodį stažavo Azijos studijų fakultete, Kornelio universitete (JAV) gavus Amerikos religijų akademijos grantą. 2006 m. kovo – balandžio mėn. atliko mokslinį tiriamąjį darbą Japonijoje Nanzano Religijos ir kultūros institute (Nagoja) gavus Japan Foundation Fellowship or Intellectual Exchange paramą. 2008–2009 m. laimėjęs valstybinį JAV Fulbraito grantą dirbo Religijų studijų departamente prie Brauno universiteto. 2012 metais dirbo mokslinį darbą Prancūzijoje, Sorbonos universitete, filosofijos katedroje. 2013–2014 m. (sausis-vasaris) gavęs Džavaharlalo Nehru Universiteto Delyje grantą vykdė mokslinius tyrimus šio universiteto Priešakinių tyrimų institute (Institute of Advance Studies, JNIAS).[2] 2015 m. vykdė tyrimus Pietų Azijos institute Heidelbergo universitete, 2017 m. – Sanskrito studijų centre, JNU, Delyje, 2019 m. – dėstė Kalkutos universiteto istorijos fakultete. Nuo 2018 m. - Tartu universiteto (Estija) Azijos religijų profesorius Religijos ir teologijos katedroje.
Nuo 1996 m. Vilniaus universiteto Orientalistikos studijų centro, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Vilniaus dailės akademijos,Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojas, nuo 2007 m. VU profesorius. 2004–2014 m. VU Orientalistikos centro direktorius. Nuo 2023 m. VU Indijos tyrimų centro vadovas. Šiame universitete bakalauro, magistro ir doktorantūros studijų studentams jo dėstomi kursai: Indijos kultūros bruožai (indologijos įvadas); budizmo sklaida Azijoje; budizmo filosofija ir religija; Indijos religinės tradicijos; Indijos filosofinės sistemos; islamo filosofiaj ir teologija, klasikinė indų psichologija; pali kalba ir literatūra; Indijos modernizmas, lyginamosios religijotyros metodologijos, pokolonijinės studijos, kultūrinė psichologija.
2010–2017 m. VU Konfucijaus instituto įkūrėjas ir direktorius. Nuo 2018 m. Tartu universiteto Religijos ir teologijos instituto Azijos religijų profesorius. Paskaitas ir kursus skaitė Islandijos universitete (Reikjavikas), Maltos universitete, Romos La Sapienzos universitete, Heidelbergo universitete, Sofijos universitete, Gento universitete, Džavaharlalo Nehru universitete Delyje, Kalkutos universitete, „Dev Sanskriti“ universitete Haridvare.
A. Beinorius 2000–2015 m. VU Orientalistikos centre anglų kalba leidžiamo žurnalo „Acta Orientalia Vilnensia“ vyr. redaktorius, žurnalų „История философии“ (Maskva), „Studia Orientalia Tartuensia“ (Estija); „Orientalistika / Oriental Studies" (Latvian University), „International Journal of Indo-Baltic Culture and Studies" (India) „Liaudies kultūra“, „Rytai-Vakarai: komparatyvinės studijos“, „Sovijus“ redkolegijų narys, Amerikos religijų akademijos narys, Tarptautinės budizmo studijų asociacijos narys, Europos šiuolaikinių Pietų Azijos studijų asociacijos, La Societe Europeenne pour l’Astronomie dans la Culture, Lietuvos religijotyrininkų draugijos valdybos, ir kt. narys.
Mokslinė veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mokslinių tyrimų kryptys – klasikinė ir šiuolaikinė Indijos bei Azijos filosofija ir religijos, budizmo istorija, lyginamoji religijotyra, kultūrinė psichologija, orientalistikos istorija, Azijos tradicinė psichologija, lyginamoji kultūrologija, astrologijos ir divinacinių praktikų istorija, Pali budizmas, ankstyvoji jogačaros mokykla, hinduizmo ir budizmo recepcija Vakaruose, ezoteriniai Vakarų sąjūdžiai Indijoje.
A. Beinorius parašė virš 80 mokslinių straipsnių, tris monografijas, dvi mokomąsias medžiagas, sudarė mokslo darbų rinktinę, verčia iš anglų, rusų, vokiečių, prancūzų, pali kalbų ir sanskrito.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Monografijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sąmonė klasikinėje Indijos filosofijoje, Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2002, pp. 1-527. ISBN 9986-638-30-5
- Imagining Otherness: Postcolonial Perspective to Indian Religious Culture, Vilnius: Kronta, 2007, pp. 1-230. ISBN 9955-734-00-0
- Indija ir Vakarai: kultūrų sąveikos pjūviai, Vilnius: VU leidykla, 2012, – 464 p. ISBN 978-609-459-086-3
Sudarytos knygos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Ezoterizmo fenomenas: tarp Rytų ir Vakarų. Vilnius: VU leidykla, 2023. - 344 p. ISBN 978-609-07-0903-0.
Vertimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Dhammapada. Mokymo pėdos, vertimas iš pali, įvadinis straipsnis ir paaiškinimai A. Beinoriaus, Vilnius: Homo Faber, 2005, pp.1-148. ISBN 9986-835-17-8.[3]
- Upanišados, vertimas iš sanskrito, įvadinis straipsnis ir paaiškinimai A. Beinoriaus, Vilnius: Vaga, 2007, pp.1-248. ISBN 5-415-01931-6. (Antras pataisytas leidimas 2013 m., pp. 1-344. ISBN 978-5-415-02338-7) [3]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Audrius Beinorius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 777 psl.
- ↑ „Prof. habil. dr. (hp) Audrius Beinorius“. oc.vu.lt. Suarchyvuotas originalas 2013-11-10. Nuoroda tikrinta 2008-06-15.
- ↑ 3,0 3,1 Azijos ir transkultūrinių studijų institutas. Audrius Beinorius. Publikacijos
