Aukštatemperatūris superlaidininkas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Aukštatemperatūris superlaidininkas BSCCO-2223 (fone esančias dvi juosteles skiria 1 mm tarpas).

Aukštatemperatūriai superlaidininkai – superlaidžių medžiagų grupė, kurių pagrindinis struktūrinis bruožas yra vario oksido plokštuma. Tai leidžia šioms medžiagoms pasiekti superlaidumą aukščiau skysto azoto virimo temperatūros (77 K arba -196 °C). Šiuo metu nėra bendros teorijos, paaiškinančios šias savybes.

Aukštatemperatūris superlaidumas buvo atrastas 1986 m. mokslininkų Karl Müller ir Johannes Bednorz. 1987 m. už tai jie buvo apdovanoti Nobelio fizikos premija. Galimybė šaldymui naudoti suskystintą azotą išplėtė superlaidininkų taikymo sritį.