Broliai Liumjerai

Broliai Liumjerai (Lumière), Auguste Marie Louis Nicolas (adapt. Ogiustas Mari Lui Nikola, gimė 1862 m. spalio 19 d. Bezansone (Prancūzija), mirė 1954 m. balandžio 10 d. Lione), ir Louis Jean (adapt. Lui Žanas, gimė 1864 m. spalio 5 d. Bezansone (Prancūzija), mirė 1948 m. birželio 6 d. Bandole^[1]) buvo vieni pirmųjų pasaulyje kino režisierių.

Istorija

Broliai Liumjerai gimė Bezansone (Prancūzija), bet užaugo Lione. Abu lankė privačią „La Martiniere“ mokyklą^[2]. Jų tėvas, Charles’as Antoine’as Lumière’as (1840–1911 m.), turėjo fotografijos įmonę, kurioje ir dirbo abu broliai: Lui – fiziko, o Ogiustas – vadybininko pareigose.

1892 m., tėvui išėjus į pensiją, broliai ėmė kurti filmus. Jie užpatentavo kelis reikšmingus procesus, kurie vėliau buvo panaudoti jų sukonstruotoje kino kameroje. Vienas svarbiausių procesų buvo kino juostos perforacija (pirmą kartą panaudota Emile’io Reynaud), suteikusi galimybę sukti juostą kino kameroje arba projektoriuje. Pats sinematografas – nešiojamas įrenginys, kuriame buvo kamera, spausdinimo įrankis ir projektorius – buvo užpatentuotas 1895 m. vasario 13 d. Manoma, kad pirmoji juosta „Darbininkai, išeinantys iš Liumjerų fabriko“ (pranc. La Sortie des usines Lumière) šiuo aparatu buvo nufilmuota 1895 m. kovo 19 d.^[3]

Pirmieji kino seansai

1895 m. kovo 22 d. Liumjerai surengė pirmąjį privatų projektuojamų kino filmų seansą^[4], o pirmasis jų mokamas viešas kino seansas įvyko tų pačių metų gruodžio 28 d. Paryžiaus „Salon Indien du Grand Café“ kavinėje. Istorinės prezentacijos metu buvo parodyta 10 trumpų filmų.^[5] Kiekviena juosta buvo 17 metrų ilgio, ir kiekvienos iš jų trukmė, rodant ranka sukamu kino projektoriumi, buvo maždaug 50 sekundžių.

1896 m. Liumjerai surengė turą ir su savo kino aparatu aplankė Bombėjų, Londoną bei Niujorką.

Populiariajai kultūrai ypač didelę įtaką padarė filmas „Traukinio atvykimas į stotį“ (pranc. L'Arrivée d'un Train en Gare de la Ciotat). Brolių Liumjerų sukurti tikrovę vaizduojantys filmai dažnai minimi kaip pirmieji primityvūs dokumentiniai filmai, o filmu „Aplietas laistytojas“ (pranc. L'Arroseur Arrosé) jie padėjo komedijos žanro pamatus.

Nors broliai Liumjerai nebuvo pirmieji kino aparato išradėjai, jiems dažnai priskiriamas kino kaip masinės informacijos perteikimo priemonės išradėjų vardas.

Ankstyvoji spalvota fotografija

Broliai teigė, kad „kinas – tai išradimas be ateities“, ir atsisakė parduoti savo kino kamerą kitiems kino kūrėjams, kaip antai Žoržui Meljė. Dėl to jų vaidmuo kino istorijoje buvo nepaprastai trumpas. Savo dėmesį jie sutelkė į spalvotą fotografiją ir 1903 m. užpatentavo spalvotos fotografijos procesą „Autochrome Lumière“, kuris rinkoje pasirodė 1907 m. Didžiąją XX a. dalį Liumjerų įmonė buvo didžiausia fotografijos gaminių gamintoja Europoje, bet „Lumière“ prekinis ženklas iš rinkos dingo įmonei susiliejus su „Ilford Photo“. Liumjerai kūrė ir kitus gaminius: garsiakalbį, „Lumière tulle gras“ (tepalą nudegimams gydyti) ir chirurgines žnyples.

Šaltiniai

↑ „Mirė“. Time. 1948 m. birželio 14 d. Suarchyvuotas originalas 2009-01-14. Nuoroda tikrinta 2008-04-29. „Lui Liumjeras, 83-ejų, pasiturintis kino ir spalvotos fotografijos pradininkas, kuris (kartu su broliu Ogiustu) Europoje laikomas kino išradėju. Sutrikus širdies veiklai mirė Bandole (Prancūzija).“ {{cite news}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)
↑ Gina De Angelis (2003). Motion Pictures. The Oliver Press. ISBN 9781881508786.
↑ Chardère (1985), p.70: The date of the recording of their first film is in dispute. In an interview with Georges Sadoul given in 1948, Louis Lumière tells that he shot the film in August 1894. This is questioned by historians (Sadoul, Pinel, Chardère) who consider that a functional Lumière camera didn’t exist before the end of 1894, and that their first film was recorded March 19th 1895, and then publicly projected March 22nd at the Société d’encouragement pour l’industrie nationale in Paris.
↑ Chardère (1985), p.71. This first screening on March 22 1895 took place in Paris, at the „Society for the Development of the National Industry“, in front of an audience of 200 people – among which Léon Gaumont, then director of the Comptoir de la photographie. The main focus of this conference by Louis Lumière were the recent developments in the photograph industry, mainly the research on polychromy (color photography). It was much to Lumière’s surprise that the moving black-and-white images retained more attention than the colored stills photographs.
↑ [1] Archyvuota kopija 2005-09-12 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

Vikiteka: Broliai Liumjerai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Taip pat skaitykite

[1] „Mirė“. Time. 1948 m. birželio 14 d. Suarchyvuotas originalas 2009-01-14. Nuoroda tikrinta 2008-04-29. „Lui Liumjeras, 83-ejų, pasiturintis kino ir spalvotos fotografijos pradininkas, kuris (kartu su broliu Ogiustu) Europoje laikomas kino išradėju. Sutrikus širdies veiklai mirė Bandole (Prancūzija).“ {{cite news}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)

[2] Gina De Angelis (2003). Motion Pictures. The Oliver Press. ISBN 9781881508786.

[3] Chardère (1985), p.70: The date of the recording of their first film is in dispute. In an interview with Georges Sadoul given in 1948, Louis Lumière tells that he shot the film in August 1894. This is questioned by historians (Sadoul, Pinel, Chardère) who consider that a functional Lumière camera didn’t exist before the end of 1894, and that their first film was recorded March 19th 1895, and then publicly projected March 22nd at the Société d’encouragement pour l’industrie nationale in Paris.

[4] Chardère (1985), p.71. This first screening on March 22 1895 took place in Paris, at the „Society for the Development of the National Industry“, in front of an audience of 200 people – among which Léon Gaumont, then director of the Comptoir de la photographie. The main focus of this conference by Louis Lumière were the recent developments in the photograph industry, mainly the research on polychromy (color photography). It was much to Lumière’s surprise that the moving black-and-white images retained more attention than the colored stills photographs.

[5] [1] Archyvuota kopija 2005-09-12 iš Wayback Machine projekto.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]