Caras

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Caras (rus. царь, serb. ir bulg. цар) – aukščiausias vienvaldžio šalies valdovo titulas Rusijoje nuo 1547 iki 1721 m., Serbijoje nuo 1346 iki 1371 m. ir Bulgarijoje 893–1014 m., 1085–1396 m. ir 1908–1946 m.

Yra karaliaus, o vėliau ir imperatoriaus titulo analogas. Kadangi 1721 m. caras Petras I tapo ir imperatoriumi, Rusijoje caro titulas tapo imperatoriaus titulo sinonimu, kaip kad kaizerio Vokietijoje.

Žodžio kilmė

Bulgarijos chanas Simeonas, 893 m. perkėlęs sostinę iš Pliskos į Preslavą įvykdė kelias valstybės valdymo reformas, sustiprinęs savo valdžią bei įvedė Kirilo ir Metodijaus sukurtą slavų rašybą. Norėdamas pasirodyti lygus Romos ir Bizantijos valdovams, vadinusiems save cezariais (pagal Julijaus Cezario gentvardį, lot. caesar:), jis perėmė graikišką žodžio formą, kuri atėjo kartu su 865 m. Simeono tėvo chano Boriso priimta krikščionybe ir kuri buvo artimesnė senovės bulgarams, nes senųjų tiurkų kalbose nebuvo garso zet, ir pasivadino цар – caru.

Kita etimologine šaka per ostgotų tarmes iš žodžio Cezaris (tariama kaip kesar) kilo germanų Šventosios Romos imperijos (962–1806 m.) bei Vokietijos (1871–1918 m.) valdovo pavadinimas Kaiser, taip pat lietuvių kasdieninėje kalboje vartotas ciesorius. Per vestgotų tarmes nuo žodžio Cezaris kilo žodis Carolus > Carl > Karalius.

Maskvos didysis kunigaikštis Ivanas IV Rūstusis, 1533–1547 m. pradėjęs pirmtakų ir jo paties užkariautų kunigaikštysčių centralizaciją, taip pat priėmė kartu su graikų krikščionių bažnyčia slavų kalbose jau įsitvirtinusį žodį царь, norėdamas pabrėžti savo viršenybę prieš kitus kunigaikščius. Kaip valdovo titulas žodis įteisintas 1550 m. teisyne.

Rusijos carai

Kitos formos

Rusijoje nuo Ivano IV laikų nusistovėjo ir kitų caro šeimos narių titulinės formos, naudotos taip pat ir Rusijos imperijos laikais 1721–1917 m.:

Carienė (rus.: царица) – aukščiausia Rusijos valdovė arba caro ar imperatoriaus žmona.
Ciesoraitis (цесаревич) – caro sosto paveldėtojas.
Caraitis (царевич) – caro sūnus. Oficialus sūnaus, ne sosto paveldėtojo titulas buvo Didysis kunigaikštis.
Caraitė (царевна) – caro ar carienės duktė.
Ciesoraitė (цесаревна) – ciesoraičio, sosto paveldėtojo žmona.

Imperatoriaus pilnas titulas

Rusijos caras Petras I 1721 m. Rusiją paskelbė imperija, o save imperatoriumi (Император). Tačiau iš pilnojo imperatoriaus titulo žodis caras neišnyko. Paskutiniojo Rusijos imperatoriaus Nikolajaus II pilnas titulas skambėjo taip:

Божію Поспешествующею Милостію МЫ, Николай Вторый Императоръ И Самодержецъ Всероссійскій, Московский, Кіевскій, Владимірскій, Новгородскій, Царь Казанскій, Царь Астраханскій, Царь Польскій, Царь Сибирскій, Царь Херсониса Таврическаго, Царь Грузинскій, Государь Псковскій, и Великій Князь Смоленскій, Литовскій, Волынскій, Подольскій и Финляндскій, Князь Эстляндскій, Лифляндскій, Курляндскій и Семигальскій, Самогитскій, Белостокский, Корельскій, Тверскій, Югорскій, Пермскій, Вятскій, Болгарскій и иныхъ, Государь и Великій Князь Новагорода низовскія земли, Черниговскій, Рязанскій, Полотскій, Ростовскій, Ярославскій, Белозерскій, Удорскій, Обдорскій, Кондійскій, Витебскій, Мстиславскій и всея Северныя страны Повелитель, и Государь Иверскія, Карталинскія и Кабардинскія земли и области Арменскія, Черкасскихъ и Горскихъ Князей и иныхъ Наследный Государь и Обладатель, Государь Туркестанскій, Наследникъ Норвежскій, Герцогъ Шлезвигъ-Голстинскій, Стормарнскій, Дитмарсенскій и Ольденбургскій, и прочая, и прочая, и прочая.

Aukščiausia Dievo palaima MES, Nikolajus Antrasis, Visos Rusijos, Maskvos, Kijevo, Vladimiro, Novgorodo Imperatorius ir Patvaldys, Kazanės caras, Astrachanės caras, Lenkijos caras, Sibiro caras, Tauridės Chersono caras, Gruzijos caras, Pskovo valdovas, Smolensko, Lietuvos, Voluinės, Podolsko ir Suomijos Didysis kunigaikštis, Estijos, Livonijos, Kuršo ir Žemgalos, Žemaitijos, Baltstogės, Karelijos, Tverės, Jugros, Permės, Viatkos, Bolgarų ir kitų kunigaikštis, Nižnij Novgorodo žemių Valdovas ir Didysis kunigaikštis, Černigovo, Riazanės, Polocko, Rostovo, Jaroslavlio, Belozersko, Udorijos, Obdorijos, Kondijos, Vitebsko, Mstislavlio ir visų Šiaurinių kraštų valdytojas, Iverijos, Kartvelijos ir Kabardos žemių ir Armėnijos sričių valdovas, Čerkesų ir kitų kalniečių kunigaikščių paveldimas Valdovas bei savininkas, Turkestano valdovas, Norvegijos sosto paveldėtojas, Šlezvigo-Holšteino, Stormarno, Ditmaršerno ir Oldenburgo hercogas ir taip toliau, ir taip toliau, ir taip toliau.