Chmelnyckio sritis

Šis straipsnis dėl savo svarbos, redagavimo karų ar dažnų atakų yra iš dalies užrakintas.
Jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai; gali redaguoti automatiškai patvirtinti naudotojai.

Chmelnyckio sritis
ukr. Хмельницька область


(Išsamiau)	(Išsamiau)

Valstybė

Ukraina

Administracinis centras

Chmelnyckis

Rajonai

20

Srities pavaldumo miestai

6

Rajono pavaldumo miestai

7

Įkūrimo data

1937 m. rugsėjo 22 d.

Gubernatorius

Dmytras Habinetas
Дмитро Габінет

Gyventojų

1 367 892 (14)

Plotas

20 645 km² (19)

Tankumas

66 žm./km²

Tel. kodas

+380 38

Tinklalapis

[1]

Vikiteka

Chmelnyckio sritisVikiteka

Chmelnyckio sritis (ukr. Хмельницька область arba Хмельниччина; iki 1954 m. vadinosi Podolės Kameneco sritimi) – Ukrainos sritis, esanti šalies vakaruose. Šiaurėje ribojasi su Žytomyro, Rivnės, vakaruose su Ternopilio, pietuose su Černivcių, rytuose su Vinycios sritimis. Administracinis centras – Chmelnyckis.

Geografija

Plotas

Srities plotas 20 645 km², tai sudaro 3,41 % Ukrainos teritorijos ir užima 18 vietą pagal plotą tarp šalies sričių. Teritorija driekiasi 256,2 km iš šiaurės į pietus ir 192,5 km iš vakarų į rytus. Siaura Černyvcių sritis (10 km) skiria nuo Moldovos sienos. Iki Lenkijos sienos atstumas 165–240 km.

Vandens telkiniai

Per srities teritoriją prateka 120 upių, ilgesnių nei 10 km. Pagrindinė srities upė – Dniestras, pratekantis pietine riba (ilgis srityje 160 km). Svarbiausi jo intakai – Zbručė, Smotryčius, Ušica. Centrinę dalį kerta Pietinis Bugas (ilgis srityje 120 km) su intakais Bužoku, Volku, Ikva. Likusi srities dalis priklauso Dniepro baseinui – Gorynė, Slučė, Chomora. Ežerų nedaug. Keletas nedidelių yra Gorynės baseine. Didžiausias tvenkinys – Dniestro. Chmelnyckio srityje yra 1858 tvenkiniai, daugiausia Gorynės ir Pietinio Bugo baseinuose.

Smotryčiaus upė sudaro Smotryčiaus kanjoną – respublikinės reikšmės gamtos paminklą.

Reljefas

Centrinę srities dalį užima Podolės aukštuma (vyraujantis aukštis 270–370 m), kuria eina Dniepro, Dniestro ir Pietinio Bugo vandenskyros. Šiaurės vakaruose siekia Voluinės aukštumą (aukštis iki 329 m), o šiaurėje – Polesės žemumą (200–250 m). Pietvakarius kerta Tovtro kalvagūbris, kuriame yra aukščiausia Chmelnyckio srities vieta – Velika Buhaicha (409 m). Ten paplitę karstiniai reiškiniai, yra urvų (Atlantidos, Užlučės). Pačiuose pietuose vyrauja kalvotas reljefas, išraižytas Dniestro intakų slėnių.

Klimatas

Klimatas vidutinių platumų, kontinentinis. Žiemos švelnios, vasaros šiltos. Vidutinė žiemos temperatūra -3 °C, vasaros – 19 °C. Per metus iškrenta 510–580 mm kritulių. Vegetacinis periodas – apie 200 dienų.

Dirvožemiai

Vyrauja nujaurėję nehumusingi miškastepių juodžemiai. Pietryčiuose ir Padniestėje – nujaurėję juodžemiai, pilki ir šviesiai pilki, suglėjėję dirvožemiai, šiaurėje – miškų jauriniai, sumišę su miškų karbonatiniais ir juodžemiais^[1].

Augalija ir gyvūnija

Šiaurinėje Chmelnyckio srities dalyje vyrauja Polesės miškai (daugiausia pušynai), kurie pietuose palaipsniui pereina į miškastepes ir stepes. Stepių plotai daugiausia išdirbti, tik upių pakrantėse yra krūmų ir medžių sąžalynų. Miškai dengia 13,1 % srities ploto.

Būdingi gyvūnai: kiškiai, lapės, vilkai, šernai, stirnos, briedžiai, voverės, kiaunės, laukų graužikai. Upėse ir jų pakrantėse gyvena ondatros, ūdros, laukinės žąsys, antys.^[2]

Istorija

Sritis yra istorinio Podolės regiono dalis – Podolės Kamenecas buvo Podolės sostinė, anksčiau – svarbus Rytų Europos prekybos centras.

Podolės Kameneco sritis sudaryta 1937 m. rugsėjo 22 d., administraciniu centru tapo Podolės Kamenecas. Naujai sudaryta sritis užėmė 20 541 km² plotą (3,3 % UTSR teritorijos), joje gyveno 1615,4 tūkst. žmonių. Į jos sudėtį įėjo 36 administraciniai rajonai, 3 srities pavaldumo miestai (Kamenecas, Proskurivas ir Šepetivka), 8 rajono pavaldumo miestai, 22 miesto tipo gyvenvietės ir 474 kaimai.

1941 m. gegužę srities centras iš Kameneco perkeltas į Proskurivą, tačiau 1941–1945 m. čia siautęs antrasis pasaulinis karas sutrikdė perkėlimo procesą. Vokiečių okupacijos metais teritoriją įėjo į Volynės-Podolės generalinę apygardą. Srities teritorijoje buvo sudarytos 9 apygardos: Podolės Kameneco, Dunajivcių, Jarmolincių, Proskurivo, Letičivo, Starokostiantinivo, Antonino, Iziaslavo ir Šepetivkos.

Karo sugriautai sričiai atstatyti buvo skirta 56 mln. rublių. Iki 1950 m. atstatyta ir įsteigta 440 pramonės įmonių, o pramoninės produkcijos apimtys pasiekė 95 % ikikarinio lygio. 1954 m. sausio 16 d. UTSR aukščiausioji taryba Proskurivo miestą pervadino ukrainiečių nacionalinio didvyrio Bogdano Chmelnyckio garbei, tuo pačiu sritis įgavo Chmelnyckio vardą. 1958 m. sritis apdovanota Lenino ordinu už pasiekimus žemės ūkyje. 1962 m. Chmelnyckio srityje suformuota 10 rajonų: Voločysko, Gorodocko, Dunajivcių, Iziaslavo, Podolės Kameneco, Krasylivo, Letyčivo, Starokostiantynivo, Šepetivkos ir Jarmolyncių. 1965 m. rajonų skaičius padidintas iki 16-os. Srityje veikė žemės ūkio priemonių, radiotechnikos, elektronikos, kabelių, cukraus, vaisių konservų, mėsos pramonės įmonės. Produkcija buvo eksportuojama į ~50 pasaulio šalių^[3].

Gyventojai

2001 m. srityje gyveno 1 430 800 gyventojų ir tai sudarė beveik 2,93 % visų Ukrainos gyventojų. Tarp jų:

miesto gyventojų – 51 %
kaimo gyventojų − 49 %

Pagal tautybę gyventojai pasiskirsto:

ukrainiečiai – 93,9 %
rusai – 3,6 %
lenkai – 1,6 %
kiti (baltarusiai, žydai) – 0,9 %

Srities vidutinis gyventojų tankumas – 69 žm./km².

Demografinė raida tarp 1970 m. ir 2001 m.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

1998 m.

2001 m.^sur.

1 615 400

1 556 000

1 521 500

1 525 500

1 447 200

Administracinis suskirstymas

Chmelnyckio sritis administraciškai padalinta į 20 rajonų, yra 6 srities pavaldumo miestai, 7 rajono pavaldumo miestai, 1452 gyvenvietės.

Srities pavaldumo miestai
Lietuviškai	Ukrainietiškai	Gyventojų skaičius
Chmelnyckis	Хмельницький	254,0
Podolės Kamenecas	Кам’янець-Подільський	98,9
Šepetivka	Шепетівка	48,2
Starokostiantynivas	Старокостянтинів	35,0
Slavuta	Славута	34,0
Netišynas	Нетішин	34,0

Srities tarybos
Nr. že- mė- lapy- je	Lietuviškai	Ukrainietiškai	Administracinis centras
1	Bilohirjos rajonas	Білогірський район Bilohirs’kyi raion	Bilohirja
2	Chmelnyckio rajonas	Хмельницький район Khmelnyts’kyi raion	Chmelnyckis
3	Čemerivcių rajonas	Чемеровецький район Chemerovets’kyi raion	Čemerivciai
4	Deražnios rajonas	Деражнянський район Derazhnians’kyi raion	Deražnia
5	Dunajivcių rajonas	Дунаєвецький район Dunaievets’kyi raion	Dunajivciai
6	Horodoko rajonas	Городоцький район Horodots’kyi raion	Horodokas
7	Iziaslavo rajonas	Ізяславський район Iziaslavs’kyi raion	Iziaslavas
8	Jarmolyncių rajonas	Любешівський район Lyubeshivs’kyi raion	Jarmolynciai
9	Krasylivo rajonas	Красилівський район Krasylivs’kyi raion	Krasylivas
10	Letyčivo rajonas	Летичівський район Letychivs’kyi raion	Letyčivas
11	Naujosios Ušycios rajonas	Новоушицький район Novoushyts’kyi raion	Naujoji Ušycia
12	Podolės Kameneco rajonas	Кам’янець-Подільський район Kamianets'-Podil’s'kyi raion	Podolės Kamenecas
13	Polonės rajonas	Полонський район Polons’kyi raion	Polonė
14	Senosios Syniavos rajonas	Старосинявський район Starosyniavs’kyi raion	Senoji Syniava
15	Slavutos rajonas	Славутський район Slavuts’kyi raion	Slavuta
16	Starokostiantynivo rajonas	Старокостянтинівський район Starokostiantynivs’kyi raion	Starokostiantynivas
17	Teofipolio rajonas	Теофіпольський район Teofipols’kyi raion	Teofipolis
18	Šepetivkos rajonas	Шепетівський район Shepetivs’kyi raion	Šepetivka
19	Vinkivcių rajonas	Віньковецький район Vinkovets’kyi raion	Vinkivciai
20	Voločysko rajonas	Волочиський район Volochys’kyi raion	Voločyskas
	Chmelnyckio miesto taryba	Хмельницька міськрада Khmel’nyts’ka mis’krada	Chmelnyckis
	Netišyno miesto taryba	Нетішинська міськрада Netishyns’ka mis’krada	Netišynas

Rajonų tarybos
Miestų tarybos

Ekonomika

Svarbiausias šios srities verslas – pramonė. Labiausiai srityje išvystyta energetikos pramonė, tai visų pirma Netišyno mieste esanti Chmelnyckio atominė elektrinė, kuri buvo statyta prekiauti su lenkais. Taip pat srityje stipriai išvystyta maisto gamybos, žemės ūkio, mašinų gamybos, karinė bei chemijos pramonė. Iš stambiausių įmonių be branduolinės jėgainės būtų galima paminėti „Ukrelektroaparat“ gaminančią jėgos transformatorius, Podolės Kameneco žemės ūkio technikos gamyklą.

Taip pat šioje srityje aktyviai dirbma žemė. Chmelnyckio srityje pagaminama apie 2 % Ukrainos pramoninės produkcijos, 8,4 % cukraus, 5,5 % pieno, 4,8 % mėsos, užauginama 4,2 % grūdų, 5,4 % bulvių.

Ekonomikos rodikliai

N	rodiklis	vienetai	2006
1	Prekių eksportas	mln. JAV dolerių	221,1
2	Tarp visų Ukrainos sričių	%	0,6
3	Prekių importas	mln. JAV dolerių	287,8
4	Tarp visų Ukrainos sričių	%	0,6
5	Eksporto-importo saldo	mln. JAV dolerių	−66,7
6	Kapitalinės investicijos	mln. grivinų	2382,7
7	Vidutinis atlyginimas	Grivinų (2007-01-01)	831
8	Vidutinis atlyginimas	JAV dolerių (2007-01-01)	164,6

Susisiekimas

Srityje kertasi svarbiausi transporto keliai, vedantys į Centrinę Europą, Rusiją ir Juodosios jūros pakrantę. Chmelnyckio srityje yra oro uostas, aerodromas, svarbus geležinkelio tinklas.

Automobilių keliai srityje:
	Maršrutas	Didesni miestai srityje	Ukrainietiška numeracija	Tarptautinė numeracija	Statusas
	Brestas – Machačkala	Chmelnyckis, Letyčivas	M12	E50	Tarptautinis
	Žytomyras – Černivciai	Horochivas	H03	-	Nacionalinis

Kelių rodyklė

Bendras automobilių kelių ilgis – 7136,2 km;
2 upių uostai (po vieną keleivniį ir krovininį);
51 geležinkelio stotis.

Švietimas ir kultūra

Srityje^[4] yra keturi muziejai du iš jų Chmelnyckio mieste: dailės ir krašto. Taip pat Chmelnyckio mieste yra du teatrai: muzikos-dramos ir lėlių, srities filharmonija.

Apie 200 Podolės Kameneco pastatų – XV–XIX a. architektūros paminklai.

Turizmas

Bendras^[5] kultūrinių, archeologinių, architektūros, monumentalios vietovės skaičius – 2015. Lankomiausias turistais srityje – nacionalinis istorinis-architektūrinis draustinis „Kamenecas“ Podolės Kamenece (ХIV – ХVI a.)

Srityje yra 3 draustiniai:

nacionalinis istorinis-architektūrinis Podolės Kamenece;
valstybinis istorinis-kultūrinis Mežybiže;
valstybinis istorinis-kultūrinis Samčykuose.

Šaltiniai

Nuorodos

Oficiali srities svetainė (ukr. ir angl. k.)

[1] ttp://www.oval.ru/enc/79811.html

[2] ttp://dic.academic.ru/dic.nsf/bse/147547/%D0%A5%D0%BC%D0%B5%D0%BB%D1%8C%D0%BD%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%B0%D1%8F

[3] ttp://www.adm-km.gov.ua/index1.php?link=1 Archyvuota kopija 2008-05-04 iš Wayback Machine projekto.

[4] ttp://www.ua.all-biz.info/regions/?fuseaction=adm_oda.showSection&sc_id=10&rgn_id=8^{[neveikianti nuoroda]}

[5] ttp://www.ua.all-biz.info/regions/?fuseaction=adm_oda.showSection&rgn_id=8&sc_id=3^{[neveikianti nuoroda]}

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]