Lvovo sritis
|
Šis straipsnis dėl savo svarbos, redagavimo karų ar dažnų atakų yra iš dalies užrakintas. Jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai; gali redaguoti automatiškai patvirtinti naudotojai. |
| Lvovo sritis/Lvivo sritis Львівська область | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Ukraina
| ||||||
| Administracinis centras | Lvovas | ||||||
| Rajonų | 20 | ||||||
| Srities pavaldumo miestai | 9 | ||||||
| Rajono pavaldumo miestai | 35 | ||||||
| Įkūrimo data | 1939 m. gruodžio 4 d. | ||||||
| Gubernatorius | Maksymas Kozyckis Максим Козицький | ||||||
| Gyventojų | 2 555 834 | ||||||
| Plotas | 21 833 km² | ||||||
| Tankumas | 117 žm./km² | ||||||
| Tel. kodas | 32 | ||||||
| Tinklalapis | [1] | ||||||
 Vikiteka |
Lvovo sritis/Lvivo sritisVikiteka | ||||||
Lvovo sritis arba Lvivo sritis (ukr. Львівська область arba Львівщина) – vakaruose esanti Ukrainos sritis. Šiaurėje ribojasi su Voluinės, šiaurės rytuose – su Rivnės, rytuose – su Ternopilio, pietuose – su Ivano Frankivsko, pietvakariuose – su Užkarpatės sritimis, vakaruose – su Lenkija. Administracinis centras – Lvovas/Lvivas.
Geografija
Plotas
Srities plotas 21865 km², kas sudaro 3,61 % Ukrainos teritorijos.
Vandens telkiniai
Per sritį tekančios upės priklauso Baltijos ir Juodosios jūrų baseinams. Didžiausios upės – Vakarinis Bugas, Dniestras.
Klimatas
Klimatas vidutinių platumų; kontinentinis. Žiemos švelnios, vasaros šiltos. Vidutinė sausio temperatūra lygumuose −4,1 °C, kalnuose – −6,1 °C, birželio – 18,3 °C bei 12,8 . Per metus iškrenta 750–100 mm kritulių.
Istorija
Lvovo srities administracinis centras Lvovas yra istorinio Ukrainos regiono Galicijos sostinė. Lvovo sritį XIV amžiuje užkariavo Ldk Algirdas. Tačiau 1569 metais LDK ir Lenkijai pasirašius Liublino uniją Lvovo sritis su Voluine ir kitomis derlingomis dabartinės Ukrainos žemėmis atiteko Lenkijai. Po I Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Lvovas atiteko Austrijai. Priešingai negu Voluinėje, Lvovo srityje buvo gerbiama ir tausojama ukrainiečių kalba. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui dabartinėse Lvovo ir aplinkinių sričių teritorijose buvo suformuota Vakarų Ukrainos Liaudies Respublika su sostine Lvove. Po Lenkijos–Ukrainos karo Lvovas atiteko Lenkijai. 1921 m. buvo įkurta Lvovo vaivadija. Po Molotovo-Ribentropo pakto Lvovo vaivadiją užgrobė Tarybų Sąjunga ir įkūrė Lvovo sritį Ukrainos TSR sudėtyje. 1941–1944 m. buvo vokiečių okupuota.
Gyventojai
2008-aisias m. srityje gyveno 2 559 800 gyventojų ir tai sudarė beveik 2,49 % visų Ukrainos gyventojų. Tarp jų:
- miesto gyventojų – 59,3 %
- kaimo gyventojų − 40,7 %
Pagal tautybę gyventojai pasiskirsto:
- ukrainiečiai – 94,8 %
- rusai – 3,6 %
- lenkai – 0,7 %
- kiti (baltarusiai, žydai) – 0,3 %
Srities vidutinis gyventojų tankumas – 119.54 žm./km².
Administracinis suskirstymas
Sritis padalintą į:
- 20 rajonų;
- 9 srities pavaldumo miestus;
- 35 rajono pavaldumo miestus.
| Lietuviškai | Ukrainietiškai | Gyventojų skaičius | |
|---|---|---|---|
| Lvovas | Львів | 735,5 | |
| Drohobyčas | Дрогобич | 78,7 | |
| Červonohradas | Червоноград | 68,7 | |
| Stryjus | Стрий | 60,7 | |
| Boryslavas | Борислав | 36,1 | |
| Sambiras | Самбір | 34,9 | |
| Truskavecė | Трускавець | 30,0 | |
| Naujasis Rozdilas | Новий Розділ | 27,8 | |
| Moršynas | Моршин | 6,1 |
Ekonomika
Lvovo srities ekonominėje zonoje išskiriami trys rajonai:
- Prieškarpatės – mašinų gamyba, medžio apdirbimas, lengvoji bei maisto pramonė; naftos gavyba, sieros gamyba.
- Šiaurinį – akmens anglies kasimas (Voluinės-Lvovo anglių baseinas), cheminė bei lengvoji pramonė, energetika(Dobrotviro šiluminė elektrinė).
- Lvovo – mašinų gamyba, maisto bei lengvoji pramonė.
Lvovo mieste yra stambi viešojo transporto gamykla – LAZ. Srityje auginami javai (miežiai, kviečiai), cukriniai runkeliai, linai, bulvės, galvijai, kiaulės, avys, arkliai. 2008 m. Lvovo srityje buvo pagaminta 5 % Ukrainos žemės ūkio produkcijos/[1].
Lvovo srityje 2003 metais pagaminta: 97,7 % elektros lempučių, 88,3 % – autokrovėjų, 55,5 % – sieros, 34,4 % – popieriaus, 16,6 % – autobusų, 22,6 % – kartono, 13,2 % – margarino, 12,7 % – dažų, 9,5 % – avalynės, 9,3 % – baldų, 9,3 % cemento nuo visų šalyje gaminamų produktų.[1].
Ekonomikos rodikliai
| N | rodiklis | vienetai | 2006 |
|---|---|---|---|
| 1 | Prekių eksportas | mln. JAV dolerių | 804,1 |
| 2 | Tarp visų Ukrainos sričių | % | 2,1 |
| 3 | Prekių importas | mln. JAV dolerių | 1120,2 |
| 4 | Tarp visų Ukrainos sričių | % | 2,5 |
| 5 | Eksporto-importo saldo | mln. JAV dolerių | −316,1 |
| 6 | Kapitalinės investicijos | mln. grivinų | 6835,3 |
| 7 | Vidutinis atlyginimas | Grivinų (2007-01-01) | 953 |
| 8 | Vidutinis atlyginimas | JAV dolerių (2007-01-01) | 188,7 |
Pagal Ukrainos statistikos komiteto duomenis.
Susisiekimas
Lvove ir Stryjuje yra svarbūs geležinkelių mazgai. Lvove taip pat yra stambus tarptautinis oro uostas
| Maršrutas | Didesni miestai srityje | Ukrainietiška numeracija |
Tarptautinė numeracija |
Statusas | |
|---|---|---|---|---|---|
Lvovas –  Varšuva
|
Žovkva, Rusios Rava | M09 | E372 | Tarptautinis | |
 Kalė –  Rideris
|
Krakovecas, Javorivas, Lvovas | M10 | E40 | Tarptautinis | |
| Lvovas – - skp[2] „Šeginai“ |
Horodokas, Mostyska | M11 | - | Tarptautinis | |
| Stryjus – Znamenka
|
Chydačivas, Chodorivas | M12 | E50 | Tarptautinis | |
| Kijevas – Čopas
|
Brodai, Radyvylivas, Mykolajivas | M06 | E40 E50[3] |
Tarptautinis | |
| Lvovas – Ternopilis
|
Zoločivas | H02 | - | Nacionalinis | |
| Mukačevė – Lvovas
|
Peremyšlianai | H09 | - | Nacionalinis | |
| Lvovas – Luckas
|
Horochivas | H17 | - | Nacionalinis |
Kelių rodyklė
- Bendras automobilių kelių ilgis – 8000 km
- Iš jų su tvirta danga – 7400 km
- Bendras geleležinkelių ilgis – 1309 km
Švietimas ir kultūra
Lvovo srities Pagrindinio statistikos valdymo duomenimis 2008 m. pagal teatrų skaičių sritis užėmė trečią vietą tarp Ukrainos regionų (po Kijevo miesto ir Dniepropetrovsko srities); ketvirtą vietą pagal aukštųjų mokyklų skaičių (po Kijevo miesto, Donecko ir Charkovo sričių) bei ketvirtąją vieta pagal studentų skaičių 10-čiai tūkstančių gyventojų (po Kijevo miesto, Charkovo srities bei Sevastopolio miesto)[4].
Iš kultūros įstaigų 2008-ųjų duomenimis srityje buvo:
- 17 muziejų
- 11 teatrų
- 1374 bibliotekų
- 1397 klubo tipo įstaigų
- 13 koncertinių organizacijų.
Iš švietimo įstaigų 2008-ųjų duomenimis srityje veikė:
- 53 aukštosios mokyklos;
- 1469 bendrojo lavinimo švietimo įstaigos;
- 62 profesinės mokyklos;
- 487 ikimokyklinės įstaigos.
Turizmas
Srityje yra 3934 istorijos, archeologijos, architektūros paminklai.
Svarbiausi jų:
- Lvovo senamiestis, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldą;
- valstybinis istorijos-kultūros draustinis „Turstanė“ (IX–XIV a. tvirtovės griuvėsiai; Skolės rajone);
- valstybinis istorijos-kultūros draustinis „Nahujevyčiai“ (Ivano Franko gimtinė; Drohobyčiaus rajone);
- Žovkvos senamiestis;
- vienuolynas Krechive (Žovkvos rajone);
- senosios slavų gyvenvietės (X–XIII a.; Pustomytų rajone);
- Ukrainos auksinė pasaga: Olesko (XIII–XVII a.) Zoločivo, Pidhircių, Svirzkio pilys.
Išnašos
- ↑ 1,0 1,1 Питома вага Львівської області в Україні Archyvuota kopija 2009-03-02 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ skp – sienos kirtimo punktas
- ↑ Nurodyta greitkelio M06 ukrainietiškas vidaus pavadinimas (Kijevas-Čopas). Greitkelis sutampa su europiniais maršrutais E40(Kalė-Rideris) bei E50(Brestas-Machačkala)
- ↑ Регіон у фокусі Archyvuota kopija 2008-10-16 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Oficiali Lvovo miesto svetainė (ukrainiečių ir anglų kalbomis) Archyvuota kopija 2016-05-13 iš Wayback Machine projekto.
- Lvovo srities draustiniai (rusų kalba) Archyvuota kopija 2008-04-11 iš Wayback Machine projekto.
| ||||||||||||||||||||
