Cirkonas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Cirkonas | |
|---|---|
| |
| Savybės | |
| Kategorija | Mineralas silikatas |
| Cheminė formulė | Cirkonio silikatas ZrSiO4 |
| Identifikacija | |
| Spalva | Ruda, raudona, geltona, žalia, mėlyna, juoda ir bespalvė |
| Kristalinė gardelė | Tetragoninė |
| Skalumas | ? |
| Lūžimai | ? |
| Kietumas pagal Moso skalę | 7,5 |
| Blizgesys | Deimantinis |
| Lūžio rodiklis | nω=1.967–2.015 nε=1.920–1.960 (dvigubas lūžis δ=0.047–0.055) |
| Specifinis tankis | 4,6-4,7 |
Cirkonas – mineralas priklausantis nesosilikatų grupei (Cirkonio silikatas). Cheminė formulė – ZrSiO4.
Cirkonas randamas magminėse uolienose (pirminis kristalizacijos produktas), metamorfinėse uolienose (perkristalizuoti grūdai) ir nuosėdinėse uolienose (nuolaužinė, nuotrupinė medžiaga). Paprastai grūdeliai nedideli, bet pegmatituose išauga ir kelių centimetrų dydžio kristalai.
Cirkono minerale dažnai būna urano ir torio priemaišų. Šios priemaišos leidžia datuoti uolienas. Seniausios Žemės uolienos yra 4,4 mlrd. metų senumo. Cirkonas naudojamas ir kaip rūda metalui cirkoniui gauti.
Bespalviai cirkono kristalai labai panašūs į deimanto kristalus, tačiau skiriasi jų kietumas. Cirkonas naudojamas juvelyrikoje kaip pigi deimanto imitacija.
