Location via proxy:   [ UP ]  
[Report a bug]   [Manage cookies]                
Pereiti prie turinio

Emyras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bucharos emiras Mohammed Alim Khan, 1911

Emyras – arabų ir kai kurių tiurkų naudotas ir naudojamas kilmingųjų titulas ir pareigos. Naudojamas Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje. Kai kuriose šalyse šis žodis rašomas amir, kas arčiau arabiškam tarimui. Iš jo kilęs karinis laipsnis admirolas.

Arab. أمير (amīrah, ãmir) 'vadas', 'generolas', vėliau 'kunigaikštis'. Dar rašomas amir, aamir or ameer. Žodis amir 'genties vadas' ar 'karo vadas' kilęs iš arabiškos šaknies amr 'vadovauti'. Pradžioje reiškė bet kokios žmonių grupės vadą. Vėliau ėmė reikšti nedidelių valstybių valdovus, t. y., tapo titulu. Šiuolaikinėje vartosenoje emyras reiškia 'kunigaikštis' (angl. prince). Į anglų kalbą emir atėjo iš pranc. émir.[1]

Emyrais vadinami kunigaikščio lygio valdovai. Taip pat emyro titulas suteikiamas arabų karalių (pvz., Saudo Arabijos) sūnums, kaip kad ir europiečių karalių sūnūs gauna kunigaikščio (princo) titulą.[2]

Emyrais (amir al – chadži) vadina ir žmones, vadovaujančius didelėms maldininkų grupėms, keliaujančioms į Meką.

Persiškas titulas mirza yra sutrumpintas emyr – zade (pers. امیر زادح, amir zâdah 'emyro sūnus') variantas.

Susiję kariniai titulai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo pat pradžių emyras buvo ir karinis titulas, apytiksliai reiškęs 'generolas', 'vadas'. Laivyno titulas admirolas kilęs iš arabiško titulo amir al – bahr 'generolas jūroje', kuriuo vadindavo laivyno vadus ir kartais laivyno ministrus.

Kai kuriose musulmonų kariuomenėse emyras buvo karininko laipsnis. Mogolų Indijoje emyrai vadovaudavo raitelių tūkstantinei (1000 raitelių). Tokią tūkstantinę sudarydavo 10 šimtinių, kurioms vadovaudavo sipah salarai (angl. sipah salar). Dešimčiai tūkstantinių vadovaudavo malikas (angl. malik).

  1. Harper, Douglas. „amir (n.)“. Online Etymology Dictionary. Nuoroda tikrinta 2017-06-29.
  2. Emyras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004