Fareriečiai

Fareriečiai
Fareriečių šokėjai tautiniais rūbais
Gyventojų skaičius	80 000 - 90 000
Populiacija šalyse	Farerai - 48 778 Danija - 21 687 Norvegija - 500-1000 (1 981) Islandija - 500
Kalba (-os)	farerų, danų
Religijos	liuteronybė
Giminingos etninės grupės	islandai, norvegai, škotai.

Fareriečiai – Farerų salų, skandinavų – keltų kilmės tauta, kalbanti vakarų pogrupio šiaurės germanų kalba. Jai pradžią davė skandinavų vikingai daugiausiai iš dabartinės vakarų Norvegijos. Neseniai mokslininkai ištyrę šios tautos DNR teigia, kad pagal Y chromosoma atsekančias vyrų kilmę nurodo, jog 87 % jų yra Skandinavijos kilmės, o iš Mitochondrijų DNR analizės nustatančios moterų kilmę – 84 % fareriečių yra škotų ir airių kilmės.

Iš viso Farerų salose jų gyvena apie 48 778, kai kaimyninėse šalyse dar apie 22 000 fareriečių:

• Danijoje – 21 687
• Norvegijoje – 500 ~ 1000
• Islandijoje – 500

Manoma, kad pasaulyje gali gyventi 80 000 – 90 000 fareriečių.

Pirmieji salų kolonistai, manoma, buvo iš Hibernijos ir Kaledonijos, atsiskyrėliai ir vienuoliai, kurie atvyko VI amžiuje, bet greitai patyrė vikingų kolonizaciją – apie 650 metus, kurie pakeitė atsiskyrėlius ir vienuolius. Žinoma, apie tuos laikus nėra labai tvirtų žinių, todėl kyla grėsmė įvairioms spėlionėms.

Ši tauta yra nordinės rasės. Fareriečiams pagal kalbą ir kilmę artimiausi islandai.

Gimtoji kalba – farerų kalba, nors kiekvienas moka ir kalba danų kalbą, o jaunimas susišneka angliškai.

Tikintieji daugiausiai liuteronai