Goferiniai
Geomyidae | ||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Lyguminis goferas (Geomys bursarius) | ||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Goferiniai (Geomyidae) – graužikų (Rodentia) šeima, kuriai priklauso 41 endeminės rūšys, gyvenančios Šiaurės ir Centrinėje Amerikoje. Gyvūnai plačiai žinomi dėl tunelių tiesimo veiklos ir gebėjimo sunaikinti ūkius bei sodus.
Šeimoje 5 gentys:
- Rytų Amerikos goferai (Geomys), 7 rūšys.
- Didieji goferai (Orthogeomys), 11 rūšių.
- Bulerio goferai (Pappogeomys), 9 rūšys.
- Vakarų Amerikos goferai (Thomomys), 8 rūšys
- Mičoakaniniai goferai (Zygogeomys), 1 rūšis
Išvaizda
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ilgis 13–35 cm, uodegos ilgis 4–14 cm.[1] Svoris apie 200 g, tačiau kai kurios rūšys sveria 1 kg. Patinai gali būti didesni už pateles ir sverti beveik dvigubai daugiau. Kailis dažnai rudas ir atitinka dirvožemio, kuriame gyvūnas gyvena, spalvą. Turi didelius skruostų maišus su kailiniu pamušalu, kurie gali būti išversti į išorę. Akys mažos. Uodega trumpa ir plaukuota.
Elgsena
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Beveik visą savo gyvenimą praleidžia po žeme. Į paviršių išlenda tik išskirtiniais maisto paieškos atvejais. Kasa dviejų skirtingų tipų tunelius: maitinimosi tuneliai yra arti paviršiaus ir labai siauri. Urvai su lizdų, miegojimo ir sandėliavimo kameromis gilesni ir didesnių matmenų. Neužmiega žiemos miegu, tačiau šaltuoju metu, ypač šiauriniuose savo arealo regionuose, nustoja kasti.
Mityba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Maitinasi požeminėmis augalų dalimis – šaknimis ir gumbais. Maistą laiko skruostų maišeliuose ir neša į iškastuose tuneliuose esančius sandėlius.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ goferiniai. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-02-27).