Location via proxy:   [ UP ]  
[Report a bug]   [Manage cookies]                
Pereiti prie turinio

Gvajana Esekiba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žaliai pažymėta Gvajana Esekiba – Gajanos dalis, į kurią pretenduoja Venesuela. Ruda – Venesuelos pripažįstama Gajanos teritorija
1819 m. Didžiosios Kolumbijos žemėlapis su įtraukta Gvajanos Esekibos teritorija

Gvajana Esekiba (isp. Guayana Esequiba) – vakarinė Gajanos valstybės teritorija (į vakarus nuo Esekibo upės), į kurią pretenduoja Venesuela. Šis terminas naudojamas tik Venesuelos. Teritorija apima 6 Gajanos regionus – Barimą-Vainį, Kujunį-Mazarunį, Pomerūną-Supenamą, Potarą-Siparunį, Aukštutinį Takutu-Aukštutinį Esekvibą ir Esekibo salas-Vakarų Demerarą. Plotas 159 500 km².

Pirmą kartą į šią teritoriją ispanai pretenzijas pareiškė 1788 m. (kaip ribą su britų žemėmis pažymėjo Esekibo upę), tačiau jokių veiksmų ją užimti nesiėmė.[1] 1840 m. britų komisija vokiečių gamtininko Roberto Šomburgo (Robert Schomburgk) pagalba nustatė vakarinę Britų Gvianos ribą.[2] Su šia riba nesutiko Venesuela ir XIX a. su Britanija konfrontavo dėl teritorijų. 1899 m. tarptautinis tribunolas Vašingtone nustatė dabartinę Gajanos–Venesuelos sieną, kuri išvesta daugiausia sulig „Šomburgo linija“. Venesuela su sprendimu nesutiko (nustatant sutartį nebuvo Venesuelos teisininkų atstovų, be to, laikyta, kad dėl politinių priežasčių arbitrai rėmė britus), ir ne kartą siekė nustatyti sieną iš naujo.

1962 m. Venesuela vėl iškėlė sienos klausimą. 1966 m. Venesuela, Jungtinė Karalystė ir Britų Gviana pasirašė Ženevos susitarimą, pagal kurį 1899 m. šalys įpareigotos siekti susitarimo dėl sienos nustatymo, kadangi Venesuela laikė 1899 m. Vašingtono sutartį negaliojančia. Venesuela šį susitarimą interpretavo kaip galimybę nustatyti sieną naujai, nors Gajana ir tarptautinė bendruomenė nesutiko, kad Ženevos susitarimais anuliuojama 1899 m. siena.[3] 1966 m. Venesuela pripažindama Gajanos nepriklausomybę paskelbė savo pretenzijas į Gvajanos Esekibos regioną. Nuo 1970 m. Venesueloje leidžiamuose šalies žemėlapiuose greta šalies teritorijos žymima ir Gvajana Esekiba, kuri dažnai įvardinama kaip „Užimtina zona“ (Zona en Reclamación).[4]

1969 m. Rupununio regione prieš Gajanos valdžią sukilo vietiniai indėnai ūkininkai, baimindamiesi, kad naujai išrinkta Gajanos valdžia gali išparceliuoti jų žemes. Sukilėliai siekė paramos iš Venesuelos, mainais žadėdami sutikti, kad jų žemės būtų prijungtos prie Venesuelos. Visgi, Gajanos pajėgos sukilimą numalšino.

1970–1983 m. tarp Venesuelos ir Gajanos galiojo Port of Speino moratoriumas, pagal kurį šalys plėtojo bendradarbiavimą, atidėdamos į šalį sienos nustatymo klausimą.[5]

Valdant Venesuelos prezidentui Hugo Čavesui pradžioje šalių tarpusavio santykiai buvo draugiški, Čavesas vizito Džordžtaune metu teigė, kad klausimas dėl sienos išspręstas.[6] Visgi, 2006 m. referendumo metu Venesuelos vėliava pakeista, pridedant žvaigždę, žyminčią istorinę Gvajanos provinciją.[7]

Santykiai tarp Venesuelos ir Gajanos dėl Gvajanos Esekibos dar labiau paaštrėjo 2011–2013 m., kai Gajanos prašymu JTO nustatė žemyninio šelfo priklausomybę, neatsižvelgdama į Venesuelos pretenzijas, bei pradėta ruoštis naftos gavybai šiame pajūrio ruože. Prasidėjo diplomatinis karas – Venesuelos laivynas pradėjo patruliuoti Gvajanos Esekibos pakrantėse, Gajana atšaukė leidimus Venesuelos lėktuvams tūpti šalies teritorijoje.

2018 m. Gajana kreipėsi į Tarptautinį teisingumo teismą, kad šis išspręstų sienos klausimą.[8] Venesuelos prezidentas Nikolasas Maduras pareiškė, kad Tarptautinis teisingumo teismas neturi jurisdikcijos spręsti šio klausimo, ir kad jo šalis nebendradarbiaus.[9]

2023 m. pabaigoje Nikolasas Maduras surengė konsultacinį referendumą dėl Gvajanos Esekibos priklausymo Venesuelai, ir ar sutinkama 125 tūkst. ten gyvenančių žmonių suteikti Venesuelos pilietybę.[10] Venesuela Gajanos pasienyje ėmė telkti karines pajėgas. Brazilija pareiškė palaikymą Gajanai ir ėmė telkti kariuomenę prie savo šiaurinių sienų.[11]

  1. "¿Cuál es la historia detrás del conflicto territorial de la Zona en Reclamación? ". Prodavinci
  2. Humphreys, R. A. (1967), „Anglo-American Rivalries and the Venezuela Crisis of 1895“, Presidential Address to the Royal Historical Society 10 December 1966, Transactions of the Royal Historical Society, 17: pp 131–164
  3. Dr. Odeen Ishmael. Guyana-Venezuela: The “controversy” over the arbitral award of 1899
  4. [1]
  5. Milutin Tomanović (1971) Hronika međunarodnih događaja 1970, Institute of International Politics and Economics: Belgrade, p. 2512
  6. „Asamblea Nacional ratificó la soberanía de Venezuela sobre el Esequibo“. El Nacional
  7. Andrade, Gabriel (1 December 2020). „Banal Nationalism Disputes in Venezuela: 1999–2019“. Journal of Nationalism, Memory & Language Politics. De Gruyter. 14 (2): 182–184.
  8. „Guyana lleva a Venezuela a la Corte Internacional de Justicia de La Haya en la disputa por el territorio del Esequibo“. BBC.
  9. „Venezuela no participará en procedimiento sobre Esequibo promovido por Guyana en La Haya“. Efecto Cocuyo.
  10. „Venezuela fija para 3 de diciembre referendo sobre territorio en disputa con Guyana“. Reuters.
  11. „Exército reforça fronteira com Venezuela e Guiana para evitar uso do território brasileiro em disputa por petróleo, diz Múcio“