Herbert George Wells
| Herbert George Wells | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1866 m. rugsėjo 21 d. Bromley, Jungtinė Karalystė |
| Mirė | 1946 m. rugpjūčio 13 d. (79 metai) Londonas, Jungtinė Karalystė |
| Pseudonimas | H. G. Wells |
| Pilietybė | Britas |
| Profesija | Rašytojas, pedagogas, istorikas, žurnalistas |
| Žanrai | Mokslinė fantastika |
| Žymiausi darbai | „Laiko mašina“, „The History of Mr Polly“, „Pasaulių karas“, „Nematomas žmogus“, „Daktaro Moro sala“ |
| Įtaka | Thomas Henry Huxley, Platonas, Jonathan Swift |
| Padarė įtaką | Kevin J. Anderson, Isaac Asimov, Stephen Baxter, Ray Bradbury, Edgar Rice Burroughs, Arthur C. Clarke, Robert H. Goddard, Robert A. Heinlein, Aldous Huxley, Stan Lee, C. S. Lewis, H. P. Lovecraft, Alan Moore, George Orwell, Frank R. Paul, Carl Sagan, Olaf Stapledon, Stanley G. Weinbaum, Jack Williamson |
Herbertas Džordžas Velsas (angl. Herbert George Wells, žinomas literatūriniu slapyvardžiu H. G. Wells, 1866 m. rugsėjo 21 d. – 1946 m. rugpjūčio 13 d.) – anglų rašytojas, geriausiai žinomas už mokslinės fantastikos darbus.[1] Velsas, kartu su Žiuliu Vernu, laikomas „Mokslinės fantastikos tėvu“[2]. Žymiausi kūriniai: „Laiko mašina“, „Pasaulių karas“, „Nematomas žmogus“ , „Daktaro Moro sala“ ir kt., kurie ne kartą ekranizuoti.
Rašytojas buvo tiesmukas socialistas ir pacifistas, vėlesni darbai kupini politikos ir didaktikos. Viduriniojo kūrybos periodo (1900–1920 m.) romanai – realistiškesni. Produktyviai reiškėsi įvairiuose literatūros žanruose.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vaikystė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Velsas buvo jauniausias (ketvirtas) parduotuvės savininko ir kriketo mėgėjo Joseph Wells ir buvusios tarnaitės Sarah Neal vaikas. Šeima buvo nepasiturinti, priklausė žemesniajai vidurinei klasei. Paveldėjimas jiems leido įsigyti parduotuvę, kurioje pardavinėjo porceliano gaminius ir sporto prekes, tačiau verslas nesisekė: tik mažoji dalis menkų pajamų atkeliaudavo iš parduotuvės. Likusią dalį Joseph uždirbdavo žaisdamas profesionalų kriketą.
Po nelaimingo atsitikimo 1874 m., kuomet su sulaužyta koja turėjo gulėti lovoje[3], Herbertas pradėjo skaityti vietinės bibliotekos knygas, kurias jam atnešdavo tėvas. Ilgainiui knygos ėmė skatinti jo norą rašyti. Vėliau tais pačiais metais pradėjo lankyti privačią mokyklą – Thomas Morley’s Commercial Academy. Mokymas buvo padrikas, o programoje, paties Velso žodžiais, dėmesys buvo sutelktas į kaligrafišką rašyseną. Mokslus tęsė iki 1880 m.
Dar 1877 m. tėvas Joseph susilaužė šlaunį ir buvo priverstas baigti kriketininko karjerą, o pajamos iš parduotuvės nekompensavo šio praradimo. Šeima, nebegalėdama savęs išlaikyti finansiškai, vaikus išsiuntė mokytis įvairių amatų. Todėl 1881–1883 m. Velsas praleido kaip „Southsea Drapery Emporium“ prekiautojo audiniais mokinys. Ši patirtis vėliau suteikė įkvėpimo romanams „The Wheels of Chance“ ir „Kipps“.
Būsimo rašytojo tėvai niekad gerai nesutarė, todėl mamai nusprendus grįžti dirbti tarnaite (Uppark užmiesčio viloje, Sasekse), viena iš sąlygų buvo ta, jog ji neturės vietos vyrui ir vaikams. Nuo to laiko ji ir Joseph gyveno atskirus gyvenimus. Nors jie niekada taip ir neišsiskyrė, tačiau neturėjo jokių kitų nesantuokinių meilės ryšių. Grįžtant prie Velso, jam nesisekė būti nei audinių prekeiviu, nei chemiko asistentu ir po kiekvienos tokios nesėkmės vis grįždavo į Uppark ir pagyvendavo ten iki kito mėginimo. Jo laimei, viloje buvo puiki biblioteka, į kurią įniko ir skaitė daugumą klasikinių veikalų, įskaitant Platono „Respubliką“ ir Thomas More „Utopiją“.
Mokytojas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1883 m. Velsas įtikino tėvus pasirašyt dokumentus, išlaisvinančius jį nuo audinių prekeivio mokymosi, kuris trukdė jam tapti mokytoju Vakarų Sasekso Midhurst pradžios mokykloje (Midhurst Grammar School)[4]. Ateinančiais metais jis laimėjo Londono Normal School of Science (vėliau – Karališkasis mokslų koledžas, dabar – dalis Imperatoriškojo Londono koledžo) stipendiją ir pas Thomas Henry Huxley pradėjo studijuoti biologiją. Vėliau, jau kaip buvęs studentas, padėjo įkurti Karališkojo mokslų koledžo asociaciją ir tapo pirmuoju jos prezidentu (1909 m.). Šioje mokykloje Herbertas studijavo iki 1887 m., kas savaitę gaudamas 21 šilingą stipendijos.
Netrukus jis įstojo į mokyklos Diskusijų draugiją ir buvo vienas iš mokyklos žurnalo „The Science School Journal“ įkūrėju. Jame jis galėjo išreikšti savo nuomonę literatūros ir minėtos draugijos klausimais, taip pat išbandyti ranką fantastikos žanre: žurnale buvo išspausdinta pirmoji „Laiko mašinos“ versija, pavadinimu „The Chronic Argonauts“. Nepaisant to, jog sėkmingai išlaikė biologijos ir fizikos egzaminus, geologija jo nedomino, egzamino neišlaikė ir prarado stipendiją.
Velsui likus be pajamų šaltinio, jo teta Mary (tėvo pusseserė) pakvietė kurį laiką pasisvečiuoti pas ją. Besisvečiuodamas susidomėjo jos dukra Isabel. 1889–1890 m. dirbo Henley House School, kur teko mokyti ir būsimą rašytoją Alan Alexander Milne[5]. Ir tik 1890 m. Velsas gavo zoologijos bakalauro diplomą University of London External Programme.
Asmeninis gyvenimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1891 m. Velsas vedė savo pusseserę Isabel Mary Wells, tačiau jau 1894 m. paliko ją dėl vienos iš savo studenčių, Amy Catherine Robbins, kurią jis vedė kitais metais. Su ja susilaukė dviejų sūnų: George Philip (g. 1901 m.) ir Frank Richard (g. 1903 m.)[6].
Vedybų su Amy metu Velsas turėjo daug meilės romanų su kitomis moterimis, įskaitant amerikiečių kontracepcijos aktyvistę Margaret Sanger[7] ir rašytoją Elizabeth von Arnim. 1909 m. su rašytoja Amber Reeves susilaukė dukros Anna-Jane[6], o 1914 m. – sūnaus Anthony West, su rašytoja ir feministe Rebecca West. Nors Amy ir žinojo apie kai kurias iš šių neištikimybės atveju, liko ištekėjusi už Herberto iki pat savo mirties 1927 m.[6]
Rašytojas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 |
Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti. |
Savo ankstyvuosiuose darbuose, vadinamuose moksliniais romanais, rašytojas „išrado“ eilę dabar klasika mokslinėje fantastikoje tapusių temų. Knygos „Laiko mašina“, „Pasaulių karas“, „Pirmieji žmonės mėnulyje“, „Daktaro Moro sala“ ekranizuoti ne po vieną kartą. Kai kuriose knygose, pvz., jau minėtoje „Daktaro Moro sala“, Velsas svarsto „prigimtis prieš auklėjimą“ idėjos ir humaniškumo klausimus. Dauguma romanų baigdavosi laiminga utopija, tačiau ne visos. 1899 m. jis parašė pirmą antiutopinę knygą „When the Sleeper Wakes“" (perrašytą 1910 m. kaip „The Sleeper Awakes“), kurioje ateities visuomenės klasės tampa vis labiau atsiskyrusios, o tai veda prie daugumos maišto prieš taisykles.
Velsas rašė ne tik fantastinius romanus. 1901 m. buvo išleistas pirmasis ne fantastikos bestseleris „Anticipations of the Reactions of Mechanical and Scientific Progress upon Human Life and Thought“[8]. Iš pradžių romanas leistas žurnale serijomis, pavadinimu „An Experiment in Prophecy“ ir laikomas jo futuriškiausiu darbu. Knygoje rašytojas spėjo, kaip atrodys pasaulis 2000-ais. Knyga įdomi už tikslius spėjimus (pvz., kad traukiniai ir automobiliai lems populiacijos išplitimą iš miestų į priemiesčius; vokiečių militarizmo žlugimas, Europos Sąjungos egzistavimas) ir šūvius pro šalį (pvz., spėjo, kad sėkmingi orlaiviai bus sukurti tik prieš 6-ą dešimtmetį). 1920 m. pasirodė dviejų tomų „The Outline of History“, pradėjusi naują populiariosios istorijos erą. Knyga susilaukė įvairios kritikos iš profesionalių istorikų ir buvo labai populiari[9].
Nuo pat ankstyvosios kūrybos Velsas jautė poreikį reorganizuoti visuomenę ir rašė utopinius romanus. Dauguma jų prasidėdavo standartiniu sparčiu žmonijos žengimu link katastrofos, kol žmonės suprasdavo esą yra geresnių gyvenimo būdų. Taip pat jis pavaizdavo artėjantį Pasaulinį karą su aviacinių bombų nušluotais miestais. Knygose „The Autocracy of Mr Parham“ (1930) ir „The Holy Terror“ (1939) numatė fašistų diktatorių iškilimą.
Politika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
|
Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti. |
Velsas savo pažiūras laikė socialistinėmis. Vienu metu buvo socialistų organizacijos „Fabijaus draugija“ narys. Tačiau išaugus jos radikalizmui, išstojo. Vėliau nuolat kritikavo draugiją dėl menko jos ekonomikos ir švietimo reformos supratimo.
Rašytojo idealas buvo Pasaulio vyriausybė.
Paskutinieji metai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Velsas buvo diabetikas ir 1934 m. tapo vienas iš labdaros organizacijos „Diabetes UK“, skirtos Jungtinės Karalystės žmonėms, sergantiems diabetu, įkūrėjų. Rašytojas mirė savo namuose Londone 1946 m. rugpjūčio 13 d. nuo nenustatytų priežasčių. Kai kuriose ataskaitose minima, jog mirties priežastis galėjo būti diabetas arba kepenų vėžys. Kremuotas rugpjūčio 16 d., o pelenai išbarstyti jūroje.
Darbai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Čia pateikiami žymesnių H. G. Velso darbų sąrašai. Paryškinti lietuvių kalba išleisti kūriniai.
Ne fantastika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- A Modern Utopia (1905)
- Floor Games (1911)
- Little Wars (1913)
- New Worlds for Old (1913)
- Pasaulio istorija, arba Aiški gyvybės ir žmonijos istorijos apybraiža (The Outline of History, 1920)
- Russia in the Shadows (1920)
- The Open Conspiracy (arba What Are We To Do With Our Lives?) (1928)
- The Science of Life (1930, su Julian S. Huxley, G. P. Wells)
- World Brain (1938)
- The New World Order (1939)
- Travels of a Republican Radical in Search of Hot Water (1939)
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- H. G. Velso vardu pavadintas krateris tolimojoje (nuo Žemės nusisukusioje) Mėnulio pusėje.
- H. G. Velsas buvo Imperatoriškojo mokslų ir technologijos koledžo garbės narys.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Wells Herbert George (Herbertas Džordžas Velsas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014. 485-456 psl.
- ↑ Adam Charles Roberts. Science Fiction. Routledge, 2000. ISBN 0-415-19204-8
- ↑ Patrick Parrinder. Oxford Dictionary of National Biography. Oxford University Press, 2004.
- ↑ David C. Smith. H. G. Wells: Desperately mortal. A biography. Yale University Press, New Haven and London, 1986. ISBN 0-300-03672-8
- ↑ „Hampstead: Education“. A History of the County of Middlesex: Volume 9 Archyvuota kopija 2014-11-01 iš Wayback Machine projekto., 159–169 (1989). Nuoroda tikrinta 2009-02-12.
- ↑ 6,0 6,1 6,2 ThinkQuest Library. H. G. Wells Biography Archyvuota kopija 2009-08-28 iš Wayback Machine projekto..
- ↑ University of Illinois News Bureau. New biography on H. G. Wells focuses on late-life loves, 2001 m gruodis.
- ↑ World Transhumanist Association: Herbert George Wells Archyvuota kopija 2008-12-18 iš Wayback Machine projekto.. Nuoroda tikrinta 2009-02-12.
- ↑ The Outline Of History – Being a Plain History of Life and Mankind. Nuoroda tikrinta 2009-02-12.
