Herkulanėjas – Vikipedija

Herkulanėjas
Pasaulio paveldo sąrašas

Vieta	Italija
Tipas	Kultūrinis
Kriterijus	iii, iv, v
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 829
Regionas**	Europa ir Šiaurės Amerika
Įrašymo istorija
Įrašas	1997 (21-oji sesija)
Herkulanėjas šalies/regiono žemėlapyje
Vikiteka:	Herkulanėjas
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Herkulanėjas,^[1] Herkulanumas, Herkulanas (lot. Herculaneum, it. Ercolano) – istorinis miestas pietų Italijoje netoli Vezuvijaus ugnikalnio ir dabartinio Neapolio miesto. Viduramžiais virš jo buvo pastatytas miestas, kurį dabar vadina Erkolanu.

Miesto istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senovės graikų istorikas Dionisijas Halikarnasietis teigia, kad miestą įkūrė graikų didvyris Heraklis (lot. Herkulis) ^[2]. Kito istoriko Strabono teigimu, pirmąją gyvenvietę šioje vietoje įkūrė oskanai, vėliau teritoriją užėmė etruskai ^[3]. Graikai čia įkūrė prekybinį uostą, kurį pavadino Heraklijonu. IV a. pr. m. e. Herkulanėją ėmė valdyti samnitai, kol 89 m. pr. m. e. jis buvo užimtas Sulos legato Tito Didijaus ir tapo romėnų provincijos miestu – municipija.

79 m. Vezuvijaus ugnikalnio išsiveržimas po maždaug 20 m storio pelenų sluoksniu palaidojo ne tik Herkulanėją, o sunaikino ir kitus aplinkinius miestus – Pompėjus, Oplontidę ir Stabijas. Herkulanėjas taip pat tapo įžymus dėl to, kad jame rasti po ugnikalnio išsiveržimo išlikę žmonių griaučiai buvo pirmieji romėnų radiniai, kurie leido mokslininkams pasinerti į tyrimus. Nuo 1981 m., kai buvo pradėti kasinėjimai, buvo rasta apie 300 griaučių, daugiausiai prie jūros, nes žmonės tuo metu evakavosi. Tyrimai parodė, kad 79 m. išsiveržimo metu 10 km aplink Vezuvijų buvo sukelta 250 laipsnių karščio banga, kuri sunaikino tokiu atstumu buvusią visą gamtą ir gyvybę.

1997 m. Herkulanėjas buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Išnašos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ vle.lt
↑ Dionisijas Halikarnasietis, Apie Romos senovę 1.44
↑ Strabonas, Geografija 5.4.8

40°48′ š. pl. 14°21′ r. ilg. / 40.800°š. pl. 14.350°r. ilg. / 40.800; 14.350

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Italijoje

Pjemontas ir Ligūrija	Porto Venerė, Činkve Terė ir salos (Palmarija, Tinas ir Tinetas) (1997) · Karališkosios Savojos dinastijos rezidencijos (1997) · Pjemonto ir Lombardijos Sakri Monti (2003) · Genuja: Le Strade Nuove ir Roli rūmų sistema (2006) · Pjemonto vynuogynų kraštovaizdis: Langė-Roeroas ir Montferatas (2014)	Italijos vėliava

Lombardija	Valkamonikos uolų piešiniai (1979) · Santa Marija dele Gracijės bažnyčia ir dominikonų konventas su Da Vinčio „Paskutine Vakariene“ (1980) · Krespi d'Ada (1995) · San Džordžijo kalnas (2003, kartu su Šveicarija) · Retijos geležinkelis Albulos ir Berninos kraštovaizdžiuose (2008, kartu su Šveicarija) · Mantuja ir Sabjoneta (2008) · Langobardų vietovės Italijoje 568–774 m. Jų galios vietovės (2011) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Bergamas) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija)

Šiaurės Rytų Italija	Venecija ir jos lagūna (1987) · Vičencos miestas ir Paladijo Veneto vilos (1994) · Padujos botanikos sodas (1997) · Akvilėjos archeologinė vietovė ir bazilika (1998) · Veronos miestas (2000) · Dolomitinės Alpės (2009) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Pesčiera del Garda ir Palmanova) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija) · Proseko kalvos: Koneljanas ir Valdobjadenė (2019) · Padujos XIV a. freskos (2021) · Šiaurės Apeninų karstai ir urvai (2023)

Emilija-Romanija ir Toskana	Florencijos istorinis centras (1982) · Piazza del Duomo Pizoje (1987) · San Džiminjano istorinis centras (1990) · Renesanso miestas Ferara ir Po delta (1995) · Sienos istorinis centras (1995) · Ravenos ankstyvosios krikščionybės paminklai (1996) · Pjencos miesto istorinis centras (1996) · Katedra, varpinė ir didžioji aikštė Modenoje (1997) · Val d'Orča (2004) · Toskanos Medičių vilos ir sodai (2013) · Didieji Europos SPA miestai (Montecatini Terme) (2021, kartu su kitomis šešiomis valstybėmis) · Bolonijos portikai) (2021)

Lacijus, Umbrija ir Markė	Romos istorinis centras, Šventojo Sosto valdos ir San Paolo Fuori le Mura (1980, kartu su Vatikanas) · Pobleto vienuolynas (1991) · Urbino istorinis centras (1998) · Adriano vila Tivolyje (1999) · Asyžius, Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilika ir kitos pranciškonų vietovės (2000) · Vila d'Estė Tivolyje (2001) · Červeterės ir Tarkvinijos etruskų nekropoliai (2004)

Pietų Italija	Materos urvai ir urvų bažnyčios (1993) · Neapolio istorinis centras (1995) · Kastel del Montė (1996) · Alberobelo truliai (1996) · XVIII a. Kazertos karališkieji rūmai su parku, Vanvitelio akvedukas ir San Leučijo kompleksas (1997) · Pompėjos, Herkulaniumo ir Tore Anunciatos archeologinės sritys (1997) · Amalfio krantas (1997) · Čilento ir Valo di Diano nacionalinis parkas su Pesto ir Velijos archeologinėmis vietomis bei Čertosa di Padula (1998) · Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2017, kartu su 19 kitų valstybių) · Via Appia. Regina Viarum (2024)

Sicilija ir Sardinija	Su Nuraksi di Baruminis (1997) · Agridžento archeologinė vietovė (1997) · Kazalės romėnų vila (1997) · Lipario salos (2000) · Val di Noto vėlyvojo baroko miestai (2002) · Sirakūzai ir uolingasis Pantalikos nekropolis (2005) · Etna (2013) · Arabų-normandų Palermas ir Čefalu bei Monrealės katedros (2015)

Nematerialaus paveldo objektai