Hiranjagarbha (skr.हिरण्यगर्भः = IAST: Hiraṇyagarbha – „auksinis gemalas“) – indų mitologijoje minimas visatos pradmuo. Seniausiai minimas Rigvedoje (10 mandala, 121 himnas), vadinamoje „Hiranjagarbha sūktoje“. Šiame himne gemalas sutapatinamas su Pradžapačiu. Upanišadose jis, tuo tarpu, siejamas su Visatos Dvasia, Brahmanu. Pasakojama, kad Hiranjagarbha plūduriavo tuštumos vandenyne, bet paskui skilo pusiau ir sudarė Žemę ir Dangų.
Vėlesniame puraniniame hinduizme, Hiranjagarbha siejamas su Brahma, kuris, pasak Manusmriti, gimęs iš auksinio kiaušinio.
Hiranjagarbha sūkta yra paskutinėje, 10-ojoje mandaloje, kur yra ir kitų kosmogoninės tematikos himnų (pvz., Nasadyja sūkta). Parašyta trištubho metru ir priskiriama rišiui Hiranjagarbhai (Pradžapačio sūnui). Himne pateikiami neįvardinto tvėrėjo darbai, o kiekviena eilutė baigiama klausimu kasmai devāya haviṣā vidhema (pažodžiui verčiant, "kam dievo auka aukotume? "). Tik paskutinis posmas, kuris (kaip ir priešpaskutinis), neabejojama, pridėtas vėliau, tą minėtą tvėrėją įvardina Pradžapačiu[1].
Originalas (transliteracija):
hiraṇyagarbhaḥ sam avartatāgre
bhūtasya jātaḥ patir eka āsīt |
sa dādhāra pṛthivīṃ dyām utemāṃ
kasmai devāya haviṣā vidhema ||