Savitaras
Savitaras (skr. सवितृ = IAST: Savitṛ) – vedinė dievybė, siejama su Saule. Minimas Rigvedoje 170 kartų, jam paskirta 11 giesmių. Savitaras dažnai vartojamas kaip Saulės (Sūrja) epitetas, bet neretai ir nuo jos atskiriamas – Sūrja labiau siejama su dangaus kūnu, o Savitaras – su gaivinančia, dieviška Saulės galia. Pasak Vedų komentatoriaus Sajanos, Saulė, keliaudama per dangų dieną yra Sūrja, o nuo saulėlydžio iki saulėtekio – Savitaras.
Savitaras apibūdinamas kaip auksarankis, auksaplaštakis, auksaakis, jis keliauja dangumi auksiniuose ratuose, tempiamuose dviejų žirgų. Nusakomas dar kaip švytintis, visus apšviečiantis, regintis visas būtybes, kurios gyvena jo užantyje, jis šalina ligas, negandas, nuodėmes. Savitarui priklauso dvi iš Trilokos erdvių (trečia – Jamai). Savitaras kelis kartus minimas sąsajoje su vakaru ir aprašomas kaip skrodžiantis tamsybes. Įvairiuose himnuose jis siejamas su Pradžapačiu, Pušanu, Mitra, Bhaga, vadinamas Asura.
Pats žodis savi-tṛ reiškia „gaivintojas, judintojas, žadintojas“[1].
Povedinėje tradicijoje Savitaras nebetenka reikšmės, bet žinomas dėl hinduizme svarbios Gajatri mantros.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| |||||||||||||||||||||||||||||
