Location via proxy:   [ UP ]  
[Report a bug]   [Manage cookies]                
Pereiti prie turinio

Kalpa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kalpa (iš sanskrito: „tvarka“, „dėsnis“) – pagal hinduizmo kosmologiją yra Brahmos „para“, arba 24 000 „dieviškųjų“ metų, kurie atitinka 8 640 000 000 „žmonių“ metus (tūkstantis žmogaus metų prilyginami vienai dievo dienai).

Pirmoji kalpos dalis (4 320 000 000 „žmogaus“ metų) dalinama į 1000 mahajugų (žr. Juga) arba į 14 manvantarų („Manu periodų“) ir sudaro vieną Brahmos „dieną“. Šią kalpos pusę dažnai vadina tiesiog kalpa. Kalpos laikotarpio viduryje įvyksta materialinio pasaulio ir dievų bendrijos sunaikinimas (pralaja), o po to ateina Brahmos „naktis“ – antroji kalpos pusė. Pasibaigus jai, seka naujas kūrimo aktas, ir prasideda nauja kalpa.

Pagal tą pačią kosmologinę chronologiją, Brahma gyvena 100 metų. Kai šie šimtas metų prabėga, įvyksta didysis sunaikinimas (mahapralaja): žūsta kosmosas ir pagrindiniai dievai, viešpatauja chaosas. Tačiau, praėjus tam pačiam laikui, kaip ir Brahmos gyvenimo trukmė, t. y. jo 100-ui metų, chaosas palaipsniui įgauna tvarką (plg. su chaoso teorija fizikoje), ir užgimsta naujasis Brahma. Prasideda naujas kalpų ciklas. Laikoma, jog dabartinis Brahma gyvena savo 51-uosius metus.

Kalpa sąvoka budizme, perėmusiam daugelį hinduizmo idėjų, šiek tiek yra pakeista. Mongolų tautų mituose kalpa (mongolų „galav“, buriatų „galab“) – Visata savo laiko matmenyje. Sąvoka „kalpamir“ (mongolų „galav delhij“, buriatų „galab delhej“), dar kai epinės poemos tik ėmė rastis, reiškė pirmapradę Visatos būseną. Kalpa traktuojama kaip chaosas (įskaitant pirminį chaosą, kuris pasak tapusio sudėtingesniu budistinio kosmogoninio mito, tirštėja nuo vėjo, džiūsta nuo ugnies, drėksta nuo lietaus ir pavirsta žeme). Pasaulio egzistencija suvokiama kaip „kalpos tekėjimas“ (mongolų „galav juuleh“) ar „kalpos apykaita“ (buriatų „galab erjelte“), ir, tokiu būdu, kalpos sąvoka įgija tam tikrą eschatologinę prasmę – kataklizmo, katastrofos, stichijos – pasaulinio potvynio („vandeninė kalpa“), pasaulinio gaisro („ugninė kalpa“) ar masinės žūties („mėsos kalpa“) prasmę.