Ikarija

37°35′ š. pl. 26°10′ r. ilg. / 37.583°š. pl. 26.167°r. ilg. / 37.583; 26.167

Ikarija (gr. Ικαρία) – Graikijai priklausanti sala rytų Egėjo jūroje, Rytų Sporadų salyne, 19 km į pietvakarius nuo Samo. Plotas 255 km². Paviršius kalnuotas, iškyla iki 1042 m (Atero k.). Sala susidariusi iš kristalinių uolienų. Pietrytinėje Ikarijos pakrantėje yra karštųjų versmių (įkurtos Termos gydyklos). Auga subtropiniai krūmynai, vaismedžių giraitės.

2011 m. Ikarijoje gyveno 8,4 tūkst. gyventojų. Didžiausias miestas ir uostas – Agios Kirikas. Vystomas turizmas, auginami vynmedžiai, alyvmedžiai, veisiamos ožkos.^[1] Iš salos keltai kelia į Pirėją, Samą. Yra tarptautinis oro uostas. Veikia keletas muziejų. Ikarija garsėja jos gyventojų ilgaamžiškumu.

Pasak mito, Ikarijos pavadinimas kilęs nuo legendinio Ikaro, kuris šioje vietoje nukritęs jūron. Nuo VI a. pr. m. e. Ikarija pateko į Samo tirono Polikrato imperiją. Saloje stovėjo Artemidės šventykla. 1521 m. salą užėmė osmanai, bet ilgą laiką iš esmės laikėsi savarankiškai. Ikarija neturėjo uostų, o vietos gyventojai daugiausia vertėsi iš to, ką užaugindavo saloje. 1912 m. nugalėjusi vietos turkų dalinį, tapo „laisvąja valstybe“. Sala turėjo savo prezidentą (Joanį Malachiją), vėliavą, herbą, himną. Besibaigiant Balkanų karui, Ikarija prisijungė prie Graikijos karalystės. Per Graikijos pilietinį karą į salą ištremta daug komunistų.